Tėvams neretai tenka susidurti su vaiko atsikalbinėjimu valgant tam tikrus patiekalus. „Šitas neskanu“, „šito nemėgstu“ ar tiesiog „nenoriu“ - frazės, apkartinančios tėvams kasdienybę, todėl neretai bandoma prisitaikyti prie maistui išrankios atžalos. Kiekvienas vaikas skirtingas, todėl, pasak vaistininkės, tėvų nerimas dažniausiai prasideda tada, kai jie ima lyginti mažylius tarpusavyje, neatsižvelgdami į skirtumus.
Apie vaiką, kuris dažnai atsisako valgyti, visiškai nenori ragauti naujų maisto produktų ar renkasi tik tą patį maisto produktą ar patiekalą, sakome, kad jis išrankus maistui. Tai būdinga maždaug nuo dvejų iki ketverių-šešerių metų ir dažnai yra normalus augimo procesas. Šiuo amžiaus tarpsniu sulėtėja vaiko augimo greitis, kuris pirmaisiais gyvenimo metais buvo išties didelis: ūgis padvigubėjo, o svoris patrigubėjo. Todėl nuo metukų natūraliai vaiko organizmui reikia mažiau maisto medžiagų ir vaikas valgo mažiau, apetitas gali skirtis ne tik kasdien, bet ir kiekvieno valgymo metu. Ir tai yra normalu.
„Kiekvienas vaikas gali individualiai vertinti maistą ir valgymo procesą. Vienam tai džiaugsmas, kitam galimybė išmokti ar patirti ką nors naujo, trečiam - jaudulys ar nerimas. Tokio amžiaus vaikui būdinga viską tyrinėti ir jau turėti savo nuomonę, kas tinka ir patinka, o kas - ne,“ - teigia gydytoja dietologė Lina Barauskienė. Pasak specialistės, antraisiais gyvenimo metais vaikas mokosi ir kitų svarbių dalykų - jis ima vaikščioti, bėgioti, lipti, pats valgyti, kalbėti ir susikalbėti, jo gyvenime vyksta daug visokių naujų pasikeitimų. Todėl jam natūraliai norisi, kad bent jau kažkurioje srityje liktų tai, kas pažįstama, ir kartais tam pasirenkamas maistas. Rutina suteikia vaikui saugumo, kai žino kas po ko seka arba kas yra dedama į burną.
Kodėl atsiranda valgymo sunkumai?
Kiekvienas vaikas yra labai individualus, todėl ir jo nenoras valgyti, valgyti mažiau ar valgyti tą patį maistą, gali būti jo individualus požiūris į maistą. Visada lieka tikimybė, kad yra problemų ryjant, kramtant ar virškinant maistą.
„Vaikai labai skirtingai suvokia tekstūrą, spalvą, formą, temperatūrą, pateikimą, todėl visiškai normalu, kad vienas vaikas tirštą košę valgo, o kitam - tai visiškai nepriimtina, vienam želė yra skani, o kitam šita konsistencija nepatinka. Taip pat tėvai vaikui turi būti pavyzdys. Jeigu tėvai kažkurio produkto nevalgo, tai didelė tikimybė, kad ir vaikas šio produkto nevalgys. Neapgausite jo sakydami „Mmm, koks skanus brokolis!“, nors tėtis ar mama negali į jį net pažiūrėti. Taip pat reikėtų susilaikyti nuo bet kokių vertinančių komentarų apie maistą, ypač neigiamų, vaikui girdint. Jeigu mama sako „Aš žuvies niekada nevalgiau, man ji smirda“, tai savaime suprantama, kad vaikas į žuvies pusę net nežiūrės,“ - teigia L. Barauskienė.
Gydytoja dietologė primena auksinę taisyklę - ant stalo turėtų būti patiekta ir vaikui pažįstamo maisto, ir būtinai kažkas naujo, ką vaikas galėtų paragauti. Tėvai turėtų pasiūlyti, padrąsinti vaiką paragauti, bet jokiais būdais neversti, nekišti, neskatinti valgyti viliojant, kad paragavęs vaikas gaus kažką.
