Kambarinės gėlės ne tik puošia namus, bet ir atlieka svarbias funkcijas: valo orą, drėkina patalpas, sugeria kenksmingas medžiagas. Tačiau auginant mažą vaiką, augalų pasirinkimas tampa ne tik estetikos, bet ir saugumo klausimu. Smalsūs mažyliai mėgsta viską liesti, ragauti, tyrinėti, todėl būtina atsižvelgti, kad namuose augtų saugios kambarinės gėlės.
Visi svajojame apie sodą, kuris žaliuoja, žydi ir kvepia, nekeldamas didelių rūpesčių. Jei nežinote, kokie augalai tinka mūsų klimatui ir kokius gali užauginti net ir pradedantieji sodininkai, rinkitės vieną ar kelis toliau išvardintus augalus. Saulėtoje vietoje pasodintos lelijos žydės bet kokiame sode ar gėlyne. Tokios sąlygos lelijoms palankiausios. Kvapnūs ir elegantiški bijūnai yra kiekvieno gėlyno puošmena, nors jų žydėjimo laikas ir trumpas. Dažniausiai auginami žoliniai bijūnai - daugiamečiai augalai, kurie užauga apytikriai iki 90 cm ir gausiai žydi pilnaviduriais žiedais. Bijūnai nekovoja su kitais augalais dėl maistinių medžiagų ir drėgmės, tačiau jiems nepatinka ir vietos, kuriose kaupiasi drėgmė, nes ima pūti jų šaknys. Subtilius nėrinius primenančios astilbės, kurios pražysta vasaros viduryje, gali papuošti kiekvieną gėlyną. Pasirodo, šios gėlės vienoje vietoje gali augti net dešimt metų. Pasirodo, ryškiaspalviai flioksų žiedai turi paaiškinimą: išvertus iš graikų kalbos Phlox reiškia „liepsna“. Nors daugumai flioksai asocijuojasi su kažkuo labai paprastu, jų yra labai daug įvairių rūšių, be to, jie nereikalauja ypatingos priežiūros. Kad flioksai užaugtų vešlūs ir sveiki, ypatingų reikalavimų nėra - svarbiausia užtikrinti drėgmę, bet ne per didelę. Nors plukės ir trapios, vis vien yra labai tinkamos sodui, nes nėra reiklios, jas lengva prižiūrėti, be to, jų žiedai labai gražūs. Šių gėlių privalumas ne tik tai, kad jos gražios, bet ir tai, kad gali augti ir saulėtoje, ir pusiau saulėtoje vietoje, taip pat ir vejoje. Ne veltui kone kiekviename sode ar gėlyne yra petunijų - jos ilgai žydi, niekad neatsibosta, nes jų puošnių žiedų žavesiui niekas negali atsispirti. Petunijos žydi labai įvairiais žiedais - pilnaviduriais, žvaigždės formos, didesniais ar mažesniais, skirtingų spalvų. Petunijoms reikia parinkti saulėtą vietą, bet jei jos išstypusios, pakrypusios į vieną pusę, tą dalį galima drąsiai nupjauti. Krūminės sidabražolės sodininkų ar sodininkystės mėgėjų yra nepelnytai pamirštos, nors jų puošnūs žiedai, kiek primenantys jazminų ar erškėčių žiedus, gali papuošti kiekvieną sodą ar gėlyną. Populiariausios geltonai žydinčios sidabražolės, nes jų žiedai gražiai išryškėja žalių lapų fone, tačiau verta išbandyti ir kitų spalvų krūmelius. Ne veltui frezija yra daugelio moterų mėgstamiausia gėlė - svaiginantis šios gėlės aromatas nepalieka abejingų. Frezijoms tinkamiausia vieta tokia, ant kurios karščiausią dienos dalį koks krūmas meta šešėlį, o vakare apšviečia tiesioginiai saulės spinduliai. Frezijoms tinka bet koks dirvožemis, kurio pH (dirvos rūgštingumas) yra nuo šiek tiek rūgštinio iki kiek šarminio. Tai, ar žiedai nupjaunami, neturi įtakos gumbasvogūnių formavimuisi. Lobelijos išpopuliarėjo dėl įvairiausių atspalvių mėlynų žiedų, bet iš visų populiariausios yra paprastosios lobelijos (Lobelia erinus), kurios gražiausiai atrodo kabančiuose gėlių vazonuose. Pirmuosius pasirodžiusius lobelijos žiedus reikia nukirpti, tada ji žydės iki pat pirmųjų rudens šalnų.
