Smurtas prieš vaikus yra opi problema, pažeidžianti vaiko teises ir daranti didžiulį neigiamą poveikį tiek individualiai vaikui, tiek visai visuomenei. Tai ne tik fiziniai sužalojimai, bet ir emocinė bei psichologinė žala, kuri gali lydėti žmogų visą gyvenimą. Artimoje aplinkoje patiriamas smurtas neigiamai veikia vaikų vystymąsi ir turi ilgalaikių pasekmių jų elgesiui. Nepilnamečiai negali pasirinkti sveikesnės aplinkos ir gyventi savarankiškai, todėl užtikrinti jų apsaugą nuo smurto ir pilnavertę vaikystę turi suaugusieji.

Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiami psichologinio smurto prieš vaiką veiksniai, jo formos, pasekmės ir galimi prevencijos būdai.

Smurto Prieš Vaikus Apibrėžimas Ir Formos

Vaiką žalojantis elgesys apibrėžiamas kaip suaugusio žmogaus veikimas ar neveikimas, kuris daro žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui. Svarbu pabrėžti, kad smurtas nebūtinai yra vienkartinis įvykis - tai gali būti nuolatinė santykių sistema, kurioje vaikas yra žalojamas.

Smurtas prieš vaikus gali pasireikšti įvairiomis formomis:

• Fizinis smurtas: Tai tyčiniai veiksmai, sukeliantys skausmą ir galintys sukelti sveikatos ar raidos sutrikimus. Tai apima mušimą, stumdymą, spardymą, deginimą, kandžiojimą, smaugimą ar bet kokį kitą skausmo kėlimą. Fizinės bausmės, kaip ir bet koks kitas smurtas prieš vaikus yra neleistini. Fizinis smurtas - tai tyčinis vaiko mušimas ranka ar daiktais, stumdymas, spardymas, purtymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas. Patirta fizinė trauma gali būti įvairi - nuo lengvo apdraskymo ir nubrozdinimo iki lūžusių kaulų, smegenų sutrenkimo, vidinių organų (inkstų, kepenų, blužnies) sužalojimo.
• Seksualinė prievarta: Tai suaugusio žmogaus veiksmai, kuriais siekiama patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelną išnaudojant vaiką. Tai apima išprievartavimą, seksualinį tvirkinimą, vaiko panaudojimą pornografijai, lytinių organų demonstravimą ir kitą seksualinio pobūdžio veiklą. Seksualinis smurtas prieš vaiką yra tada, kai vaikas yra išnaudojamas seksualiniams norams tenkinti. Į šią sąvoką telpa keletas prievartos formų: kai vaikas yra liečiamas, glostomas, bučiuojamos vaiko intymios vietos, vaikas nurenginėjamas, verčiama vaiką liesti savo ar kito asmens intymias vietas, arba asmuo pats save seksualiai liečia vaiko akivaizdoje arba kai vaikai fotografuojami ar filmuojami nuogi, tokios nuotraukos ir filmai talpinami internete ar kitaip platinami. Seksualinis smurtas yra jaunesnio nei 16-kos metų asmens išnaudojimas seksualiniams savo ar kito žmogaus poreikiams tenkinti.
• Emocinė prievarta: Tai vaiko kompetencijos ir savivertės griovimas žeminant, gąsdinant, atstumiant, baudžiant, atmetant ar ribojant socialines sąveikas. Emocinė prievarta apjungia veiksmus nukreiptus prieš vaiką (pvz., žodinės agresijos atakos) ir neveikimą vaiko atžvilgiu (pvz., vaiko emocinis atstūmimas, užuojautos ir palaikymo nesuteikimas). Kai vaiko emociniai poreikiai yra nuolat netenkinimas, jo nuolatinis žeminimas ar kritikavimas, blogos savijautos sukėlimas savijautos destrukcija tampa auklėjimo stiliumi, pastoviu elgesio modeliu, tai yra emocinis vaiką žalojantis elgesys.
• Nepriežiūra: Tai ilgalaikis fizinių ir psichinių vaiko poreikių netenkinimas, dėl kurio kyla grėsmė vaiko pilnavertei raidai ir funkcionavimui. Tai apima vaiko nemaitinimą, rengimą sezono neatitinkančiais drabužiais, nesirūpinimą jo sveikata ir saugumu. Nepriežiūra yra būtinų fizinių, emocinių ir socialinių vaiko poreikių netenkinimas. Nepriežiūra ir apleistumas yra tada, kai suaugusieji nesirūpina vaiku. Vaikams reikia, kad juos prižiūrėtų, kad jie turėtų, ką valgyti, drabužių ir reikalingų daiktų, kad ateitų gydytojas, jeigu vaikas serga, kad jis būtų apsaugotas nuo pavojų. Jeigu mažas vaikas ilgam paliekamas vienas, be suaugusio priežiūros arba verčiamas atlikti jiems pagal jėgas ir amžių per sunkius namų ruošos darbus - gaminti maistą, skalbti, prižiūrėti jaunesnius vaikus ir pan. - tai taip pat laikoma viena iš smurto formų - nepriežiūra.

