Esama tėvelių, kurie mano, kad investuoti į pieninius dantis neverta, jie vis tiek iškris, tad gydyti beprasmiška. Tačiau vaikų odontologė doc. dr. Vilma Brukienė yra įsitikinusi, kad pieninius dantis gydyti būtina, nereikia laukti, kol jie iškris ar juos reikės ištraukti.
Anot jos, kai kurie tėveliai nevalo vaikams dantų, laiku nenuveda pas gydytoją. Odontologai jau žino, kuo teisinsis tėveliai, atvedę vaiką, kurio dantys negydyti. Ogi sako, kad visoje giminėje dantys silpni, arba teisinasi, kad vaikystėje gavo daug antibiotikų ar geležies preparatų, jie padarė žalos dantims. Tačiau plika akimi dažnai matyti, kad tiesiog prastai valomi dantys.
Vienų vaikų dantys labiau linkę kaupti apnašas ir gesti, kitų - mažiau. Tai - faktas. Vienų seilės mažiau saugo nuo dantų ėduonies, kitų - labiau. Tai - faktas. Tačiau negalime pasikliauti tik genetika, vaikų dantis reikia tinkamai prižiūrėti.
Pasak V. Brukienės, jei dantis išdygsta netaisyklingai susiformavęs, jis gali būti silpnesnis ir greičiau pažeidžiamas. Tačiau reikia atsiminti, kad net pats silpniausias dantis, jeigu jis bus švarus, turės mažesnę galimybę sugesti. Ėduonis „ėda“ dantis tuomet, kai jie yra nevalomi ar valomi netaisyklingai.
Vis dar tenka išgirsti nuomonę, kad karieso pažeistų pieninių dantų gydyti nereikia. „Jų neskauda, jie vis tiek iškris“. Tačiau klaidinga taip galvoti. Kiekvienas iš 20 pieninių dantų turi savo paskirtį. Kai kurie iš jų iškrenta tik apie 10 - 12 gyvenimo metus. Jie yra pamatiniai dantys ir išlaiko vietą būsimiems nuolatiniams dantims dantų lanke, taip pat nukreipia dygstančius nuolatinius dantis į jų vietą.
Kodėl pieniniai dantys yra svarbūs?
Laiko vietą
Pieniniai dantys išlaiko vietą ir sudaro tarpus būsimiems nuolatiniams dantims, nukreipia dygstančius nuolatinius dantis į jų vietą. Ankstyvas pieninių dantų netekimas gali įtakoti nuolatinių dantų netaisyklingą padėtį dantų lanke. Dėl to gali atsirasti sąkandžio problemų, prireikti ortodontinio gydymo.
Padeda vystytis žandikauliui ir formuoja veidą
Pieniniai dantys svarbūs taisyklingam žandikaulio augimui ir sąkandžio formavimuisi. Netgi įtakoja veido bruožus - veido aukštį bei formą.
Svarbūs formuojantis kalbai
Pieniniai dantys svarbūs taisyklingam artikuliacijos, kalbos formavimuisi.
Įtakoja virškinimo veiklą
Pieniniai dantys būtini kokybiškai sukramtyti maistą ir geram virškinimo sistemos funkcionavimui. Todėl tai turi įtakos vaiko augimui bei svoriui.
Estetika
Vaikai taip pat kaip ir suaugusieji nori džiaugtis gražia šypsena ir nepatirti patyčių dėl pajuodavusių dantų. Tačiau dantų kariesas ar jų netekimas lemia prastą estetinę išvaizdą.
Įpročiai
Visi įgūdžiai pradedami formuoti dar vaikystėje. Nesirūpinimas pieniniais dantimis gali formuoti klaidingą vaiko supratimą apie burnos sveikatą, jam gali atrodyti, kad dantys nėra tokie svarbūs ir neverta jais rūpintis.
