Nors dažniausiai peršalimo ligos asocijuojasi su rudeniu ir žiema, gydytojai ir vaistininkai perspėja, kad susirgti gripu ar kita ūmia viršutinių kvėpavimo takų infekcija galima ir vasarą. Atrodytų, vasarą peršalti neįmanoma, tačiau būtent šiuo metų laiku ir vaikas, ir suaugusysis dažnai sukaista, o perkaitę atsigaivina šaltais gėrimais. Taip pat didelis ir mažas mėgaujasi maudynėmis šaltame vandenyje, o nuo karščio patalpose gelbėdamiesi leidžiame skersvėjus. Todėl ir prikimba sloga ar gerklės skausmas, pakyla temperatūra, atsiranda kosulys.
Dažniausios ligos vasarą - angina, sloga, gerklės uždegimas, laringitas. Specialistės nuomone, negalvojame, kad gelbėdamiesi nuo karščio skersvėjais, ledais, šaltais gėrimais, maudynėmis šaltame vandenyje, gaivindamiesi kondicionieriais, patys prisišaukiame ligą. „Karštas oras ir peršalimas atrodo nesuderinami dalykai. Tačiau peršalti per karščius galime taip pat greitai kaip žiemą. Ypač jautrus šiems nepalankiems veiksniams vaikas.
Pirmasis gyvenimo metai - tai laikas, kai nutinka daugybė dalykų pirmą kartą, o dėl pirmosios ligos tėvų širdis daužo smarkiau, nei tai kartosis vėliau. Kuo vaikas mažesnis, tuo tai svarbiau, nes užkimšti kvėpavimo takai trukdo ir valgyti, ir miegoti. Tam skirtas puikus išradimas - gleivių siurbtukas. Nustebsite, kiek daug jų galima ištraukti… Vyresniems vaikams svarbu dažnai pūsti nosį. Išmokykite, kaip tai daryti: galbūt įsivaizduokite, kad bandote užpūsti žvakę orą leisdami per nosį? Bus daugiau naudos, jei prieš gleivių siurbimą ar nosies pūtimą įpurkšite į ją jūros vandens (kūdikį pakėlę stačiau, o vyresnį vaiką pasodinę).
Kūdikiai dar neturi pakankamai raumenų jėgos smarkiai atsikosėti, todėl jiems sunkiau atkosėti skreplius. Padėti gali garai, todėl pasiimkite mažylį su savimi į dušo kabiną - joje leidžiant karštą vandenį prigaruoja greičiau ir daugiau nei visame vonios kambaryje. Gleives atkosėti puikiai padeda ir naudojami kambarių drėkintuvai, inhaliatoriai. Išmokite atlikti masažą, skatinantį lipnų sekretą atšokti nuo kvėpavimo takų, - tinka stuksenamieji, vibraciniai judesiai. Apskritai, nebijokime kosulio - taip reaguodamas organizmas varo ligos sukėlėjus. Tėvai jau retai daro klaidą - slopina drėgną kosulį, bet vis tiek verta priminti, kad slopinamas tik sausas (be jokių atkosėtų gleivių) ir labai varginantis kosulys, be to, tai daroma vos kelias dienas. Vėliau, mažyliui ėmus atsikosėti, jau reikia šį kosulį skatinti, skystinti gleives, kad jos greičiau pasišalintų. Skystinti gleives visų pirma padeda geriami skysčiai. Tėvai turėtų žinoti, kad žoliniai sirupai nuo kosulio (iš vienos ar dešimties rūšių žolių) nėra itin veiksmingi, jie tik padeda organizmui išsivalyti pačiam. Rimčiau veikia vadinamieji mukolitikai (cheminiai gleives skystinantys, kvėpavimo takus drėkinantys vaistai). Juos reikia vartoti ne ilgiau nei dešimt dienų.
Kaip ir suaugusieji, maži vaikai susirgę irgi nelabai nori valgyti, tačiau stenkitės juos pažindinti ar duoti buteliuką su mišiniu kaip įmanoma dažniau, kad kūdikis nehidratuotų. Jei jis negeria pieno ar mišinio, pasitarkite su gydytoju, galbūt jis skirs elektrolitų tirpalo.
