Jau turbūt nieko nebestebina vyro dalyvavimas gimdymo procese. Tačiau Mamyčių klube pasidalinusios savo patirtimi mamos vienbalsiai pripažįsta, kad nebuvo nė kalbos apie vyro nedalyvavimą gimdyme. Pirmiausia dėl to, dauguma teigia, jog vyras yra didžiausias palaikymas ir atrama moteriai sąrėmių ir gimdymo metu.
„Labai džiaugiuosi, kad mano vyras dalyvavo gimdymo metu. Jis man daug padėjo, nuramino. Be jo būtų buvę sunkiau. Galėjau jam stipriai įsitverti į ranką. Labai likau laiminga. Mūsų santykiai net dar labiau sustiprėjo, tapome artimesni.“
Kai sužinojau, kad laukiuosi, su vyru pasikalbėjau šia tema. Paklausiau, ar norėtų dalyvauti gimdyme, ar nebijos ir nepasibaisės gimdymo eiga, nes juk visko būna.
Kaip sako Jurgita, antrasis jos vyras mielu noru buvo šalia, tačiau išėjo paskutinę akimirką, nes nenorėjo apalpti. „Aš jo nesmerkiau ir neprieštaravau. Virkštelės taip pat nenorėjo kirpti, bet čia jau vyro apsisprendimas. Grįžo, kai išgirdo kūdikio riksmą.“
Ne viena pritaria nuomonei, jog jokiu būdu nereikia vyro versti to daryti, jei jis nenori arba negali. „Pirmaisiais nėštumo mėnesiais vis klausinėdavau jo, ar ruošiasi dalyvauti gimdyme, o jo atsakymas ,,nežinau“ mane siutino. Niekas nesiginčija, kad pamatyti tik ką gimusį vaikelį yra nuostabu, tačiau pats gimdymas reikalauja daug emocinio stabilumo. Mano vyras apsisprendė gimdyme nedalyvauti, be to, ir aš pati galiausiai pasakiau, kad taip bus geriausia. Su manimi buvo mama. Gimdymas buvo labai ilgas, sunkus, varginantis. Manau, reikia leisti pačiam vyrui nuspręsti.“
Besilaukiančiai moteriai yra didelė laimė, kai ji gali atsiremti į vyrą, sugebantį ja pasirūpinti, kai jai nereikia visų sunkumų nugalėti vienai.
„Gydytojai pastebėjo, kad moterys, kurių „kartu gimdantys“ vyrai gimdymo metu stipriai nerimauja, nervinasi ir nesugeba to nuslėpti, gimdo ilgiau, procesas dažniau komplikuojasi. Moteriai likus vienai su akušere ar gydytoju, gimdymo veikla normalizuojasi, paspartėja“, - dėsto I. Pasak akušerės, baimės pojūtį prieš gimdymą išgyvena beveik visi vyrai.
„Jeigu vyras planuoja dalyvauti gimdymo metu, privalo žinoti, kad jis bus ne įprastinis stebėtojas, o padėjėjas. Tėtis turi sukaupti kuo daugiau informacijos ir apie nėštumą, ir apie gimdymą. Iš vyro nebus reikalaujama padėti gydytojui ar akušerei. Jo dalyvavimas gimdymo metu turi vienintelį tikslą - fiziškai, psichologiškai ir emociškai padėti žmonai, o po to pasidalyti su ja vaiko atėjimo į šį pasaulį džiaugsmu“, - pataria akušerė I.
