Probleminiai santykiai su artimaisiais, vienišumas, suicidinės mintys, savęs žalojimas - dažniausi emociniai sunkumai, dėl kurių jauni žmonės kreipiasi į visą parą dirbančią „Jaunimo liniją“. Per metus tarnyba sulaukia apie 50 tūkst. skambučių ir kreipimųsi internetu. Kauno padalinio vadovas, psichologas, devynerius metus savanoriu linijoje dirbantis Mykolas Kriščiūnas LRT.lt pasakoja, kad sunku rasti problemą, dėl kurios nėra kreipęsis pagalbos ieškantis žmogus: „Reikia suprasti, kad skausmas yra individualus.“
„Vaikų linija“ - tai emocinės paramos tarnyba vaikams ir paaugliams, teikianti nemokamą ir anonimišką pagalbą telefonu bei internetu. Nuo 1997 m. veikiančios organizacijos veikla paremta savanorišku darbu. Pagalbą vaikams ir paaugliams teikia keli šimtai specialius mokymus baigusių savanorių konsultantų.
„Vaikų linijos“ misija - telefonu ir internetu teikti emocinę paramą vaikams ir paaugliams, priimant juos tokius, kokie jie yra. Kartu ieškoti atsakymų į rūpimus klausimus bei skatinti vaikus ir paauglius padėti sau ir vieni kitiems. Didinti suaugusių sąmoningumą, paaiškinant, dėl ko kenčia vaikai, bei supažindinant juos su būdais, kaip vaikams padėti.
Visoje Lietuvoje „Jaunimo linijoje“ dirba apie 400 savanorių. Savanorių mums visą laiką reikia. Nuolat jų ieškome, nes negalime atsiliepti visiems, patiriantiems emocinį sunkumą. Per metus mes sulaukiam apie 50 tūkst. kreipimųsi.
Į „Jaunimo liniją“ gali ateiti visi pilnamečiai. Tiesa, po truputį pradedame priimti ir žmones nuo 16 metų. Atranką įveikę savanoriai išeina specialius mokymus ir įgyja reikiamų kompetencijų. Į telefono skambučius gali atsiliepti tik pilnamečiai savanoriai. Kita vertus, mes orientuojamės ne į skambinančio žmogaus patirtį, o į jo emocinę būseną. „Jaunimo linija“ teikia emocinę paramą. Mes reaguojame į paskambinusiojo būseną čia ir dabar. Tam nebūtinas psichologo išsilavinimas. Svarbiausia mokėti išgirsti, kaip žmogus, kuris kreipėsi, šiuo metu jaučiasi.
Nemažai turime psichologijos, medicinos studentų. Tačiau yra savanorių iš verslo, amatų sričių. Pavyzdžiui, elektrikų, statybininkų. Studentiško amžiaus. Tačiau turime ir trisdešimtmečių, keturiasdešimtmečių. Mes orientuojamės į žmones nuo 16 iki 35 metų. Kita vertus, bendraujame su visais, kurie kreipiasi, tikrai nemetame ragelio. Beje, jaunesni dažniau rašo internete, o vyresni skambina.
Mūsų pagalba yra visiškai anonimiška. Žmogus neprivalo apie save nieko atskleisti. Jei jis nori ką nors atskleisti, visa informacija lieka konfidenciali. Kartais žmonės bijo kreiptis į „Jaunimo liniją“, nes baiminasi, kad kas nors sužinos.
Dažniausia tema - probleminiai santykiai su tėvais, draugais, mylimaisiais. Dažna tema yra ir vienišumas. Neretai kreipiasi dėl suicidinių minčių, savęs žalojimo. Ši skaudi tema sudaro daugiau nei 60 proc. visų temų internetu. Turbūt sunku būtų rasti temą, dėl kurios nesikreipė žmonės. Niekada negali pamatuoti, dėl ko žmogus gali patirti sunkių emocijų. Be to, kalbėdami su nepažįstamu žmogumi skambinantieji dažnai būna labiau linkę atsiverti. Drąsa kalbėti tikrai žmonėms palengvina sunkumus.
Apie konkrečius pokalbius nenorėčiau šnekėti, nes mūsų linija yra visiškai anonimiška. Galiu tik pasakyti, kad mane asmeniškai paliesdavo jaunų žmonių išgyvenimai dėl nelaimingos meilės. Iš suaugusiojo perspektyvos tai gali atrodyti nerimta, bet tam jaunam žmogui tai yra didžiausias gyvenime patirtas skausmas. Reikia suprasti, kad skausmas yra individualus. Matuoti pagal save neteisinga.