Kambariniai augalai ir vaikų saugumas
Namų, kuriuose auga mažas vaikas, kambarinių augalų laikymas reikalauja griežtų fizinių barjerų, kruopščios rūšių atrankos ir saugių priežiūros priemonių naudojimo.
Paprastas ir detalus rizikos paaiškinimas
Paprastas paaiškinimas: Maži vaikai viską kiša į burną ir mėgsta kapstytis žemėse. Kadangi daugelis populiarių gėlių savo sultyse turi deginančių ar nuodingų medžiagų, net mažo lapelio nukandimas gali sukelti stiprų burnos skausmą, o praryta žemė gali sukelti infekciją ar užspringimą.
Detalus paaiškinimas: Vaikų virškinimo ir imuninė sistemos dar tik vystosi, todėl jų jautrumas fitotoksinams yra žymiai didesnis nei suaugusiųjų ar net naminių gyvūnų. Susidūrus su augalais, kaupiančiais netirpius kalcio oksalatus (pvz., difenbachijomis ar monsteromis, kurios aptartos ankstesniuose saugumo tyrimuose), vaiko burnos gleivinė patiria stiprų mechaninį pažeidimą. Dėl šios reakcijos greitai išsivysto ryklės edema (tinimas), kuri mažiems vaikams sukelia realų uždusimo pavojų.
Dauguma kambarinių augalų gali provokuoti alergiją, kai kurie jų nuodingi. Augalai gali sužeisti - spygliais, dygliais, aštriais lapų kraštais ar galais. Be to, pavojų kelia trąšos bei žemė vazonuose. Medikai perspėja, kad patalpose, kuriose yra silpnų ligonių, kambarinių gėlių laikyti nevertėtų. Kai kuriose Europos šalyse net priimti įstatymai draudžiantys nuodingus augalus auginti viešose vietose, pirmiausia dėl vaikų saugumo.
Saugumo priemonės auginant augalus su vaikais
Renkantis gėles vaikų aplinkai svarbu vadovautis dviem kriterijais: cheminiu saugumu ir mechaniniu saugumu. Cheminis saugumas reiškia, kad augalas neturi nuodingų sulčių, lapų ar vaisių, kurie patekę ant odos ar į burną galėtų sukelti alerginę reakciją ar apsinuodijimą. Mechaninis saugumas - tai dyglių, spyglių, aštrių lapų ir kitų sužeidimų galinčių sukelti struktūrų nebuvimas. Kitaip tariant, gėlė turi būti ne tik graži, bet ir „draugiška“ - nežeidžianti, nekelianti pagundos jos paragauti, ir saugiai pastatyta.
1. Fiziniai barjerai
Saugiausias būdas išvengti nelaimingų atsitikimų yra padaryti augalus fiziškai nepasiekiamus ropojantiems ar vaikščioti pradedantiems mažyliams. Tam geriausiai tinka tvirti lubų kabliukai ir pakabinami vazonai, sieninės lentynos bei aukštos knygų spintos. Pakabinant svyrančius augalus (pavyzdžiui, chlorofitus ar tradeskancijas), būtina reguliariai taikyti genėjimo technikas. Jei laikote didelius augalus ant grindų, rinkitės sunkius, plačiadugnius vazonus, kurių vaikas negalėtų apversti. Ant grindų stovinčius vazonus verta apsaugoti specialiomis tinklelių ar plastikinių grotelių sistemomis, kurios uždengia žemės paviršių.
Vazonai turi būti stabilūs, platėjančiu dugnu, kad vaikas jų nenugriautų. Gėles geriausia laikyti palei sienas arba pakabinamuose vazonėliuose. Jei augalai auginami ant palangių, ypač aukščiau grindų lygio, verta įrengti apsauginį užtvarą, kad mažylis netyčia nepatrauktų vazono. Reikia vengti statyti augalus ant žemės, kur vaikas lengvai juos pasiektų ar apverstų.
2. Saugios augalų rūšys
Net ir taikant fizinius barjerus, lapai gali nukristi ant grindų, todėl gyvenamosiose erdvėse, kur vaikas praleidžia daugiausia laiko, turėtų būti auginami tik visiškai netoksiški augalai. Saugios alternatyvos apima marantas, kalatėjas, peperomijas ir įvairius paparčius (pvz., nefrolepius). Visiškai atsisakykite arba griežtai izoliuokite (pvz., užrakinamuose balkonuose ar aukštai pakabintus) itin toksiškus augalus. Vaikams ypač pavojingi yra oleandrai, karpažolės, alokazijos ir difenbachijos.
