Vasaros atostogos - kelionių ir išvykų metas. Vaikai kartu su tėvais, vieni ar su juos lydinčiais asmenimis, vyksta į pažintines ekskursijas, tarptautines stovyklas, lanko giminaičius, draugus, gyvenančius užsienyje.
Nepriklausomai nuo vaiko amžiaus ir su kuo nepilnametis keliauja, svarbiausia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą - pasą arba asmens tapatybės kortelę. Pabrėžiame, kad vaiko gimimo liudijimas nėra dokumentas, tinkamas keliauti į užsienį.
Dažniausiai kito tėvo (motinos) leidimo vykstant į užsienį su nepilnamečiu vaiku nereikia, nepriklausomai nuo to, ar tėvai susituokę, išsiskyrę, gyvena kartu ar ne.
Sutikimo reikalingumas keliaujant į Šengeno erdvę
Jeigu vaiko kelionės tikslas yra Šengeno valstybė, tai taikomas Šengeno susitarimas ir nesvarbu, ar vaikas vyktų su tėvais, ar su vienu iš tėvų, ar su lydinčiu asmeniui ar net vienas, vieno iš tėvų sutikimo nereikia turėti ir valstybės sienos apsaugos pareigūnas jo nereikalaus.
Šengeno erdvės reikalavimai netaikomi tokioms ES valstybėms kaip Airija, Bulgarija, Didžioji Britanija, Kipras, Kroatija, Rumunija.
Šengeno erdvei priklauso 26 valstybės. Atkreipiame dėmesį , kad Šengeno erdvės reikalavimai netaikomi tokioms ES valstybėms kaip Airija, Bulgarija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Kroatija ir Rumunija. Todėl, jei vaikas vyksta į šias šalis, jo tėvams, globėjams (rūpintojams) jau prieš kelionę reikės kreiptis į notarą dėl sutikimo patvirtinimo.
Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į asmens dokumento galiojimo laiką - kai kuriose ne Šengeno zonos valstybėse reikalaujama, kad asmens tapatybės pasas galiotų bent 6 mėn. po išvykimo iš ne Šengeno zonos šalies: šią informaciją galite rasti LR Užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje keliauk.urm.lt.
Sutikimo reikalingumas keliaujant į ne Šengeno erdvę
Jeigu vaikas vyksta į užsienio valstybę su vienu iš tėvų, pasienio kontrolės punkto pareigūnams reikia pateikti tik vaiko asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Antrojo iš vaiko tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia.
Jeigu vaikas vyksta į užsienio valstybę su lydinčiu asmeniu, kartu su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu pasienio kontrolės punkto pareigūnams turi būti pateikiamas bent vieno iš vaiko tėvų arba globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas, kad vaikas vyktų su jį lydinčiu asmeniu, ir šio sutikimo kopija.
Jeigu vaikas vyksta į užsienio valstybę vienas, kartu su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu pasienio kontrolės punkto pareigūnams turi būti pateikiamas bent vieno iš vaiko tėvų arba globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas, kad vaikas vyktų vienas, ir šio sutikimo kopija.
Jei vaikas vyksta į valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, taikoma Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarka. Pagal šią Tvarką, jeigu vaikas vyksta su vienu iš tėvų, kito tėvo sutikimas nėra būtinas. Jeigu vaikas vyksta ne su tėvais, bet su jį lydinčiais asmenimis ar vienas, tokiu atveju valstybės sienos apsaugos pareigūnui reikės pateikti vieno iš tėvų rašytinį sutikimą. Jeigu išvyksta globojamas (rūpinamas) vaikas, tai sutikimą turi duoti globėjas (rūpintojas).
Jei vaikas išvyksta per Šengeno valstybę į ne Šengeno valstybę, tai tokiu atveju taip pat taikoma minėta Tvarka. Jeigu vaikas išvyksta su jį lydinčiu asmeniu ar vienas, tai kitos Šengeno valstybės sienos apsaugos pareigūnui reikės pateikti vieno iš tėvų ar globėjo (rūpintojo) sutikimą, kuriame parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro.
Nors ne Šengeno valstybė yra tik tranzitinė, minėtas Vyriausybės nutarimas nustato, kad sutikimo reikia tais atvejais, kai vaikas išvyksta į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei.
Tuo tarpu skyrium gyvenantis tėvas (motina), siekiantis su vaiku laikinai išvykti į užsienį kitu metu negu nustatyta bendravimo su vaikais tvarkoje, turėtų gauti tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sutikimą. Tokią pareigą nustato Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika ir tai laikoma pagrįstu bendravimo teisių suvaržymu, susijusiu su asmens judėjimo laisvės ribojimais.
Skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) sutikimas vykti į užsienį taip pat privalomas, jei tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, pageidauja su vaiku išvykti į užsienį nuolat gyventi.
Vaiko teisių apsaugos skyrius dažnai gauna į vairių klausimų dėl vaiko tėvų, kitų vaiko atstovų pagal į statymą sutikimo reikalingumo vaikui išvykstant į užsienio valstybes. Primename ir paaiškiname, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra patvirtinusi Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarką.
Atkreipiame vaiko tėvų dėmesį , jog ši Tvarka nebenumato tokios galimybės, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius išduotų sutikimą vietoj vieno iš vaiko tėvų.
Kada reikalingas notaro patvirtinimas?
