Italijos Konstitucinis Teismas neseniai priėmė sprendimą, leidžiantį dviem moterims, esančioms tos pačios lyties santykiuose, būti įrašytoms kaip vaiko tėvai gimimo liudijime.
Šis sprendimas sulaukė tiek pagyrų, tiek aršios kritikos, o Italijos visuomenėje, kuri tradiciškai laikosi konservatyvių vertybių, jis kelia naujas diskusijas.
Nors LGBTQ+ teisių gynėjai švenčia tai kaip istorinį žingsnį, kyla klausimų, ar šis sprendimas tikrai atneš ilgalaikę naudą, ar tik pagilins visuomenės susiskaldymą.
Teismo sprendimo esmė ir kontekstas
2025 m. gegužės 22 d. Italijos Konstitucinis Teismas paskelbė, kad riboti tėvystės teisių pripažinimą tik biologinei motinai tos pačios lyties porų šeimose yra nekonstituciška.
Sprendimas buvo priimtas nagrinėjant atvejį, kai vaiko gimimo liudijime buvo registruojama tik biologinė motina, o jos partnerė, sutikusi su medicininiu apvaisinimu ir prisiėmusi tėvystės atsakomybes, neturėjo jokių teisinių teisių.
Teismas pabrėžė, kad toks ribojimas pažeidžia vaiko teises turėti nuolatinį ryšį su abiem tėvais ir jų giminaičiais.
Anksčiau Italijoje kai kurios savivaldybės registruodavo tik biologinę motiną, o nebiologinei motinai tekdavo „įsivaikinti“ savo pačios vaiką, kad įgytų teisines teises.
Ši praktika buvo ypač sustiprinta 2023 m., kai Giorgios Meloni vadovaujama dešiniųjų vyriausybė ėmėsi griežtesnės politikos prieš surogaciją ir LGBTQ+ šeimų teises.
Italijos visuomenė istoriškai buvo konservatyvi, o civilinės sąjungos šalyje legalizuotos tik 2016 m.
LGBTQ+ bendruomenės pergalė ar tik simbolis?
LGBTQ+ teisių gynėjai Italijoje, tokios organizacijos kaip „Vaivorykštės šeimos“, džiaugiasi sprendimu, vadindami jį „istorine diena pilietinėms teisėms“.
Jie teigia, kad pagaliau pripažįstama vaikų teisė turėti abu tėvus, net jei tai dvi motinos.
Vis dėlto, ar šis entuziazmas nėra pernelyg skubotas?
Nors teismo sprendimas skamba kaip laimėjimas, jis neišsprendžia gilesnių sisteminių problemų.
Pavyzdžiui, Italijoje vis dar galioja griežti apribojimai medicininiam apvaisinimui, o surogacija yra draudžiama nuo 2004 m.
Praėjusiais metais šis draudimas buvo dar labiau sugriežtintas, kriminalizuojant italus, kurie vyksta į užsienį surogacijos paslaugoms.
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, save vadinanti „krikščioniška motina“, nuolat pabrėžia tradicinių šeimos vertybių svarbą.
Jos vyriausybė aktyviai kovoja prieš vadinamąjį „LGBT lobį“ ir siekia apriboti tos pačios lyties porų teises.
2023 m. vidaus reikalų ministras nurodė savivaldybėms neberegistruoti vaikų, gimusių per surogaciją užsienyje, gimimo liudijimų, o prokurorai pradėjo ginčyti jau išduotus dokumentus.
G. Meloni politika kelia rimtą klausimą: ar toks tradicinių vertybių gynimas nėra tik priedanga diskriminacijai?
Teismo sprendimas, atrodo, yra smūgis jos politikai, tačiau jis nekeičia bendro politinio klimato.
Italija, kaip daugiausia katalikiška šalis, išlieka giliai susiskaldžiusi šiais klausimais, o G. Meloni vyriausybė greičiausiai ieškos naujų būdų, kaip apeiti teismo sprendimą.
Ką tai reiškia vaikams ir šeimoms?
Teismas pabrėžė, kad nebiologinės motinos teisių nepripažinimas kenkia vaiko interesams.
Pavyzdžiui, jei biologinė motina miršta ar pora išsiskiria, nebiologinė motina gali netekti bet kokios teisės į vaiką.
Nors sprendimas atrodo teisingas vaikų atžvilgiu, jis palieka daug neatsakytų klausimų.
Pavyzdžiui, kodėl sprendimas taikomas tik moterims, o ne vyrams?
Aktyvistai pabrėžia, kad tos pačios lyties poros, turinčios du tėčius, vis dar lieka teisinėje pilkojoje zonoje.
