Menu Close

Naujienos

Vaiko gerovės komisijos vaidmuo ir tėvų dalyvavimas posėdyje

Galbūt ne visi tėvai yra girdėję, kad kiekvienoje mokykloje veikia Vaiko gerovės komisija. Pats terminas „komisija“ skamba labai rimtai, jei tėvams pasakai, kad jie kviečiami dalyvauti tokios komisijos susirinkime, dažnas išsigąsta. Jiems atrodo, kad ateis tarsi į egzaminą, kur prie stalo sėdi didžiulis žmonių būrys, o jie turės stovėti ir nuleidę galvas klausyti pastabų. Iškart pasakysiu - taip nėra. Visi draugiškai susėdame ratu ir tariamės.

Vaiko gerovės komisija (VGK) - tai nuolat veikianti pagalbos ir sprendimų komisija, kurios paskirtis nėra „pasikalbėti“, „įspėti“ ar „sudrausminti“, o spręsti realias vaiko gerovės problemas, kai paprastesni būdai jau nebeveikia. Ji rūpinasi mokiniui saugia ir palankia ugdymo aplinka, vaiko gerovės užtikrinimo klausimus sprendžia analizuodama mokyklos bendruomenės narių - vaiko, jo tėvų (globėjų, rūpintojų), mokytojų, mokyklos darbuotojų - veikimą arba neveikimą, remdamasi vaiko interesais, susitarimais ir ieškodama naujų galimybių, problemų sprendimo būdų.

VGK veikla reglamentuojama Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-579 (su pakeitimais). Tai reiškia, kad VGK nėra laisvos interpretacijos forma - jos darbas turi vykti griežtai laikantis nustatytos tvarkos.

Vaiko gerovės komisijos darbo schema

Kas sudaro Vaiko gerovės komisiją ir kada ji šaukiama?

Į Vaiko gerovės komisiją gali kreiptis švietimo įstaigos pedagogai, tėvai, mokytojai kartu su tėvais, matydami, kad vaikui kyla mokymosi ar socialinių, emocinių, elgesio sunkumų, ieškodami būdų, kaip padėti vaikui juos įveikti. Kartais būtent pedagogai pirmieji pastebi, jog vaikas gali turėti specialiųjų ugdymosi poreikių.

Gerovės komisija sušaukiama įvykus netikėtam, skaudžiam įvykiui. Kai mokykloje įvyksta krizinis atvejis, t. y. Kai VGK kviečiama „tiesiog pasikalbėti“ - jei nėra aiškios vaiko gerovės problemos (ugdymosi, elgesio, emocinės ar socialinės), VGK šaukti negalima. Tokiu atveju pakanka klasės vadovo ir tėvų pokalbio, individualios specialisto konsultacijos.

VGK posėdžius šaukia komisijos pirmininkas (ar jo pavaduotojas). Komisija veikia nuolat, posėdžiauja pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per 2 mėnesius. Esant skubiai situacijai (patyčios, krizė, rimta vaiko gerovės rizika), posėdis turi būti šaukiamas nedelsiant. Svarbu: VGK nėra pirmasis žingsnis. Iki jos turi būti išbandyti paprastesni sprendimai. Jei nebuvo pokalbio su tėvais, nesiūlyta individuali pagalba, nėra dokumentuota, kas jau bandyta, VGK šaukimas laikomas procedūriškai neteisingu.

Tėvų dalyvavimas Vaiko gerovės komisijos posėdyje

Labai svarbus paties vaiko dalyvavimas, nes jis irgi turi priimti sprendimus ir būti atsakingas už jų vykdymą. Vien mokytojai ir tėvai problemos neišspręs. Įsisenėjusį požiūrį į komisiją kaip į baudimo priemonę reikėtų keisti, akcentuojant pirmus du žodžius „vaiko gerovės“ komisija. Bent jau mūsų mokykloje stengiamasi, kad požiūris į Vaiko gerovės komisiją nebūtų kaip į kažkokią bausmės priemonę.

Jei VGK svarsto konkretaus vaiko situaciją: tėvai (globėjai) privalo būti kviečiami; jiems turi būti suteikta galimybė išsakyti nuomonę; sprendimai negali būti priimami „už nugaros“. Neįtraukti tėvų - tai esminis procedūrinis pažeidimas.

VGK posėdis negali būti staigmena. Jei kvietime nenurodyta: kokia problema svarstoma, koks posėdžio tikslas, ar bus priimami sprendimai, tai laikoma procedūriniu pažeidimu. Aprašas aiškiai nustato: VGK nariai ir vaiko tėvai turi būti informuoti ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas; pranešime turi būti nurodyta data, laikas ir darbotvarkė. Pranešimas „rytoj ateikite į VGK“ - neteisėtas.

Vaiko gerovės komisijos sprendimų priėmimas

VGK sprendimai priimami tik esant kvorumui (dalyvauja daugiau kaip pusė narių); priimami balsų dauguma; privalo būti įforminti raštu (protokolu ar pasirašytu sprendimu). „Žodinis susitarimas“ - ne VGK sprendimas.