Populiarios saugios kambarinės gėlės:
- Chlorofitas (Chlorophytum comosum) - lengvai auga net prastesnėse sąlygose, valo orą ir laikomas vienu saugiausių augalų vaikų kambariams.
- Papartis (Nephrolepis) - dekoratyvus, švelniais lapais, nekelia pavojaus ir puikiai drėkina patalpų orą.
- Sanpaulija, arba Afrikos žibutė (Saintpaulia) - kompaktiškas, žydintis augalas, visiškai netoksiškas.
- Peperomija (Peperomia spp.) - įvairių rūšių, dekoratyvūs lapai, neturi nuodingų savybių.
- Lieknoji palmikė (Chamaedorea elegans) - nedidelė, elegantiška palmė, saugi vaikams ir gyvūnams.
- Kalėdinis kaktusas, arba plokštenis (Schlumbergera) - neturi dyglių, o jo žiedai patraukia dėmesį spalvomis.
- Aukštoji aspidistra (Aspidistra elatior) - itin atsparus, tvirtas augalas, saugus visiems šeimos nariams.
- Lizdinė kalnarūtė (Asplenium nidus) - dailus, plačialapis augalas, puikiai tinka tamsesniems kambariams.
Visi šie augalai paprastai laikomi saugiais ir vaikams, ir naminiams gyvūnams. Jie nereikalauja ypatingos priežiūros, todėl tinka net pradedantiesiems augintojams.
3. Vandens lėkštutės, trąšos ir pesticidai
Vandens lėkštutės po vazonais yra dažnai pamirštamas pavojus. Jose stovintis vanduo gali tapti bakterijų ar pelėsio veisimosi vieta, o vaikas gali nuspręsti šio vandens atsigerti ar jame žaisti. Todėl po laistymo visada išpilkite vandens likučius. Didelį dėmesį skirkite trąšoms ir pesticidams. Granuliuotos trąšos, pabarstytos ant žemės paviršiaus, vaikui gali atrodyti kaip saldainiai. Rekomenduojama naudoti skystas trąšas, kurios greitai susigeria į substratą. Kovojant su kenkėjais, pirmenybę teikite ekologiškiems metodams. Atlikti laboratoriniai tyrimai patvirtino, kad neemo aliejus pasižymi 90 % efektyvumu naikinant erkes.
Laistant augalus, reikia vengti, kad vanduo neišsilietų ant grindų - tai gali sukelti slydimą. Trąšas, augalų purškiklius ar kitus chemikalus būtina laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje. Persodinant augalus naudokite pirštines, kad vaikas nematytų šio proceso kaip žaidimo, ir laikykite žemę bei įrankius atokiau.
Pavojingi ir nuodingi kambariniai augalai
Nors dauguma gėlių atrodo nekaltai, kai kurių augalų dalys gali būti nuodingos. Toksiškos medžiagos dažnai kaupiasi lapuose ar stiebuose - augalai jas naudoja kaip apsaugą nuo kenkėjų. Tačiau mažam vaikui net mažas kiekis gali sukelti burnos dirginimą, pykinimą ar odos uždegimą. Ypač pavojingi šie augalai:
- Difenbachija (Dieffenbachia) - turi nuodingų sulčių, kurios dirgina gleivinę, sukelia patinimą, deginimo pojūtį. Fikusų nukritusį lapą suvalgęs arba baltų sulčių lyžtelėjęs mažylis gali atsidurti ligoninėje. Nuodų sudirginta gerklė patinsta ir kūdikis ima dusti.
- Amarilis (Amaryllis) - svogūnėliai ir lapai gali sukelti apsinuodijimo simptomus.
- Krotonas (Codiaeum variegatum) - jo sultys dirgina odą ir akis.
- Adeniumas (Adenium obesum) - visos augalo dalys yra nuodingos, o sultys ypač toksiškos prarijus. Raudonais žiedeliais žydinti dykumų rožė (Adenium) - vienas nuodingiausių dekoratyvinių augalų.
- Citrusiniai augalai - kai kurios dekoratyvinių rūšių atmainos turi aštrius spyglius.
