Kiekvieno vaiko raida yra individuali ir unikali. Labai svarbu ją įvertinti ir atsakyti į klausimą, ar ankstyvesnis vaiko išleidimas į mokyklą nepadarys jam žalos, ar vaikas jau yra pakankamai brandus kokybiškai naujai mokyklinei veiklai.
Lietuvoje leidžiama pradėti vaiko priešmokyklinio ugdymo procesą anksčiau, t. y. išleisti į priešmokyklinio ugdymo grupę. Tėvai (globėjai) turi pateikti Tarnybai prašymą dėl vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina nuo gegužės 1 d. Remiantis Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. V-1050 „Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. Tėvai nusprendžia pradėti ugdyti vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina nuo gegužės 1 d. Atkreipiame dėmesį, kad vertinimas atliekamas konsultavimo tikslais. Kauno rajono pedagoginėje psichologinėje tarnyboje atliekamas vaiko brandumo vertinimas nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Rekomenduojama atlikti brandumo vertinimą gegužės - birželio mėnesiais.
Priešmokyklinis ugdymas privalomas visiems vaikams. Dėl Vaiko brandumo priešmokykliniam ugdymui įvertinimo į Tarnybą reikia kreiptis kai: tėvai (globėjai) nusprendžia pagal priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą pradėti ugdyti vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina nuo gegužės 1 d. Įvertinimas Tarnyboje atliekamas nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. ne vėliau kaip iki rugpjūčio 14 d. Atlikus įvertinimą, parengiama išvada-rekomendacija dėl tolesnio vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina nuo gegužės 1 d. Gavę išvadą-rekomendaciją, sprendimą dėl tolesnio vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina nuo gegužės 1 d. aptarkite su vaiku, kur ir kokiu tikslu vykstate. Registracija vaiko brandumo priešmokykliniam ugdymo įvertinimui vyksta nuo 2026 m. sausio 5 d. Nr.
Vaiko brandumo mokyklai vertinimas
Vaiko brandumo įvertinimą priešmokykliniam ugdymui atlieka Tarnybos psichologai pagal specialiai tam parengtą metodiką. Į konsultaciją vaiką turi atvesti tėvai (globėjai). Pasirūpinkite, kad vaikas į Tarnybą atvyktų pailsėjęs ir pavalgęs. Nuraminkite vaiką, atsakykite į jam rūpimus klausimus. Aptarkite su vaiku, kur ir kokiu tikslu vykstate.
Tėvai nesutinka su priešmokyklinio ugdymo pedagogo (-ų) ar jungtinės grupės ikimokyklinio ugdymo auklėtojo (-ų) išvada dėl tolimesnio vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 d. ugdymo galimybių, pateikta rekomendacijoje, parengtoje vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. Tėvams, mėginantiems suprasti, ar vaikas yra pakankamai subrendęs mokyklai, svarbu žinoti vaiko stipriąsias puses ir išskirti sritis, kuriose jam dar reikalinga pagalba.
Vilniaus rajono pedagoginė psichologinė tarnyba kiekvienais metais įvertina apie 150 vaikų, iš kurių apie 10-15 proc. tėvai. (K. Kalinausko g. 8 658 18504; El. Kitas dažnas pasipiktinimas neigiamu įvertinimu esą namie vaikas labai guvus ir viską kuo puikiausiai pasako, suskaičiuoja, padaro, mąsto ir t.t. (mamų vertinimu). Mamos piktinasi - ką gali psichologas pasakyti apie nepažįstamą vaiką per 35-40 min.?
Vaiko brandos mokyklai vertinimas nėra vien tik jo intelektinių gebėjimų, žinių patikrinimas, o būtent tai, kaip vaikas gali atsiskleisti nepažįstamoje aplinkoje, parodyti savo įgūdžius ir gebėjimus, kurie nesusiję vien su skaičiavimu ir rašymu. Tai, kad vaikas pasimeta naujoje aplinkoje, išsigąsta arba nebenori toliau tęsti, užbaigti užduočių, gali rodyti jo emocinį nebrandumą mokyklai, panašų stresą jis išgyventų ir patekęs į mokyklą.
Susitikimo metu vyksta pokalbis tarp psichologo ir tėvų, tuo pačiu jiems duodami pildyti klausimynai, kuriais tėvai vertina savo vaiką. Būna įvairiai.