Psichologinio Smurto Specifika

Psichologinis smurtas prieš vaiką yra ypač pavojinga smurto forma, nes ji palieka gilias emocines žaizdas, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių. Psichologinis smurtas gali pasireikšti įvairiais būdais:

• Žeminimas ir kritikavimas: Nuolatinis vaiko menkinimas, jo pastangų nuvertinimas, nepagarbus kalbėjimas apie jį.
• Gąsdinimas ir bauginimas: Grasinimai vaikui, jo artimiesiems, gyvūnams ar daiktams.
• Izoliavimas: Ribojimas vaiko socialinių kontaktų, draudimas bendrauti su draugais, šeimos nariais.
• Ignoravimas: Vaiko poreikių ignoravimas, emocinis atstūmimas, dėmesio neskyrimas jo jausmams ir išgyvenimams.
• Manipuliavimas: Vaiko kaltinimas dėl suaugusiųjų problemų, vertimas jaustis kaltu dėl dalykų, kurių jis nekontroliuoja.

Psichologinis / emocinis smurtas - tai tyčiojimasis iš vaiko, agresyvus žodinis elgesys, žeminimas, įžeidinėjimas, gąsdinimas, grasinimas, vertimas jaustis kaltu, nuolatinis blogos savijautos sukėlimas, parodymas, kad vaikas nėra mylimas, kad yra blogesnis už kitus, aprėkimas, apkalbinėjimas už akių siekiant pažeminti, įžeidžių raštelių, SMS žinučių ar elektroninių laiškų rašymas, privačios informacijos atskleidimas siekiant pažeminti ir t.t.

Profesorė D. pažymi, kad vaikai retai patiria tik vieną smurto rūšį. Dažniausiai jie patiria įvairių formų smurtą vienu metu, pavyzdžiui, fizinį kankinimą ir emocinį žeminimą, seksualinį išnaudojimą ir grasinimus. Taigi, net jei vaikas nėra mušamas, prieš jį nėra naudojamas seksualinis smurtas, psichologinio smurto padariniai neišvengiami. Jei šeimoje vienas iš tėvų smurtauja prieš kitą, smurtą stebintis vaikas taip pat laikomas smurto auka. Kai vaikas yra priverstas stebėti, kaip skriaudžiamas mylimas žmogus, jo elgesyje atsiranda tiesioginį smurtą patiriančiam vaikui būdingų elgesio pokyčių.

Veiksniai, Didinantys Psichologinio Smurto Riziką

Yra daug veiksnių, kurie gali padidinti riziką, kad vaikas patirs psichologinį smurtą. Šie veiksniai gali būti susiję su vaiku, jo šeima, aplinka ir visuomene.