Turime aiškų algoritmą, kaip turėtų vykti pokalbiai su savižudybės krizę išgyvenančiais žmonėmis. Savanoris visada siekia išsiaiškinti savižudybės riziką. Ji gali būti skirtinga. Jeigu rizika žemesnė - yra daugiau variantų, kaip žmogui padėti, kur jį nusiųsti. Jei savižudybės rizika aukšta, siekiame apsaugoti žmogų čia ir dabar. Jam reikia pasitraukti iš kokios nors vietos, padėti į šalį pavojingus įrankius. Siekiame, kiek galime, užtikrinti skambinančiojo saugumą.
Tokios tendencijos nepastebime, tačiau prasidėjus karui Ukrainoje tikrai sulaukėme gerokai daugiau skambučių. Jų buvo nemažai.
Pasitaiko, tačiau mes akcentuojame, kad „Jaunimo linija“ yra skirta vienkartinei emocinei paramai. Pagalba galvojantiems apie savižudybę arba ieškantiems pagalbos artimajam. Pagalba ir aktuali informacija nusižudžiusiųjų artimiesiems.
„Vaikų linija“, bendradarbiauja su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistais.
Dalis šių žaidimų gali atrodyti kaip pramoga ar išbandymas, tačiau iš tiesų gali būti pavojingi vaiko ar aplinkinių sveikatai ar net gyvybei, rašoma SAM pranešime spaudai. „Pirmieji, kurie gali pastebėti vaiko emocines permainas, yra šeimos nariai ar kiti artimiausi žmonės. Tačiau labai svarbu, kad ir aplinkiniai - draugai, kaimynai, ugdymo įstaigos pedagogai - būtų dėmesingi ir pastabūs. Jei jaunas žmogus akivaizdžiai pasikeitė, tapo uždaras, pernelyg įsitraukęs į virtualią erdvę, svarbu nelaukiant reaguoti ir pasirūpinti vaiko saugumu ir emocine sveikata“, - sako sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Kaip tėvams ir artimiesiems atpažinti grėsmes?
Tėvai ir artimieji turėtų būti ypač budrūs, jei bendravimas socialiniuose tinkluose skatina atlikti pavojingus veiksmus (pvz., savęs žalojimą, dusinimąsi, nuodingų medžiagų vartojimą ir pan.) Tokiais atvejais gali būti naudojamas psichologinis spaudimas, gėdinimas ar grasinimai, viskas gali prasidėti kaip nekaltas „žaidimas“, bet palaipsniui užduotys gali tapti vis pavojingesnės. Svarbu žinoti, kad aukomis dažniau gali tapti emociškai jautresni vaikai ir paaugliai, kurie ieško dėmesio, supratimo ar priklausymo grupei jausmo.
6 patarimai, kaip elgtis:
- Domėkitės savo vaiko virtualiu gyvenimu. Skirkite dėmesio pokalbiams apie tai, ką vaikas veikia internete, su kuo bendrauja, kokius kanalus seka, kokį turinį vartoja. Kadangi kiekvienam vartotojui algoritmas parenka skirtingą turinį, tai, ką programėlėse matote jūs, gali labai skirtis nuo to, ką mato jūsų vaikas.
- Stiprinkite emocinį ryšį su vaiku. Vaikai, kurie jaučia tėvų paramą ir supratimą, rečiau įsitraukia į pavojingas veiklas.
- Stebėkite elgesio pokyčius. Atkreipkite dėmesį, jei vaikas tapo uždaras, jaučiate nuotaikų svyravimus, sutriko jo miegas ar apetitas, pastebėjote savižalos požymių (pvz., po ilgomis rankovėmis slepiamos žaizdos), vis daugiau laiko leidžia prie ekranų.
- Susitarkite dėl saugaus elgesio internete. Kalbėkite su vaikais apie tai, kad internete galima sutikti ne tik naudingos, bet ir klaidinančios ar pavojingos informacijos. Paaiškinkite, jog prašymai siųsti asmenines nuotraukas, dalintis duomenimis ar dalyvauti slaptuose iššūkiuose gali būti pavojingi ir apie tai reikia pasitarti su suaugusiuoju.