Dauguma baiminasi, kad reikės parodyti konkrečias žinias, t.y. Testų turinys negali būti atskleidžiamas, vengiant iškraipyti rezultatus. Kaip atrodo testas? Ką atlikti turi vaikas - gal galima atskleisti keletą užduočių ar bent kokio jos tipo?
Gebėjimas atsiskirti nuo tėvų yra vienas iš brandaus elgesio požymių. Juk akivaizdu, kad vaikas, pradėjęs eiti į mokyklą ar priešmokyklinę grupę, susidurs su tvarka ir lūkesčiais, kurie yra jam nauji, kitokie nei namie. Jam tikrai reikės išsiskirti su tėvais, pasitikėti svetimais žmonėmis, būti savarankišku, laikytis mokyklos ir klasės taisyklių, naujo dienos režimo, vykdyti nurodymus, valdyti pyktį. Jei vaikui tai pavyks padaryti sėkmingai, jis greitai ir ramiai prisitaikys mokykloje. Būsimas pirmokas turi būti emociškai atsparus, nesivaržyti bendrauti, nesibaiminti atsidurti tarp nematytų žmonių.
Dažnai tėvai, planuodami vaiko ugdymą, remiasi savo patirtimi ir savo subjektyviais išgyvenimais, pvz. ,,Aš pradėjau mokyklą lankyti nuo šešerių ir buvo viskas puiku“, ,,Aš pradėjau lankyti septynerių ir man mokykloje buvo nuobodu“, ,,Galėtume vaiko dar neleisti į pirmą klasę, bet nėra vietų darželyje“, ,,Šeimai patogu abu skirtingo amžiaus vaikus leisti vienu metu“, ,,Norim patekti būtent pas šią mokytoją“, ,,Mokyklą baigs per ,,senas“, ,,Jeigu nevesim į mokyklą, vaikas degraduos arba sustos vaiko raida“, ,,Visi vaiko draugai išeina į mokyklą, tai kaip jis liks vienas? Kaip jis be draugų?“.
Ikimokyklinukas lavėja žaisdamas ir šio amžiaus tarpsnio vaikas geriausia susikaupia ties tomis veiklomis, kurios jį domina, jam patinka, kuriose jis gali patirti sėkmę. Tuo tarpu pradėjus lankyti mokyklą, vaikas nebeturi pasirinkimo ką ir kaip mokytis - jis turi gebėti valingai sukaupti dėmesį ir vykdyti mokytojos nurodymus. Kol vaikas nelanko mokyklos, formuojasi jo asmenybė, ugdant dedami pamatai jo kūrybiškumui per žaidimą, vaidinimą, fantazavimą ir įsivaizdavimą. Pirmoje klasėje vaikas mokosi ne tik skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Svarbu jam surasti savo vietą klasėje tarp draugų, suprasti ir priimti, kad jis yra vienas iš mokinių, gebėti sulaukti savo eilės, valingai sukaupti dėmesį ir mokėti klausytis mokytojos. O svarbiausia - atlaikyti nuolat pasikartojančią naujos nežinomos informacijos situacijos stresą. Pirmos klasės lankymas yra labai svarbus, todėl jos praleisti nerekomenduotume.
Vaiko pasirengimui mokyklai ir mokymosi sėkmei labai svarbus patyrimas namie. Pirmiausia, tėvai turėtų stengtis suteikti vaikui kuo įvairesnį patyrimą skirtingose situacijose. Reikėtų išnaudoti kasdienio šeimos gyvenimo situacijas mokymuisi. Pavyzdžiui, einant pasivaikščioti, į parduotuvę, gaminant maistą ir pan. Labai svarbu, kad mokymasis vyktų natūraliai ir būtų smagus. Kiekvienas vaikas domisi skirtingais dalykais ir turi savitą mokymosi stilių. Svarbu jį stebėti, realiai įvertinti jo gebėjimus, interesus ir prisiderinti prie jų. Jei vaikas atlieka per lengvas užduotis, patiria per mažai naujovių, jam nuobodu. Jei jis spaudžiamas - tampa nelaimingas ir praranda norą sužinoti ir bandyti ką nors nauja.