Veiksniai, Susiję Su Vaiku

• Amžius: Maži vaikai yra ypač pažeidžiami, nes jie yra visiškai priklausomi nuo suaugusiųjų ir neturi galimybių apsiginti. Artimoje aplinkoje patiriamas smurtas neigiamai veikia mažamečių (iki 14 metų) vaikų vystymąsi ir turi ilgalaikių pasekmių jų elgesiui.
• Genetinis pažeidžiamumas: Vaikai, turintys elgesio ar emocinių problemų, ir vaikai su negale yra padidintoje rizikos grupėje. Tėvai ir globėjai dažnai nežino, kaip su jais bendrauti, todėl gali pasireikšti smurtinis elgesys. Vaikai, turintys elgesio ar emocinių problemų, ir vaikai su negale yra padidintoje rizikos grupėje susilaukti netinkamo elgesio iš savo šeimos narių ar kitų suaugusių, juos prižiūrinčių žmonių. Tėvai/globėjai ar mokytojai dažnai nežino, kaip su jais bendrauti, kaip reaguoti į jų elgesį, kaip spręsti problemas, iškylančias dėl vaikų neįgalumo ar psichinių problemų. Tai sukelia stiprius jausmus: pyktį, ar netgi neapykantą, dėl kurių gali pasireikšti ir smurtinis elgesys (Bates. S.,2005).
• Temperamentas: Vaikai, kurie yra impulsyvūs, sunkiai valdo savo emocijas arba turi elgesio problemų, gali labiau provokuoti suaugusiųjų pyktį ir agresiją.
• Ankstesnė patirtis: Vaikai, kurie jau patyrė smurtą ar kitas traumas, yra labiau pažeidžiami pakartotiniam smurtui.

Veiksniai, Susiję Su Šeima

• Šeimos istorija: Šeimos, kuriose jau buvo smurto atvejų, yra labiau linkusios į smurtą prieš vaikus.
• Tėvų psichikos sveikata: Tėvai, turintys psichikos sveikatos problemų, tokių kaip depresija, nerimas, priklausomybės, yra labiau linkę į smurtą prieš vaikus.
• Tėvystės įgūdžiai: Tėvai, neturintys tinkamų tėvystės įgūdžių, gali nesugebėti tinkamai pasirūpinti savo vaikais ir gali naudoti smurtą kaip auklėjimo priemonę.
• Šeimos socialinė izoliacija: Šeimos, kurios yra socialiai izoliuotos, neturi pakankamai paramos ir pagalbos, todėl tėvai gali jaustis perkrauti ir labiau linkę į smurtą.
• Finansiniai sunkumai: Šeimos, patiriančios finansinių sunkumų, gali jausti didelį stresą, kuris gali padidinti riziką, kad vaikas patirs smurtą.
• Smurtas tarp tėvų: Vaikai, kurie mato smurtą tarp tėvų, patiria didelį stresą ir gali būti labiau pažeidžiami psichologiniam smurtui. Jei šeimoje vienas iš tėvų smurtauja prieš kitą, smurtą stebintis vaikas taip pat laikomas smurto auka.
• Priklausomybės: Tėvų priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų gali neigiamai paveikti jų gebėjimą pasirūpinti vaikais ir padidinti smurto riziką.

Veiksniai, Susiję Su Aplinka Ir Visuomene

• Socialinės normos: Visuomenės, kurios toleruoja smurtą, yra labiau linkusios į smurtą prieš vaikus.
• Ekonominė nelygybė: Šalyse, kuriose yra didelė ekonominė nelygybė, smurtas prieš vaikus yra labiau paplitęs.
• Prieinamumas prie pagalbos: Šeimos, kurios neturi priėjimo prie pagalbos ir paramos, yra labiau linkusios į smurtą prieš vaikus.
• Žiniasklaidos įtaka: Žiniasklaida, kuri vaizduoja smurtą kaip priimtiną elgesį, gali padidinti smurto prieš vaikus riziką.