Kas gali nutikti, jeigu vaikas yra išrankus maistui?
Jeigu vaikas nuolat valgo vieną ir tą patį maistą, tėvams vertėtų sunerimti ir pasikonsultuoti su vaiko gydytoju, ar nėra kokių negalavimų ar ligų, kas galėtų įtakoti vaiko nenorą valgyti. Tokių atvejų būna, tačiau jie yra labai reti.
„Ankstyvosios vaikystės metai yra labai svarbūs vaiko būsimos sveikatos programavimui, imuniteto formavimuisi ir vaiko vystymuisi, o tam reikia įvairių maisto medžiagų. Vaiko mitybą reikia sudėlioti taip, kad vaiko organizmas gautų visų maisto medžiagų iš visų maisto grupių. Tada vaikui nieko netrūks ir jis augs normaliai,“ - teigia L. Barauskienė.
L. Barauskienė pabrėžia, kad labai svarbu atkreipti dėmesį į svorio ir ūgio tolygų augimą. Dėmesį reikėtų atkreipti į staigius augimo pokyčius, bendrą vaiko būklę, ar jis aktyvus, linksmas, besidomintis aplinka, taip pat vaiko lėkštės turinį, o ne tik kiekį, kurį vaikas suvalgo. Kartais energijos, tai yra kalorijų, kiekis gali būti pakankamas, tačiau jeigu valgomas tik vienas ar du maisto produktai, maisto medžiagų įvairovės poreikis tikrai nebus patenkintas ir vystysis mitybos nepakankamumas, kas sąlygos tinkamo augimo ir vystymosi sulėtėjimą, visų organų sistemų darbo pažeidimus ir, savaime suprantama, įvairias ligas. Svarbiausia, kad mityba būtų įvairi.
Gydytoja dietologė L. Barauskienė išskiria, kas yra svarbu, kad mityba būtų subalansuota. Svarbiausia - įvairus, natūralus, ekologiškas „nesugadintas“ gaminimo būdais (neperdirbtas) maistas. Pvz. obuolys yra natūralus, o sultys, tyrelė, sausainiai - perdirbta.
- Pienas ar specialus pieno gėrimas.
- Mėsa ir žuvis vaikams yra būtina praktiškai kiekvieną dieną.
12 patarimų, ką daryti, jeigu vaikas išrankus maistui:
- Atkreipkite dėmesį, kodėl vaikas nenori valgyti ar ragauti naujo maisto. Jeigu vaikas yra jautrus maisto skoniui, kvapui, tekstūrai ir pan., atsižvelkite į tai. Jūs turite nuspręsti, kokį maistą valgys vaikas, o jo tekstūrą galima paįvairinti.
- Geranoriškai, bet dažnai pasiūlykite naujų maisto produktų. Kartais prireikia iki 20 kartų tokių bandymų, kol vaikas pradeda siūlomą maistą valgyti.
- Labai svarbu - netapkite vaiko asmeniniu šefu. Nepakluskite vaiko norui valgyti vieną ir tą patį maistą ir negaminkite jam atskirai.
- Įtraukite vaiką į maisto gamybos procesą.
- Leiskite vaikui valgyti pačiam. Pradžioje pasiūlykite tokio maisto, kurį vaikas galėtų valgyti rankomis.
- Leiskite vaikui pačiam susidėlioti maistą į lėkštę.
- Atkreipkite dėmesį, ką vaikas mėgsta. Vieniems vaikams patinka, kai viskas sumaišyta, kitiems - atvirkščiai, jie labiau mėgsta valgyti atskirai: pirma suvalgyti mėsą, po to bulves, vėliau daržoves.
- Jeigu vaikas labai aktyvus, maistą patiekite dar prieš jam atsisėdant prie stalo. Vaikas atsisėdo, pavalgė ir leiskite jam nueiti nuo stalo.
- Neskatinkite, nepapirkinėkite, nesiderėkite, neguoskite vaiko maistu.
