Skarlatina - tai ūminė bakterinė infekcija, kurią sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas. Tai ta pati bakterija, kuri sukelia anginą, tačiau skarlatinos atveju organizmas reaguoja į bakterijos išskiriamus toksinus, dėl kurių atsiranda būdingas bėrimas, liežuvio ir odos pokyčiai. Nors dažniausiai serga vaikai nuo 3 iki 10 metų, užsikrėsti gali ir suaugusieji, ypač kontaktuodami su sergančiais vaikais.
Liga plinta oro lašeliniu būdu - kosint, čiaudint, kalbant - arba per kontaktą su infekuoto asmens seilėmis, nosies išskyromis ar užkrėstais daiktais. Negydoma skarlatina gali sukelti rimtų komplikacijų: reumatinę karštinę, inkstų uždegimą, vidurinės ausies uždegimą ar net širdies vožtuvų pažeidimus, todėl labai svarbu laiku atpažinti ligą ir pradėti gydymą antibiotikais, kad būtų išvengta ilgalaikės žalos organizmui.
Kaip atpažinti skarlatiną? Pagrindiniai simptomai
Skarlatinos simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus 2-5 dienoms po užsikrėtimo:
- Staigus karščiavimas (dažnai >38,5 °C);
- Stiprus gerklės skausmas, ypač ryjant;
- Paraudusi ir išbrinkusi ryklė, padidėję tonzilės su pūlingomis apnašomis;
- Būdingas bėrimas - smulkus, šiurkštus, tarsi „švitrinis popierius“, prasidedantis nuo kaklo, pažastų, kirkšnių ir plintantis po visą kūną;
- Liežuvis pirmomis dienomis baltas, vėliau tampa ryškiai raudonas;
- Odos paraudimas ant skruostų, su išblyškusia zona aplink burną;
- Galvos skausmas, pykinimas, pilvo skausmas, ypač vaikams;
- Padidėję limfmazgiai kaklo srityje.
Bėrimas paprastai trunka 5-7 dienas, o po jo gali sekti odos pleiskanojimas, ypač delnuose ir paduose.
Kas sukelia skarlatiną? Kaip ja užsikrečiama?
Skarlatiną sukelia Streptococcus pyogenes - bakterija, išskirianti eritrogeninį toksiną, į kurį organizmas reaguoja su bėrimu ir kitais simptomais. Šis streptokokas plinta:
- Lašeliniu būdu, kai sergantis žmogus kosėja ar čiaudi;
- Per rankas, žaislus, indus ar kitus paviršius, jei po kontakto nesilaikoma higienos;
- Per tiesioginį kontaktą su sergančiuoju ar besimptomiu nešiotoju.
Svarbu žinoti, kad žmogus tampa užkrečiamas dar prieš pasireiškiant simptomams ir lieka toks maždaug 10 dienų, jei nėra gydomas antibiotikais. Specialistai atkreipia dėmesį į statistiką, jog nuo 2022 m. gruodžio mėnesio Europoje fiksuojama daugiau nei įprastai A grupės streptokokų sukeltų ligų atvejų, tarp jų ir skarlatinos. Apie išaugusį šių ligų, kurios labiausiai paveikia vaikus iki 10 metų, atvejų skaičių pranešė Jungtinė Karalystė, Danija, Prancūzija ir kitos šalys. Visgi Pasaulio sveikatos organizacija (toliau PSO) riziką vertina kaip mažą, nes nebuvo nustatyta šios infekcijos naujų genų sekos tipų, negauta pranešimų apie padidėjusį atsparumą antibiotikams, be to, A grupės streptokokai yra plačiai paplitę Europoje.
Dažniausiai A grupės streptokokai sukelia anginą, 10-15 proc. atvejų pasireiškia skarlatinos sindromu. Daugiametė sergamumo skarlatina Lietuvoje analizė rodo, kad sergančiųjų skaičius išauga šaltuoju metų laikotarpiu. Praėjusiais metais (2022 m.) buvo užregistruoti 679 skarlatinos atvejai (sergamumo rodiklis - 97,9 atv. 100 tūkst. gyv.), iš jų 99,2 proc. sudarė vaikai iki 17 metų amžiaus, o didžiausias sergamumas užfiksuotas spalio-gruodžio mėnesiais - tai sudarė 79 proc. visų atvejų. 2021 m. užregistruoti 74 atvejai (2,65 atv. 100 tūkst. gyv.), tačiau prieš pandemiją (2019 m.) - žymiau daugiau - 2 736 atvejai (97,9 atv. 100 tūkst. gyv.), iš jų 99,5 proc. Skarlatina - ūminė infekcinė liga, kurią sukelia streptokoko bakterija. Ji perduodama oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su ligoniu arba užkrato nešiotoju: įkvėpus lašelių, kuriuos skleidžia užsikrėtęs asmuo kosėdamas arba čiaudėdamas, taip pat sąlyčio su sergančio žmogaus seilėmis ar nosies išskyromis metu. Užsikrėsti taip pat galima geriant ar valgant iš tų pačių indų, liečiant pažeistas odos vietas.