Pieninių dantų priežiūros svarba ir galimos komplikacijos
Pieniniai dantys svarbūs veido ir žandikaulių vystymuisi, įtakoja veido augimą, aukštį bei formą. Pieniniais dantimis vaikai atsikanda, kramto maistą, be to jie yra svarbūs formuojantis kalbai. Sveiki, sugydyti pieniniai dantys sukuria sveiką aplinką nuolatiniams dantims. Jų nepriežiūra ar ankstyvas netekimas sukelia komplikacijas, apie kurias turėtume žinoti.
Pieniniai dantys ankščiau ar vėliau iškrenta. Priekiniai kandžiai iškrenta apie 6 gyvenimo metus, o galiniai krūminiai dantys išlieka burnoje iki 10 ar 12 metų amžiaus. Jeigu pastarieji dantys yra pažeisti ėduonies, didelė rizika, kad ėduonis pažeis ir gretimus dygstančius nuolatinius dantis. Priešlaikinis pieninių dantų netekimas gali įtakoti žandikaulių augimą, nulemti nuolatinių dantų netaisyklingą padėtį dantų lanke. Dėl to vystosi sukandimo anomalijos, reikalingas ortodontinis gydymas.
Pirmas nuolatinis krūminis dantis yra tarsi raktas, pagal kurį išsidėsto kiti nuolatiniai dantys. Todėl labai svarbu, kad pieniniai krūminiai dantys būtų sveiki ir sugydyti, o pirmas nuolatinis krūminis dantis išdygtų taisyklingoje pozicijoje.
Skausmas
Negydomus pieninius dantis gali skaudėti, nes infekcija pasiekia nervą. Skausmas trikdo vaiko miegą, mitybą ir gali sukelti dantų gydymo baimę.
Infekcija
Infekcija iš kariozinės ertmės gali pasiekti nervą, taip sukeldama skausmą ar net tinimą. Ūmi infekcija, kilusi dėl negydytų pieninių dantų, gali plisti ir į kitas galvos sritis.
Gali pažeisti nuolatinių dantų užuomazgas
Negydytas pieninis dantis gali pakenkti po juo esančiai nuolatinio danties užuomazgai. Nuolatiniai dantys gali išdygti su spalvos ar formos pokyčiais.
Gali gadinti šalia esančius nuolatinius dantis
Galiniai pieniniai krūminiai dantys išlieka burnoje iki 10-12 metų amžiaus. Jeigu jie yra išgedę, didelė rizika, kad gedimas pažeis ir gretimus dygstančius nuolatinius dantis.
Ortodontinis gydymas ir pieniniai dantys
Taisyklingas sąkandis - vienas svarbiausių ne tik burnos, bet ir bendros sveikatos aspektų. Jauname amžiuje vaikų dantys ir žandikauliai vis dar vystosi, todėl tai yra pats tinkamiausias metas spręsti netaisyklingo sąkandžio ar netaisyklingos dantų padėties problemas. Ankstyva intervencija gali užkirsti kelią būsimoms problemoms ir sumažinti sudėtingesnio ir brangesnio gydymo poreikį vėliau.
Vyrauja įsitikinimas, kad vaikams ortodontinio gydymo pradėti tada, kai pieninių dantų dar nepakeitė nuolatiniai - neverta. Tačiau tai - gajus mitas. Dažnu atveju gydytojai ortodontai netgi rekomenduoja ortodontinį gydymą vaikams pradėti dar neiškritus visiems pieniniams dantims.
Kaip ir kada reikėtų pradėti ortodontinį gydymą?
Pirmoji gydytojo ortodonto apžiūra rekomenduojama išdygus nuolatiniams kandžiams - apie 6-7 metus. Atlikus paciento diagnostiką, labai svarbu anksti nustatyti ir koreguoti parafunkcijas, tokias kaip piršto čiulpimas, netaisyklinga liežuvio padėtis ramybės ir rijimo metu, kvėpavimas per burną. Tokiais atvejais dažnai reikalinga kitų specialistų pagalba - otorinolaringologo ar kineziterapeuto, todėl svarbu, kad pacientas gebėtų bendradarbiauti. Diagnostikos metu įvertinamos ne tik dantų padėtys, tačiau ir sąkandis bei žandikaulių santykis.
