Muzika gali tapti vienu iš didžiausių gyvenimo džiaugsmų ir tobulėjimo šaltinių. Nors ne visi vaikai parodo akivaizdžius muzikinius talentus nuo pat mažens, kai kurie iš jų, net būdami labai maži, gali demonstruoti ypatingus gebėjimus. Kaip laiku pastebėti, kad vaikas gabus muzikai, ir ką daryti, kad šie gabumai būtų teisingai ugdomi? Šiame straipsnyje aptarsime požymius, kurie gali rodyti, kad vaikas turi natūralių muzikinių gabumų, ir kaip juos tinkamai atpažinti bei paskatinti.
Kada pradėti muzikinį ugdymą?
Specialistų nuomone, muzikinį vaiko auklėjimą reikia pradėti jau nėštumo metu. Nėštukei patartina klausytis klasikinės muzikos, harmoningų gamtos garsų. Kaip teigia ankstyvojo muzikinio ugdymo specialistė, mokyklėlės „Strazdanėlės“ įkūrėja Sonata Latvėnaitė - Kričenienė, visi vaikai yra muzikalūs. Kiekvienas vaikas turi įgimtą muzikinį potencialą, tai kaip augalo sėkla, turinti užslėptų galimybių. Joje yra užkoduota, kaip ir koks iš tos sėklos išaugs daigas. Muzikinis potencialas, susidomėjimas muzika gali plėtotis, jei vaikas yra apsuptas muzikos kaip bendravimo šaltinio. Tėvai turi atidžiai parinkti muzikinę aplinką.
Iki trejų metų mažylis dar nežino, kokios muzikos jis norėtų klausyti. Namie turi dažnai skambėti muzika. Rinkitės skirtingų tempų muziką. Mamytės, dainuokite vaikams, net jei ir neturite muzikinių sugebėjimų. Laikui bėgant mažylis prisijungs ir kartu ims dainuoti. Lopšinės, be abejo, daro didelę įtaką mažyliui. Jeigu mama ir tėtis šoka kartu su mažyliu, tai jam tik į naudą. Galima vaiką pakelti ant rankų ir pagal muziką ritmiškai atlikti įvairius judesius.
Kaip pastebėti vaiko muzikinius gabumus?
Ar gabumus gali pastebėti tėvai? Pradėkime nuo to, ar tėvai patys gali nustatyti vaiko muzikinę klausą? Pedagogė atkreipia dėmesį į keletą vaiko elgesio bruožų, kurie padeda suprasti jo pomėgį muzikai: vaikas mėgsta dainuoti, yra artistiškas, jautriai reaguoja į muzikos garsus, susidomi, kai pamato ar išgirsta atlikėją, grojantį kokiu nors instrumentu.
1. Klausos jautrumas ir gebėjimas atpažinti garsus
Vienas iš pirmųjų ženklų, kad vaikas gali būti gabus muzikai, yra jo klausos jautrumas. Jau nuo mažens vaikai gali pradėti reaguoti į muziką ir garsus įvairiais būdais. Jei vaikas nuolat pasuka galvą į garsus, ypač muziką, ir rodo susidomėjimą įvairiais instrumentais ar ritmais, tai gali būti pirmas ženklas, kad jo klausa yra išskirtinė. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar vaikas geba atpažinti melodijas ir pakartoti jas. Vaikai, kurie pradeda humuoti ar imituoti garsus, turi puikią klausytojo savybę - gebėjimą atpažinti ir atkartoti muziką.
2. Ritmo pajutimas
Gabus muzikai vaikas dažnai rodo išskirtinį ritminį jausmą. Net maži vaikai gali pradėti judėti pagal muziką, ploti rankomis, spardyti kojomis ar šokti pagal tam tikrą ritmą. Jei vaikas atsakydamas į muziką pradeda „groti“ su rankomis, kojomis ar net įsivaizduoja instrumentus, tai gali būti ženklas, kad jis turi vidinį ritmą ir muzikos pojūtį. Tai dažnai pasireiškia jau kūdikystėje, kai vaikai pradeda šokti ar judėti pagal įvairius garsus.
3. Interesas muzikiniais instrumentais
Jei vaikas nuo mažens rodo susidomėjimą įvairiais muzikos instrumentais - ar tai būtų paprasti žaisliniai instrumentai, ar tikri muzikos instrumentai - tai gali būti ženklas, kad jis turi muzikinių gabumų. Vaikai, kurie mėgsta griežti klavišus, griežti smuiką ar eksperimentuoti su perkusiniais instrumentais, gali turėti natūralią muzikinę intuityvą. Svarbu stebėti, ar vaikas bando pats kurti garsus, ar jis mėgsta imituoti tai, ką girdi aplinkoje.
