Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas pabrėžia būtinybę rūpintis vaikų sveikata. LR SAM įsakymas „Dėl Visuomenės sveikatos specialisto, vykdančio sveikatos priežiūrą mokykloje, kvalifikacinių reikalavimų aprašo patvirtinimo“ bei LR SAM ir LR ŠMM įsakymas „Dėl Sveikatos priežiūros organizavimo mokykloje tvarkos aprašo patvirtinimo“ reglamentuoja sveikatos priežiūros organizavimą ugdymo įstaigose. LR SAM įsakymas „Dėl Lietuvos higienos normos HN 20:2018 „Neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” patvirtinimo“, HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” ir HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nustato bendruosius sveikatos saugos reikalavimus įvairioms ugdymo formoms.
Įstaigoje sveikatinimo procesas orientuotas į sveikatos vertybes, kurios, vaikui augant, plečiasi, tobulėja, tampa įpročiu, o vėliau - gyvenimo būdu. Vaikų fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos įgūdžius ugdome per įvairias veiklas (projektinę, pažintinę, socialinę, fizinę, meninę), taikome įvairias veiklos organizavimo formas, ieškome naujų idėjų, kad veikla įvairių poreikių vaikams būtų patraukli, sudomintų ir įtrauktų. Dirbdami su vaikais siekiame, kad šeima ir darželio bendruomenės nariai taptų bendraminčiais ir veiklos partneriais.
Sveika mityba ir fizinis aktyvumas - ypač svarbūs sveikos gyvensenos komponentai, kurie turi susiformuoti jau vaikystėje. Mityba yra viena iš būtinų vaiko normalaus augimo, fizinio ir psichinio vystymosi sąlygų, o fizinis aktyvumas lemia vaiko organizmo harmoningą vystymąsi ir sveikatą. Todėl sveikos mitybos įpročių ugdymas bei fizinio aktyvumo skatinimas turi būti vykdomas ir šeimoje, ir mokykloje.
Mitybos ir judėjimo įpročiai formuojami vaikystėje turi būti stiprinami kiekvienais metais. Todėl svarbu, kad būtent mokiniai suprastų, kaip tarpusavyje yra susiję mityba, fizinis aktyvumas ir sveikata. Tėvai ne visada pakankamai užsiima vaikų mitybos ugdymu bei fizinio aktyvumo skatinimu, todėl mokykla yra vieta, kurioje gali būti sėkmingai vykdomas individualus sveikatos švietimas (Respublikinis mitybos centras, 2009).
Taip pat vaikų sveikata priklauso nuo mitybos, materialinių gyvenimo sąlygų, darbo ir poilsio rėžimo, ekologijos, tėvų ir pačių vaikų požiūrio į savo sveikatą (E. Adaškevičienė, 1999). Žmogus, kaip asmenybė formuojasi visą gyvenimą. Labai svarbu, kad nuo mažų dienų vaikas būtų mokomas gyventi sveikai, nes daugelio ligų ištakos slypi vaikystėje. Labai svarbu, kad jauni žmonės suvoktų, kad sveikata ne vien negalios nebuvimas, o psicinės, fizinės ir socialinės gerovės vienovė.
Įgūdžiai, įpročiai susiformuoja jau vaikystėje. Vaikas gyvenimo sampratą, požiūrį į sveikatą, sveiką mitybą, judėjimo būtinumą, higienos įpročius gauna šeimoje. Sekdamas tėvų, taip pat pedagogų pavyzdžiu, jau nuo vaikystės suformuoja savo pasaulėžiūrą į sveiką gyvenseną. Tačiau tam būtina sąlyga, kad patys tėvai ir pedagogai būtų sveiko gyvenimo būdo propaguotojai (E. Adaškevičienė, 2004).
Kiekvienais metais blogėjanti Lietuvos vaikų sveikata verčia sunerimti. 2021 m. lapkričio 24 d. Lentvario lopšelis-darželis „Šilas“ kartu su VšĮ Trakų švietimo centru ir nacionaliniu sveikatą stiprinančiu mokyklų tinklu „Sveika mokykla“ organizavo respublikinę ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų nuotolinę metodinę-praktinę konferenciją ,,Sveikatai palankios aplinkos kūrimas ir jos panaudojimas ugdant vaikų sveikos gyvensenos įgūdžius“. Konferenciją atidarė Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ direktorė Irena Nižauskienė, tardama sveikinimo žodį.
Ugdymo įstaiga turi ilgamečio ir sistemingo darbo tradicijas stiprinant vaikų sveikos gyvensenos įgūdžius. Pranešimas buvo kupinas nuolatinius vaikų saviugdos poreikius atliepiančio veikimo, stiprinant ir kuriant ugdymo įstaigos vaikų visapusiškos sveikatos stiprinimo tradicijas. Ugdymo įstaiga pulsuoja nuolatiniu sistemingu darbu šioje srityje, pasižymi autentišku išskirtinumu ir pasitikėjimu savimi, padeda drąsiai ieškoti vis naujų vaikų sveikatinimo būdų ir eiti koja kojon su gyvenimu, sprendžiant iškylančius vaikų sveikatos stiprinimo iššūkius. Visa Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ bendruomenė įsijungia į sveikatos stiprinimo veiklas. Tai leidžia sutelkti išskirtinės bendruomenės resursus ir perteikti vaikams tvarias bei visą gyvenimą išliksiančiais žinias apie sveiką gyvenimo būdą.