Kodėl nereikėtų laukti, kol visus pieninius dantis pakeis nuolatiniai?
Ankstyvas ortodontinis gydymas mišraus sąkandžio periode leidžia sudaryti sąlygas taisyklingam nuolatinių dantų dygimui. Gydymo metu galime sukurti trūkstamą vietą nuolatinių dantų dygimui: paruošus vietą, dantis dažniausiai išdygsta taisyklingai alveolinės ataugos viduryje, turėdamas pakankamai kaulo aplink visą šaknį; jei vietos trūksta, dantis gali išdygti ne dantų lanke - tai gali didinti apydančio problemų riziką (pvz., gali susiformuoti dantenų recesija) bei būna reikalinga tokio danties padėties korekcija fiksuotais aparatais. Kai kuriais atvejais dantis gali likti užblokuotas ir visai neišdygti. Jei pacientui įgimtai nesusiformuoja vieno ar kelių nuolatinių dantų užuomazgos, pieniniai dantys gali išlikti neiškritę gerokai ilgiau, nei iki 12-13 metų, o kai kurie ortodontinio gydymo metodai efektyviausi ankstesniame amžiuje, kai yra įmanomas augimo modifikavimas, todėl šis svarbus laikotarpis gali būti praleistas.
Ar tiesa, kad atlikus dantų tiesinimą, esant pieniniams dantims, gydymą reikės kartoti ir išdygus nuolatiniams?
Ortodontinio gydymo poreikis nuolatinio sąkandžio periode gali būti išvengtas ar reikalingo gydymo apimtis sumažinta, taikant ankstyvą gydymą mišraus sąkandžio periode, tačiau iš anksto prognozuoti, ar gydymo pavyks išvengti - negalime. Taikant ankstyvą gydymą, paciento sąkandžio formavimasis ir augimas yra prižiūrimas gydytojo ortodonto ir kiekvienam pacientui parenkamas efektyviausias ortodontinis gydymas.
Kada kreiptis į odontologą?
Pirmasis pavojus išsivystyti ėduoniui (kariesui) atsiranda jau kūdikystėje. Negydomas kariesas greitai sukelia pulpos pakitimus, uždegimus ir pieninių dantų netekimą - deja, jų liga persimeta į dygstančius nuolatinius dantis. Pieninio danties struktūra skiriasi nuo nuolatinio danties: mažiau atsparus rūgščių poveikiui, greičiau vystosi ėduonis, kuris taip pat ilgą laiką yra besimptomis.
Verta paminėti, kad pirmieji dantys yra pastebimai baltesni nei nuolatiniai. Po kiekvienu pieniniu dantuku atsiranda „suaugusiojo“ danties užuomazga. Kūdikio dantukais reikėtų pasirūpinti dar iki jo gimimo - vadovaujantis šalies odontologų rekomendacijomis, būsimoji mama nėštumo metu turėtų pasitikrinti du kartus (antrą kartą prieš pat gimdymą). Klinikinių tyrimų metu buvo įrodyta, kad jei mama nesirūpina savo dantimis, vaikas užsikrės S.
Nepaisant sergamumo kariesu mažėjimo išsivysčiusiose šalyse, pasirodo, kad ši liga ir toliau intensyviai kamuoja vaikus iki trejų metų. Šiandien dauguma gydytojų mano, kad tokia padėtis (t. y. suaugusiųjų, turinčių sugedusių nuolatinių dantų, skaičiaus mažėjimas, išlaikant gana aukštą ėduonies turinčių vaikų skaičių) yra nulemta ilgalaikio maitinimo iš buteliuko ir žalingų įpročių.