Šildoma vieta geriau aprūpinama krauju, čia pagerėja ir pagreitėja medžiagų apykaita. Sloguojant, kosint geriau pradžioje šildyti kojas, tuomet kraujo priteka daugiau į išsiplėtusias kojų kraujagysles ir todėl mažėja nosies gleivinės paburkimas. Jei esant paburkimui kaitintume nosį, rizikuotume ją visai užkimšti. Kaklo ar krūtinės kompresų paskirtis - ta pati. Jie taip pat pagerina kraujotaką, suaktyvina medžiagų apykaitą, tad greičiau su krauju „išnešami“ uždegimo tarpininkai ir sumažinamas skausmas. Tiesa, šildomąjį kompresą uždėti ant krūtinės ląstos yra nepatogu, todėl krūtinė ar nugara dažnai šildomos įtrynus jas šildomaisiais tepalais. Jie išskiria eterinių aliejų, kurie dirgina nervų šakneles, skatindami kraujotaką ir medžiagų apykaitą. Vis dėlto labai svarbu, pasitelkus šildomąsias priemones, nepersistengti - prieš miegą rinkitės vieną jų: kaitinkite kojas, uždėkite garstyčių ar pašildytos druskos.
Sergančiam mažyliui miego reikia daugiau nei įprastai, o visi erzinantys simptomai trukdo išsimiegoti. Jei užmigti neleidžia aukšta temperatūra, duokite ją mažinančių vaistų. Jei peršalo visai mažas kūdikis, pasirodymo gydytojui negalima atidėlioti, net jei temperatūra ne didesnė nei 38 laipsniai. Vyresnius parodykite gydytojui, jei karštis neatlėgsta tris dienas.
Vienas dažniausių atšalusių orų palydovų - peršalimo ligos. Pačios peršalimo ligos vaikams paprastai nėra pavojingos, tačiau jauniesiems pacientams būdinga daug didesnė įvairių komplikacijų išsivystymo tikimybė. Peršalimas - ūmi viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kurią paprastai sukelia virusai. Dažniausiai peršalimą sukelia įvairūs rinovirusai. Vien jų yra daugiau kaip 100 tipų. Peršalimą gali sukelti ir kitoms šeimoms priklausantys virusai. Suskaičiuojama bent keletas šimtų virusų tipų. Peršalimui itin būdingi nosies simptomai: nosies užgulimas, jos gleivinės paburkimas ir paraudimas, padidėjusi išskyrų gamyba (rinorėja). Taip pat pasireiškia ir gerklės simptomai - ryklės skausmas, gerklės paraudimas ir dirginimas. Vaikas čiaudi, kosėja, gali nežymiai karščiuoti.
Peršalimas paprastai prasideda nuo nosies kutenimo, gerklės skausmo, bendro negalavimo. Vėliau nosies gleivinė paburksta, vaikui tampa sunku kvėpuoti. Simptomai aktyviausiai vystosi pirmąsias 2-3 paras. Maždaug per tiek laiko peršalimas pasiekia savo piką, o vėliau simptomai pradeda lengvėti. Dažniausiai pasveikstama per 10-14 parų.
Peršalimo ligomis vaikas gali susirgti bet kuriuo metų laiku, net ir vasarą. Vis dėlto didžiausias sergamumas stebimas rudens ir žiemos mėnesiais. Statistika rodo, kad mūsų geografinėje platumoje peršalimo sezonas prasideda jau rugsėjo mėnesį, kai vaikai pradeda lankyti ugdymo įstaigas.
Pats vaikų peršalimas nėra labai pavojinga liga. Reikėtų sakyti, kad kur kas pavojingesnės jo sukeliamos komplikacijos. Maždaug 20 proc. vaikų gali patirti vidurinės ausies uždegimą (otitą), kurį sukelia tam tikrų bakterijų infiltracija. Skaičiuojama, kad maždaug 10-15 proc. paprastuoju peršalimu arba nazofaringitu sergančių vaikų gali išsivystyti bakterinės kilmės prienosinių ančių uždegimas (sinusitas). Retesniais atvejais peršalimas gali komplikuotis balsų stygų uždegimu, akių junginės uždegimu (konjunktyvitu), bronchitu ar plaučių uždegimu.
Suaugusieji peršalimo ligomis paprastai perserga lengviau nei vaikai. Kuo mažesnis vaikas, tuo sunkesnė gali būti paprastojo peršalimo eiga. Kūdikiai iki pusės metų amžiaus dar nemoka tinkamai kvėpuoti per burną, todėl užgulusi ir paburkusi nosis jiems gali sukelti gana daug kančių. Tuomet nelengva ne tik pačiam kūdikiui, bet ir su juo gyvenantiems šeimos nariams. Kūdikiams ir mažiems vaikams dėl slogos ir kosulio sutrinka miegas, apetitas, o kai kuriais atvejais atsiranda net ir vėmimas. Tad svarbiausia stengtis, kad maži vaikai jaustųsi kuo komfortiškiau - kvėpavimas per nosį turi būti kuo efektyviau atlaisvintas, ypač tuomet, kai mažylis valgo ar miega.