Rodyti pavyzdį. Juk vaikai nuolat imituoja. Tėvai turėtų būti mandagūs, paslaugūs ir pagarbūs su vaiku bei kitais žmonėmis. Konstruktyviai kritikuoti vaiką, nurodant netinkamą jo elgesį, klaidą, o ne vadinant, pavyzdžiui, „žiopliu“ ar „nevykėliu“. Vaikas turi suprasti, kad nepaisant nieko, tėvai jį mylės ir juo rūpinsis. Reikia vaiką dažnai apkabinti, kalbėtis su juo, žaisti ir skaityti kartu, skirt laiko vien tik jam. Taip pat sakyti, kaip gera būti jo tėvais. Vaikas turi jausti, kad jis dalinasi namais su kitais, yra šeimos narys.
Vaikas turi turėti galimybę bendrauti su įvairiausiais žmonėmis. Kuo daugiau būti su kitais vaikais, žaisti, derėtis, planuoti, ginčytis. Nereikėtų skubėti spręsti jų konfliktų. Gerai, kai tėvai pamoko ir skatina vaiką susipažinti ir susidraugauti su nepažįstamais vaikais. Galima kartu stebėti įvairius žmones, aptarti jų santykių ypatumus, kalbėti apie žmonių panašumus ir skirtumus (pvz., kad jie yra iš kitų kultūrų, kaip jie rengiasi, kaip gyvena, ką valgo). Tegu vaikas pratinasi pabūti be tėvų, pvz., su gimininaičiais. Žinoma, svarbu, kad vaikas iš anksto žinotų, kur ir su kuo jis leis laiką, kada vėl susitiks su tėvais.
Visi namai turi taisykles, reikėtų jas aptarti su vaiku, nustatyti ribas. Taip vaikas mokysis atsakomybės, paklusti tam tikrai tvarkai. Vaikams, kuriems nustatytos aiškios ribos, geriau sekasi mokykloje, nei tiems, kurie auklėjami beveik be kontrolės arba ji yra labai griežta. Reikėtų nukreipti vaiko elgesį, bet nebūti diktatoriais. Paaiškinti vaikui įvairių reikalavimų prasmę, pvz., mašinėlę nuo laiptų pasiimti reikia todėl, kad kažkas gali nugriūti užkliuvęs (o ne dėl to, kad „aš taip pasakiau“). Vaikas gali mokytis atsakomybės priimdamas natūralias pasekmes, pvz., suprasdamas, kas nutiks, jei neprižiūrės drabužių. Reikėtų kalbėti su vaiku apie netinkamą elgesį, aptarti, kas atsitinka blogai pasielgus. Padėti vaikui pačiam sugalvoti, koks yra tinkamas elgesys konkrečioje situacijoje. Pasidžiaugti vaikui pasielgus tinkamai - tai veikia geriau nei bausmės. Nereikia saugoti vaiko nuo klaidų. Jis turi suprasti, kad jų pasitaiko, iš jų mokomasi, turi prisitaikyti prie nusivylimų.
Vaikai laukia mokyklos pradžios, kai tėvai laukia šio įvykio. Reikėtų išreikšti teigiamas nuostatas į mokymąsi ir mokyklą, rodyti entuziazmą dėl vaiko veiklos, skatinant jį didžiuotis savo pasiekimais. Kalbėti su vaiku apie mokyklą, smagius dalykus, kuriuos jis ten darys, kokių svarbių ir naudingų dalykų galės išmokti. Stebėdamas ir veikdamas kartu, vaikas gali pajausti, kad skaitymas ir rašymas yra ne tik smagi, bet ir labai naudinga veikla (pvz., matydamas, kaip suaugę ieško svarbios informacijos knygose, žinynuose).
Gerai prisitaikiusiems mokykloje vaikams tėvai paprastai nuo labai mažų dienų yra garsiai skaitę daug knygų. Net jei vaikas nesupranta, apie ką skaitoma, jis mėgsta būti kartu, klausytis tėvų balso ir mokosi kalbos. Norint padėti vaikui ugdyti pažintinius gebėjimus, svarbu su juo kuo daugiau kalbėtis. Galima dažnai komentuoti, kas daroma, pvz., atliekant namų ruošos darbus („dabar įdėsime nešvarius rūbus į skalbyklę“). Taip pat skatinti vaiką komentuoti, pasakoti savo įspūdžius, pasakyti apie jausmus. Užduoti vaikui klausimus, į kuriuos jis galėtų atsakyti daugiau nei „taip“ arba „ne“. Pvz., vaikštant rudenėjančiame parke, klausti, kuo panašūs ir skirtingi renkami lapai.
Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (NMPP) ir jo reikšmė
Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (NMPP) yra svarbus įrankis, padedantis įvertinti mokinių ugdymosi pažangą ir ugdymo proceso kokybę. Patikrinimuose ketvirtoje klasėje privalo dalyvauti visi pagal pradinio ugdymo programą besimokantys mokiniai, jei nustatyta tvarka nėra atleisti nuo dalyvavimo.
NMPP užduotis mokiniai atlieka elektroniniu būdu mokyklose. Kiekvienam mokiniui skiriamas kompiuteris. Ketvirtokams elektroniniam testui atlikti skiriama 60 min. ir 2024 m. Visos NMPP užduotys įvertintos automatiškai. Elektroninė vertinimo sistema kiekvienam mokiniui užduoties atlikimo lange pateikia preliminarų įvertinimą taškais. Galutinis įvertinimas pateikiamas ir pagal surinktų taškų skaičių, ir pasiekimų lygį. Taškų ir pasiekimų lygių atitikmuo nėra nustatytas iš anksto.
Po NMPP kiekvienas mokinys užduoties atlikimo lange mato savo gebėjimų įvertinimą. Iki mokslo metų pabaigos informacija apie rezultatus skirtingų ataskaitų formatu teikiama mokyklai ir savivaldybei. Ataskaitas rekomenduojama mokykloms naudoti ugdymo proceso tobulinimui, asmeninės pažangos planavimui.
Atsižvelgiant į nustatytus mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius bei pedagoginės psichologinės tarnybos išvadas ir rekomendacijas, užduočių atlikimo laikas gali būti pratęsiamas 50 proc. nustatyto laiko. Per NMPP nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, mokiniui kitais mokslo metais turi būti sudaromas individualus jų mokymosi pasiekimų gerinimo planas.
Matematikos NMPP užduotys
Užduotis rengiama remiantis mokymo(si) turiniu 1-4 klasėms. Įtraukiamas tik ugdymo procese nagrinėtas mokymo(si) turinys). Užduotį sudaro 20 uždavinių. Maksimali taškų suma - 30 taškų. Užduotis rengiama remiantis mokymo(si) turiniu 5-8 klasėms, įtraukiant tik ugdymo procese nagrinėtas mokymo(si) turinys. Uždaviniai yra pasirenkamojo ir trumpojo atsakymo. Pasirenkamojo atsakymo uždaviniuose yra pateikiami atsakymo variantai (su vienu ar keliais teisingais atsakymais). Užduotį sudaro 35 uždaviniai. Maksimali taškų suma - 40 taškų. Patikrinimo trukmė - 1 val.
Lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) NMPP
Lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) NMPP 4 klasėje susideda iš:
- skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas (15 taškų). Mokiniai skaito tekstą ir atlieka nurodytas užduotis.
- teksto komponavimas (5 taškai). Maksimali taškų suma - 25 taškai.
Lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) NMPP 8 klasėje apima:
- skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas (20 taškų).
- teksto kūrimas ir komponavimas (10 taškų). Maksimali taškų suma - 40 taškų.
Lenkų kalbos egzaminai ir tarpiniai patikrinimai
Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. lenkų mokomąja kalba besimokantys gimnazijos III klasės mokiniai pirmieji laikė tarpinį patikrinimą. Šie pakeitimai šią savaitę aptarti su šios tautinės mažumos švietimo bendruomene. Pats egzaminas taps valstybinis - šiuo metu abiturientai gali laikyti tik mokyklinį lenkų kalbos ir literatūros egzaminą. Džiugu, kad atsižvelgta į lenkų visuomenės Lietuvoje prašymus bei poreikius ir iki šiol buvęs tik mokyklinis, lenkų gimtosios kalbos egzaminas taps valstybinis.
Tarpinį patikrinimą sudarė klausymo, skaitymo ir teksto kūrimo dalys. Kuriamo teksto apimtis - ne mažiau nei 300 žodžių. 2023 m. Tarpinio Patikrinimo Rezultatai Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros tarpiniame patikrinime 2023 m. Bendrai surinktų taškų vidurkis yra 32,7 iš 40 galimų, o taškų vidurkis procentais - 81,8 proc. Iš jų 48,8 proc. surinko nuo 35 iki 40 taškų ir į valstybinį brandos egzaminą ateis ramesni, žinodami, kad egzaminą jau yra išlaikę. Šis egzaminas iš kitų išsiskiria ir tuo, kad tai pirmasis valstybinis brandos egzaminas, kurio galutinį vertinimą sudarys 40 proc. balų, gautų per tarpinį patikrinimą, ir 60 proc.