Priešingai nei suaugusiems, vaikams ėduonis vystosi ūmiai ir greitai pereina į kitas ligos vystymosi stadijas, o tai dažniausiai baigiasi pulpos pažeidimu ir dėl to kyla danties praradimo rizika. Verta pabrėžti, kad pieniniai dantys iškrenta 6-12 metų amžiaus ir ilgą laiką sugyvena vaiko burnoje su nuolatiniais dantimis - tai viena iš priežasčių, kodėl negalima pamiršti pieninių dantų higienos, nes kariesas užpuls sveikus nuolatinius dantis. Svarbu dantis valyti tinkama dantų pasta: anksčiau buvo manoma, kad per didelis pirminių dantų fluoravimas gali jiems pakenkti; dabar žinoma, kad maždaug 3 metų vaikai jau gali naudoti fluoro turinčią dantų pastą, tačiau jo kiekis neturi viršyti 500 ppm (ženklą rasite ant gaminio pakuotės).
Dabar patariama mažylį nuvesti pas odontologą išdygus pirmam dantukui. Tuomet galėsite aptarti profilaktikos priemones, higieną, tinkamą mitybą.
Nuo ko priklauso pieninių dantų būklė?
Pieninių dantų užuomazgos susiformuoja dar tada, kai vaikelis gyvena mamos pilvelyje. Tad mamos ligos, vartoti vaistai, stresas, nevisavertė mityba nėštumo metu gali lemti silpnesnius dantukus, o paties vaiko ligos ir vartoti vaistai pieniniams dantukams visai neturės reikšmės, jų įtaką pamatysime tik nuolatiniuose dantukuose, kurie pradeda dygti 5-7 metais.
Ar silpni pieniniai dantukai lemia silpnus nuolatinius dantukus? Vieno atsakymo negali būti. Nuolatinių dantų struktūra būna kitokia, nes jie formuojasi kitu metu, nei pieninukai. Kartais net nutinka, kad „pieniniai tokie gražūs buvo, o štai nuolatiniai byra ir byra…“ Jei ir paūgėjęs vaikas neišmokomas puikios burnos higienos (iki 7-8 metų dantis turėtų pervalyti tėveliai) ir mitybos įpročių, be abejo, - nuolatiniai dantys bus tokie patys pažeidžiami, kaip ir pieniniai. Taigi svarbiausia, ką ir kaip dažnai vaikas valgys bei kokia bus burnos higiena.
Kada ir kaip taisyti pieninius dantis?
Anksčiau jei vaikui sugedusio pieninio dantuko neskaudėdavo, jo netaisydavo, dabar rekomenduojama taisyti. Pieninius dantis gydyti būtina, jie atlieka daugybę svarbių funkcijų: kramtymo, kalbėjimo (padeda taisyklingai tarti raides), estetikos, socialinę, tačiau už visas šias jau išvardintas svarbiausia yra vietos išlaikymo funkcija. Burnoje esantys sveiki dantys laiko vietą vėliau dygsiantiems nuolatiniams dantims. Anksti netekus dantukų ar turint sugedusius ir negydytus pieninius dantis prarandama vieta ir kur kas padidėja tikimybė ateityje turėti susigrūdusius, burnoje netelpančius nuolatinius dantis.
Su sugedusiais dantukais burnoje vaikas vaikšto tarsi su „tiksinčia bomba“ - nesveikus dantukus bet kada gali pradėti skaudėti, nusilpus vaiko imunitetui, vaikas net gali ištinti, nuolatinė infekcija burnoje yra iššūkis imuninei bei kraujotakos sistemoms. Paskutiniai pieniniai krūminiai dantys keičiasi maždaug 12 metų vaikams, tad jie turi dar ilgą laiką tarnauti, kol galės išeiti į užtarnautą pensiją pas dantukų fėją.