Gintautas: „Gimdyme dalyvauti norėjau nuo tos minutės, kai išgirdau apie nėštumą. Bet žinojau, kad būsiu visada už šydo ir nekirpsiu virkštelės. Manau, dalyvavimas gimdyme turėtų būti privalomas kiekvienam vyrui, kuris save laiko supratingu ir nori padėti savo antrajai pusei. Po šio įvykio imi labiau vertinti moterį, kuri, atiduodama labai daug jėgų, kęsdama beprotišką skausmą, padovanoja tau naujagimį. Tas jausmas yra neapsakomas, kol jo nepatiri (net dabar, apie tai kalbant, sukyla labai jautrios emocijos). Kai pamatai gyvą savo kūdikėlį, paguldytą ant motinos krūtinės… Tai yra nuostabiausias jausmas, kokį esu patyręs. Nors gimdyme savo žmonai nelabai galėjau kuo padėti, ir gavau keletą „akmenų į savo daržą”, bandydamas nevykusiai nuraminti bei juokauti, bet dabar tai tik kelia šypseną.“
Darius: „Ar verta vyrui dalyvauti gimdyme? Taip ir tik taip. Juk esi to vaikučio tėtis! Kol laukėmės pirmo kūdikio, aš svarsčiau, ar dalyvauti, ar ne. Nežinojau, kokios ten (gimdymo palatoje) galimybės būti, ką ten reikia daryti ir panašiai. Kai apie tai pradėjome svarstyti, pasiteiravome patarimų tų, kas turi patirties, ir šeimos klinikoje gydytojų. Visi lyg susitarę kartojo, kad tikrai verta. Gimdyme aš tik nenorėjau kirpti virkštelės ar filmuoti, fotografuoti visą procesą, bet aš už tai, kad vyras turi būti su žmona ir, kai prireiks kokios pagalbos, jai padėti. Manau, kad moteriai svarbu šalia savęs turėti artimą žmogų, kuriuo gali pasitikėti. Juk sakoma, jei buvai kartu vaiką pradedant, tai būk ir jam ateinant į šį pasaulį. Gimdymas - tai didelė adrenalino dozė. Juk nieko nežinai: kaip, kas, kada turi vykti, tik klausinėdavau žmonos, kuo galiu padėti, ir vykdydavau jos prašymus. Ryškiausiai atsimenu gimdymo pabaigą, kai kūdikis padedamas ant mamos krūtinės, tai būna kažkas, ko negali apsakyti. Tą akimirką tik nubrauki džiaugsmo ašarą, kad viskas pavyko, o į namus parvyksi ne tik kaip vyras ir žmona, o kaip tikra šeima.“
Mantas: „Turiu įvairios patirties: pirmojo vaiko gimdyme dalyvavau, o antrojo - ne. Kas geriau? Labai sunku pasakyti, nes abu kartus kankino tas pats jaudulys, nežinomybė ir baimė. Tiesa, su pirmu vaiku galėjau visą situaciją kartu stebėti, tarsi ir padėti, antrą kartą (turėjau grįžti iš kitos šalies ir į gimdymą nespėjau) - jaučiausi visiškai bejėgis, nes buvau kažkur toli. Vėliau, kai su žmona aptarėme abiejų mažylių gimimus, ji sakė, kad psichologiškai jautėsi daug geriau, kai buvau šalia.“
Mindaugas: „Abejonių, ar dalyvausiu savo dukros gimime, niekada nebuvo. Manau, kad vyrui labai svarbu tiek padėti savo mylimai moteriai, tiek iškart išvysti tik gimusį savo mažylį. Tam pasiruošti padeda kursai, skirti kūdikio besilaukiančioms poroms. Juose akcentuojama, koks svarbus vyro vaidmuo ir kaip jis gali padėti. Manau, kad dažnai aplinkiniai suformuoja neteisingą nuomonę, kad gimdymas yra kažkoks nemalonus, baisus procesas, kurio vyrui geriau nematyti. Toks požiūris, mano nuomone, visiškai neteisingas. Mano patarimai: svarbu susikoncentruoti į pagalbą bei dėmesį savo žmonai ir nekišti nosies ten, kur nereikia. Manau, kad tik dalyvavęs gimdyme vyras gali įvertinti, kokį svarbų darbą atliko jo moteris. O tas momentas, kai matai sveiką savo vaikutį - neišdildomas ir nepamirštamas.“
Tadas: „Pasakysiu tiesą - gimdyme jaučiausi labai nejaukiai. Masažai, kurių mokiausi, visiškai neveikė. Juokeliai - tik dar labiau erzino mano draugę. Gimdykloje neturėjau savo vietos, vaikščiojau iš kampo į kampą. Kai vaikelis gimė ir keliavome į šeimyninę palatą, jaučiausi labiau pavargęs nei mano antroji pusė. Matyt, stresas ir tas jausmas, kad niekuo negali padėti, padarė savo.“
Viktoras: „Nors buvau apsisprendęs, kad gimdyme tikrai dalyvausiu - man tai nepavyko. Kai nuvykome į gimdymo namus, paaiškėjo, kad vaikas labai didelis ir žmonai darys cezario operaciją. Likau laukti už durų, tačiau visai nesijaudinau, nes žinojau, kad medikai viską padarys, jog vaikas ir mama būtų sveiki. Viskas būtent taip ir buvo - sklandžiai. Jei lauksimės antrojo vaiko, manau, kad gimdyme ir vėl norėsiu dalyvauti.“
Nėštumas ir gimdymas - ypatingas virsmas ne tik moters, bet ir visos šeimos gyvenime. Partnerio palaikymas, supratimas ir įsitraukimas šiame etape yra nepaprastai svarbūs. Tačiau kelias į tėvystę abiem partneriams gali būti skirtingas, kupinas ne tik džiaugsmo, bet ir iššūkių bei klausimų, ypač dėl dalyvavimo gimdyme.