- Jeigu vis tiek nerimaujate, ar vaikas gauna pakankamai maisto medžiagų, vertėtų pasikonsultuoti su vaiko gydytoju ar gydytoju dietologu. Vaikui gali prireikti specialaus maisto, pvz. specialios konsistencijos maisto, ar įvairiais vitaminais ir mineralais praturtinto pieno gėrimo.
Ateina laikas, kai vaikas pradeda norėti valgyti pats. Tuomet tėvams neretai kyla klausimas, kaip elgtis - leisti bandyti valgyti pačiam, ar maitinti. Viskas prasideda nuo 8-12 mėnesio.
Laikas bėga greitai. Net nepastebėsite, kaip (maždaug) nuo 8-12 mėnesio vaikas pradeda norėti bandyti valgyti savarankiškai. Pradžioje gali imti maistą pirštais, vėliau - paimti kokį nors įrankį. Nebijokite netvarkos, nes šis vaiko įprotis lavins smulkiąją motoriką, ateities valgymo įpročius bei pasitikėjimą savimi.
Ar vaikas pavalgo?
Nors gali susidaryti įspūdis, kad vaikas daugiau žaidžia su maistu, o ne jo gauna, tačiau taip nėra. Reikia laikytis vos kelių taisyklių.
Būtina pasiruošti du indelius maistui - vieną vaikui, kitą - sau. Svarbu, kad vaiko inde turėtų būti nedaug maisto, o jūsų tiek, kiek vaikas valgo įprastai. Nesibaiminkite, kad iš pradžių vaikas kapstysis tame maiste, žais su juo. Leiskite jam elgtis taip, kaip jis nori. Kol vaikas krapštosi, atsargiai dėkite šaukštelį maisto jam į burnytę. Būtent taip bus išpildyti du svarbūs uždaviniai: 1. vaikas bus pavalgęs ir 2. bus lavinami jo valgymo įpročiai bei kultūra.
Kiek maitinti?
Tokiu būdu vaiką maitinkite iki tol, kol išmoks suvalgyti visą porciją pats. Vėliau matysite, kaip vaiko valgymo įgūdžiai vis gražėja, savarankiškėja ir kultūringėja.
Svarbu: jei neleisite vaikui to daryti pačiam, ateityje jis gali priprasti, kad jį visada maitinate tik jūs, dings jo noras mokytis valgyti pačiam.
Mažas mamos spektaklis - svarbu
Kad vaikas greičiau išmoktų valgyti savarankiškai, mama gali (jam bevalgant) suvaidinti mažą spektakliuką - ima šaukštą ir rodo, kaip su juo reikia elgtis, kaip dėti maistą į burną. Tuomet vaikas stengsis atkartoti mamos judesius. Visa tai galima daryti ir su kitais įrankiais.
Kas dar svarbu?
Gerai kramtantiems kūdikiams reikia pasiūlyti ir tokių produktų, kuriuos galima patiems graužti laikant rankoje, pvz., duonos, obuolio, virtos morkos. Taip pat svarbu, kad maistas būtų toks, kurį būtų galima lengvai pasiimti pirštais ir įsidėti į burną, pvz., sūrio, virtos mėsos. Labai svarbu skatinti šio amžiaus kūdikių savarankiškumą, tada jie greičiau išmoks pavalgyti patys (be kitų pagalbos).
Niekada nepalikite valgančių kūdikių vienų, nes yra paspringimo pavojus.
Jei kūdikis nesidomi maistu, per prievartą jo nemaitinkite.
Tyrimais įrodyta, kad išrankumas valgiui dažniausiai atsiranda 2 vaiko gyvenimo metais. Tik tada, kai tėvai elgiasi teisingai, jis išnyksta 3-5 gyvenimo metais.
Patirtos neigiamos emocijos, išgyvenimai, susiję su valgymu, pavyzdžiui, užspringo duona - prie jos ilgai bijos prisiliesti; kitam gali nepatikti koks nors valgio kvapas - jis to valgio daugiau neragaus.
Dėl fiziologinio (normalaus) augimo vaikas negali ilgėliau ramiai sėdėti ir valgyti.
Dėl fiziologinio (normalaus) augimo vaikas negali ilgėliau sukaupti dėmesio.