Kiek skubus gydymas reikalingas jūsų vaikui, galima atsakyti tik įvertinus esamą situaciją burnoje. Kartais delsti tikrai negalima, o kartais kelis mėnesius galima ir palaukti, tačiau kuris variantas yra jūsų, atsakyti gali tik gydytojas, kruopščiai įvertinęs esamą situaciją. Ypač suskubkite pas dantų gydytoją, jei turite kokių abejonių. Būna labai graudu matyti dvejų metukų mažylį, kuris teturi likusias šaknis vietoj priekinių dantų, o tėvai sako - jau tik išdygę jie buvo pažeisti, ką jūs būtumėte padėję, juk tokių vaikų niekas negydo.
Svarbu nedelsti ir stengtis suvaldyti esamą situaciją kuo greičiau, kol dar vaikui neskauda, nėra pūlinių ir kitų grėsmingų situacijų. Galima dengti dantukus apsauginiu laku. Silantai ant priekinių dantukų, kuriuos dažniausiai pažeidžia „buteliuko“ arba ankstyvasis kariesas, nededami. Jie skirti pirmiesiems nuolatiniams krūminiams dantims. Be to, yra specialių remineralizuojančių priemonių, skirtų tokių dantukų priežiūrai.
Jei jau pažeidimas gilesnis, nebe dėmelė, o jau ertmė, tuomet išvalius ją, dantukas užplombuojamas. Skylutės vietoje vaikams nebūtinai skauda, tad jei nesilankote pas odontologą ir laukiate, kol vaikui suskaus, tikėtina, kad pažeidimas tuomet jau bus labai gilus, kai teks šalinti dantuko „nervuką“ ir gelbėti tinstantį skruostą. Kad ir kaip būtų gaila, tokie atvejai labai dažni praktikoje.
Kas yra dantukų taisymas su sedacija?
Vaikai - emociškai jautriausia pacientų grupė. Dažnai jie neturi kantrybės ramiai išsėdėti visą procedūros laiką odontologo kėdėje. O jei dar įsijungia baimės veiksnys, tuomet į pagalbą rekomenduotina pasitelkti sedaciją. Tai dantų gydymo baimės malšinimo būdas medikamentais, išlaikant sąmonę. Gydymo metu vaikas viską mato ir girdi, tačiau jo emocijos yra prislopintos, o raumenys atsipalaidavę. Toks gydymo būdas tinka vaikams, turintiems konkrečią dantų gydymo baimę. Tačiau tikimybė, kad vaikui sedacija bus veiksminga, yra apie 50 procentų. Kadangi vaiko sąmonė išlieka, apie pusę vaikų vis tiek bijo praverti burną ir nesileidžia gydomi. Vienas iš sedacijos ypatumų yra tai, kad medikamentai prislopina emocijas, bet neveikia kaip nuskausminamieji vaistai. Toje vietoje, kur bus gydomas dantis, vis tiek reikia taikyti vietinę nejautrą. Todėl sedacijos metu iškart gali būti išgydyti tik šalia vienas kito esantys dantys - tokiame plote, kokį apima viena vietinė nejautra. Tarkime, jei sugedę dantys viršuje ir apačioje, vienos sedacijos metu bus gydomi arba viršuje, arba apačioje esantys nesveiki dantys. Jei kariesas daugybinis, o vaikas labai jautrus, rekomenduojama dantukus taisyti pritaikius bendrąją nejautrą.
Kodėl pirmieji dantukai pagelsta, pajuoduoja?
Danties spalvą lemia genetiniai veiksniai (kokie mamos, tėčio ir visos giminės dantys), mamos ligos nėštumo metu (raudoniukė, citomegalo virusas, toksikozė ir kt), genetiniai sutrikimai, kurie lemia jungiamojo ir kaulinio audinio formavimąsi.
Jeigu reikia gydyti dantis mažam vaikui, rinkitės tokias klinikas, kurios turi specializuotas vaikų erdves, - specialiai vaikams įrengtus kabinetus ir laukiamuosius, kuriuose vaikai, laukdami savo eilės, gali piešti, žiūrėti mėgstamus filmukus. Kadangi šios vietos atrodo linksmai ir žaismingai, vaikai labiau atsipalaiduoja, dėl to procedūros atliekamos kokybiškiau.