„QUIXX baby“ nosies lašai skirti kūdikiams ir mažiems vaikams, tačiau jie gali tikti ir visai šeimai. Lašų sudėtyje yra Atlanto vandenyno vandens su vertingais mineralais ir mikroelementais. Priemonė padeda atkurti normalią nosies gleivinės funkciją. „QUIXX baby“ nosies lašai sukurti mažylių nosies priežiūrai ir higienai nuo pirmosios gyvenimo dienos.
Rudens vėsa, temperatūros svyravimai ir drėgmė nėra palankūs kūdikio sveikatai. Kadangi kūdikių imunitetas dar nesusiformavęs, jie pradeda čiaudėti, kosėti ir šnarpšti. Kaip užkirsti kelią kūdikio peršalimui? Niekas geriau už jus nepažįsta jūsų kūdikio, todėl tikrai pastebėsite, kai jo organizmas pradės siųsti signalus apie virusą. Kiekvieno vaiko ligos požymiai, išskyrus peršalimą, čiaudulį, kosulį ar paraudusią gerklę, gali būti individualūs. Iš tiesų ilgainiui ir ligai kartojantis (to jums nelinkime) pradėsite nepriekaištingai suprasti kūdikio elgesį. Greita reakcija taip pat svarbi ir prevencijai. Jeigu kūdikis peršalo, jo nosis yra užgulta, jis čiaudi, kosėja, gali pakilti temperatūra. Tai, ką turėtumėte ir galėtumėte padaryti, labai priklauso nuo kūdikio amžiaus. Turėtumėte įsigyti nosies aspiratorių ir fiziologinio tirpalo ampulėse arba purškiamo. Fiziologinį tirpalą reikėtų lašinti (purkšti) ant nosies sienelių kelis kartus per dieną. Kai tik nosyje pasirodo kiek nors išskyrų arba mažoje nosytėje išgirstate būdingą šniurkščiojimą, pašalinkite išskyras aspiratoriumi.
Inhaliacijos. Inhaliacijos palengvina skausmą, drėkina gleivinę ir sumažina gerklų ir gerklės patinimą. Druska ar eteriniai aliejai neleidžia daugintis virusams ir turi aseptinį bei antibakterinį poveikį. Mažiems vaikams labai tinka inhaliatoriai, kurie sumažina kūdikio nudeginimo karštu užpilu pavojų. Jeigu tokio prietaiso neturite, pakaks virtuvės reikmenų. Į puodą įpilkite litrą vandens, įdėkite valgomąjį šaukštą valgomosios ar jūros druskos, užvirinkite, nuimkite nuo viryklės ir perpilkite į kitą indą. Inhaliuokite kūdikį kylančiais garais maždaug 10-15 minučių. Šią procedūrą taip pat galima atlikti per maudynes vonioje.
Močiutės vaistai pagal liaudies mediciną? Kodėl gi ne? Verta naudotis natūraliomis augalų savybėmis. Jeigu vaikas nenori gerti vaistažolių arbatų, galite vaistažolių naudą jam perteikti kitais būdais, pavyzdžiui, per vakarines maudynes. Tiesiog įpilkite šiek tiek vaistažolių nuoviro į vandenį. Namų gamybos sirupus lengva paruošti, jie yra natūralūs ir veiksmingi. Svogūnai, česnakai, avietės ar medus atiduoda viską, ką turi geriausio. Paprasčiausias yra svogūnų sirupo receptas: sudėkite svogūno riekeles į stiklainį, sluoksniuojant jas su medumi (taip pat galima su cukrumi), uždenkite stiklainį ir padėkite šiltoje vietoje. Praėjus kelioms valandoms svogūnas išskirs sultis, kurias reikėtų duoti kūdikiui du kartus per dieną (po arbatinį šaukštelį).