- Saugokite vaiką pasitelkdami technologijas. Naudokite apsaugos programas, įdiekite tėvų kontrolės programas ar filtrus, kurie leidžia stebėti, kokiu turiniu domisi vaikas. Nustatykite limitus, kiek vaikas gali praleisti laiko prie ekrano.
- Laiku kreipkitės pagalbos. Jei įtariate, kad vaikas patiria psichologinį spaudimą, savižalą ar yra išnaudojamas - nedelskite ir kreipkitės į psichikos sveikatos specialistus, policiją ar kitas institucijas.
Kur kreiptis pagalbos? Psichologinių krizių pagalbos centras (pkpc.lt arba telefonu 1815) teikia skubią, profesionalią, nemokamą, anonimišką psichologinę pagalbą bendruomenėms, organizacijoms, šeimoms, kurios susiduria su netikėtais ir sukrečiančiais įvykiais - smurtine mirtimi, savižudybe, staigia mirtimi dėl ligos ar kitų priežasčių. Konsultantai-psichologai suteiks skubią konsultaciją ir nukreips į Mobiliąją komandą, kuri teikia individualias ir grupines konsultacijas įvykio paveiktiems žmonėms. Jei jūsų vaikas turi psichologinių sunkumų ar psichikos sutrikimų požymių, kreipkitės į psichikos sveikatos centrą, kur dirba gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras su specialistų komanda. Jei jūsų aplinkoje kas nors šiuo metu vartoja pavojingą medžiagą ar atlieka kitą sveikatą trikdantį veiksmą ar skatina tai daryti - skambinkite 112.
Priklausomybė nuo socialinių tinklų didėja. Psichologai pastebi, kad vaikų ir jaunų žmonių priklausomybės nuo socialinių tinklų sparčiai plinta. Su šia problema specialistai susiduria, kai į juos kreipiasi paaugliai dėl elgesio ir miego sutrikimų, mokymosi sunkumų, nervinių tikų, savęs žalojimo ir pan. „Kai mokykloje telefonai yra visiškai neribojami, tai vaikai per pertraukas ir net pamokas renkasi savo mobiliuosius ekranus, o ne socialinius gyvus ryšius. Paradoksalu, bet kai nėra to gero gyvo ryšio, visada yra internetinis ryšys. Tačiau visur reikalinga pusiausvyra: vaikas, paauglys privalo turėti ir gyvų santykių, tada sumažėja pavojus, kad jį „įtrauks“ virtualūs ryšiai“, - sako sveikatos apsaugos ministrės patarėja Neringa Grigutytė. Mokslininkai akcentuoja, kad visos ugdymo įstaigos privalo turėti mokinių asmeninių išmaniųjų įrenginių naudojimo taisykles ir jų laikytis, tačiau Lietuvoje tokias taisykles turi tik maždaug pusė šalies ugdymo įstaigų. Sveikatos apsaugos ministerija pasisako už nacionaliniu lygiu nustatytus reikalavimus dėl išmaniųjų telefonų naudojimosi taisyklių ir ribojimų ugdymo įstaigose.
Kūno vidurio linija ir jos svarba vaiko vystymuisi
Kodėl svarbi kūdikio kūno vidurio linija? Kaip siejasi dantų valymas, filmo žiūrėjimas, rankos paspaudimas sveikinantis ir šio straipsnio skaitymas? Visus juos jungia įgūdis - „VIDURIO LINIJOS KIRTIMAS“. Mes kertame šią liniją bet kuriuo metu, kai savo ranką, koją ar žvilgsnį perkeliame į savo priešingos rankos, kojos ar akies erdvę. Kūdikio kūno vidurio linija yra nematoma linija, einanti nuo galvos iki kojų, skirianti abi kūno puses. Kūno vidurio linijos kirtimas yra galimybė rankomis ir kojomis pasiekti kūno vidurį bei judėti per jį (kirsti) ir atlikti užduotį PRIEŠINGOJE kūno pusėje. Tai padeda kūdikiui visapusiškai bendrauti su aplinka ir tyrinėti ją. ABIPUSIAI galūnių judesiai ir SĄVEIKA SU APLINKA yra labai svarbūs veiksniai, padedantys vaikui ugdyti vidurio linijos kirtimo įgūdį.
Šis įgūdis prasideda kūdikystėje, kai kūdikiai mokosi abiem rankom siekti daiktus, mamos veidą. Pvz., norėdamas paimti didelį daiktą (kamuolį, didesnį žaislą) šiek tiek patrauktą į vieną kūno pusę, vaikas galų gale kirs vidurio liniją, kad galėtų jį pasiekti.