Jeigu vaikas vyksta į užsienio valstybę su organizuota vaikų grupe į ekskursiją, turistinę kelionę ar kitas organizuotas keliones (su sporto, mokslo, meno ar kitais kolektyvais), kartu su asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais pasienio kontrolės punkto pareigūnų reikalavimu turi būti pateiktas kelionės organizatoriaus parašu ir antspaudu patvirtintas raštas, kuriame turi būti nurodytas išvykstančių vaikų ir juos lydinčių asmenų vardinis sąrašas, ir šio rašto kopija. Už šio sąrašo sudarymą atsakingas kelionės organizatorius. Vaiko duomenys į sąrašą gali būti įtraukiami tik gavus bent vieno iš vaiko tėvų arba globėjo (rūpintojo) rašytinį sutikimą. Sutikime parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno, arba seniūno.
Kai vaikas vyksta į užsienio valstybę su organizuota vaikų grupe į ekskursiją, turistinę kelionę ar kitas organizuotas keliones (su sporto, mokslo, meno ar kitais kolektyvais), kartu su asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais pasienio kontrolės punkto pareigūnų reikalavimu turi būti pateiktas kelionės organizatoriaus parašu ir antspaudu patvirtintas raštas, kuriame turi būti nurodytas išvykstančių vaikų ir juos lydinčių asmenų vardinis sąrašas, ir šio rašto kopija.
Notaras įsitikina, ar sutikimą duodantis asmuo turi teisę tai daryti (yra vaiko tėvas, motina arba globėjas). Be to, notaras turi turėti duomenis apie vaiką ir lydintį asmenį (vardas, pavardė, gimimo data, asmens tapatybės dokumento numeris ir galiojimo laikas), kad galėtų teisėtai patvirtinti sutikimą.
Jei keliaujama per ne Šengeno valstybę į Šengeno valstybę, tai tėvų ar globėjų (rūpintojų) sutikimo reikės.
Vaiko kelionės lėktuvu
Kūdikiais laikomi keleiviai iki 24 mėnesių (iki 2 metų). Asmuo lydintis kūdikį turi būti ne jaunesnis kaip 16 metų. Vienas suaugęs asmuo gali lydėti ne daugiau kaip 2 kūdikių, tačiau tuomet reikalaujama įsigyti papildomą sėdynę ir keliauti su kūdikio kėdute.
Vaikai nuo 13 metų ar jaunesni negali keliauti vieni. Keliauti gali tik su lydinčiu suaugusiuoju, kuriam ne mažiau kaip 16 metų. Vaikai, kurių amžius nuo 14 iki 15 metų, gali keliauti be suaugusiojo palydos tačiau negali lydėti jaunesnių vaikų.
Nelydimų nepilnamečių užsakymai turi būti padaryti ne vėliau kaip 48 valandos iki išvykimo per Norwegian skambučių centrą.
Jaunesni nei 14 m. amžiaus vaikai gali skristi tik lydimi mažiausiai 16 m. Vyresni nei 14 m. 14-15 m. amžiaus keleiviai gali keliauti nelydimi, bet jie negali prisiimti atsakomybės už jaunesnį nei 14 m.
Kūdikiai iki 2 metų amžiaus gali skristi sėdėdami ant lydinčio suaugusiojo kelių.
Vaikiškos kėdutės ir vežimėliai į orlaivio saloną neįleidžiami.
Kūdikiams priklauso nemokamas 5 kg registruoto bagažo gabenimas.
Nemokamai galima gabenti vežimėlį arba automobilinę kėdutę.
Vienas iš šių daiktų taip pat bus vežamas nemokamai vaikams nuo 2 metų iki 14 metų amžiaus.
Vaiko įrangą būtina registruoti kartu su bagažu. Jie bus vežami nemokamai tik tuo atveju, jei vyksta kūdikis / vaikas, kuriam tas daiktas skirtas. Tačiau jei nėra kūdikio ar vaiko, šie daiktai bus vežami kaip registruotas bagažas už papildomą mokestį.
Kelionė lėktuvu su 5 mėn. KŪDIKIU | Skrydis į Lietuvą
Dovanojimo sutartys ir vaikų sutikimai
Nors straipsnio tema yra vaikų kelionės, verta paminėti, kad dovanojimo sutartys, ypač susijusios su nekilnojamuoju turtu, turi savo specifinių reikalavimų. Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos.
Taigi, sudarant buto dovanojimo sutartį, kurios suma didesnė nei 14 500 eurų, sutartis privalo būti patvirtinta notaro. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įstatymo imperatyviai nustatytos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.
Kai dovanojamas nekilnojamasis daiktas, visais atvejais tokia dovanojimo sutartis privalo būti patvirtinta notaro. Todėl, namų dovanijimas, buto ar žemės dovanojimas privalo būti notarinės formos.
Dovanojant turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, reikia gauti rašytinį visų bendraturčių sutikimą.
Taip pat svarbu žinoti, kad gavus didelės vertės dovaną iš giminystės ryšiais nesusijusio asmens, apdovanotajam gali tekti susimokėti valstybei gyventojų pajamų mokestį (GPM). Šio mokesčio nereikia mokėti, kai turtas yra dovanojamas sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), tėvams (įtėviams), broliams, seserims ar seneliams.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą, neapmokestinamos dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių.
Automobilio dovanojimo sutartims taikomos Civilinio kodekso 6.465-6.475 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios bendrąsias dovanojimo sutarties instituto nuostatas. Atsižvelgiant į tai automobilio dovanojimo sutarčiai nėra privaloma notarinė forma.
Nekilnojamojo turto mokestis
Nepilnamečių vaikų turto tvarkymas
Neveiksnaus/ribotai veiksnaus asmens turto naudojimas
Noriu išduoti vekselį, ar privalau kreiptis į notarą?
Noriu pasirašyti paskolos sutartį, ar privalau kreiptis į notarą?
Noriu perleisti UAB akcijas, kokia tvarka galioja šiuo metu?
Perleidžiamas/suvaržomas turtas. Ar reikia teismo leidimo?