„Šampaną atkimšiu tik tada, kai visos šeimos su dviem tėčiais galės švęsti kartu“, - sako viena iš motinų, Chiara Soldatini.
Nors kai kurie vietos merai pastaraisiais metais pradėjo registruoti abu tėvus gimimo liudijimuose, G. Meloni vyriausybė šią praktiką sustabdė.
Aktyvistai perspėja, kad nuo G. Meloni atėjimo į valdžią 2022 m.
Teismo sprendimas, nors ir žingsnis į priekį, neatspindi platesnės visuomenės nuotaikos.
Ar Italija tikrai pasirengusi priimti tokias šeimas, ar šis sprendimas tik dar labiau pagilins konfliktą tarp konservatyvių ir progresyvių jėgų?
Be to, teismo sprendimas tiesiogiai neliečia surogacijos ar medicininio apvaisinimo teisėtumo.
O tai sritys, kuriose Italija išlieka viena griežčiausių Europoje.
Tėvų atsakomybė: teisinė sąvoka
Tėvų pareigos - teisinis ryšys, reglamentuojamas šeimos teise.
Santykiai atsiranda gimus vaikui arba nustačius tėvystę ar motinystę.
Tėvai privalo sudaryti sąlygas, kuriomis būtų užtikrinamas visapusiškas vaiko lavinimas.
Tėvų pareigas bendrai įgyvendina abu tėvai.
Tėvai turi saugoti savo vaiko interesus bet kokioje su vaiku susijusioje veikloje ir augindami vaiką gerbti jo asmenį, individualumą ir orumą.
Tėvams tenka pagrindinė ir vienoda atsakomybė už vaiko globą, jo ugdymą ir lavinimą.
Tėvų pareigos apima teises ir pareigas, susijusias su vaiko gyvenimu ir sveikata, ugdymu, apsauga, globa, priežiūra ir lavinimu, taip pat jų teises ir pareigas, susijusias su atstovavimu vaikui, jo išlaikymu ir vaiko turto valdymu.
Tėvai turi rūpintis savo vaiko gyvybe ir sveikata ir jį saugoti, auklėti, auginti ir prižiūrėti.
Tėvų teisinės prievolės savo vaikui nustatytos Prievolių kodekso.
Tėvai privalo atlyginti jaunesnio nei septynerių metų amžiaus vaiko padarytą žalą trečiajai šaliai, neatsižvelgiant į tai, ar jie atsakingi už padarytą žalą.
Jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip, vaikui atstovauja jo tėvai.
Jei reikia nepilnamečiam vaikui pristatyti tam tikrą daiktą arba jam suteikti tam tikrą informaciją, daiktą priimti arba informaciją suteikti gali bet kuris iš tėvų.
Vaiko turtą valdo vaiko tėvai, gindami vaiko interesus.
Tėvai tėvų valdžią vykdo bendru sutarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus.
Jeigu jie negali patys susitarti kuriuo nors klausimu, socialinių paslaugų centras jiems padeda tai padaryti.
Tėvai savo pageidavimu taip pat gali naudotis mediatoriaus paslaugomis.
Jeigu tėvai negyvena kartu ir jiems nenustatyta bendra vaiko globa, jie bendru sutarimu ir atsižvelgdami į vaiko interesus priima sprendimą klausimais, turinčiais didelę reikšmę vaiko vystymuisi.
Jeigu jie negali patys susitarti kuriuo nors klausimu, socialinių paslaugų centras jiems padeda tai padaryti.
Tėvai visų kitų asmenų atžvilgiu turi pirmenybinę teisę ir pareigą ginti vaiko teises ir interesus.
Jeigu tėvai nesinaudoja šiomis teisėmis ar nevykdo šių pareigų arba negina vaiko interesų, valstybė imasi priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti.
Vaiką gali globoti įtėvis.
Vaikas gali būti atiduodamas įvaikinti tik tuo atveju, jei tėvai po vaiko gimimo socialinių paslaugų centre arba teisme sutiko su įvaikinimu.
Įvaikinimu panaikinamos vaiko teisės ir pareigos tėvams ir kitiems giminaičiams, ir atvirkščiai.
Teismas skiria globėją vaikui, kuris neturi tėvų arba kuriuo tėvai nesirūpina, ir perduoda vaiką to globėjo globai.
Socialinių paslaugų centras arba teismas skiria vaikui specialų globėją.
Kartu negyvenantys ar išsiskirti ketinantys tėvai turi susitarti dėl savo vaikų globos, atsižvelgdami į savo vaikų interesus.
