Šeima - tai pirmoji ir svarbiausia vaiko socializacijos institucija. Joje vaikas mokosi bendravimo, elgesio normų, vertybių. Tėvai - pagrindiniai vaiko autoritetai, todėl kyla klausimas, ar jie turėtų būti sektinas pavyzdys savo atžaloms. Šiame straipsnyje panagrinėsime tėvų vaidmenį vaikų gyvenime, jų įtaką asmenybės formavimuisi ir atsakysime į klausimą, ar tėvai turėtų būti sektinas pavyzdys.
Tėvų vaidmuo vaiko gyvenime
Tėvai vaikams suteikia skirtingus dalykus. Motina dažniausiai rūpinasi vaiko fiziologiniais poreikiais, emociniu saugumu, o tėvas padeda vaikui pažinti pasaulį, išmokti bendrauti, išreikšti agresiją. Mylintis žmogus duoda labai daug, tačiau vienas negali atstoti dviejų. Tik mama ar tik tėtis negali parodyti vaikui tėvų tarpusavio bendravimo ypatumų.
Mylinčio žmogaus, emocinio artumo, saugumo, rūpesčio vaikui reikia, kad jis galėtų augti visavertė asmenybė. Visa tai gali suteikti tėvai, seneliai ar kiti artimi žmonės. Vaikas perima ne tėvystę ar motinystę, o žmonių elgesio modelį.
Vaikų kūryba ir jos atspindys
Vaikų kūryboje atsispindi poreikis džiaugtis, žavėtis gamta, globoti gyvūnus, nerimas, liūdesys, svajonės. Kartos vertybines nuostatas ugdo kultūrinė aplinka, perskaitytos knygos. Klaipėdos aps. viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje eksponuotų vaikų darbų parodų ir parodėlių moto galėtų būti D. Vaikų piešiniai suteikė aplinkai gyvumo. Bibliotekos lankytojai pastebėjo, kad vaikų kūryba labai nuoširdi.
Poetiškus, spalvingus piešinėlius parodėlėje „Paveikslas - tai eilėraštis be žodžių“ eksponavo Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubo „Liepsnelė“ ugdytiniai. Centre vaikai mokosi piešimo, dizaino pagrindų, darbo įgūdžių, lanko dailiųjų amatų būrelius, įvairius renginius, muzikuoja. Jų parodėlė atspindėjo norą bendradarbiauti su biblioteka. Savo darbelius eksponavo piešimo mokytojo R. Kušlio ir dizaino programos mokytojos E. A. Pedagogai S. Plotnikovas, S. Bertulis, D. Drulys, G. Burbienė, E. Bernotas geba lavinti vaikų vaizduotę, moko juos stebėti gamtos stebuklus, ugdo technikos įgūdžius.
Šiuolaikinius vaikus veikia reklamos, vaikiškų prekių, animacinių filmukų vaizdavimo būdų stereotipai. Kičo stilistika dažnai skverbiasi ir į vaikų kūrybą. „Liepsnelės“ pedagogams pavyko išvengti vaizdavimo štampų. Jų ugdytiniai ieško originalių sprendimų. Darbų temos, siužetai paprasti: žydinti pieva (E. Ru telionytės „Skrisk, drugeli“), kaimo sodyba (E. Rutelionio „Saulė teka“), akvariumas (G. Jurkuvėnaitės „Žuvytės“), jūroje tingiai besisupanti didžiulė žuvis (A. Lukausko „Ryklys), ryškiame, spalvingame fone skraidantys žmogeliukai (K. Merkelytės „Elfų šventė“). Tačiau piešimo metodika įdomi. Mokytojai kviečia auklėtinius žaisti, skatina jų vaizduotę.