Psichologinio Smurto Pasekmės

Psichologinis smurtas gali turėti ilgalaikių ir sunkių pasekmių vaiko raidai ir gerovei. Vaikus žalojantis elgesys paveikia įvairiai - pasekmės gali būti trumpalaikės, nežymiai sutrikdančios sveikatą arba ilgalaikės, pasireiškiančios visą gyvenimą, ženkliai sutrikdančios vaiko raidą ir kasdienį funkcionavimą.

Trumpalaikės Pasekmės

• Emociniai sunkumai: Vaikai, patyrę psichologinį smurtą, gali jausti nerimą, baimę, liūdesį, pyktį, gėdą ir kaltę.
• Elgesio problemos: Jie gali tapti agresyvūs, uždari, impulsyvūs arba turėti sunkumų mokykloje. Atrodo, kad nenori grįžti namo.
• Fiziniai simptomai: Kai kurie vaikai gali patirti fizinius simptomus, tokius kaip galvos skausmai, pilvo skausmai, miego sutrikimai ir apetito praradimas.
• Savižudiškos mintys: Sunkiais atvejais vaikai gali pradėti galvoti apie savižudybę.

Ilgalaikės Pasekmės

• Psichikos sveikatos problemos: Vaikai, patyrę psichologinį smurtą, turi didesnę riziką susirgti depresija, nerimo sutrikimais, potrauminio streso sutrikimu (PTSS), valgymo sutrikimais ir kitomis psichikos sveikatos problemomis.
• Žema savivertė: Jie gali turėti žemą savivertę, jaustis nevertais meilės ir pagarbos.
• Sunkumai santykiuose: Jiems gali būti sunku užmegzti ir palaikyti sveikus santykius su kitais žmonėmis.
• Priklausomybės: Jie gali turėti didesnę riziką tapti priklausomiems nuo alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų.
• Agresyvus elgesys: Jie gali tapti agresyvūs ir smurtauti prieš kitus. Agresyvus ir žiaurus elgesys, nusikalstama veikla. Vaikai, dėl patirto žalojančio elgesio nuolatos jaučiantys įtampą, skausmą ir baimę, patys yra linkę agresyviai ir žiauriai elgtis su kitais žmonėmis. Vaikystėje patirta fizinė prievarta ir emocinis žeminimas yra pagrindinis rizikos veiksnys susijęs su prievartos naudojimu ir kitų žmonių žeminimu. Yra nustatyta stipri koreliacija tarp patirtos prievartos ir nusikalstamo elgesio (Gilbert et al., 2009; Maas et al., 2008).
• Sunkumai darbe: Jiems gali būti sunku susirasti ir išlaikyti darbą.
• Smurto ratas: Jie gali patys tapti smurtautojais prieš savo vaikus.

Psichologinis smurtas santykiuose yra opi problema, sukelianti daug fizinių ir psichologinių pasekmių aukai ir jos artimiesiems. Psichologinis smurtas turi aiškius rizikos veiksnius, juos žinant galime atpažinti auką, suteikti pagalbą ir taip apsaugoti auką nuo intensyvesnio smurto ateityje.

Psichologinis Atsparumas

Nepaisant patirtos prievartos, kai kurie vaikai pakankamai sėkmingai įveikia traumą. Psichologinis atsparumas - tai asmens sugebėjimas įveikti rizikos veiksnius ir nebūti jų pažeidžiamam. Atsparumas tam tikrų veiksnių poveikiui gali kilti iš vaiko genetinio paveldo, temperamento, ankstesnės patirties, raidos ypatumų ir kitų apsaugos veiksnių.

