Pirmasis svarbiausias mažylio vertinimo rodiklis, pagal kurį gydytojai sprendžia apie jo vystymąsi, yra svoris. Viena pirmųjų žinių, kurias gimdymo namuose gydytojai praneša tėveliams, - tai gimusio kūdikio svoris. Šie duomenys svarbūs tiek gydytojui, kuris vertina gimusio mažylio būklę, tiek tėveliams, skubantiems pranešti šią naujieną giminėms ir draugams.
Optimalus naujagimio svoris laikomas nuo 3000 iki 4000 g. Mažas vaikelio svoris gali būti susijęs su tam tikrų medžiagų stoka, kurią jautė būdamas mamos pilvelyje, arba dėl įvairių nėštumo komplikacijų. Mažo svorio būna neišnešioti mažyliai, taip pat dvynukai ar trynukai. Tačiau ne visada mažas svoris susijęs su ligomis ar komplikacijomis.
Stambių vaikų pastaruoju metu gimsta vis dažniau. Nors tėveliai ir ypač seneliai džiaugiasi, kad jų mažylis lenkia savo bendraamžius svoriu, itin tuo didžiuotis nereikėtų. Pirma, riebaliukų perteklius kūdikystėje gali pereiti į ankstyvąjį nutukimą. Antra, per didelis svoris kartais signalizuoja apie rimtas endokrinines (cukrinis diabetas, skydliaukės patologija) ir nervų ligas.
Per pirmąsias 5-6 paras naujagimis netenka 5-6 proc. svorio. Taip nutinka dėl kelių priežasčių. Tik gimęs vaikutis patenka į visai kitą aplinką, nutrūksta jį ir mamą jungusi kraujotaka, jis pradeda savarankiškai kvėpuoti, maitintis, bando prisitaikyti naujame pasaulyje. Visa tai kainuoja daug pastangų.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių naujagimis netenka svorio:
- Netekus skysčių.
- Pasituštinus. Naujagimis gimsta pilnu žarnynu ir šlapimo pūsle.
- Dėl mažos skrandžio talpos. Išnešioto naujagimio skrandžio talpa gimus yra 20-30 ml, pirmosios savaitės pabaigoje - 40-60 ml. Neišnešiotuko ji vos 2-4 ml vienam kilogramui svorio, o penktą šeštą parą jau 16-19 ml vienam kilogramui svorio. Taigi į tokį skranduką nelabai daug maistelio ir tilps. Be to, pirmomis dienomis ne itin daug ir mamos pienuko pasigamina.
Pradinę kūno masę 70-80 proc. naujagimių atgauna apie dešimtą parą po gimimo, kiti - apie keturioliktą-šešioliktą parą.
Svarbu! Kūdikis auga itin sparčiai. Jo svoris pirmąjį gyvenimo pusmetį padidėja vidutiniškai po 700-800 g, antrąjį pusmetį - po 400-500 g kas mėnesį. Tačiau kiekvieno kūdikio svorio augimo tempas labai individualus ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Vieną mėnesį mažylis gali priaugti daug svorio, kitą - mažiau. Dažnai pasitaiko, kad pirmąjį antrąjį mėnesį kūdikio svorio prieaugis labai akivaizdus. Vėliau augimas tarsi sustoja - taigi organizmas pats reguliuoja svorį. Taip pat nustatyta, kad kūdikio svoris dažniausiai didėja tarsi laiptuota kreive - laiptuko šuolį keičia horizontalė ir tai yra normalu. Tačiau jei kūdikio svoris krinta, reikėtų susirūpinti.
Jei neramu, kad mažylis per mažai priauga, įsigykite ar išsinuomokite svarstykles, geriausia elektronines. Tai padės stebėti jo svorio pokyčius.
Kaip naudoti svarstykles:
- Svoriui sužinoti. Sverti mažąjį geriausia prieš vakarines maudynes ir tuščiu skranduku. Ant svarstyklių užtieskite vystyklą, tik tada įjunkite svarstykles (tada svarstyklės nerodys vystyklo svorio, o rodys gryną vaiko svorį) ir paguldykite ant jo vaikelį.
