Vaikui gimus santuokoje arba kai kuriais kitais atvejais tėvystės nereikia pripažinti, nes ji nustatoma „automatiškai“, t.y. tėvu laikomas vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu vaikas gimsta našlei po jos vyro mirties nepraėjus 300 dienų, vaiko tėvu yra laikomas miręs motinos sutuoktinis. Jeigu po skyrybų ar sutuoktinio mirties nepraėjo 300 dienų, tačiau moteris sudarė naują santuoką ir susilaukė vaiko, vaiko tėvu laikomas naujasis moters sutuoktinis. Jeigu „automatiškai“ įrašytas vyras nėra tikrasis vaiko tėvas, reikėtų kreiptis į teismą dėl duomenų apie tėvą nuginčijimą. Jeigu visi trys asmenys, t.y. vaiko motina, „automatiškai“ įrašytas tėvas ir tikrasis vaiko tėvas sutaria ir pateikia bendrą pareiškimą, teismo procesas nėra sudėtingas ir ilgai netrunka.
Supaprastinta tėvystės pripažinimo tvarka
Vaikui gimus ne santuokoje ir kai kuriais kitais atvejais reikėjo kreiptis į notarą arba teismą, siekiant pripažinti tėvystę. Ši galimybė išlieka, tačiau nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo supaprastinta tvarka, kuomet tėvystę galima pripažinti pateikiant prašymą civilinės metrikacijos įstaigai. Remiantis naująja tvarka nebėra būtina dėl tėvystės pripažinimo kreiptis į notarą arba į teismą, t.y. Civilinės metrikacijos įstaigai pakanka pateikti prašymą įregistruoti tėvystės pripažinimą. Prašymą galima pateikti tiek vaikui gimus, tiek ir negimusio vaiko atžvilgiu (t.y. Prašymą galima pateikti tiesiogiai nuvykus į civilinės metrikacijos įstaigą. Prašymą galima pateikti internetu per Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinę sistemą (MGVDIS). Jeigu vienu metu tiek registruojamas vaiko gimimas, tiek ir siekiama pripažinti tėvystę, reikia pateikti du atskirus prašymus. Jeigu tėvystę siekiama nustatyti dar negimusio vaiko atžvilgiu (t.y. jeigu moteris yra nėščia). Jeigu vaikui yra daugiau kaip dešimt metų, turi būti pateikiamas vaiko rašytinis sutikimas dėl tėvystės pripažinimo. Vaiko rašytinis sutikimas gali būti pateikiamas tik tiesiogiai nuvykus į įstaigą. Jeigu vaiko tėvas ir/arba motina yra nepilnamečiai, prašymą turi pasirašyti ir bent vienas iš jų tėvų (globėjų ar rūpintojų). Jeigu tėvystės pripažinimo prašymas registruojamas kartu su vaiko gimimu arba jeigu prašymas registruojamas pradėto, bet dar negimusio vaiko atžvilgiu (t.y. Vaiko tėvas ir/arba motina yra nepilnamečiai, jų tėvai (globėjai ar rūpintojai), savo ruožtu, turi pateikti sutikimus. Nėra pateikiamas tėvystės pripažinimo pareiškimas ir vaikas gimė nesusituokusiai motinai. Tiek vaiko motina, tiek tėvas atsisako teismo siūlomos ekspertizės. Vaiko tėvas yra nepilnametis, o jo tėvai (globėjai arba rūpintojai) nesutinka pasirašyti sutikimo dėl tėvystės pripažinimo.
Dokumentai, reikalingi leidimui vaikui išvykti į užsienį
Jei vaikas negali skristi iš oro uostų be vieno iš tėvų sutikimo, svarbu žinoti, kokių dokumentų reikia norint paruošti tokį sutikimą. Notaras, tvirtinantis (vieno iš) tėvų pareiškimą dėl laikino vaiko išvykimo į užsienio valstybę, turi įrodyti savo giminystės ryšį su vaiku. Jis gali pateikti vaiko gimimo, santuokų liudijimus, bet šią informaciją gali patikrinti ir pats notaras. Todėl Jums reikalingo pareiškimo rengimui ir tvirtinimui bus reikalingas tik Jūsų asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas bei vaiko vardas, pavardė, asmens kodas, taip pat informacija į kokią valstybę bei kuriam terminui leidžiate išvykti vaikui. Tais atvejais, jei pageidaujate, kad vaikas būtų lydimas konkretaus asmens, bus reikalingi ir lydinčio asmens duomenys, t.y. vardas, pavardė, asmens kodas. Pagal notaro užimtumą šis pareiškimas galėtų būti parengtas per 1 darbo dieną, rezervuoti laiko nebūtina, nes tik sulaukę dokumentų Jums bus skirtas laikas pareiškimo atsiėmimui. Jūsų dukters dalyvavimo nereikės.