- Karpažolė (Euphorbia) - skleidžia baltas, stipriai dirginančias sultis. Dažnai šis augalas vadinamas puansetija ar netgi Kalėdų gėle, nes esame pratę juo namus papuošti būtent šiuo šventiniu laikotarpiu. Tamsiai žalius lapus ir ryškiai raudonus žiedus turinti gėlė tampa dažna kalėdine dovana ar dekoracija. Tačiau paragavus gali prasidėti pykinimas ir vėmimas, tad augalas užsitarnavo pavojingo katėms ir kitiems naminiams augintiniams reputaciją. Jeigu augalo sulčių pateks ant odos, ji gali parausti ir suirzti.
- Oleandras - visos jos dalys labai nuodingos, net skleidžiamas kvapas. Oleandrai yra ypatingai vertinami dėl puošnių lapų ir žiedų, todėl jie neretai auginami ir namuose. Oleandro žiedai pasižymi itin maloniu aromatu, tačiau intensyvaus žydėjimo laikotarpiu šie augalai gali sukelti smarkų galvos skausmą ar svaigimą. Kaip ir daugelis kitų nuodingų augalų, oleandrai yra naudojami liaudies medicinoje, tačiau tokius receptus vertėtų bandyti itin atsargiai. Nuodingiausios yra oleandro sėklos ir sultys, todėl persodinti šį augalą vertėtų mūvint pirštines. Jei namuose yra mažų vaikų ar gyvūnų, oleandras tikrai nėra pati tinkamiausia kambarinė gėlė.
- Vėzdūnė - viena populiariausių žydinčių kambarinių augalų. Jų tamsūs lapai ir balti žiedai nereikalauja daug priežiūros, todėl šios gėlės tampa namų dekoro elementu dažnuose namuose. Ypač pavasarį. Tačiau jų ragauti pavojinga ir žmogui, ir šuniui, ir katei. Tiesą sakant, visos lelijų šeimai priklausančios gėlės pavojingos katėms. Taigi, vėzdūnes būtina laikyti nepasiekiamoje vietoje arba auginti tik tuomet, jeigu namuose nėra augintinių, o vaikai jau ūgtelėję. Šie augalai pavojingi tik tuo atveju, jeigu jų ragaujama, tačiau liesti juos galima. Ši nepaprasto grožio kambarinė gėlė gali sukelti stiprią alerginę reakciją. Jei šio augalo sulčių patektų į burną, tai gali lemti liežuvio ir lūpų patinimą (sunkesniais atvejais apsinuodijimas vėzdūne gali privesti prie mirties). Persodinant šį kambarinį augalą būtina mūvėti pirštines ir po šios procedūros neliesti veido. Auginantiems mažus vaikus ar naminius gyvūnus būtina pasirūpinti, kad vėzdūnė būtų jiems nepasiekiamoje vietoje.
- Monstera - šis augalas pasižymi įspūdingo dydžio ir formų lapais, o dėl savo didelio stoto puikiai tinka didelėje namų arba biurų erdvėje. Tačiau visiems auginantiems monsterą naudinga žinoti tai, kad šios kambarinės gėlės yra labai nuodingos. Monsterų lapų sultys gali paskatinti burnos gleivinės uždegimą, taip pat ir stiprų seilėtekį, o kai kuriais atvejais net pykinimą ir virškinimo sutrikimus. Jei šio augalo netyčia paragautų augintinis, jis net gali žūti.
- Gebenė (Hedera) - tai viena populiariausių naminių lianų, kuri nereikalauja ypatingos priežiūros ir prisitaiko prie įvairių aplinkos sąlygų. Gebenė veiksmingai filtruoja patalpų orą nuo nuodingų chemikalų, jos nemėgsta bakterijos ir grybeliai. Nors gebenės lapai įprastai nekelia jokios alergijos, tačiau svarbu žinoti, kad šio augalo stiebai yra labai nuodingi (jei jo paragaus naminis gyvūnas, tikėtina, kad jis žus). Šio augalo vaisiai yra dar nuodingesni nei stiebai, todėl gebenės pumpurus rekomenduojama pašalinti dar prieš pradedant skleistis. Apsinuodijimas gebene gali pasireikšti pykinimu, dusuliu ir drebuliu, o stiprus apsinuodijimas gali sukelti paralyžių ar komą. Gebenė lipikė turi mažus lapus, kurie stipriai traukia akį. Tai vijoklinis augalas, tačiau jis nėra toks vešlus kaip kitų veislių gebenės. Tai reiškia, kad gebenę lipikę lengviau padėti taip, kad jos nepasiektų vaikai ar naminiai augintiniai. Paragavus šio augalo gresia tokie simptomai kaip silpnumas, vėmimas, gerklės tinimas, dermatitas, bėrimas ir ataksija.