Viena vertus, tai ženklas, kad organizmas kovoja su liga, bet pernelyg aukšta, 38 °C viršijanti temperatūra trukdo kūdikiui užsiimti įprasta veikla, sukelia galvos skausmą ir neabejotinai pablogina jo nuotaiką. Duokite jam nereceptinių vaistų nuo temperatūros (sirupo, lašų ar įdėkite žvakutę). Nepamirškite, kad esant aukštai temperatūrai, kūdikis lengvai praranda skysčius. Esant infekcijai su karščiavimu, duokite kūdikiui gerti daug kambario temperatūros skysčių. Jeigu kūdikio būklė nukritus karščiui pagerėjo, kūdikis žaidžia ir nėra jokių nerimą keliančių ženklų, dar kokias 3 dienas galite drąsiai taikyti pirmiau aprašytus gydymo būdus.
Kaip ir mūsų, suaugusiųjų, kūdikių apetitas esant infekcijai sumažėja. Atminkite, kad tai praeis. Duokite kūdikiui lengvų užkandžių, pavyzdžiui, keptą obuolį, lengvą košę, kisieliaus su vaisiais, švelnios daržovių tyrės. Jeigu vaikas atsisako, turėtumėte jį suprasti ir neversti valgyti. Pirmasis gerėjančios savijautos ženklas yra padidėjęs apetitas. Kelis kartus per dieną galite švelniai patapšnoti kūdikiui nugarytę suglaustu į taurelės formą delnu. Šildomieji tepalai yra puikus sprendimas, ypač, jeigu naudojami nakčiai. Pasirūpinkite tylia ir ramia aplinka, kad kūdikis galėtų pailsėti. Norint atgauti jėgas, sergančiam organizmui reikalingas miegas. Jeigu kūdikis nenori būti lovelėje, neverskite jo, nes vis tiek nepavyks jo ten išlaikyti... Pasiūlykite jam pažaisti ramius žaidimus namuose. Jeigu kūdikis nekarščiuoja ir nekosėja, o oras geras, galite išeiti su juo trumpai pasivaikščioti. Po kelių ligos dienų išaušta rytas, kai jūsų kūdikis prabunda švaria nosimi, šypsodamasis ir pasiruošęs užkariauti pasaulį. Puiku, tačiau dabar svarbu nepasiduoti pasveikimo sukeltaこれで！
Maisto kandimas būtinas savarankiškam valgymui ir yra nepaprastai svarbus tinkamai kalbos raidai. Suaugusiems šis įgūdis atrodo savaime suprantamas, tačiau kūdikiai privalo jo išmokti. Mylimos mažos rankytės, kojytės, akutės, ausytės ir nosytė - visas toks mažytis, trapus ir visiškai priklausomas nuo mamos ir tėčio rūpesčio. Per pirmuosius savo metus jūsų kūdikis pasiekia neįtikėtino dydžio progresą. Kartais pasitaiko, kad jūsų kūdikis neužmiega valandų valandas, vėliau prabunda vidury nakties ir jo diena prasideda trečią valandą ryto. Jūs išsekę, jaučiatės bejėgiai ir esate ties palūžimo riba.
Kūdikio dantų higienaDantenų higiena, o vėliau ir kūdikio pieninių dantukų priežiūra, turi įtakos kalbos ir sąkandžio vystymuisi, taip pat ir bendrai jo mažyčio organizmo būklei.
Peršalimas vasarą. Peršalimas dažniausiai asocijuojasi su lietingais orais rudenį ir šaltomis žiemomis. Tačiau iš tiesų peršalti arba pasigauti virusą galima visus metus. Tiesa, vasarą užsikrėtimų skaičius kiek sumažėja, nes dažniau vėdiname patalpas, būname gryname ore, taigi mažėja šansai užsikrėsti nuo kitų sergančių žmonių. Visgi peršalimas vasarą dažnai būna nemalonesnis, nes už lango šviečia saulė, norisi keliauti prie ežero ar bent pasideginti balkone, o jūs čiaudite, sloguojate, jums kyla temperatūra… Ką daryti? Padėti greičiau pasveikti gali kvėpavimo takams ir imunitetui stiprinti skirtos priemonės, tokios kaip jūros druska nosiai, aliejiniai purškikliai gerklei, nosies lašai ir t. t. Žinoma, geriausias kiekvienos ligos gydymas yra jos prevencija. • Visada plausitės rankas prieš valgį, grįžę iš lauko ir t. • Stiprinsite savo imuninę sistemą, laikydamiesi miego režimo, sportuodami, sveikai maitindamiesi.