Maži vaikai valgo tik tada, kai yra alkani.
Vaikas gali gerai valgyti kelis kartus per dieną kelias dienas, o paskui kelis kartus iš eilės nieko nevalgyti arba kelias dienas ar savaitę valgyti tik vieną patiekalą ir daugiau nieko.
Neparodykite vaikui, kad jo elgesys jaudina.
Pasiūlykite paragauti paruoštą patiekalą - gal patiks? Jei vaikas pasakys: „Atrodo neskanu, nevalgysiu ar panašiai“, ramiu tonu ištarkite: „Paragauk ir jeigu bus neskanu - nevalgysi, tačiau tai viskas, ką dabar paruošėme.“
Patiekti įvairų namuose iš kokybiškų produktų gamintą maistą (pvz., be pridėtinio cukraus, druskos) nesvarbu, ar vaikas jį valgo ar ne.
Nuolat siūlyti naujų maisto produktų, kurių vaikas anksčiau nemėgo. Nesijaudinti, jei nevalgys. Dažnai vaikui naujas maistas tampa skanus, kai jis jo paragauja 10-15 ir daugiau kartų.
Valgyti kas 3-4 valandas.
Nesijaudinti - nepanikuoti, jei linksmas, žaismingai nusiteikęs vaikas atsisakė valgyti.
Patiekalus patiekti su išmone, pavyzdžiui, mėsą, daržoves supjaustyti skirtingomis formomis, košę paspalvinti įvairiomis pertrintomis uogomis, vaisiais.
Į lėkštutę nepridėti daug valgio.
Valgydinti iš vaikui skirtų lėkštučių, turėti skirtingos spalvos šaukštelių, šakučių. Pavyzdžiui, jei nevalgo su vienu šaukšteliu ar šakute, pakviesti valgyti su kitu įrankiu, žodžiu, žaisti valgymą. Jei vaikui nepatinka valgyti su įrankiais, leisti maistą imti rankute.
Įtraukti vaiką į maitinimo planavimą (procesą). Leisti jam pasirinkti, kuriuos vaisius ir daržoves nusipirkti, iš kokių gaminti pietus ar vakarienę. Vaikui patinka daržoves rūšiuoti, plauti, sijoti, maišyti, t. y. būti „svarbiam“.
Nuo vienerių metų amžiaus vaikas gali valgyti beveik visus maisto produktus, o vengtinų produktų sąrašas nėra ilgas. Bet jam dar belieka išmokti daug svarbių dalykų apie maistą, taip pat patobulinti savo valgymo įgūdžius.
Vaikas toliau mokosi valgyti pats. Pamažu jis pradeda vis dažniau ir vis sėkmingiau naudotis stalo įrankiais. Kad jam sektųsi geriau, duokite jam vaikiškus įrankius (šaukštą, galbūt specialią šakutę) ir leiskite praktikuotis. Nenustebkite, kad pradžioje didžioji dalis maisto gali atsidurti bet kur, tik ne mažylio burnytėje.
Vaikas mokosi maitintis sveikai. Nesitikėkite, kad mažylis maitinsis sveikai, jei patys valgote ne pačius tinkamiausius produktus. Apskritai, yra geriausia vaikui duoti valgyti tai, ką valgote patys - gaminti specialiai nereikia. Tiesiog pasistenkite, kad būtų iš ko rinktis - jei vaikas nebus nusiteikęs valgyti burokėlių sriubos, gal jis mielai suvalgys bulvių košės ar daržovių garnyro.
Jokiu būdu neverskite mažylio valgyti, jei jis to nebenori - taip jis praras natūralų gebėjimą atpažinti sotumo jausmą. Taip pat neduokite vaikui maisto, norėdami jį paskatinti ar nuraminti - juk nenorėtumėte, kad ateityje jis valgytų tam, kad „nuramintų nervus“.