Apsaugos veiksniai yra asmens, šeimos, bendruomenės ar visos visuomenės sąlygos ar savybės, kurioms esant, sumažėja vaikus žalojančio elgesio tikimybė, sustiprėja vaiko bei šeimos sveikata ir gerovė. Ankstyvoji suaugusiojo globa ir užmegztas ryšys. Kai tėvus su vaikais sieja tvirti, šilti jausmai, vaikai vystosi sveikiau, išmoksta pasitikėti tėvais ir žino, kad tėvai aprūpins juos viskuo, ko reikia išgyvenimui, suteiks meilę, priėmimą, tinkamą auklėjimą ir saugumą.

Prevencija

Svarbu imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias psichologiniam smurtui prieš vaikus. Prevencija turėtų būti nukreipta į įvairius lygius:

• Visuomenės lygmuo: Šviesti visuomenę apie smurto prieš vaikus žalą ir skatinti netoleranciją smurtui. "Matome, kad visuomenė tampa vis sąmoningesnė, tolerancija smurtui mažėja, tačiau šiandien to dar nepakanka. Labai noriu priminti, koks svarbus yra visos visuomenės ir aplinkinių įsitraukimas. Kviečiu visus žmones nebūti abejingus galimam vaiko teisių pažeidimui. Šios linijos pagalba vaikai ir suaugusieji gali pasikonsultuoti visais vaiko teisių apsaugos klausimais bei pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
• Šeimos lygmuo: Teikti paramą šeimoms, kurios patiria stresą ar turi sunkumų auklėjant vaikus.
• Individualus lygmuo: Mokyti vaikus atpažinti smurtą ir ieškoti pagalbos.