4. Emocinė reakcija į muziką
Vaikai, kurie yra gabūs muzikai, dažnai turi stiprią emocinę reakciją į muziką. Jie gali pradėti juoktis, šokti ar jausti nusivylimą priklausomai nuo to, kokia muzika skamba. Muzikos klausymas gali jiems sukelti intensyvius jausmus - nuo džiaugsmo iki liūdesio. Emocinė reakcija į muziką rodo gilų jos supratimą ir gebėjimą įsijausti į skirtingus muzikinio kūrinio niuansus.
5. Atminties ir koncentracijos įgūdžiai
Muzikiniai gabumai taip pat dažnai siejasi su stipria atmintimi ir gebėjimu sutelkti dėmesį į sudėtingas užduotis. Vaikai, kurie sugeba greitai išmokti dainas, melodijas ar ritmus, turi gerą muzikinę atmintį, kuri dažnai yra vienas iš svarbiausių gabumų muzikos srityje. Jei vaikas sugeba ne tik prisiminti melodijas, bet ir įsiminti muzikos detales, tai yra rimtas ženklas, kad jis turi muzikinių gabumų.
6. Ankstyvas kalbos ir garsų išmokimas
Vaikai, kurie gerai vysto kalbą ir greitai pradeda mokytis naujų žodžių, dažnai turi stiprią foneminę klausa, kuri yra svarbi muzikos gebėjimams. Jei vaikas greitai pradeda aiškiai atskirti įvairius garsus, tarti žodžius ir dainuoti, tai gali būti ženklas, kad jo muzikiniai gebėjimai vystysis sėkmingai.
7. Teigiamas atsakas į muzikinį ugdymą
Kai vaikas pradeda lankyti muzikos užsiėmimus, svarbu stebėti, kaip jis reaguoja į muzikos mokymą. Vaikai, kurie turi muzikinę intuityvą, dažnai rodo entuziazmą ir greitai prisitaiko prie įvairių užduočių, susijusių su muzika - ar tai būtų grojimas instrumentu, dainavimas, ar ritmų atlikimas. Jei vaikas entuziastingai dalyvauja muzikiniuose užsiėmimuose ir nuolat rodo norą mokytis daugiau, tai gali būti ženklas, kad jis turi potencialo tobulėti muzikos srityje.
Kaip skatinti ir ugdyti muzikinius gabumus?
Pastebėjus muzikinius gabumus, svarbu suteikti vaikui galimybę juos ugdyti. Tai gali būti tiek formalūs muzikos užsiėmimai, tiek laisvalaikio veiklos, tokios kaip muzikos klausymas namuose, žaidimai su instrumentais ar dainavimas kartu. Svarbiausia yra kurti aplinką, kurioje vaikas gali laisvai išreikšti savo kūrybą ir tobulinti savo įgūdžius. Tėvai, pastebėję muzikinius gabumus, turėtų skatinti vaiką domėtis muzika, tačiau neturėtų skubėti. Daug svarbiau, kad vaikas džiaugtųsi procesu ir jaustųsi palaikomas, o ne spaudžiamas pasiekti tam tikrus tikslus.
„Vis dėlto, geriausiai muzikinius gabumus nustatys specialistai. Pajutę, kad vaikui artimas muzikos pasaulis, tėvai turėtų kreiptis į muzikos pedagogus. Turime metodus, kuriuos naudodami patikriname klausą, ritmo pojūtį, fizines ypatybes, padedame išsirinkti instrumentą. Taip žengiami pirmieji žingsniai į muzikos pasaulį”, - sako Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos pedagogė Inga Vyšniauskaitė.
Kaip muzikos profesionalai tikrina vaikų klausą? Patikrinti vaiko muzikinius duomenis galima paprašius padainuoti dainelę. Tuo metu reikia stebėti, ar vaikas gerai intonuoja, ar jaučia dainelės charakterį, yra pakankamai susikaupęs. Pedagogai, tikrindami muzikinę klausą, taip pat duoda pagal vaiko amžių skirtas muzikines atkarpas ir stebi, kaip sekasi įsiminti ir atkartoti muzikinį kūrinį.
Triukšmo įtaka klausai
Tėvams, kurie augina mažus vaikus, rekomenduojama atidžiai stebėti aplinką, kurioje jie auga. Vaikai kasdien susiduria su triukšmu namuose, darželyje, žaisdami kieme. Ilgas buvimas triukšmingoje aplinkoje neigiamai veikia vaikų klausą ir neabejotinai daro įtaką bendrai sveikatos būklei. Ypač svarbu stebėti garso lygį, kai vaikas naudojasi ausinėmis. Jos nukreipia garsą tiesiai į ausis, tad per garsiai klausydamas muzikos ar žiūrėdamas animacinius filmukus vaikas gali stipriai pakenkti savo klausai. Tėvai taip pat turėtų žinoti ir tai, jog nederėtųpersistengti ir garsiai leisti muziką automobilyje. Saugaus garso riba yra iki 85 dB, o kai kurių automobilių garso sistemos gali siekti net 140 dB! Toks triukšmas yra ypač pavojingas ir net draudžiamas.