- Suvalgyto pienuko kiekiui sužinoti. Sveriant šiuo tikslu, mažylio galima ir nenurengti. Pasverkite jį su tais pačiais drabužėliais prieš maitinimą ir po jo. Svorio skirtumas ir bus suvalgyto pienuko kiekis gramais. Šį kiekį padauginę iš maitinimo skaičiaus sužinosite, kiek mažylis suvalgo per parą.
Ūgis per pirmuosius tris mėnesius padidėja vidutiniškai po 3-4 cm kas mėnesį; ketvirtą-šeštą mėnesį - po 2-3 cm; antrąjį pusmetį didėja po 1-2 cm kas mėnesį. Taigi per pirmuosius metus vaikas paauga vidutiniškai pusantro karto, tai yra apie 25-30 cm. Vėlgi kiekvieno kūdikio augimo tempai labai individualūs, vieni mažyliai būna aukštesni, kiti žemesni. Tam įtakos turi ne tik tėvelių, bet ir senelių ar net prosenelių ūgis.
Mažylio augimą stabdo infekcijos nėštumo metu, toksikozės, netaisyklinga mityba, rūkymas, paveldimos ligos. Taigi labai svarbu stebėti, kad kūdikio ūgis didėtų nuolatos.
Labai svarbus mažylio vystymosi rodiklis yra galvos apimtis - pagal ją sprendžiama, kaip vystosi galvos smegenys. Tik gimusio kūdikio galvos apimtis didesnė nei krūtinės. Pirmąjį pusmetį galvos apimtis vidutiniškai paauga nuo 35 cm iki 43-44 cm (1-1,5 cm kas mėnesį). Antrąjį pusmetį toks spartus augimas gerokai sulėtėja ir galvos apimtis padidėja iš viso tik 2-4 cm.
Kiekvieno kūdikio raidos istorijoje yra diagramos, kuriose pažymimas vaiko ūgis, svoris, galvos apimtis ir brėžiama augimo kreivė. Yra atskira diagrama, parodanti, kaip svoris atitinka ūgį. Šiose diagramose pažymėtos ir procentilėmis išreikštos normos, kurias turėtų atitikti tam tikro amžiaus vaikutis. Taip patogu stebėti mažylio augimą.
Yra dalis naujagimių, kurie praleidžia visą parą prie krūties, o šlapinimosi ir tuštinimosi mažai. Naujagimis neramus prie krūties, o nuo jos atitrauktas įsiverkia. Vėl padavus krūtį per kelias minutes ima snausti. Mamai lengviausia būtų pastebėti žindimo judesių skirtumus. Naujagimis gali čiulpti krūti ir negerti pieno. Čiulpimas turėtų paskatinti mamai pieno tekėjimą (pieno tekėjimo refleksą, oksitocino refleksą). Tačiau tam čiulpimas turėtų būti aktyvus ir intensyvus. Jeigu čiulpimas yra vangus, silpnas, jeigu pridėtas prie krūties naujagimis atsipalaiduoja ir ima snausti, tada pienas nepateka ir nėra ką gerti žindymo metu. Kad mamai pradėtų tekėti pienas, naujagimis turi aktyviai skatinti pieno tekėjimą.
Dr. Kiek laiko labai gerai ar gerai geriantys pieną vaikai turi praleisti prie krūties yra įvairių nuomonių. Vieni specialistai tvirtina, kad sumoje labai gero gėrimo laikas per vieną maitinimą turėtų būti 10-15 min. Dar kiti specialistai sako, kad iš to kaip gerai naujagimis geria pieną niekaip negalime nustatyti KIEK iš tiesų pieno išgėrė. Kita vertus, labai svarbu suprasti ir tai, kad žindymas - ne vien maistas. Ir sotus naujagimis gali norėti būti kontakte su krūtimi 24 val per parą, nes tai jam užtikrina ne tik maisto, bet ir artumo, šilumos, nusiraminimo, būdravimo - miego ritmo reguliavimo ir kitokius poreikius.