Notaro mokesčiai už notarinius veiksmus
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 1.1 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto perleidimo, perdavimo už turtinę skolą (skolos padengimo) ar turto perleidimo už rentą sutarties, išskyrus 1.9 punkte nurodytą sutartį, patvirtinimą yra 0,45 procento nuo sumos, bet ne mažiau kaip 28,96 eurų ir ne daugiau kaip 5 792,40 eurų. Dėl konkrečių mokesčių už vaiko registravimą ar kitus notarinius veiksmus rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į notarų biurą.
Kiti teisiniai aspektai
Apdovanotasis, gavęs dovanų žemės sklypą ne iš artimo giminaičio, privalės sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį valstybei nuo žemės sklypo vertės, nurodytos duomenų patikslinime, išduotame VĮ Registrų centro, arba pateikus nepriklausomų turto vertintojų vertinimą. Jeigu vekselyje nurodytas pinigų mokėjimo terminas dar yra nesuėjęs, skolininkui prievolės jų mokėti neatsiranda.
Palikimo klausimai
Priėmęs palikimą pagal apyrašą už mirusiojo skolas atsakote visu paveldėtu turtu. Paveldimas ne tik turtas ir palikėjo turtinės reikalavimo teisės, bet ir palikėjo turtinės prievolės. Taip pat pažymėtina, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo.
Turto dovanojimas
Padovanotas turtas dovaną gavusiam sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Jūs galite dovanoti idealiąją žemės sklypo dalį, t.y. neapibrėžiant, kur konkrečiai žemės sklype yra dovanojama dalis.
Testamentai
Testamentas, sudarytas įstatymų nustatyta tvarka iki 2001 m. liepos 1 d., yra galiojantis, jeigu jis nėra pakeistas sudarytu vėlesniu testamentu ar nėra panaikintas. Vadovaujantis CK 5.35 str.
Turto deklaravimas
Jei esate išsiregistravęs iš Lietuvos, bet įsigijote butą, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais dėl turto deklaravimo.
Vaiko teisių apsauga ir atsakomybė
Įstatymuose yra numatyta, kad vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų. Tam tikrais atvejais, teismas gali šį amžių sumažinti, pripažindamas, kad būdamas ir jaunesnio nei 18 metų amžiaus vaikas gali savarankiškai įgyvendinti savo teises, pvz. jaunesniam nei 18 metų asmeniui leidžiama sudaryti santuoką, savarankiškai tvarkyti gaunamas pajamas. Vaiko atstovai yra tėvai. Be abejo, būna išimčių, pvz. jei tėvai yra neveiksnūs. Tėvai ir kiti vaikų atstovai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Mūsų teisinė sistema nenumato tėvams jokių galimybių savanoriškai atsisakyti teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams. Taigi, net ir kylant bet kokiems sunkumams auginant vaikus, tėvai negali nusišalinti nuo vaikų priežiūros pareigos, o jiems vengiant tai daryti, kyla atsakomybė už tokį jų elgesį. Būtina atkreipti dėmesį, kad net ir tėvams gyvenant atskirai, už vaiko auklėjimą ir priežiūrą, neatsižvelgiant su kuo vaikas gyvena, abu tėvai atsako bendrai ir vienodai. Vaiko atstovai gali būti baudžiami už blogą elgesį su vaiku. Dažnai žmonės skirtingai vertina tai, kas yra blogas elgesys su vaiku. Kas vienų žmonių vertinama kaip neleistinas elgesys su vaiku, kiti gali manyti, kad tai normalus vaiko auklėjimo būdas. Specialistų nuomone, blogas elgesys su vaiku - tai vaiko vystymosi poreikių ignoravimas. Pagal įstatymus vaikas turi teisę į mokslą, į būstą, į jo poreikių užtikrinimą, ir tai privalo garantuoti vaiko atstovai.
Smurto formos prieš vaikus
Fizinis smurtas gali būti vienkartinis veiksmas arba pasikartojantys veiksmai - mušimas, stumdymas, spardymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas, bet koks skausmo kėlimas (žnaibymas, badymas ir pan.). Vaikų seksualinis išnaudojimas gali pasireikšti išprievartavimu, seksualiniu tvirkinimu, vaiko panaudojimu pornografijai, kita seksualinio pobūdžio veikla vaiko atžvilgiu. Nepriežiūra - tai nuolatinis ir rimtas nesirūpinimas vaiku ar nesugebėjimas apsaugoti vaiko nuo bet kokio pavojaus, pvz. ir šalčio, ir badavimo, arba nesugebėjimas užtikrinti vaiko priežiūros, dėl ko pablogėja vaiko sveikata ir vystymasis. Dažniausiai bet kurios iš minėtų smurto formų beveik neišvengiamai būna susijusios ir su psichologiniu arba emociniu smurtu. Tėvų ir kitų atstovų pareiga užtikrinti, kad vaikai jokia forma nepatirtų netinkamo elgesio su jais. Nekyla abejonių, kad vaikui augant rūpestingoje šeimoje, net nereikėtų galvoti apie tai, kad būtent artimiausioje aplinkoje vaikas galėtų patirti blogą elgesį su juo. Arba, jei nustatomi tokie neteisėti veiksmai su vaiku, privaloma skubiai imtis priemonių sustabdyti tokį elgesį, padėti vaikui.