Trakų rajono savivaldybės švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Alina Jakonis savo sveikinimo kalboje išryškino sveikatos svarbą žmogaus gyvenimo kokybei bei išskyrė ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymosi svarbą viso žmogaus gyvenimo perspektyvoje.
Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ mokytojos Irenos Kraičinskajos pranešime „Būk saugus. Savisaugos ugdymo veiklų idėjos“ išryškinta vaiko asmeninė atsakomybė už savo sveikos gyvensenos įgūdžių įtvirtinimą asmenybės struktūroje. Prelegentė pabrėžė, kaip svarbu ugdyti vaikų savisaugos jausmą - būnant pačiam atsakingam ir atsargiam namuose, gatvėje, gamtoje, siekiant išvengti susižalojimų ir traumų. Pranešimu atskleista vaiko savireguliacijos ir savidisciplinos ugdymosi svarba, kuri paremta pasitikėjimo ir paramos pedagogine prieiga.
Dėka sumanių pedagogų net 6 metų Mija supranta, kad šiukšlinti šalia ežero nevalia, nes tai trukdo žmonėms maudytis.
Pedagogė pristatė kūrybines veiklas ir didaktinę priemonę „Būk saugus - šito mokyk ir draugus“ bei eksperimentą „Žvakė“. Pranešimo pabaigoje buvo pateiktas vaikų savidiscipliną ir kritinį mąstymą lavinantis klausimas su vaizdine medžiaga: „Papasakok, ką matai iliustracijoje.
Prelegenčių vaizdžiai ir nuosekliai pristatė savo įstaigoje taikomą „Mąstymo mokyklos“ patirtį stiprinant vaikų sveikos gyvensenos įgūdžius.
Vaikų savęs pažinimas atsakant į amžiaus tarpsnį atitinkančius klausimus skatina vaikų mąstymo įgūdžius.
Vilniaus lopšelio-darželio ,,Aitvaras“ mokytojos Kristina Kviklytė, Liuda Stasiulienė, Raimonda Giržadienė pristatė vaizdo pranešimą „Gamta - sveikatos šaltinis“. Kadangi ugdymo įstaigoje ugdosi tiek neurotiniai, tiek specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikais, o trečdalis turi skirtingų alergijų, gamta - puiki ugdymosi aplinka, kurioje vaikai lavinami veikdami gamtoje. Nuo 2020 metų ugdymo įstaiga įstojo į sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą.
Galėjome stebėti prelegenčių sumanumą, išnaudojant kiekvieną ugdymo įstaigos erdvę. Kai nuo mažens kūnas pripranta prie fizinio krūvio, vėliau žmogus renkasi aktyvesnį gyvenimo būdą, o tai yra prevencija nuo daugelio ligų ir geros emocinės savijautos priežastis. Sumanūs pedagogai sugeba įtraukti vaikus į aktyvias veiklas ir sužaidybintas situacijas, stiprina jų vidinę motyvaciją aktyviai veikti ir tyrinėti supančią aplinką.
Vilniaus lopšelio-darželio „Krivūlė“ ikimokyklinio ugdymo mokytojos Laima Norkūnienė ir Anželika Duk pristatė pranešimą „Tinkamos ir saugios priemonės vaikų sveikatai“. Autorių pranešimas papildytas visiems prieinamomis vaikų sveikos gyvensenos įgūdžius stiprinančiomis priemonės, išryškinta pedagogo sumanumo svarba. Kiek daug džiaugsmo vaikams gali suteikti paprasti dalykai. Pamatėme, kaip svarbu turėti pagrindinį vaikų ugdymo tikslą, jo tikslingai siekti ir laikytis bei tinkama linkme nukreipti vaikų saviugdą, stiprinant jų sveikos gyvensenos įgūdžius.
Vilniaus rajono Maišiagalos vaikų lopšelio-darželio mokytojos Karolina Misevič ir Daina Jermak, dr. Pranešėjos savo vaizdžiame pranešime išryškino visų 5 (regos, uoslės, klausos, skonio ir lytėjimo) receptorių aktyvinimo svarbą per patyrimą.
Konferenciją vainikavo Gargždų lopšelio-darželio „Gintarėlis“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rosita Anulienė, meninio ugdymo mokytoja Lina Barkauskienė su vaizdo pranešimu „Visuminis vaikų sveikatos stiprinimas“. Šis pranešimas tarsi sujungė visus pranešimus į vieną, kad reikalingas viską apimantis ir nuolatinis vaikų sveikatos stiprinimas, kuris sukurtų tvarų pokytį žmogaus gyvenime, padėdamas susiformuoti tinkamiems gyvensenos įgūdžiams. Judėjimas yra tiek fizinės, tiek emocinės žmogaus gerovės pagrindas.