Bibliotekoje parengta ir eksponuota nedidelė, bet įdomi japonų vaikų piešinių paroda. Jos paveikslai į Lietuvą atkeliavo iš labai toli, ekspozicija suteikė daug informacijos bibliotekos lankytojams, tyrinėjantiems vaikų dvasinę raidą įvairiose pasaulio šalyse. Iniciatyva surengti vaikų kūrybos parodą toje tolimoje šalyje rodo japonų dėmesingumą jaunosios kartos ugdymui. Akivaizdu, kad ten vaikų darbeliai laikomi svarbiu šalies kultūros ir tapatumo reiškiniu.
Tėvų elgesys kaip sektinas pavyzdys
Maždaug iki 3 metų mažyliams tėvai - idealios būtybės, sektinas pavyzdys ir neginčytinas autoritetas, žmonės, iš kurių elgesio bei veiksmų mokomasi, kurie mėgdžiojami. Todėl viskas, kas vyksta šeimoje, automatiškai tampa neatsiejama vaiko pasaulio dalimi. Ir jei tėtis su mama nuolat pykstasi, į mažylio kasdienius žaidimus pereina pyktis, agresija, nuoskaudos - visa tai, ko jį „išmokė“ patys artimiausi žmonės, mylimi tėvai. Konfliktai ir santykių aiškinimaisi jam tampa gyvenimo norma, nes jie tiesiog nuolat yra, tapo jo kasdienybės dalimi. Juk taip elgiasi mama ir tėtis - tie, kuriais vaikas besąlygiškai pasitiki.
Vaikai labai gerai jaučia besiartinantį barnį. Ir visai nebūtina garsiai rėkauti, daužyti kumščiu į stalą ar pan. Net ir tada, kai vaikai nesupranta suaugusiųjų tariamų žodžių reikšmės, pyktį ir suirzimą mažieji gaudo tarsi antenos. Kiekvieną dieną pastebėkite situacijų, už kurias galėtumėte vaiką pagirti. Būkite dosnus „apdovanojimų“ - jūsų meilė, apkabinimai ir komplimentai gali daryti stebuklus ir dažnai tokio paskatinimo visiškai pakanka.
Kaip elgtis tam tikrose situacijose maži vaikai mokosi stebėdami savo tėvus. Kuo jie mažesni, tuo daugiau elgsenos būdų perima iš jūsų. Prieš pradėdami niršti, šaukti ar rėkti ant savo vaiko, pagalvokite, ar tikrai norite, kad taip jūsų vaikas elgtųsi supykęs? Prisiminkite: jus nuolat stebi jūsų vaikai. Modeliuokite savo elgseną taip, ką norėtumėte matyti savo vaikuose: pagarba, draugiškumas, sąžiningumas, gerumas, tolerancija. Rodykite nesavanaudišką elgesį. Darykite tam tikrus dalykus už kitus žmones nesitikėdami atlygio, padėkite, užjauskite. Nepamirškite padėkoti ir pasakyti komplimento.
Tėvų konfliktai ir jų įtaka vaikams
Vaikai labai atsidavę savo tėvams. Abiem. Taigi kiekvienas skaudus, įžeidžiantis žodis partnerio atžvilgiu kartu žeidžia ir mažylį. Tad verčiau pamirškite visus menkinančius, žeminančius, įžeidžiančius epitetus, kuriais norite „apdovanoti“ savo antrąją pusę - atsiminkite, kad bent pusė neigiamo šių žodžių krūvio tenka ir jūsų vaikui.
Vaikai ne strategai. Ir konfliktas jiems nė trupučio nepanašus į apgalvotus ėjimus, kai norima bet kokiomis priemonėmis pasiekti trokštamą rezultatą. Jei jūs grasinate partneriui skyrybomis rimtai apie tai nemąstydama, o tik norėdama jam parodyti, kad galite jam padaryti spaudimą, atsižvelkite į tai, jog vaikas jūsų žodžius supras tiesiogiai ir pažodžiui. Sakote „išsiskirsiu“ - vadinasi, jau šiandien ar rytoj vienas iš tėvų paliks namus. Mažylį tai baugina netgi labiau, nei pasaulio pabaiga.