Atsakomybė už nepilnamečių nusižengimus
Už nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų padarytus pažeidimus administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami jų tėvai: tėvams gali būti surašomas protokolas ir jie baudžiami už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tokia nuostata atsispindi ir teisiniame reglamentavime. Jeigu administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė nepilnametis, kuriam iki šios veikos padarymo nebuvo suėję 16 metų, atlikus tyrimą, informacija apie šią veiką ir ją padariusį nepilnametį turi būti perduota savivaldybės administracijos direktoriui, Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai. Tai parodo, kad nepilnamečio vaiko elgesio problemų priežasčių ieškoma šeimoje, auklėjime, o nustačius, kad vaiko netinkamas elgesys susiformavo dėl šeimoje egzistuojančių nuostatų, tėvai dėl netinkamo savo tėvų pareigų įgyvendinimo gali būti traukiami atsakomybėn. Už nepilnamečių vaikų padarytus nusikaltimus tėvai neatsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas. Laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama tais atvejais, kai nustatomos sunkios pačių tėvų veiksmų pasekmės, kurios yra sukeliamos vaikams: kai tėvai naudoja fizinį, seksualinį ar emocinį smurtą prieš vaikus, arba dėl vaikų nepriežiūros vaikų sveikatai, jų interesams kyla sunkios pasekmės, pvz. tėvams nesirūpinant vaikų maitinimu, dėl ko vaikams dėl netinkamos mitybos nustatomas išsekimas, sveikatos sutrikimai; arba jeigu tėvai nesirūpina tinkama vaikų apranga, dėl ko vaikai patiria kūno nušalimus. Net tais atvejais, kai nelaimingo atsitikimo metu nukenčia vaikas, tėvai gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Pavyzdžiui, mažametis vaikas būdamas statomame name iškrito iš antro aukšto ir patyrė sunkius sužalojimus. Taip pat tėvams gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė už neteisėtus veiksmus vaikui ir šeimai, tai yra už vaiko palikimą, kai vaiko atstovas, palieka negalintį savimi pasirūpinti mažametį vaiką be būtinos priežiūros, norėdamas juo atsikratyti; įtraukimą nepilnamečio į girtavimą ar nusikalstamą veiką; už naudojamą smurtą šeimoje.
Ar vaiko registravimo mokestis Lietuvoje yra teisėtas?
Nors pasirūpinti vaiku yra svarbiausia tėvų pareiga, smurto ir nepriežiūros atvejų Lietuvoje tik daugėja. Vaiko teisių gynėjai iki šių metų spalio jau sulaukė per 40 tūkst. pranešimų apie galimus pažeidimus. Iš jų 2,5 tūkst. susiję su smurtu. Tie, kas daug turto neturi, nemato problemų, kad, padidinus NT mokestį, turtingesni susimokės daugiau. Kiti jau svarsto, kad pakeitus įstatymą, ieškos būdų, kaip didesnio mokesčio išvengti. O vienas iš jų - NT dovanojimas ar perrašymas, pavyzdžiui, vaikams. Vis dėlto kai kurie politikai įspėja, kad taip gudrauojant esą galima sulaukti problemų - pavyzdžiui, iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip yra iš tikrųjų dėl NT perrašymo vaikams ir jų registravimo kitame būste, nei gyvena tėvai. Kiek tai kainuoja ir ar kainuos mažiau nei pats NT mokestis?