Konkrečios Prevencijos Priemonės

• Ankstyvosios intervencijos programos: Programos, skirtos padėti šeimoms, auginančioms mažus vaikus, ypač šeimoms, kurios patiria stresą ar turi kitų sunkumų.
• Tėvystės įgūdžių mokymai: Mokymai, skirti padėti tėvams išmokti efektyviai auklėti vaikus be smurto.
• Programos vaikams: Programos, skirtos mokyti vaikus atpažinti smurtą ir ieškoti pagalbos.
• Pagalbos linijos: Telefoninės linijos, kuriomis vaikai ir suaugusieji gali kreiptis pagalbos, jei patiria smurtą. Per mėnesį į Vaiko teisių liniją pagalbos jau kreipėsi 20 vaikų.
• Specialistų mokymai: Mokyti specialistus (mokytojus, socialinius darbuotojus, medikus) atpažinti smurto požymius ir reaguoti į smurto atvejus. Darželio auklėtojai ir mokytojai yra vieni pirmųjų, galinčių pastebėti bei atpažinti apie patiriamą smurtą bylojančius ženklus. Kartais gydytojai, mokytojai ir kiti su vaikais dirbantys asmenys yra vieninteliai žmonės, galintys atpažinti apie patiriamą smurtą bylojančius ženklus. Visi smurto prieš vaikus atvejai nėra vienodi ir kartais ryškiausi yra fiziniai simptomai, kartais - psichologiniai. Verta iš anksto apsvarstyti, į ką pirmiausiai turėtumėte atkreipti dėmesį kaip savo srities specialistas. Pastebėję vaiko elgesio, išvaizdos, sveikatos problemų, kurios galėtų būti sukeltos smurto artimoje aplinkoje, turėtumėte veikti proaktyviai. Svarbu klausimus suformuluoti atskaitant į vaiko amžių ir brandą, kad gauti atsakymai arba paneigtų, arba patvirtintų spėjimus apie vaiko būklę. Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinukai dar neturi reikiamo žodyno, kad galėtų kalbėti apie smurtą ir jį suprasti, todėl reikėtų vengti sudėtingų sąvokų, o užduodami klausimai turėtų būti paprasti, aiškūs. Atviro tipo klausimai, į kuriuos negalima atsakyti „taip“ arba „ne“, geriausiai tinka siekiant įgyti vaiko pasitikėjimą ir jį prakalbinti. Detalės tikslinamos uždarais klausimais. Ar bijai man ką nors pasakyti? Apie situaciją namuose galima paklausti ir vaiką lydinčio suaugusio šeimos nario, tačiau ne smurtavimu ... Vaiko teisių gynėjai, kasdien susiduriantys su vaikais, patiriančiais smurtą, padeda ne tik sustabdyti prievartą prieš juos, bet ir lydi juos teisiniuose, emocinės gerovės atstatymo procesuose. Didelį nerimą vaikus ginantiems teisininkams kelia vaiko būklė, kuomet jis skriaudžiamas artimiausioje aplinkoje, o vienas iš tėvų slepia smurtą ar netiki vaiku. Vaikas neturi palaikymo, nes jam artimas žmogus pateisina smurtaujančio elgesį ir gina ne jį, o smurtautoją. Tai ne tik labai sunki situacija vaikui emociškai, bet ir nelengvas kelias, norint įrodyti smurtavus prieš vaiką. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teisininkė Jurgita Varanauskienė paaiškina, kaip dirba vaiko teises ginantys teisininkai, gavę pranešimą apie smurtą prieš vaiką - kokių veiksmų imasi, kaip realiai padeda skriaudžiamam vaikui. „Vaiko teisių gynėjai, gavę informaciją apie bet kokios smurto formos prieš vaiką atvejį, nedelsdami susisiekia su smurtą patyrusiu vaiku, vyksta į jo gyvenamąją vietą, išklauso jo nuomonę, taip pat jo tėvų ar globėjų poziciją, priima spendimą atlikti vaiko situacijos vertinimą. Jei vaikas patyrė prievartą šeimoje, sprendžia klausimą dėl vaiko perkėlimo į saugią aplinką“, - eigą po žinios gavimo apie smurtą prieš vaiką pasakoja J. Varanauskienė. Pasak teisininkės, atliekant vaiko situacijos vertinimą visų pirma yra aiškinamasi, ar vaikas su vienu iš tėvų yra saugus, ar kaltininko atžvilgiu yra taikytos procesinės prievartos priemonės. Jei smurtą patyręs vaikas įveikia kritinę būklę, tarnybos teisininkas informuoja jį visais rūpimais klausimais, konsultuoja, organizuoja ar tarpininkauja, kad tolesnę pagalbą teiktų kitos institucijos, pavyzdžiui, kad smurtą patyrusiam vaikui būtų suteikta medicininė pagalba. Bendradarbiaujama su savivaldybių ar nevyriausybinių organizacijų krizių centrais, teikiančiais apnakvindinimo ar apgyvendinimo paslaugas, su socialinių paslaugų įstaigomis, policija, reikalingomis sveikatos priežiūros įstaigomis, teisinę pagalbą teikiančiomis institucijomis. „Susidūrus su seksualinę, fizinę prievartą patyrusiais vaikais, suteikiamos