Jeigu jie negali patys susitarti kuriuo nors klausimu, socialinių paslaugų centras jiems padeda tai padaryti.
Jeigu tėvai pasiekia susitarimą dėl globos teisių, jie gali siūlyti pasirašyti teisminį susitarimą.
Jeigu teismas nustato, kad susitarimas neatitinka vaiko interesų, jis prašymą atmeta.
Jeigu tėvams nepavyksta dėl globos teisių susitarti tarpusavyje, klausimą sprendžia teismas.
Be to, teismas, remdamasis Šeimos kodekso nuostatomis, gali savo iniciatyva nuspręsti dėl kitų priemonių vaiko interesams apsaugoti.
Priimdamas sprendimą dėl globos teisių, teismas taip pat visada išsprendžia klausimą dėl tėvų turimų bendrų vaikų išlaikymo ir dėl matymosi su atitinkamais tėvais tvarkos nustatymo.
Vaikas turi teisę palaikyti ryšį su abiem tėvais, o abu tėvai turi teisę palaikyti ryšį su vaiku.
Matymosi su vaiku tvarka nustatoma laikantis vaiko interesų.
Tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena ir kuriam suteiktos vaiko globos teisės, arba trečiasis asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, turi susilaikyti nuo bet kokio veiksmo, kuriuo vaikui trukdoma arba dėl kurio vaikas neturi galimybės matytis su tėvais, ir turi stengtis raginti vaiką išsiugdyti tinkamą požiūrį į matymąsi su kitu iš tėvų ar abiem tėvais.
Tas iš tėvų, kuris matosi su vaiku, privalo susilaikyti nuo bet kokio veiksmo, kuriuo trukdoma matytis su vaiku ir vaiką globoti bei auklėti.
Kartu negyvenantys ar išsiskirti ketinantys tėvai susitaria dėl matymosi su vaikais tvarkos.
Jeigu jie negali patys susitarti kuriuo nors klausimu, socialinių paslaugų centras jiems padeda tai padaryti.
Vaikas taip pat turi teisę palaikyti ryšius su kitais asmenimis, kurie yra šeimos nariai ir su kuriais vaikas palaiko artimesnius asmeninius ryšius, nebent tai prieštarauja vaiko interesams.
Susitikimų dažnumas ir pobūdis turi atitikti vaiko interesus.
Teismas gali nuspręsti, kad vienam iš tėvų bus paskirta visų vaikų globa, vaikai bus paskirstyti tėvams arba abiem tėvams bus nustatyta bendra vaikų globa.
Be to, teismas, remdamasis Šeimos kodekso nuostatomis, gali savo iniciatyva nuspręsti dėl kitų priemonių vaiko interesams apsaugoti.
Priimdamas sprendimą dėl globos teisių, teismas taip pat visada išsprendžia klausimą dėl tėvų turimų bendrų vaikų išlaikymo ir dėl matymosi su atitinkamais tėvais tvarkos nustatymo.
Teismas taip pat sprendžia dėl vaiko išlaikymo ir ryšių su juo palaikymo.
Sprendimą dėl matymosi su vaiku tvarkos teismas priima visų pirma vadovaudamasis vaiko interesais.
Jeigu vienas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, neleidžia vaikui matytis su kitu iš tėvų ir matymosi su kitu iš tėvų negalima užtikrinti netgi padedant socialinių paslaugų centro specialistui, teismas kito iš tėvų prašymu gali nuspręsti atimti globos teises iš to iš tėvų, kuris neleidžia vaikui matytis su kitu iš tėvų, ir patikėti vaiką kitam iš tėvų, jeigu teismas mano, kad kitas iš tėvų sudarys sąlygas vaikui matytis su pirmuoju iš tėvų, ir jeigu tai yra vienintelis būdas, kuriuo galima apsaugoti vaiko interesus.
Teismas priima naują sprendimą dėl tėvų matymosi su vaikais tvarkos, jeigu tai būtina pasikeitus aplinkybėms ir vadovaujantis vaiko interesais.
Spręsdamas dėl globos teisių ir vaiko išlaikymo, matymosi su vaiku tvarkos, tėvų pareigų vykdymo ir tėvų pareigų suteikimo giminaičiui, teismas taip pat atsižvelgia į vaiko nuomonę, kurią išreiškia pats vaikas arba asmuo, kuriuo vaikas pasitiki ir kurį pasirinko pats vaikas, jeigu vaikas yra pajėgus suprasti pateikiamos nuomonės svarbą ir pasekmes.