Dažniausiai serga 2-8 metų vaikai, sergamumo pikas 4-8 metai. Vaikams iki 2 metų skarlatina pasitaiko retai, nes jie turi iš mamos gautus antikūnius prieš streptokokų gaminamus egzotoksinus, o didžioji dalis (apie 80 proc.) vaikų iki 10 metų jau turi susidariusius antikūnius prieš streptokokų egzotoksinus. Vadinasi, kad susirgtų skarlatina, asmuo turi būti imlus streptokokų gaminamiems toksinams. Todėl gali būti, kad toje pačioje šeimoje du vaikai turi streptokokinę infekciją, tačiau tik vienas iš jų (kuris vis dar imlus toksinui) susirgs skarlatina.
Kaip suaugęs žmogus gali užsikrėsti nuo sergančio vaiko?
Nors skarlatina dažniausiai serga vaikai, suaugusieji nėra visiškai atsparūs šiai infekcijai. Pagrindinis užsikrėtimo kelias - artimas kontaktas su sergančiu vaiku. Tai gali nutikti bučiuojant vaiką, glaudžiantis, dalinantis maistu ar gėrimais, taip pat liečiant jo užkrėstus daiktus. Suaugusieji, turintys silpnesnę imuninę sistemą, ar tie, kurie dar nėra persirgę skarlatina ir neturi imuniteto, yra labiau pažeidžiami.
Inkubacinis laikotarpis dažniausiai trunka 1-6 dienas. Liga prasideda staigiu karščiavimu (iki 40 °C), gerklės, galvos skausmu, pykinimu, vėmimu, apetito stoka, bendru negalavimu. Padidėja, tampa skausmingi kaklo limfmazgiai, patinsta ir parausta tonzilės, žiočių lankai, o ant gomurio ir ant liežuvėlio matomi tamsiai raudonos spalvos taškeliai. Liežuvis pasidengia baltu apnašu.
Po 5 dienų prasideda bėrimas. Pirmiausia išberia po ausimis, krūtinės ir pažastų srityse, per 24 val. nuo bėrimų pradžios būna išbertas visas kūnas. Beria smulkiais skaisčiais taškeliais paraudusioje, paburkusioje odoje. Veidas lieka neišbertas, tik būna ryškiai raudonas, o nosies - smakro trikampis - pabalęs (vadinamasis „skarlatininis trikampis“). Bėrimai laikosi apie savaitę. Po 7-10 d. nuo pirmųjų bėrimų prasideda odos lupimasis.
Gydymas ir profilaktika
Skarlatina gydoma antibiotikais (penicilinu, o jei vaikas jam alergiškas, skiriama eritromicino, klindamicino arba cefalosporinų grupių antibiotikų). Įprastas antibiotikų kursas - 10 dienų. Praėjus kelioms dienoms nuo gydymo antibiotikais pradžios, vaikas jau tampa nebepavojingas kitiems: tikimybė užkrėsti - minimali.
Nuo skarlatinos skiepų nėra, ir nors persirgus šia liga įgyjamas trumpalaikis imunitetas, tačiau jis neapsaugo nuo pakartotinio susirgimo (žinoma, praėjus kuriam laikui). Įtarus skarlatiną, labai svarbu nedelsiant informuoti tuos, su kuriais vaikas turėjo kontaktą, t.y. darželio, mokyklos bendruomenę ir pan.
Vengti kontakto su sergančiu asmeniu. Sergantis vaikas turėtų būti izoliuotas nuo kitų šeimos narių, ypač jaunesnių brolių, seserų. Sergančio vaiko indus, virtuvės įrankius laikyti atskirai nuo kitų šeimos narių naudojamų įrankių. Valyti ir dezinfekuoti galima šiais būdais: virinant, skalbiant, plaunant, šluostant.
Kasos ligų šiuolaikinė diagnostika ir gydymas
Specialistai pabrėžia, kad atsiradus net ir lengviems ligos simptomams, reikia nedelsti kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris diagnozuos ligą ir skirs reikiamą gydymą. Vaikai, susirgę skarlatina, neturėtų lankyti ugdymo įstaigos. Kada jie galės grįžti į kolektyvą, patars šeimos gydytojas.