Vaikas „atranda“ naujus produktus. Jei tik galite, duokite jam 2-4 maisto alternatyvas, kurias vaikas galėtų nesunkiai paimti pirščiukais ar pasemti stalo įrankiais bei sukramtyti (atminkite, kad vaikas dar gali turėti ne visus dantis). Galimybė rinktis yra didžiausia paskata išbandyti naujoves!
Vaikas mokosi susikalbėti. Kartu su naujais įgūdžiais ir maisto produktais, vaiko žodyne atsiranda ir nauji žodžiai bei sąvokos. Vaikas pradeda atpažinti skirtingus maisto produktus, suprasti, kurie jam skanūs (ir nelabai), įvardinti alkį ar pasisotinimą.
Vaikas mokosi gražiai elgtis prie stalo. Vienerių - trejų metų mažylis jau pradeda mokytis gerų manierų. Pasakokite apie jas, rodykite pavyzdį, pagirkite vaiką, jei jis pasako „skanaus“ ar „ačiū“. Atsiminkite, kad vaiko įgūdžiai vis dar nėra tobuli, tad nebarkite jo, jei jam nesiseka pavalgyti visiškai tvarkingai.
Vaikas tampa pagalbininku. Jei norite, kad išaugtų geras pagalbininkas, įtraukite vaiką į maisto ruošimo procesą ir patikėkite jam užduotis, su kuriomis jis jau gali susidoroti. Pavyzdžiui, jis gali padėti išdėlioti ant stalo servetėles ar suberti supjaustytus agurkus į salotų dubenį. Kol vaikas yra mažas, paimkite jį ant rankų ir darykite tai kartu, vėliau šiuos nedidelius darbelius jis galės atlikti ir savarankiškai. Pasakykite mažyliui, kokia svarbi jums yra jo pagalba!
Tam tikrais amžiaus tarpsniais beveik kiekvienas vaikas pradeda valgyti mažiau ar tampa išrankus maistui. Tai gali būti natūralus raidos etapas.
Tėvai neretai prasitaria, kad tenka susidurti su vaiko atsikalbinėjimu valgant tamptikrus patiekalus. „Šitas neskanu“, „šito nemėgstu“ ar tiesiog „nenoriu“ - frazės, apkartinančios tėvams kasdienybę, todėl neretai bandoma prisitaikyti prie maistui išrankios atžalos. Kiekvienas vaikas skirtingas, todėl, pasak vaistininkės, tėvų nerimas dažniausiai prasideda tada, kai jie ima lyginti mažylius tarpusavyje, neatsižvelgdami į skirtumus.
Jeigu tėvai užtikrina sveiką, visavertį, augančiam organizmui reikalingą ir naudingą maistą, tačiau vaikas nesutinka jo valgyti, rekomenduojama pasitelkti vaizduotę bei išmonę ir sudominti atžalą maistu. Pavyzdžiui, kai mažylis atsisako lapinių daržovių, gal jam patiktų „Šreko“ kiaušinienė ar žalios spalvos bulvių košė? Tereikia patiekalą papildyti špinatais ar kitomis lapinėmis daržovėmis ir lėkštėje atsidurs daugiau daržovių.
Tiesa, jeigu visos gudrybės įsiūlyti visavertį maistą neveikia, tai gali būti signalas, įspėjantis, kad organizmui trūksta tam tikrų medžiagų. Pasak vaistininkės G. Šimkės, dažniausiai tai - omega riebalų rūgštys, B grupės vitaminai, cinkas, vitaminas C.
Jeigu mažylis atsisako pagrindinių patiekalų, atkreipkite dėmesį į jo užkandžius - galbūt jų per daug ar jie per dažni, todėl jis paprasčiausiai nespėja išalkti. Neretai apetito trūkumas kyla ir vartojant daug cukraus turinčius maisto produktus ar gėrimus.