Apibendrinti konferenciją buvo patikėta VDU ŠA docentei ir VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorei, lektorei dr. Sigita Burvytei. Tai buvo prasminga ir ilgalaikę vertę kurianti konferencija.
Sveikatą stiprinančių mokyklų tikslas - stiprinti moksleivių sveikatą, gilinti sveikatos žinias ir įgūdžius, bendromis mokytojų, medikų, šeimos ir visuomenės pastangomis kurti integruotą, visapusę sveikatos stiprinimo ir ugdymo sistemą per vaikų ugdymo institucijas. Europos Sąjungos ir Pasaulio sveikatos organizacijos pastangomis nuo 1991 m. pradėtas kurti Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas. Projekto darbe dalyvauja 38 Europos šalys, daugiau kaip 500 mokyklų, daugiau nei 400 tūkst. moksleivių. 1993 m. į Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą buvo priimta Lietuva. Dvylika mūsų šalies mokyklų tapo tikrosiomis narėmis, dar šešios įsitraukė kiek vėliau asocijuotų narių teisėmis. Apie šimtą įvairių tipų bendrojo lavinimo mokyklų yra nacionalinio sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo narės.
Mokykla po šeimos yra pati tinkamiausia vieta ugdyti sveikos gyvensenos įpročius. Mokykloje sveikatą veikiančių veiksnių yra labai daug. Mokyklos fizinės aplinkos, mokymosi režimo ir krūvio, mitybos higienos reikalavimai numatyti sveikatos apsaugos ministro patvirtintoje higienos normoje „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuriuos vykdyti privalo visos mokyklos, neatsižvelgiant į nuosavybės formą (su jos reikalavimais turėtų susipažinti ir tėvai). Visų pirma, mokinys turi turėti tinkamai įrengtą darbo (mokymosi) vietą klasėje: suolas pritaikytas mokinio ūgiui, pakankamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas, optimalus mikroklimatas, 2 kv. m. ploto ir t. t. Numatyti reikalavimai pamokų tvarkaraščio sudarymui, pamokų išdėstymui, pertraukų trukmei. Taip pat numatyta, kad mokykloje turi būti sudarytos sąlygos mokiniui pavalgyti karšto maisto bei išdėstyti reikalavimai valgiaraščių sudarymui. Yra numatyti reikalavimai net mokykliniam vadovėliui: kokio jis gali būti storio, dydžio, kokiu šriftu spausdinama, kokios įrišimo medžiagos naudotos ir t. t.
Mokykloje vaikas praleidžia didžiąją dalį savo dienos, todėl ir jaustis turi kaip savo „antruosiuose namuose“ - saugus. Vaikų besivystantis ir augantis organizmas jautriau reaguoja ne tik į fizinius, bet ir į ekonominius, socialinius veiksnius, nuo kurių priklauso ne tik gyvenimo kokybė, bet ir sveikata. Vaikų sveikatai įtakos turintys veiksniai labai įvairūs: nesubalansuota mityba ir fizinis aktyvumas, traumos ir smurtas, mobilumas ir transportas, fizinė aplinka (aplinkos ir vidaus oro tarša, nesaugus vanduo, pavojingos cheminės medžiagos, triukšmas), nepalankios socialinės sąlygos (palikti ar neprižiūrimi vaikai ir kt. Todėl mokykla turi užtikrinti tokias ugdymosi aplinkos sąlygas, kurios ne tik turėtų mažiausią neigiamą poveikį sveikatai, bet ir ją stiprintų. Investicijų vien į fizinę aplinką nepakanka, nes daugelis sveikatos sutrikimų priklauso nuo nesveikos gyvensenos, kurios pagrindai kaip tik formuojami vaikystėje ir išryškėja paauglystėje.
Ikimokykliniame amžiuje dedami vaiko emocinės sveikatos pamatai, siekiant optimalios vaiko fizinės, emocinės, socialinės ir pažinimo brandos. Tyrimo tikslas - atskleisti ikimokyklinio ugdymo mokytojų nuomones bei patirtis vaikų emocinės sveikatos ugdymo(si) ypatumų ir galimybių ikimokyklinio ugdymo įstaigoje aspektais. Interviu būdu apklausta 10 ikimokyklinio ugdymo mokytojų. Tyrimas atskleidė, kad vaikų emocinę sveikatą lemia alfa kartos vaikų bruožai, jos ugdymui(si) teigiamą poveikį daro šie veiksniai: saugumo užtikrinimas, kokybiško laiko su vaiku leidimas, mokymas(is) pažinti ir tinkamai reikšti jausmus, dėmesys vaiko gebėjimams ir jo fiziniam aktyvumui.