Kaip vystosi vidurio linijos kirtimas?
- Maždaug 3 mėnesių kūdikiai gali kirsti vidurio liniją akimis, kai jie vizualiai seka priešais juos iš vienos pusės į kitą judančius daiktus.
- 6 mėn. mažyliai gali kirsti vidurio liniją viena ranka siekdami savo kūno dalis (čiupinėdami savo rankas, žaisdami su kojytėmis..), o maždaug 8 mėnesių abi rankos kerta vidurio liniją, perkeldamos daiktus iš vienos rankos į kitą.
- Iki 4 metų vaikai paprastai lengvai įgyja vidurio linijos kirtimo įgūdžius.
- Kartais maži vaikai žaisdami gali būti linkę naudoti kairę ranką kairėje kūno pusėje, o dešinę - dešinėje kūno pusėje. Tačiau vystantis kūno suvokimui, kairės ir dešinės pusės skyrimui bei erdviniam suvokimui (4-8 metų amžiuje), toliau lavėja gebėjimas spontaniškai peržengti vidurio liniją. Paprastai šis įgūdis sparčiai tobulėja nuo 6 iki 8 metų, o įgūdžiai paprastai visiškai integruojasi apie 8-9 metus.
Taigi, vidurio linijos kirtimas yra įgūdis, leidžiantis atlikti praktines, savęs priežiūros (prausimosi, valgymo, vairavimo, rengimosi...) ir poilsio (sporto, žaidimų) užduotis. Taip pat reikalingas VIZUALINIAMS - motoriniams gebėjimams formuotis (skaitymui, rašymui, piešimui, filmo žiūrėjimui...) ir padeda išsiugdyti DOMINUOJANČIĄ ranką.
Mano mergaitei 3,5 metų piešia spalvotas linijas,arba zaisliukus sustato i lygias linijas.Ir jai tas grazu,aisku mes pagiriam ja,nes ji tuo gerisi,kaip ji graziai sustate.Tos linijos ivairios,jei piesia tai kaip lapa pasideda tokios ir buna t.y.horizontalios arba vertikalios,o zaislus irgi ivairia,bet lygiai,arba nuo maziausio iki dydziausio,arba atvirksciai.Ar tai normalu? Taip, tai yra normalu. Vaikas turi gražiai išvystytą erdvinį mąstymą, taip pat puikiai skiria dydžius. Gal bus gabus matematikai, logikai - lavinkite, sudarykite sąlygas dar labiau lavėti. Su autizmu ir kitais panašiais dalykais šie žaidimai tikrai neturi nieko bendro.
Savanorystė Vaikų linijoje įnešė daugiau prasmės mano gyvenime, supratimo apie kitus ir save patį, padėjo tarp logikos ir racionalumo rasti vietos ir empatijai. Kiekvienas pokalbis su vaikais yra svarbus. Išklausyti vaikus! Jūsų parama Vaikų linijai leis paruošti daugiau naujų savanorių konsultantų, padės jau budintiems konsultantams atnaujinti žinias ir sustiprinti motyvaciją budėti daugiau ir ilgiau.
„Vaikų linija“, emocinės paramos vaikams ir paaugliams tarnyba, teikianti nemokamą ir anonimišką pagalbą telefonu bei internetu. Įsteigta 1997. Veikia skyriai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Organizacijoje dirba 350-400 savanorių (2023), kurie kasdien bendrauja su vaikais ir paaugliais (beveik 2500 val.). Savanoriu gali tapti bet kokios specialybės ar išsilavinimo žmogus, ne jaunesnis nei 18 m. amžiaus. Visos vaikams ir paaugliams konsultuoti reikalingos žinios bei įgūdžiai įgyjami per parengiamuosius kursus. Organizacija siekia edukuoti visuomenę, išsiaiškinti, dėl ko kenčia vaikai ir kaip jiems padėti. Kasdien įvyksta daugiau kaip 300 pokalbių su vaikais įvairiomis temomis: apie santykius su tėvais, bendraamžiais, patyčias, savižudybę, nerimą, vienišumą, valgymo sutrikimus, lytinę orientaciją, tapatybę ir kita. Vaikų linijos vertybės yra įvardijamos santrumpa LABAS: lygiavertiškumas - lygiavertis santykis pokalbyje su vaiku, tarp savanorių, tarp darbuotojų; atsakingumas - vaikams, kolegoms, visuomenei.