pirminės konsultacijos, padedama įveikti potrauminį sindromą. Prokuratūra, gavusi informaciją apie seksualinę ar fizinę prievartą, renka medžiagą baudžiamajai bylai iškelti: apklausia vaiką, nukentėjusįjį siunčia medicininei apžiūrai, sulaiko įtariamąjį, vyksta į įvykio vietą, renka įrodymus. Nustačiusi nusikaltimo sudėtį, kelia baudžiamąją bylą, medžiagą perduoda teismui. Teismai, gavę medžiagą apie vaiką, patyrusį prievartą, nagrinėja bylą teisme, priima sprendimą“, - paaiškina teisininkė. „Smurtas artimoje aplinkoje ir prievarta gali paliesti bet kurį žmogų, tačiau ši problema dažnai yra nematoma, pateisinama ar neigiama. Pastebėti ir pažinti smurtinių santykių požymius - pirmasis žingsnis link tokių santykių nutraukimo“, - sako tarnybos teisininkė. „Tokiais atvejais ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams sunku kaltininkams inkriminuoti padarytas nusikalstamas veikas, nes vienas iš tėvų įtakoja vaiką keisti parodymus, slėpti aplinkybes, o tuo tarpu vaikas - švelnina situaciją tam, kad iš artimųjų nesulauktų priešiškumo, kas reiškia, kad įvykis gal būti neutralizuotas“, - pastebi pašnekovė. Kalbėdami apie smurtą artimoje aplinkoje pirmiausia galvojame apie fizinį smurtą. Tačiau, pasak pašnekovės, visų formų prievarta yra vienodai netoleruotina, tad ypač svarbu mokėti smurtą atpažinti bei įvertinti. „Paprastai smurtinius santykius atspindi nemažai ženklų, iš kurių svarbiausias - baimė. Jei šeimoje ar artimoje aplinkoje smurtaujama ar matote, kad kiti žmonės savo veikimu ar neveikimu žiauriai elgiasi, fiziškai ir psichiškai gniuždo vaiką, partnerį ar kitą žmogų, nereikia laukti ar gailėti, rekomenduotina iš karto kreiptis į tarnybą, policiją, kitas institucijas ir pranešti apie tai“, - pataria J. Paklausus, kurios bylos yra sunkiausios, J. Varanauskienė sako, kad jai pačios sunkiausios baudžiamosios bylos, susijusios su lytiniais nusikaltimais prieš mažamečius vaikus. Minėtos nusikalstamos veikos gana dažnai padaromos šeimose, artimoje nukentėjusiojo aplinkoje (pažįstami, kaimynai), rečiau tarp nepažįstamų, tarpusavyje anksčiau nesusijusių žmonių. Kalbėdama apie seksualinio smurto atvejus, vaiko teisių gynėja sako, kad auka pasakodama apie įvykio aplinkybes ir emocinę savo būseną, duodama parodymus gali jaustis nepatogiai, gali bijoti, užduodamus klausimus vertinti kaip pažeminimą. Todėl auką reikia gebėti išklausyti, paskatinti, pagelbėti, palydėti. Yra įkurti specializuoti pagalbos centrai, kurie palaiko, suteikia pagalbą, parodo kelią ir niekada neteisia, nesmerkia. Psichologinės prievartos atveju vaikui suteikiama psichiatro, psichologo pagalba. Į prokuratūrą dėl psichologinio smurto kreipiamasi retai. „Psichologinį smurtą teisme įrodyti sudėtinga, tačiau darbo praktikoje jau yra atvejų, kuomet teismuose yra priimami apkaltinamieji nuosprendžiai neteisiesiems už tai, kad vienas iš tėvų sistemingai, ilgą laiką siuntė įžeidžiamo pobūdžio SMS žinutes savo vaikui, kurios turėjo neigiamos įtakos emocinei vaiko būsenai. Tyrimo metu vaikas emociškai jautėsi blogai, savijautai įtakos turėjo nuolatiniai tėvų konfliktai, nuteistojo tėvystės įgūdžių stoka“, - sako teisininkė. Nuosprendžiu taip pat buvo konstatuota, kad nuteistojo siųstos žinutės nesuteikė vaikui saugumo ir meilės pojūčio, priešingai, jos kūrė sumaištį vaiko jausmuose, skatino nesantaiką, stiprino nepasitikėjimą savimi, buvo skiepijama baimė, jog jis gali būti atskirtas nuo jam svarbių asmenų. Todėl buvo pripažinta, kad tokiu elgesiu tėvas piktnaudžiavo savo, kaip tėvo, teisėmis bei pareigomis ir tokiu būdų psichiškai gniuždė nukentėjusįjį vaiką, todėl buvo nuteistas dėl nusikalstamos veikos. „Netyčia galima pasielgti vieną kartą, bet ne nuolat ir tuo „netyčia“ aš netikiu. Pagalbos reikia kreiptis tuomet, kai aukos psichologinė būsena nukenčia, kai matai, kad kenčia vaikai. Pagalbos reikia kreiptis visada“, - sako teisininkė. „Drąsiai skambinkite 112 arba kreipkitės tiesiai į vaiko teisių gynėjus. Mes ne tik išgirsime, suprasime, nutrauksime smurtą, bet ir padėsime, parodysime kelią, kuriuo eiti, kad kaip galima greičiau auka galėtų atsitiesti ir vėl gyventi saugiai“, - ragina specialistė.