„Nepersistenkite bandydami įtikinti atžalą valgyti, o bandykite suprasti jo elgesį - galbūt tiesiog karšta diena ar jis ką tik pradėjo eiti į darželį ir patiria stresą. Tėvai geriausiai pažįsta savo vaiką, todėl reikėtų su juo kalbėtis ir išsiaiškinti priežastis. Spaudimas ir barniai tikrai nepadės, o mažylių streikui užsitęsus, verta pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku.“
Pradėkite nuo ragavimo
Norint, kad vaikas pradėtų valgyti vieną ar kitą maistą, pirmiausia jis turi jo paragauti. Svarbu laikytis „vieno kąsnio taisyklės“ - paprašyti bent paragauti ir nedaryti spaudimo suvalgyti daug. Tyrimai rodo, jog kartais tenka iki 10-15 kartų pasiūlyti vaikui paragauti patiekalo, kol jis tampa mėgstamas.
Bet kaip to pasiekti, jei vaikas maisto nuolat atsisako? Savo valdžios rodymas įsiveliant į kovą prie stalo - ne išeitis. Ragindami, įkalbinėdami, moralizuodami, grasindami, bausdami ar papirkinėdami teigiamų rezultatų nepasieksime. Pamirškime apie tai! Gera žinia, jog yra daug efektyvių būdų, skatinančių vaikus ragauti. Žinoma, konkrečiam vaikui ne visos siūlomos strategijos gali pasirodyti tinkamos. Tai priklauso tiek nuo vaiko temperamento, tiek nuo ankstesnės valgymo patirties. Svarbiausia yra jūsų nusiteikimas: atsipalaiduokite ir mėgaukitės. Jei esate pasiruošę, tuomet pirmyn!
Laikykitės dienotvarkės - valgykite tuo pačiu laiku
Vaikas turi žinoti, kas, kada, po ko įvyks. Tai suteikia saugumo jausmą. Jei stengsitės valgyti tuo pačiu metu, po kurio laiko susidarys alkio refleksas - atėjus valgymo metui vaikai jausis alkani ir natūralu, kad suvalgys daugiau. Viename iš vaikų mitybos įpročių tyrimų buvo atskleista, kad alkanumas buvo vienas iš veiksnių, prognozuojančių sėkmingą naujo produkto priėmimą. Ekspertai, dirbantys su išrankiais maistui vaikais, rekomenduoja naują produktą pasiūlyti kaip užkandį, ragavimui skiriant specialų laiką, ne pagrindinių dienos valgymų metu.
Susitarkite dėl taisyklių
Norint įtvirtinti pozityvius įpročius, užtikrinkite, kad šeimoje būtų valgymui skirta vieta, pvz. „valgoma tik virtuvėje“, „valgoma maitinimo kėdutėje“, „valgoma sėdint prie stalo“. Valgykite lėtai, neužsiimdami pašaliniais darbais: televizijos žiūrėjimu, naršymu internete, kalbėjimu telefonu - tuo, ką dažnai darome nesusimąstydami. Prie stalo bendraukite, kalbėkite pozityviomis temomis. Pietūs - tai tarpusavio ryšio kūrimo priemonė, puiki galimybė visai šeimai kartu praleisti laiką ir pasikalbėti apie dienos įvykius.
Elkitės įprastai patiekdami naujo maisto
Kartais mūsų nerimas pakiša koją. Demonstratyviai pareikšdami, kad šiandien pietums bus kažkas naujo, galite tik prikurti problemų. Vaikas tokią žinutę gali sutikti su įtarimu ir dėl to atsisakyti to „kažko naujo“. Būkite atsipalaidavę ir naujus patiekalus pateikite kaip visada be didelių ceremonijų. Pavyzdžiui, jei į pietų meniu įtraukiama nauja daržovė, tarkim baklažanas, pirmiausia pateikite ją atskirai: kaip garnyrą ar salotas.
Suteikite laisvės vaikams
Nustokite kontroliuoti, kaip ir kiek suvalgoma. Leiskite savo mažyliams valgyti patiems savo rankutėmis ar šaukštu. Taip ne tik paskatinsite jų savarankiškumą, bet ir suteiksite džiaugsmo, sudarydami galimybę patyrinėti pasaulį. Vaikams tai svarbu. Tyrinėjant labiau norisi viską išbandyti, be abejonės, ir paragauti.