Nėštumas kartu: supratimas ir bendravimas
Nėštumo metu moters kūnas ir psichika patiria didžiulius pokyčius. Ji tampa jautresnė, gali jausti nerimą dėl kūdikio sveikatos, artėjančio gimdymo. Atsiranda didesnis bendravimo, supratimo ir palaikymo poreikis. Moteris nori kalbėti apie tai, kas jai svarbiausia - būsimą kūdikį.
Partneriui (dažniausiai vyrui) kartais sunku įsitraukti į šias temas - jis gali jaustis neišmanantis, sutrikęs, todėl renkasi neutralesnius pokalbius. Moteris tokią reakciją gali klaidingai interpretuoti kaip abejingumą ar nepasiruošimą tėvystei („Jis niekuo nesidomi!“). Idealizuotas vaizdinys - tėtis, glaudžiantis ausį prie pilvo ir kalbinantis mažylį - realybėje pasitaiko rečiau, nes vyrai kartais tiesiog nedrįsta ar nežino, kaip elgtis.
Taip pat svarbu suprasti, kad keičiasi ne tik moters kūnas, bet ir poros santykiai, įskaitant intymumą. Natūralus lytinio susilaikymo periodas vieniems partneriams nesukelia problemų, kitiems gali kelti įtampą.
Svarbiausia šiame etape - atviras bendravimas. Moteris turėtų neslėpti savo jausmų ir poreikių, o partneris - stengtis suprasti, palaikyti ir įsitraukti. Kartais moteriai tenka švelniai „pakviesti“ partnerį į šį naują pasaulį, padėti jam priimti būsimą tėvystę.
Kuvado sindromas (Couvade Syndrome)
Įdomus reiškinys - kartais vyrai taip stipriai susitapatina su nėščia partnere, kad patys pradeda jausti panašius simptomus: pykinimą, svorio pokyčius, nuovargį, nuotaikų kaitą, net sąrėmius primenančius pojūčius. Tai vadinama Kuvado sindromu. Nors priežastys nėra visiškai aiškios (manoma, susijusios su psichologiniu įsitraukimu, nerimu), tai rodo stiprų partnerio ryšį su procesu.
Dalyvauti gimdyme: „Už“ ir „Prieš“
Klausimas, ar partneriui dalyvauti gimdyme, yra labai individualus ir priklauso nuo abiejų pusių norų bei lūkesčių.
Moters norai
Vienoms moterims gyvybiškai svarbu jausti artimo žmogaus palaikymą šalia, jo buvimas suteikia saugumo. Kitos, priešingai, mano, kad geriau atsipalaiduos ir susikoncentruos būdamos vienos su medikais, o partnerio buvimas gali blaškyti ar kelti papildomą įtampą.
Partnerio norai
Vieni vyrai labai nori būti šalia, pamatyti vaiko gimimą, palaikyti partnerę. Kitus ši mintis gąsdina, jie bijo kraujo, nežino, kaip reaguoti į skausmą, jaudinasi, kad trukdys.
Galima nauda
Partnerio buvimas gali suteikti emocinį ir fizinį palaikymą moteriai, stiprinti poros ryšį, paversti gimdymą bendru išgyvenimu.
Galima žala/iššūkiai
Kai kurie tyrimai ir specialistų pastebėjimai rodo, kad labai nerimaujantis, išsigandęs ar nežinantis kaip elgtis partneris gali ne padėti, o trukdyti. Jo nerimas gali persiduoti gimdyvei, didinti jos įtampą.
Garsus prancūzų akušeris Michel Odent, turintis didžiulę natūralaus gimdymo patirtį, yra vienas iš tų, kurie kritiškai vertina vyrų dalyvavimą gimdyme. Jo teigimu, vyro (ar bet kokio kito nereikalingo asmens) buvimas gali trikdyti natūralų gimdymo procesą. Moteris jaučiasi stebima, jaudinasi, jos organizme išsiskiria adrenalinas, kuris slopina oksitocino - pagrindinio gimdymo hormono, skatinančio gimdos susitraukimus - gamybą. Dėl to gimdymas gali sulėtėti, tapti skausmingesnis ir dažniau reikalauti medicininės intervencijos. M. Odent mano, kad ideali aplinka gimdymui - rami, privati, kurioje yra tik gimdyvė ir tyli, patyrusi akušerė.