Valstybinis brandos egzaminas Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą sudarys 2 dalys: testas ir rašto darbas. Tuo metu valstybinį brandos egzaminą sudarys dvi dalys: testas ir rašto darbas. Juo bus tikrinama, kaip mokiniai analizuoja, interpretuoja, vertina, lygina, daro išvadas, taiko įvairių kontekstų išmanymą, literatūros ir kalbos žinias. Teksto kūrimui bus siūlomos dvi rašinio temos (iš kurių viena susijusi su pirmos dalies tematika) arba tekstas interpretacijai. Mokinys, kurdamas samprotaujamojo pobūdžio tekstą, privalės pasiremti bent 2 grožinės literatūros kūriniais ar kitais kultūros tekstais, iš kurių bent vienas būtų iš privalomų kūrinių sąrašo. Interpretacijai gali būti pateikti tekstai iš rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašo. Mažiausia sukurto teksto apimtis - 250 žodžių.
Pagal atnaujintos programos reikalavimus mokiniai turi ugdytis gebėjimus, kurie pravers ne tik egzaminų metu, bet ir kasdieniame gyvenime: suprasti parašytą ar išklausytą tekstą, daryti išvadas, skaityti įvairaus pobūdžio kultūrinius tekstus. Pagal atnaujintos programos reikalavimus mokiniai turi ugdytis gebėjimus, kurie pravers ne tik egzaminų metu, bet ir kasdieniame gyvenime (suprasti parašytą ar išklausytą tekstą, daryti išvadas, skaityti įvairaus pobūdžio kultūrinius tekstus ir kt.). Galima teigti, kad minėti reikalavimai sutampa su pagrindinėmis kompetencijomis, kurias mokiniai turėtų įgyti mokslų metu.
Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos lenkų kalbos mokytojai sako sveikinantys Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimą atsižvelgti į bendruomenės prašymą padaryti lenkų kalbos egzaminą valstybiniu. Mokytojai mano, kad šis pasikeitimas populiarins dalyką. Vilniaus Vladislovo Sirokomlės gimnazijos lenkų kalbos mokytoja ekspertė Danuta Korkus teigė: „Galvojame, kad tai yra neblogai. Tuo tarpiniu patikrinimu 40 proc. taškų vaikai surinks reikalingų taškų, gal tai palengvins padėtį per valstybinį egzaminą (...), dvyliktoje klasėje egzamine būtų dar 60 taškų“. Anot jos, moksleiviai, jų tėvai ir pedagogai vis dėlto kelia klausimą, kodėl lenkų gimtosios kalbos egzaminas bus tik pasirenkamas, bet ne privalomas ir kodėl jis nėra diferencijuojamas į valstybinį ir mokyklinį, o paliekamas tik valstybinis. D. Korkus sakė: „Vaikas, kuris mokosi 12 metų gimtosios kalbos, kalbu ne tik apie lenkų, bet ir, pavyzdžiui, apie ukrainiečių, vokiečių, baltarusių, rusų, laikydamas privalomą egzaminą turėtų papildomus taškus stojant į aukštąją mokyklą (...). Dabar jis išeina iš mokyklos, ir atrodo, tarsi jis dėl malonumo mokėsi, negauna taškų, gali tik pasirinkti egzaminą“. Pedagogė pabrėžė, kad lenkų kalbos pamokoms skiriamos penkios akademinės valandos per savaitę. Patys lenkų tautinės mažumos moksleiviai iš esmės laisvai bendrauja tiek lietuvių, tiek lenkų kalbomis. Tad bendruomenė norėtų lenkų kalbos egzaminą prilyginti lietuvių.
Įstaigos direktorė Žaneta Jankovska sako, kad vis dėlto bendruomenė svarstė apie pereinamąjį laikotarpį, kad ir po 2024-ųjų kurį laiką dar būtų leista laikyti ir mokyklinį lenkų kalbos ir literatūros egzaminą. „Tas pereinamasis laikotarpis būtų prasmingas“, - sakė direktorė.