Pagirkite vaiką
Pagirkite vaiką kiekvieną kartą, kai pastebėsite tinkamą elgesį valgant, net jei tai būtų tik mažas žingsnelis į priekį „Šaunu, tu šiandien paragavai du kąsnelius. Tu esi puikus ragautojas“. Galbūt kitą dieną jis jau suvalgys tris kąsnius. Įvertinkite tai: „Aš džiaugiuosi matydama, kad tu vis daugiau suvalgai daržovių“.
Leiskite vaikams rinktis
Pasiūlykite vaikui išsirinkti, ką valgyti arba ką gaminti pietums. Atminkite, kad pasirinkimo ribas nustatote patys. Neklauskite, „ko norėtum pietums?“, nes vaiko norai gali neatitikti jūsų galimybių. Leisdami rinktis pateikite keletą jums priimtinų alternatyvų. Suteikite galimybę vaikui nuspręsti, koks padažas, garnyras ar salotos bus patiektos prie pagrindinio patiekalo. Natūralu paklausti „Nori blynų su uogiene ar su grietine?“. Taip pat galime elgtis siekdami ugdyti sveikos mitybos įpročius ir kitose situacijose. „Šiandien kepsiu vištieną. Gali rinktis su kuo norėtum ją valgyti: su burokėlių ar su morkų salotomis?“
Parodykite vaikui, kad jį rimtai vertinate, klausdami jo nuomonės, ką gaminti pietums „Ką šiandien gaminam iš moliūgų? Verdam sriubą ar troškinį su moliūgais?“ arba „Ko pietums labiau norėtum: sriubos ar troškinio?“ Galimybė pasirinkti stiprina vaiko savivertę, tuomet jis jaučiasi svarbus, nes pats priima sprendimą. Suteikiama galimybė rinktis yra svarbus autoritetingo (arba demokratiško) auklėjimo stiliaus bruožas. Vienas iš įdomesnių tyrimų, nagrinėjančių kaip auklėjimas siejasi su vaikų mitybos įpročiais, parodė, kad šeimose, kuriose tėvai vadovaujasi autoritariniu auklėjimo stiliumi, vaikai mažiau suvalgo daržovių nei tose šeimose, kuriose propaguojamas autoritetingas auklėjimo stilius. Autoritarinis auklėjimo stilius siejasi su bendra didesne tėvų kontrole, taigi ir autoritarine maitinimo praktika, tuo tarpu autoritetingas auklėjimo stilius siejasi su dažnesniu tėvų atreagavimu į vaiką apskritai.
Mėgaukitės
Jei valgymas teikia malonumą, gyvenimas prie pietų stalo paprastesnis. Pavyzdys yra užkrečiamas, todėl gali užtekti vien jūsų pozityvaus požiūrio į maistą ir valgymą, norint skatinti vaikus sveikai maitintis. Tyrimais patvirtinta, kad besimėgaujantys maistu vaikai suvalgo daugiau naujų, iki tol neragautų produktų nei kiti vaikai. Formuokite vaikams pozityvias nuostatas, susijusias su maistu ir mityba, su šypsena ir malonumu valgydami, gamindami ir kalbėdami apie maistą.
Kalbėkite pozityviai ir patraukliai
Venkite atkartoti tokius vaiko žodžius kaip „nemėgsti“, „neskanu“ ir panašių, kuriuos girdime atsisakant valgyti. Geriau padrąsinkite ragauti „Tu dar pamėgsi tai. Tiesiog dar neparagavai pakankamai kartų“. Tai faktas, pagrįstas moksliniais tyrimais. Negąsdinkite vaiko „susirgsi, jei nevalgysi daržovių“. Motyvuokite vaikus paragauti daržovių, papasakodami apie gerą jų skonį. Žinutės apie gaunamą naudą yra veiksmingesnės, siekiant įtvirtinti sveikatai palankų elgesį, nei apie galimą žalą. Tačiau atminkite, kad akcentuojama nauda turi būti aktuali. Jaučiamas malonumas skanaujant yra aktualesnė vaikams nauda nei pasakymas, jog valgydami daržoves būsime sveikesni. Kuo jaunesnis vaikas, tuo mažiau supranta tokias abstrakčias sąvokas kaip „sveikata“.