Sprendimas: Svarbu suprasti, kad M. Odent požiūris yra viena iš nuomonių. Daugybė porų patiria teigiamą partnerio dalyvavimo gimdyme patirtį. Galutinį sprendimą turi priimti pati pora, atvirai aptarusi savo lūkesčius, baimes ir norus, gerbdami vienas kito jausmus. Nėra vieno teisingo atsakymo - svarbiausia, kas geriausia konkrečiai moteriai ir porai.
Ruošiamės gimdymui kartu: patarimai partneriui
Jei nusprendėte, kad partneris dalyvaus gimdyme, labai svarbu tam tinkamai pasiruošti. Partnerio vaidmuo - būti aktyviu pagalbininku, o ne tik stebėtoju.
- Rinkite informaciją: Skaitykite knygas, straipsnius, žiūrėkite filmus apie gimdymą. Tai padės suprasti procesą ir sumažinti nežinomybės baimę.
- Lankykite kursus poroms: Rinkitės gimdymo ruošimo kursus, skirtus abiem partneriams. Juose ne tik gausite informacijos, bet ir išmoksite praktinių pagalbos būdų (masažo, kvėpavimo technikų).
- Kalbėkitės su kitais: Pasikalbėkite su draugais ar pažįstamais vyrais, kurie dalyvavo gimdyme. Jų patirtis ir patarimai gali būti labai vertingi.
- Apsilankykite gimdymo vietoje: Jei įmanoma, kartu su partnere apsilankykite ligoninėje ar gimdymo namuose, kur planuojate gimdyti. Susipažinimas su aplinka mažina stresą.
- Kalbėkitės su partnere: Atvirai aptarkite savo jausmus, baimes ir lūkesčius. Išklausykite, ko ji tikisi iš jūsų. Būkite jautrūs - jūsų baimę ji gali palaikyti abejingumu. Svarbu sutarti dėl jūsų vaidmens ir veiksmų gimdymo metu.
Kaip išgyventi gimdymą [10 patarimų tėčiams]
Gimdymo metu: kaip realiai padėti?
Gimdymo metu partnerio užduotis - padėti moteriai jaustis saugiai, komfortiškai ir palaikomai.
- Užtikrinkite komfortą: Padėkite surasti patogią padėtį, paduokite atsigerti, nušluostykite kaktą, pasiūlykite masažą (jei ji to nori), padėkite judėti. Rūpinkitės jos fiziniais poreikiais.
- Būkite ramus ir palaikantis: Jūsų ramybė persiduos ir jai. Palaikykite emociškai, sakykite padrąsinančius žodžius („Tu stipri“, „Puikiai sekasi“, „Aš tavimi didžiuojuosi“, „Mes tai įveiksim kartu“, „Greitai pamatysime mažylį“). Venkite banalių frazių („Nusiramink“, „Atsipalaiduok“), kurios gali erzinti.
- Bendraukite su personalu: Jei gimdyvei sunku kalbėti ar išsakyti savo norus, būkite jos balsas - perteikite jos pageidaujamus norus personalui, klauskite, kas vyksta, jei kažkas neaišku.
- Priimkite jos reakcijas: Gimdymas yra sunkus fizinis ir emocinis darbas. Moteris gali jausti stiprų skausmą, nuovargį, pyktį, irzlumą. Nepriimkite jos reakcijų asmeniškai, tiesiog būkite šalia ir palaikykite.
- Mažiau kalbų, daugiau buvimo: Kartais moteriai reikia ne jūsų kalbų, o tiesiog ramaus buvimo šalia, rankos palaikymo, tylaus padrąsinimo. Jauskite situaciją.
- Siūlykite konkrečiai: Vietoj abstrakčių klausimų („Ko norėtum?“), siūlykite konkrečius dalykus: „Gal nori vandens?“, „Gal pamasažuoti nugarą?“.
Partnerio vaidmuo pereinamuoju laikotarpiu į tėvystę yra nepaprastai svarbus, nepriklausomai nuo to, ar jis dalyvauja pačiame gimdyme, ar ne. Svarbiausia yra abipusis supratimas, pagarba, atviras bendravimas ir palaikymas viso nėštumo, gimdymo ir pogimdyminio laikotarpio metu.