Peršalimas gali būti gydomas pasitelkiant tas pačias priemones ir žiemą, ir vasarą. Labai svarbu leisti sau pailsėti (pasiimti laisvą dieną darbe ar nedarbingumo lapelį), vartoti pakankamai skysčių, geriausia - arbatų. Peršalus tinka aviečių lapai, čiobreliai, kmynai ir kitos natūralios arbatos. Be poilsio ir pakankamo kiekio skysčio, gydymas yra skirtas simptomams lengvinti. Nes peršalimas įprastai praeina per 3-10 dienų. Užsikimšusiai nosiai padės įvairūs nosies lašai, jūros druska ar inhaliaciniai pieštukai, pavyzdžiui, su arbatmedžio aliejumi. Jie padeda atkimšti nosį, dėl to galima kokybiškiau išsimiegoti. Jums gali padėti ši linija, kuri yra sukurta naudojant Atlanto vandenyno vandenį. Gerklės skausmui lengvinti gali būti naudingi įvairūs aliejiniai purškikliai su medetkomis, šaltalankiais. Jie sudrėkina gleivinę, sumažina skausmą, panaikina nemalonų deginimo, dirginimo pojūtį. Jei vargina kosulys, padėti gali įvairūs sirupai, kurių sudėtyje yra raktažolės, šeivamedis, pušies žievės ekstraktas ir kitos natūralios priemonės. Tiesa, reikėtų turėti omeny, kad kaip ir kiekvienos ligos atveju, simptomams sunkėjant, kylant itin aukštai temperatūrai, derėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Specialistas, įvertinęs jūsų simptomus, paskirs reikiamus tyrimus ir, jei reikia, specialų gydymą.
Vasarą gimęs vaikas atneša ne tik džiaugsmą, bet ir tam tikrus iššūkius bei specialų pasiruošimą. Kad šis laikas būtų kuo malonesnis tiek kūdikiui, tiek tėvams, svarbu atkreipti dėmesį į kelis svarbius aspektus.
1. Temperatūros kontrolė
Karštis ir kūdikių jautrumasNaujagimiai yra ypač jautrūs temperatūros pokyčiams. Karštomis vasaros dienomis būtina užtikrinti, kad kūdikis nebūtų perkaitęs. Stebėkite, kad kambario temperatūra būtų tarp 20-22°C. Naudokite ventiliatorius ar oro kondicionierius, tačiau tiesioginiai oro srautai neturėtų būti nukreipti į kūdikį.
Tinkami drabužiaiRinkitės lengvus, kvėpuojančius ir natūralių audinių drabužius, tokius kaip medvilnė. Naujagimiai gali dėvėti vieną sluoksnį daugiau nei suaugusieji, tačiau vasarą per daug sluoksnių gali sukelti perkaitimą. Būkite atsargūs dėl saulės, kad išvengtumėte kūdikio odos nudegimo.
2. Hidratacija
MaitinimasVasarą kūdikiai gali dažniau jausti troškulį. Jei maitinate krūtimi, pasiūlykite kūdikiui dažniau, kad jis gautų pakankamai skysčių. Buteliukų maitinami kūdikiai taip pat gali norėti dažniau valgyti.
Dehidratacijos požymiaiStebėkite dehidratacijos požymius: sausa oda, mažiau šlapių sauskelnių, vangumas ir sausa burna. Jei pastebite šiuos požymius, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
3. Apsauga nuo saulės
Saulės kremaiKūdikių oda yra itin jautri saulės spinduliams. Naudokite kūdikiams skirtą saulės kremą su aukštu SPF.
Apsauginiai drabužiaiNaudokite plačiakraštes kepures, ilgas lengvų audinių rankoves ir kelnes, kad apsaugotumėte kūdikio odą nuo tiesioginių saulės spindulių. Vežimėlio uždangalai ir skėčiai taip pat gali padėti sukurti šešėlį.
4. Kelionės ir lauko veikla
Vengti piko valandųStenkitės planuoti lauko veiklas ankstyvą rytą arba vėlyvą popietę, kai saulė yra mažiau intensyvi. Venkite ilgo buvimo tiesioginiuose saulės spinduliuose vidurdienį.
Taip pat žrVežimėlio ir automobilio saugumasVežimėliai gali greitai įkaisti saulėje, todėl naudokite vežimėlio uždangalą ir dažnai tikrinkite, ar kūdikis neperkaito. Automobilio sėdynės taip pat gali įkaisti, todėl prieš įdedant kūdikį patikrinkite, ar ji nėra per karšta. Beje, jokiais būdais vežimėlių nedenkite pledais, nes taip sukuriama dar didesnė šiluma!