1997 09 08 organizacija pradėjo savo veiklą Respublikinės universitetinės ligoninės Vaiko raidos centre. Nuo 2002 04 emocinę paramą paaugliams teikė ne tik telefonu, bet ir laiškais. 2003 12 Vilniaus ir Kauno vaikų linijos pradėjo bendrą darbą vienu telefono numeriu (8 800 11111), 2004 prie jų prisijungė ir Klaipėda. 2004 04 pradėjo veikti organizacijos interneto svetainė, jos skiltyje Klausučio šalis vaikai ir paaugliai galėjo parašyti elektroninį laišką Klausučiui. 2005 bendradarbiaujant su Jaunimo linija parengta bendrainternetu konsultuojančių savanorių mokymo programa. Nuo 2011 02 15 Vaikų linija teikė pagalbą daugelyje Europos šalių veikiančiu tapačiu nemokamu telefono numeriu 116111. Vaikų linijos svetainėje 2015-22 veikė diskusijų forumas, kuriame vaikai diskutuodami aktualiais klausimais galėjo padėti vieni kitiems (nuo 2022 galima tik skaityti archyvą). 2017 11 organizacija pradėjo teikti emocinę paramą vaikams internetu. Nuo 2021 atskirai ruošiami vien internetinių pokalbių savanoriai, jų parengiamieji kursai ir darbas vyksta nuotoliu (savanoriauti galima gyvenant ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir iš bet kurios pasaulio vietos).
2004 pradėta kampanija Nustok tyčiotis (nuo 2008 - Be patyčių), kurios tikslas - smurto ir patyčių prevencija. Šia kampanija siekiama kurti saugesnę aplinką ne tik mokyklose ar darželiuose, bet ir suaugusiųjų žmonių aplinkoje, akcentuoti patyčių problemos svarbą bei šviesti visuomenę. Projektui sukurta interneto svetainė, nuo 2010 kovo mėn. vykdoma veiksmo savaitė Be patyčių (2019-21 sąmoningumo didinimo mėnesis). 2012 organizacija prisijungė prie projekto Saugesnis internetas. Projektą vykdo 4 partneriai: Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, asociacija Langas į ateitį ir Vaikų linija.
Discover Volunteer Services | Cincinnati Children's
Supratau, kad svarbiausia yra atidžiai klausyti, gilintis į kiekvieną žodį ir nežarstyti patarimų. Kiekvienas turime 24 val. per parą, kurias paskirstome tam, kas mums svarbu. Aš pasirinkau savanorystę Vaikų linijoje. Pradžioje buvo šiek tiek neramu, ar spėsiu derinti darbus, šeimą ir savanorystę, ar nebus per sunku emociškai kalbėti su vaikais apie jų sunkumus. Po dvejų savanorystės metų galiu drąsiai teigti, kad pokalbiai su vaikais mane pačią labai augina dvasiškai, stiprina emociškai. Jausmas, kai išgirsti „Ačiū, man dabar ramiau pakalbėjus”, yra fantastiškas. Ir tikrai spėju viską derinti, nes noras savanoriauti - didžiulis. Visiškai to nesitikėdama labai daug išminties gavau - tai padeda visose gyvenimo srityse. Supratau, kad svarbiausia yra atidžiai klausyti, gilintis į kiekvieną žodį ir nežarstyti patarimų.
Į Vaikų liniją savanoriuoti atėjau be jokių lūkesčių, o savo sprendimo teisingumu įsitikinu kasdien, jau penkerius metus būdama joje. Įsimena nuoširdūs „ačiū“ ir visi sunkumai bei džiaugsmai, kuriuos išgyvena vaikai. Savanoriaujant man atsivėrė naujas ir neatrastas pasaulis, kuriame teko išeiti iš komforto zonos ir pasižiūrėti į viską iš kitos pusės. Sužavėjo vaikų drąsa ir kūrybiškumas. Kiekvienas turime 24 val. per parą, kurias paskirstome tam, kas mums svarbu. Aš pasirinkau savanorystę Vaikų linijoje.
Vaikų linijos vertybės yra įvardijamos santrumpa LABAS: lygiavertiškumas - lygiavertis santykis pokalbyje su vaiku, tarp savanorių, tarp darbuotojų; atsakingumas - vaikams, kolegoms, visuomenei.