Paprastai žmogus savo širdies dūžius girdi 10 dB garsu. Parke girdime medžių šlamesį 30 dB garsu, lietus ir įprastinė kalba sukelia 50 dB garsą. 70 dB - jau garsi kalba, o 90 dB - riksmas. Ilgas buvimas triukšmingoje aplinkoje sukelia įvairius klausos sutrikimus. Triukšmas neigiamai veikia vaikų kalbos vystymąsi, motyvaciją, dėmesio koncentraciją. Taip pat didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, gali sutrikti virškinimo sistemos veikla, labai nukenčia ir miego kokybė.
Tyla - svarbi vaikų raidai
Ne veltui šiuolaikinė industrinė kultūra yra vadinama triukšmo kultūra. Triukšmas - toks įprastas ir kasdienis gyvenimo palydovas, kad dažnai net pamirštame, jog egzistuoja ir tyla. Dažnai nuvykus į kaimą ir atsidūrus pievose ar laukuose, kuriuose nesigirdi miesto šurmulio, pajuntamas spengimas ausyse nuo tylos intensyvumo. Tai tyla, kurios nedrumsčia muzika, televizorius, buitinių prietaisų ūžesys ir kiti pašaliniai garsai. Supažindinti vaikus su tyla naudinga nuo mažų dienų. Šią temą labai gražiai pristato Deboros Underwood „Tylioji knygelė“. Knygelėje, kurią iliustravo dailininkė Renata Liwska, jaukiais piešinėliais ir trumpais sakinukais pasakojama apie neaprėpiamą tylos įvairovę bei jos grožį. Ar kada pagalvojote, kad žuvys tyliai plaukioja po vandeniu? O galbūt mėgstate tyliai laižyti ledinukus? Gal net esate pajutę, kad tyloje su geru draugu galima susikalbėti ir be žodžių? Kokia dar gali būti tyla? Patyrinėję „Tyliają knygelę“, atrasite tylą iš naujo. Nes prašymas ar, dar blogiau, nurodymas laikytis tylos vargu ar pasieks prie triukšmo pratusio vaiko ausis. Nors visiškai triukšmo ir neišvengsime, tačiau galime tiek save, tiek vaikus apsaugoti nuo jo daromos žalos. Nors ir smagu garsiai pasiklausyti mėgstamos dainos, tačiau svarbu tuo nepiktnaudžiauti ir saugoti savo klausą. Juk ji - vienas svarbiausių jutimo organų. Pamėginkime kartais išgirsti ir tylą.
Kūdikio klausa ir kalbos vystymasis
Klausa yra labai svarbi mažylio raidai ir gebėjimui bendrauti. Laimei, dauguma kūdikių gimsta be jokių klausos sutrikimų. Kūdikis girdėti pradeda dar negimęs, t.y. vaisiaus klausa pradeda funkcionuoti maždaug 18 nėštumo savaitę, kuomet vaikelis tesveria apie 200 g. Maždaug 27 - 29 savaičių vaisius ima girdėti ir išorės garsus, visų pirma, mamos ir kitų artimųjų balsus, o taip pat ir muziką, aplinkos triukšmą. Nuo 2014 metų Lietuvoje yra vykdoma visuotinė naujagimių klausos patikra. Naujagimio klausa yra tikrinama netrukus po gimimo, mamai ir kūdikiui dar tebebūnant ligoninėje. Tikrinant naujagimių klausą atliekamas otoakustinės emisijos (OAE) tyrimas.
Klausa padeda geriau pažinti aplinką, o taip pat veikia mūsų nuotaiką. Reaguojant į staigius, stiprius garsus pasireiškia Moro (išgąsčio) refleksas, t.y. 7 mėn. Ima reaguoti į kai kuriuos aplinkos garsus ir suvokti, ką jie reiškia. Reaguoja į prašymus ir paliepimus. Pradeda atkartoti garsus ir paprastus žodelius bei ima juos sąmoningai vartoti. Kalbos raida tampa vis spartesnė, t.y. Naujagimis gali gimti turėdamas įgimtų klausos sutrikimų. Pakinta kalbėjimas. Pakinta su klausa ir kalba siejamas kūdikio elgesys. Vaikas nesidomi (arba liaunasi domėjęsis) aplinkos garsais. Jeigu įtariate, kad kūdikis turi klausos sutrikimų, visų pirma, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.