Teisinė Bazė Ir Institucinė Sistema

Lietuvoje smurtas prieš vaikus yra draudžiamas Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kitais teisės aktais. Nuo 1995 m. Lietuvoje veikianti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija ir jos 19 straipsnis numatė, kad valstybė narė imasi visų reikiamų priemonių, kad apgintų vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą.

Galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (VTAPĮ) 49 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nors vaiką galima drausminti savo nuožiūra, tačiau draudžiama taikyti fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą. Šio įstatymo 56 straipsnis numato netinkamo vaikų drausminimo pasekmes.

Smurto sąvoka pateikta ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią smurtas - tai veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.

Institucijos

• Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto taryba: Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikia Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto taryba (toliau - Taryba) yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikianti visuomeninė patariamoji institucija, kuri nagrinėja smurto artimoje aplinkoje klausimus ir teikia Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, kitoms institucijoms ir įstaigoms, savivaldybių administracijoms pasiūlymus dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje valstybės politikos, jos įgyvendinimo, smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo, smurtinio elgesio keitimo programų (mokymų), atlieka kitas Tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas.
• Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija: Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija (toliau - Komisija). Komisijos veiklos pavyzdinius nuostatus ir rekomenduojamą institucinę sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Komisijos institucinę ir personalinę sudėtį (nurodoma Komisijos nario vardas, pavardė, pareigų pavadinimas), veiklos nuostatus tvirtina savivaldybės meras.
• Apsaugos nuo smurto orderis: Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama bent viena kardomoji priemonė.

Nevyriausybinių Organizacijų Vaidmuo

Svarbų vaidmenį smurto prieš vaikus prevencijos srityje atlieka nevyriausybinės organizacijos (NVO). Jos teikia pagalbą smurtą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms, vykdo švietėjišką veiklą ir inicijuoja įstatymų pataisas, skirtas geriau apsaugoti vaikus nuo smurto.

Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises” - tai 13 nevyriausybinių organizacijų vienijančios koalicija, kurios misija - skatinti tinkamą visų vaikų teisių įgyvendinimą ir apsaugą.

Fizinių Bausmių Draudimas Ir Pozityvus Auklėjimas

Nors Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų (JT) vaiko teisių konvenciją ir šalies teisės aktuose žiaurus elgesys ar smurtas prieš vaikus yra uždrausti, fizinės bausmės vis dar traktuojamos ne kaip vaiko teisių pažeidimas, bet kaip priimtina auklėjimo priemonė.

Fizinių bausmių draudimas neturėtų apsiriboti vien bausmes draudžiančia nuostata.

Problemos Ir Iššūkiai

Nepaisant teisinės bazės ir institucinės sistemos, smurtas prieš vaikus Lietuvoje išlieka rimta problema. Statistiniai duomenys atspindi tik atskleistus ir užfiksuotus smurto atvejus, o daugelis atvejų lieka nepastebėti.

Viešoje erdvėje diskutuojama, kad 2015 m. užregistruoti „tik“ 1669 smurtavimo prieš vaikus atvejai, kas nesudaro net pusės procento nuo bendro šalies vaikų skaičiaus. Tačiau statistiniai skaičiai atspindi tik atskleistus ir užfiksuotus smurto prieš vaikus atvejus, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

tags: #ar #smurtavimas #vaiko #akivaizdoje #yra #nusikalstama

• "Rudnosiukas" Vilniuje: vaikų darželio apžvalga
• Obelių Globos Namų Istorija
• Vaikų eilėraščiai 3 metų
• Apie Gražvydą Sidiniauską
• Ką žinoti apie naujagimio svorį