- Hiacintas ir narcizai - Pavasarį daugelis imasi smagaus užsiėmimo ir pradeda skirtingų gėlių svogūnėlius auginti tiesiog ant palangės. Tuomet ne vienas renkasi hiacintus arba narcizus. Vis dėlto, dauguma nežino, jog šie augalai gali būti labai pavojingi. Apsinuodijimas hiacintais arba narcizais gali pasireikšti stipriu vėmimu, viduriavimu, galvos skausmu, o vien tik nuskynus hiacintą reikia skubiai nusiplauti rankas. Ypač nuodingi narcizų svogūnėliai - suvalgius vos vieną šio augalo svogūnėlį žmogų gali ištikti mirtis. Jei namuose yra augintinių, narcizų auginimas tikrai nėra pati geriausia mintis. Gyvūnų pažintis su hiacintu gali baigtis net mirtimi, todėl tokie augalai nėra pats geriausias pasirinkimas, jei namuose yra augintinių. Apsinuodijimo hiacintais simptomai yra labai panašūs, kaip ir apsinuodijus narcizais: gali pasireikšti vėmimas ir viduriavimas.
- Amarilis - apsinuodyti galima suvalgius jo svogūnėlį.
- Pelargonija - ji priskiriama prie augalų, kurie turi fitoncidų, tačiau tuo pačiu ji turi ir alergizuojančių savybių.
- Koralinė kiauliauogė - mėgstama dėl ryškių ir gražių vaisių, kurie, deja, yra nuodingi.
Šių augalų geriausia vengti namuose, kuriuose yra mažų vaikų. Jei vis dėlto norite juos auginti, laikykite aukštai, vaikams nepasiekiamoje vietoje.
Mechaniniai pavojai: spyglių ir dyglių grėsmė
Net jei augalas nėra nuodingas, jis gali būti pavojingas dėl savo formos ar struktūros. Kaktusai, agavos ir kai kurie sukulentai turi dyglius, galinčius įdurti ar įdrėksti odą. Taip pat pavojingi augalai aštriais lapų kraštais, pavyzdžiui, kai kuriose dracenų ar sansevjerų rūšys. Todėl iš vaikų aplinkos verta pašalinti visus dygliuotus ar aštrius augalus, net jei jie atrodo nekaltai. Geriau rinktis švelnialapius, lygios struktūros augalus.
Kaktusai: aštrūs spygliai gali sužeisti vaiką.
Augalų laikymo ir priežiūros taisyklės
Net ir visiškai saugios kambarinės gėlės gali tapti pavojingomis, jei laikomos netinkamai. Todėl svarbu pasirūpinti jų išdėstymu ir tvirtinimu namuose.
Kaip įtraukti vaikus į augalų priežiūrą: Augalų auginimas gali tapti puikia edukacine veikla. Vaikai dažnai labiau vertina tuos augalus, kuriuos patys prižiūri, tad išsirinkite patinkantį saugų augalą ir leiskite juo rūpintis mažyliui. Be to, augalai gerina kambario mikroklimatą - drėkina orą, mažina dulkių kiekį, sugeria dalį teršalų. Tai ypač svarbu vaikams, kurių kvėpavimo sistema dar vystosi.
Ką daryti, jei vaikas vis dėlto paragavo augalo
Nors ir stengiamės išvengti pavojų, kartais nutinka netikėtumų. Jeigu vaikas suvalgė ar sukramtė augalo dalį:
- Nedelsdami pašalinkite likučius iš burnos.
- Išsaugokite augalo pavyzdį arba nufotografuokite jį - tai padės gydytojui nustatyti rūšį.
- Kreipkitės į gydytoją ar skubios pagalbos tarnybą.
- Nepanikuokite, bet nesistenkite sukelti vėmimo - tai gali būti pavojinga.
Tokie atvejai reti, tačiau atsargumas - visada svarbiausia.
Saugios kambarinės gėlės padeda sukurti ramią, švarią ir sveiką aplinką, kuri ugdo vaiko meilę gamtai ir atsakomybę. Rinkdamiesi augalus, pirmiausia atkreipkite dėmesį į jų nuodingumą ir struktūrą. Venkite dyglių, aštrių lapų, stiprių kvapų ar lipnių sulčių turinčių rūšių. Rinkitės paprastus, švelnialapius, netoksiškus augalus, tokius kaip chlorofitas, peperomija ar kambarinė palmė.