Kam bus taikomas NT mokestis
Naujausiame NT mokesčio įstatymo pataisų projekte siūloma, kad skirtingai būtų apmokestinamas gyventojų būstas, kuriame jie gyvena ir visas kitas nekomercinis NT - sodybos, sodų nameliai, garažai, dirbirs ir t.t. Seimui priėmus naujas pataisas, savivaldybių tarybos nustatytų pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį. Pagal įstatymą jis negalėtų būti mažesnis nei 10 tūkst. eurų. Tačiau tarybos galės nustatyti ir didesnį būsto vertės neapmokestinamąjį dydį. Pagrindiniam gyvenamajam būstui savivaldybės taip pat nustatytų mokesčio tarifą nuo 0,1 iki 1 proc., kuris būtų taikomas pagrindiniam gyventojų būstui. Pavyzdžiui, jeigu savivaldybė nustatytų 10 tūkst. eurų neapmokestinamą dydį ir 0,1 proc. mokesčio tarifą, žmogus gyvenantis bute, kurio vertė yra 50 tūkst. eurų, mokėtų 40 eurų mokestį (50 tūkst. - 10 tūkst.) x 0,1 proc.). Likusio gyventojų nekomercinės paskirties NT bendrą vertę siūloma apmokestinti atskirai, taikant tokius mokesčio tarifus bei jų taikymo ribas: 0 proc. tarifą taikyti NT vertei, neviršijančiai 50 tūkst. eurų; 0,1 proc. tarifą taikyti vertei tarp 50 tūkst. eurų ir 200 tūkst. eurų; 0,2 proc. tarifą taikyti vertei tarp 200 tūkst. eurų ir 400 tūkst. eurų; 0,5 proc. tarifą taikyti vertei tarp 400 tūkst. eurų ir 600 tūkst. eurų; 1 proc. tarifą taikyti NT vertei, viršijančiai 600 tūkst. eurų.
NT, kito turto dovanojimas vaikams ir kitiems giminaičiams
Jeigu Seimas priims svarstomas NT mokesčio pataisas, o savivaldybių tarybos patvirtins kad ir minimalius mokesčio tarifus, gyventojams, kurie turi daugiau nei vieną nuosavą gyvenamą būstą, vertės pasvarstyti, kaip mokėti mažiau. Vienas iš būdų susimažinti NT mokestį ar jo visai nemokėti - dovanomis paskirstyti turtą giminaičiams. Paprastai kalbant, jeigu tėtis ir mama turės vieną būstą, o kitas NT formaliai priklausys vaikams, tuomet mokestis galbūt ir visai nebus skaičiuojamas. Juolab, kad, kaip informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), šiuo metu neapmokestinamos dovanos, pinigais ar natūra gautos iš sutuoktinio, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), senelių, brolių, seserų ir vaikaičių. VMI teigimu, iš šių gyventojų gautos dovanos yra neapmokestinamos, nesvarbu, kokio dydžio, kokia forma (pinigais ar natūra), kiek kartų per mokestinį laikotarpį jos gautos. Tiesa, nepavyks visiškai išvengti išlaidų dovanojant NT vaikams. Teisės aktai numato, kad tokie sandoriai turi būti įforminami notariškai. O tokios paslaugos kaina yra 0,04 proc. nuo sandorio šalių nurodytos NT vertės, bet ne mažiau kaip 38 eurai ir ne daugiau kaip 200 eurų. Taigi dovanojant, pvz., 100 tūkst. eurų vertė NT savo vaikui, teks mokėti 40 eurų notarinį mokestį.
Ar atskirai registruotus vaikus tikrins tarnybos?
NT mokesčio pataisas pristatant Seime, pasigirdo svarstymų ir kaip užkirsti kelią apsukruoliams, kurie sieks išvengti mokesčių gyvenamąją vietą deklaruodami antrame ir kituose turimuose būstuose. „Bus žmonių, kurie būstą, namą užrašys savo vaikui, nuosavybės teisę perims, tada formins kaip antrą būstą. Bet tada šeima turės nurodyti, kad tai jo pirmas gyvenamasis. Norėčiau pažiūrėti, kaip 14 metų vaikas nurodys, kad ten jo gyvenamasis būstas. Tada atvažiuos Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir paklaus, kaip vaikas vienas gyvena tame name“, - kalbėjo „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Tačiau Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Metodinės pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Evelina Firaitė-Ryliškienė naujienų portalą tv3.lt informavo, kad jos atstovaujama institucija netikrina šeimų vien tik dėl vaikų registracijos. Ji priminė, kad pagrindinės vaiko teisių gynėjų funkcijos - reaguoti į galimus vaiko teisių pažeidimus, o prireikus, pasirūpinti vaiko saugumu bei inicijuoti vaikui ir jo šeimai reikiamą pagalbą. „Svarbu priminti, jog kiekvienas vaikas turi teisę gyventi saugioje, harmoningoje ir jo poreikius visapusiškai atitinkančioje aplinkoje, o iki vaiko pilnametystės tuo rūpinasi, visų pirma, vaiką auginantys ir kartu su juo gyvenantys tėvai, globėjai arba įtėviai“, - aiškino pašnekovė. Anot jos, vaiko registravimas kitoje gyvenamoje vietoje nei tėvai, nėra jo teisių pažeidimas: „Vaiko teisių gynėjams savo darbo praktikoje tam tikrai atvejais, sprendžiant vaiko saugumo ir gerovės klausimus, tenka tikrinti vaiko gyvenamosios vietos adresą, tačiau pastebėjus, jog deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta nesutampa - tai savaime nelaikoma vaiko teisių pažeidimu.“