Nustatydamas vaikui mokėtino išlaikymo sumą, teismas privalo atsižvelgti į vaiko interesus ir nustatyti tokią išlaikymo sumą, kokios pakaktų tinkamam vaiko fiziniam ir psichiniam vystymuisi užtikrinti.
Tas iš tėvų, kuriam paskirta vaiko globa, priima sprendimą su vaiko kasdieniu gyvenimu susijusiais klausimais ir dėl nuolatinės gyvenamosios vietos, jeigu tai neturi neigiamo poveikio dalykams, turintiems didelę reikšmę vaiko vystymuisi.
Vaiko kilmės nustatymas teismo tvarka
Nustatant vaiko kilmę siekiama įteisinti giminystės ryšius.
Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų.
Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje.
Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme.
Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas.
Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą.
Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos.
Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju.
Pagrindas įrodyti kilmę ne tik iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas.
Yra du atvejai, kada motinystė nustatoma teismo tvarka.
Pirmasis, kai vaikui gimus motina nebuvo nustatyta (pvz. vaikas rastas) arba vaiką pagimdžiusi moteris neturi aukščiau paminėtų dokumentų, ir vaiko gimimo įraše bei išduotame gimimo liudijime nėra duomenų apie motiną.
Šiuo atveju civilinės metrikacijos skyriuje padarius vaiko gimimo įrašą iškart atsiranda galimybė kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti motinystę.
Antrasis atvejis, kai motinystė nuginčyta ir gimimo įrašę motinos duomenys išbraukti remiantis teismo sprendimu (pvz., supainiojus vaiką gimdymo įstaigoje ir pan.), o išduotame gimimo liudijime žinių apie motiną nėra.
Vaiko, gimusios santuokoje, tėvas įrašomas vaiko motinos sutuoktinis.
Pagrindas įrašyti vyrą kaip vaiko tėvą yra santuokos liudijimas.
Taigi kaip vaiko, gimusio įregistravus santuoką, kad ir kiek laiko vaiko motina ir jos vyras yra susituokę, tėvas vaiko gimimo įraše nurodomas jo motinos vyras.
Tuo atveju, kai vaikas gimė išsituokusiai motinai, bet po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu.
LR CK numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka.
Tėvystę teismo tvarka galima nustatyti ir tada, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo.
Tuo tarpu jeigu vaikas yra miręs ir jo kilmė iš tėvo vaikui esant gyvam nebuvo nustatyta, tokio vaiko kilmė iš tėvo nustatoma tik jei vaikas yra susilaukęs palikuonių, t.y. LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai.
Pirmiausia tai yra moksliniai įrodymai - ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados.
Reikia skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais.
Be šio, galimos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai.
LR CK yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, kad vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingai, kad juos būtų galima išbraukti.
Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo.
Panaikinus tokį teismo sprendimą, iš naujo kelti bylos dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo nebereikia.
LR CK yra nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai.
Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tai tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.
Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai.
Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus.
Yra du atskaitos taškai, nuo kurių galima skaičiuoti šį terminą: nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
Teismo procesas gali būti ypač bauginantis vaikui.
Todėl yra specifinių reikalavimų, susijusių su vaiku, teisminio nagrinėjimo metu.
Vaikas negali inicijuoti teismo proceso ar savarankiškai dalyvauti šiame procese iki jis sulauks pilnametystės.
Tai atlieka vaiko teisinis atstovas, paprastai tėvai arba teisėtas globėjas.
Vaikas turi teisę būti išklausytam prieš visų rūšių teismus tais atvejais, kai tai turi įtakos jo interesams.
Tai taip pat taikoma tiems atvejams, kai procesą pradėjo ne vaikas ar jo teisinis atstovas.
Teismas atsižvelgia ir įvertins vaiko geriausius interesus kiekvienu atskiru atveju.
Teismo posėdžiai dažniausiai yra vieši, siekiant užtikrinti, kad teismai dirbtų atvirai ir kad jų sprendimai būtų prieinami viešai.
Lietuvoje teismo posėdiai visada uždari bylose dėl tėvų valdžios ir bendravimo teisių, tėvystės nustatymo, vaiko neteisėto perkėlimo į kitą valstybę, taip pat kai tai susijuę su įvaikinimu.
Bylos, turinčios įtakos vaiko teisėms ir interesams, turėtų būti nagrinėjamos kuo greičiau ir turėtų būti prioritetinės, palyginti su kitais atvejais.
Patenkinus pareiškimą, teismo sprendimu įvaikintojai pripažįstami vaiko tėvais, o įvaikintieji - įvaikintojų vaikais.