Ar grįš tėtis? Jei žinote, kad trinktelėjęs durimis sutuoktinis tik išlėkė į lauką pakvėpuoti grynu oru ir kiek atvėsęs bei apsiraminęs sugrįš namo, netylėkite, pasakykite apie tai ir mažyliui. Jis dar nežino jūsų įpročių barantis ir tikrai nenumano, kodėl vienas iš tėvų ką tik nieko nesakęs, neatsisveikinęs išlėkė iš namų. Ar jis dar sugrįš? Tokia abejonė mažoje širdutėje gimdo didžiulę baimę.
Neneikite. Vaikas jaučia konfliktą, taigi neneikite jo, nemeluokite, kad viskas gerai ir jūs su tėčiu nesipykstate. Tiesiog ramiai paaiškinkite, kad judu susiginčijote, nesutariate, tačiau mažylis niekuo nekaltas dėl esamos situacijos ir padėti niekaip negali, net jei ir labai nori. Taip, vaiką tai veikiausiai nuliūdins, bet kartu ir nuramins, ištrauks iš širdyje kunkuliuojančių jausmų sumaišties.
Jei vaikas įsitraukė į judviejų konfliktą, jokiu būdu neignoruokite ir nekaltinkite jo. Kuo ramiau paaiškinkite, kad mama su tėčiu dabar supykę, turi išspręsti savo ginčą ir susitaikyti, tad vaikui geriau pasiūlykite tuo metu pažaisti vienam, duokite ko nors užkąsti, kitaip tariant, užimkite jį kasdiene veikla ir atitraukite jo dėmesį nuo jūsų konflikto. Galbūt pertraukėlė, kol skirsite dėmesio vaikui, privers ir judu dar kartą apmąstyti savo nesutarimus ir prie jų grįžti nusiraminus bei susitaikius?
Palikite vaikui galimybę pačiam nuspręsti, ar kol jūs ginčysitės jis bus kur nors šalia, ar užsidarys savo kambaryje. Kartais jam gali atrodyti, kad saugiau būti net ir šalia besipykstančių tėvų, nei klausytis konflikto už uždarų durų.
Konfliktas, kurio gale padedamas taškas, baugina mažiau. Jei pasiginčiję tėvai prieina kompromisą, susitaiko, ir jų santykiai vėl grįžta į senas vėžes, vaikas suvokia svarbų signalą: viskas baigėsi, šeima - ir vėl draugiška bei vieninga. Tad jei išties pasiekėte susitarimo - parodykite, pasakykite tai vaikui. Tai bus svarbus žingsnis ir jam suvokiant, kad ginčas gali baigtis susitaikymu, o susikirtusios nuomonės - bendru kompromisu.
Kaip auginti visavertę asmenybę?
Svarbiausia - nuo pat pirmųjų dienų ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi. Vaikai pradeda suvokti savo kaip vaiko poziciją, kai mato save tėvų akimis. Jūsų vaikai sugeria jūsų balso toną, kūno kalbą ir kiekvieną išraišką. Pagyrimas, kad ir koks mažas būtų pasiekimas, privers juos didžiuotis. Galėdami būti savarankiški - daryti tam tikrus darbus ar priimti sprendimus - jie jausis pajėgūs ir stiprūs. Venkite dėstyti kažkokius pareiškimus ar naudoti žodžius kaip ginklus. Tokie komentarai kaip „kaip kvailai čia pasielgei!“ arba „elgiesi kaip kūdikis, o ne kaip mažasis brolis!“ daro lygiai tokią pačią žalą, kaip ir fiziniai smūgiai. Atidžiau rinkitės žodžius ir būkite atjaučiantys.