Būkite kūrybiški
Mokslininkai nustatė, kad vaikai suvalgė dvigubai daugiau daržovių, kai jos buvo linksmai pavadintos: „Švytinčios morkos“, „Galingieji brokoliai “. Pabandykite ir jūs! Įtraukite į kūrybinį procesą ir vaikus, surengite konkursą, rinkdami geriausią dienos patiekalo pavadinimą.
Įtraukite vaiką į pokalbius apie maistą
Klauskite vaiko atsiliepimų, ką jis mano apie ragaujamą valgį. Kokias emocijas pajuto paragavus maisto? Aptarkite, kokio maisto kvapas, skonis jūsų vaikams yra malonus ir nemalonus. Papasakokite vaikams apie maisto įvairovę, rūšis, kilmę, kultūrinį paveldą. Tokias edukacijas papildykite smagiomis viktorinomis.
Įtraukite vaiką į veiklą, susijusią su maistu
Mokslininkai įrodė, kad aktyvus vaiko įsitraukimas į su maistu susijusią veiklą turi teigiamos įtakos jų mitybos įpročiams. Tad imkitės tyrinėjimo kartu su vaiku! Eikite kartu apsipirkti, gaminkite patiekalus, užsiimkite sodininkyste, žaiskite, eksperimentuokite, naudokite maistą įvairiems kūrybiniams darbeliams. Tai pasaulio pažinimo būdas, teikiantis daug džiaugsmo ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.
Eksperimentuokite patiekdami maistą
Vaiko pasirinkimui didelės įtakos turi, kaip ir kada patiekiamas maistas. Vaikai suvalgo daugiau patraukliai ir įdomiai atrodančio maisto. Todėl linksmi piešinukai iš maisto lėkštėje sudomina juos ir didina motyvaciją ragauti. Tyrimai rodo, kad jei tėvai įdomiai supakuoja priešpiečių krepšelį, kurį vaikas nešasi į mokyklą, tikimybė, kad jis pirks nesveikus užkandžius, sumažėja. Naujo maisto pateikite, kai vaikai gerai nusiteikę pvz. savaitgalio iškylų metu ar tėvų ir vaikų maisto gaminimo valandėlės metu.
Ištyrinėkite maistą pasitelkdami visus pojūčius
Apžiūrėkite maistą iš visų pusių. Palieskite, pakilnokite, pajauskite jo temperatūrą, paviršiaus gruoblėtumą. Pauostykite, pagalvokite ką primena kvapas. Paragaukite lyžtelėdami, po to atsikandami. Skanaukite užspaudus nosį, kad vaikai suprastų, kaip kiekvienas pojūtis prisideda prie skonio pajautimo. Stebėkite veido išraišką ragaujant. Pasiklausykite pabarbenę kaip skamba (pvz. arbūzas). Padrąsinkite vaikus kalbėti, ką jie jaučia uostydami, liesdami, ragaudami ar klausydami. Visa tai galima atlikti užmerktomis, o po to atmerktomis akimis. Paprašykite palyginti, kuo skiriasi maisto produktai, įvertinti, kuris yra saldžiausias ar rūgščiausias. Tokie tyrinėjimai ne tik sudomina vaiką maistu, bet ugdo ir vaiko dėmesingumą. Nauda dviguba!
Išbandykite
Būkite nuoseklūs, laikykitės susitartų taisyklių, kad prie stalo viešpatautų kasdieninė ramybė ir niekas nedrumstų jūsų mėgavimosi. Atsipalaidavimas leis jums būti pozityviems ir entuziastingiems, o tai užkrečiama! Kalbėdami apie maistą apgalvotai, patraukliai, išryškindami, kokia valgomo patiekalo nauda, aktyviai įtraukdami vaikus į šiuos pokalbius bei veiklas, susijusias su maistu, drąsindami juos ragauti, tyrinėti, pasitelkiant visus pojūčius, leisdami pasirinkti ką ir kiek suvalgyti, efektyviai prisidėsite prie jų sveikos mitybos įpročių formavimo.