Visa komanda atlieka vertinimą, pildo dokumentus, kurie yra įstatymiškai reikalingi. Kiekvienam vaikui, kurį siunčiame į pedagoginę psichologinę tarnybą, turi būti suruošti dokumentai nustatyta tvarka, pateiktos argumentuotos specialistų išvados. Kartais pedagoginės psichologinės tarnybos pagalbos prašome, kad mokykla skirtų mokytojo padėjėją ar pan. Mūsų mokykla džiaugiasi turėdama visus pagrindinius pagalbos specialistus: psichologą, logopedą, specialiuosius pedagogus, mokytojo padėjėjus.

Esame turėję atvejų, kai patys mokyklos specialistai išbandė viską ir negalėjo suteikti reikalingos pagalbos, nes situacija buvo itin sudėtinga, reikėjo pagalbos iš šalies. Mes savo mokykloje organizuodami Vaiko gerovės komisijos darbą skirstomės darbais ir pareigybėmis, dirbame kūrybiškai. Mokykla įsitraukia į prevencines akcijas prieš patyčias, plečiame bendruomenės žinias, supratimą.

Kada VGK tikrai būtina ir teisėta?

VGK turi būti šaukiama, kai: problema reali ir pasikartojanti; ankstesnės priemonės nepadėjo; reikalingas komandinis sprendimas; planuojama: švietimo pagalba, ugdymo pritaikymas, atvejo vadyba, minimalios priežiūros priemonės. Ir tik tada, kai procesas yra skaidrus, aiškus ir pagarbus.

Svarbu paminėti, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais. Vaikui turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio su juo susijusio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per vaiko atstovą įstatymų nustatyta tvarka. Bet kokios procedūros ar bylos proceso metu su vaiku turi būti elgiamasi rūpestingai, jautriai, sąžiningai ir pagarbiai, ypatingą dėmesį skiriant jo asmeninei padėčiai, gerovei ir ypatingiems poreikiams, taip pat užtikrinant visišką jo fizinę ir psichinę neliečiamybę.

Vaiko gerovės komisijos veiklos svarstymai
Situacija Tinkamas veiksmas Netinkamas veiksmas
Nėra aiškios vaiko gerovės problemos Pokalbis su klasės vadovu, individuali specialisto konsultacija Šaukti VGK
Pirmasis žingsnis sprendžiant problemą Pokalbis su tėvais, individualios pagalbos siūlymas, dokumentavimas Iškart šaukti VGK
Kvietimas į VGK Nurodyti problemą, tikslą, sprendimų priėmimą Kviesti be aiškaus tikslo, staigmena
Sprendimų priėmimas Kvorumas, balsų dauguma, rašytinis įforminimas Žodinis susitarimas

Jei kviečiama į VGK, drąsiai klauskite: Kokia problema bus svarstoma? Kodėl nepakako individualaus pokalbio? Ar bus priimami sprendimai? Ar bus protokolas? Jei atsakymai migloti - tai rimtas signalas suklusti.

Vaiko gerovės komisija nėra nei bausmė, nei grėsmė, nei formalus „pokalbis dėl tvarkos“. Tai teisiškai apibrėžtas, aiškius rėmus turintis mechanizmas, skirtas vienam tikslui - padėti vaikui tada, kai paprastesni būdai jau nebeveikia. Problemos prasideda ne tada, kai VGK sušaukiama, o tada, kai ji naudojama ne pagal paskirtį: vietoj pagalbos - spaudimui, vietoj sprendimo - kaltinimui, vietoj dialogo - procedūrai „dėl saugumo“.

Vaiko teisių apsaugos konvencija

12 straipsnis. 1. Vaikas turi teisę gyventi su savo tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Tėvai užtikrina šią vaiko teisę. 2. Teisė vaikui bendrauti su savo tėvais ar vienu iš jų gali būti ribojama įstatymu ir tik tuo atveju, kai toks bendravimas prieštarauja vaiko interesams. 3. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams.

Tėvai privalo užtikrinti tinkamą ir vaikų amžių bei vystymosi etapą atitinkantį rūpinimąsi, auklėjimą, priežiūrą ir apsaugą. Vaikai turi būti auklėjami supratingai, užtikrinant saugumą ir meilę. Vaikams negalima taikyti fizinių bausmių arba kitaip prieš juos smurtauti. Vaikams turėtų būti padedama, jie turėtų būti skatinami stengtis būti savarankiškais, elgtis atsakingai ir brandžiai.

Simbolinis atstovavimas vaiko teisėms

Nepilnamečių atstovais pagal įstatymą yra tėvai (globėjai, rūpintojai), turintys prioritetinę teisę ir pareigą užtikrinti vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą ir gynimą. Tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikui įgyti privalomą išsilavinimą arba galimybę mokytis iki 16 metų. Tėvai privalo užtikrinti, jog vaikas punktualiai ir reguliariai lankytų mokyklą, nedelsiant informuotų apie vaiko negalėjimą atvykti į mokyklą.

tags: #ar #privaloma #tevams #dalyvauti #vaiku #geroves