Drausmė yra būtina kiekvienoje šeimoje. Drausmės tikslas - padėti vaikams tinkamai elgtis ir išmokti susivaldyti. Jie gali bandyti jūsų kantrybės ribas, testuoti jus, tikrinti nustatytas namų taisykles, tačiau iš tiesų tėvai ribas apibrėžia ir siekia drausmės, norėdami, kad vaikai išaugtų atsakingais suaugusiaisiais. Namų taisyklių nustatymas padeda vaikams suprasti tėvų lūkesčius ir išsiugdyti savikontrolę. Reikėtų turėti ir poelgių sistemą: vieną įspėjimą, po kurio atsiras tokių pasekmių, kaip „laiko limitas“ ar privilegijų (naudų) praradimas. Dažna tėvų klaida yra nesugebėjimas paisyti pasekmių. Negalite vieną dieną drausminti vaikų už spyriojimąsi ar atsikalbinėjimą, o kitą dieną to nepaisyti.
Tėvams ir vaikams dažnai būna sunku susiburti, pavyzdžiui, kartu papietauti ar pavakarieniauti, jau nekalbant apie kokybišką laiką kartu. Tačiau tikriausiai nėra nieko, ko vaikai norėtų labiau negu pabūti ilgėliau kartu su tėvais. Kelkitės 10 minučių anksčiau ryte, kad galėtumėte pavalgyti pusryčius kartu su vaiku arba tiesiog palikite indus kriauklėje ir pasivaikščiokite kartu po vakarienės. Naudinga planuoti laiką kartu su vaikais. Kiekvieną savaitę suplanuokite „ypatingą vakarą“ ir leiskite laiką drauge, o ką veiksite ir kaip leisite laiką tegu nusprendžia vaikai. Panašu, kad paaugliams reikia mažiau tėvų dėmesio nei mažesniems vaikams. Kadangi tėvams ir paaugliams yra mažiau galimybių susiburti, tėvai turėtų rasti laiko vos paaugliui vaikui prireikus. Sutelkite visą dėmesį, atidėkite darbus, jei jūsų paauglys paprašys pasikalbėti ar išreikš norą įsitraukti į kasdienes šeimos veiklas. Tokios paauglio užuominos gali būti ir tam tikros pagalbos signalas. Nesijauskite kalti, jei esate dirbantys tėvai. Įskaitytini ir net visai maži pasibuvimai.
Nesitikėkite, kad vaikai viską padarys vien dėl to, kad jūs „taip sakote“. Jie nori ir nusipelno paaiškinimų, kaip ir suaugusieji. Jei neskirsime laiko paaiškinti, vaikai pradės abejoti mūsų diegiamomis vertybėmis ir motyvais, ims svarstyti, ar jie apskritai svarbūs. Aiškiai išsakykite savo lūkesčius. Jei yra problema, apibūdinkite ją, išsakykite savo jausmus ir paprašykite vaiko sprendimo ieškoti kartu. Būtinai įtraukite pasekmes. Duokite patarimų, pateikite pasiūlymų. Būkite atviri ir savo vaiko pasiūlymams. Derėkitės.
Jei dažnai jaučiatės bejėgis dėl savo vaiko elgesio, galbūt jūsų lūkesčiai per dideli. Vaiko aplinka turi įtakos jo elgesiui, todėl galbūt galėsite pakeisti jo elgesį pakeitę aplinką.
Sektini pavyzdžio svarba visuomenėje
D. Beckhamas buvo išrinktas geriausiu pavyzdžiu vaikams - daugiau nei pusė (55 proc.) visų apklaustųjų pareiškė, kad jis yra geras arba labai geras pavyzdys, o blogu pavyzdžiu jį išrinko 18 proc. apklausos dalyvių. C. Cole atsidūrė antrojoje vietoje - kaip teigiamą pavyzdį ją įvardino 40 proc. apklaustųjų, o 27 proc. pareiškė, kad ji yra netinkamas pavyzdys. 2003 m. dainininkė buvo nuteista už tai, kad užpuolė naktinio klubo darbuotoją, ir jai buvo skirta 120 val. nemokamųjų viešųjų darbų.
Animacinio serialo „Simpsonai“ personažas Homeris Simpsonas buvo išrinktas blogiausiu pavyzdžiu.