5. Vabzdžiai ir alergijos
Apsauga nuo vabzdžiųNaudokite tinklus nuo vabzdžių ant vežimėlių ir lopšių, kad apsaugotumėte kūdikį nuo uodų ir kitų vabzdžių. Venkite naudoti cheminius repelentus tiesiai ant kūdikio odos.
AlergijosVasarą gali padidėti alergijų rizika dėl žiedadulkių ir kitų alergenų.
Naujagimių šildymas
Specialistės nuomone, negalvojame, kad gelbėdamiesi nuo karščio skersvėjais, ledais, šaltais gėrimais, maudynėmis šaltame vandenyje, gaivindamiesi kondicionieriais patys prisišaukiame ligą. „Karštas oras ir peršalimas atrodo nesuderinami dalykai. Tačiau peršalti per karščius galime taip pat greitai kaip žiemą. Ypač jautrus šiems nepalankiems veiksniams vaikas. Pirmaisiais vasaros mėnesiais saulė karšta, o vėjas dar šaltas, bet skubame nusivilkti šiltesnius drabužius, vaikas perkaista dūkdamas lauke, o supūtęs vėjas atneša ligą.
Vaistininkės teigimu tvankiomis vasaros dienomis dažniausiai patys save persišaldo vairuotojai, lepindamiesi automobilyje įrengto kondicionieriaus vėsa ir dirbantys ofisuose, kuriuose dirbtinai palaikoma itin vėsi temperatūra, nes tai gresia peršalimo ligomis. Tačiau dėl peršalimo kaltas ne vien nepastovus oras ar kondicionieriai. „Žmonės kažkaip nepagalvoja, kad maudynės vėsiame vandenyje, šalti gėrimai su ledukais - tai ne tik vasaros malonumai, bet, jei persistengiama, ir ligų šaltinis. Pernelyg atvėsinę organizmą rizikuojame peršalti, pakenkti balso stygoms, įsitaisyti vadinamųjų perpūtimų - neuralginių susirgimų“, - antrina „MediCA klinikos“ gydytoja Šarlota Kriaučiūnienė.
„MediCA klinikos“ gydytoja Š.Kriaučiūnienė pastebėjo, kad jei pats peršalimas nėra labai pavojingas, tai atsainus žmonių požiūris į ligą gali turėti sunkių pasekmių: „Pavojus kyla tada, kai nesunkūs negalavimai nėra gerai suvaldomi arba paprasčiausiai ignoruojami. Tačiau nekreipiant dėmesio ir peršalimo negydant, jis dažnai komplikuojasi į sunkesnes būkles: plaučių uždegimą, bakterinės kilmės bronchitą, sinusitą, ausų infekciją. Tokios komplikacijos ypač pavojingos pacientams sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis, astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga. Taip pat reikia turėti omenyje, kad peršalimo ligos dažniausiai būna ne bakterinės kilmės ir joms gydyti nereikalingi antibiotikai. Todėl tikėtis, kad pasveiksite gerdami antibiotikus - neverta“, - pastebėjo gydytoja.
Tad norint vasarą išvengti nemalonių peršalimo ligų sukeliamų pojūčių ar rimtesnių susirgimų, rekomenduojama nepersistengti geriant šaltus gėrimus ir vandenį, vengti skersvėjų, temperatūros svyravimų patalpose ir lauke, tai pat atsakingai maudytis vėsiame vandenyje, o išsimaudžius nesėdėti ant vėsios ar drėgnos žemės. „Tiesiog turime galvoti, ką darome, kaip elgiamės, tada nereiks vasarą gerti vaistų ir atostogas praleisti varvančia nosimi.
Susidūręs su virusais ar temperatūrų kaita po žiemos nusilpęs organizmas, kuriam trūksta vitaminų ir mikroelementų, lengviau pažeidžiamas. „Todėl turėtume valgyti daugiau šviežių salotų, daržovių, vaisių, grūdintis ir vengti temperatūrų kaitos, neskubėti įjungti kondicionierių”, - pataria gydytoja V. Tačiau išvengti negalavimų ne visada pavyksta ir tada svarbu tinkamai gydytis. Pasak „Camelia” vaistininkės J. Jei vaikas ar Jūs užkimote, padės vaistažolių arbatos, skalavimai, gleivinę drėkinančios pastilės. Gerklę galima skalauti ramunėlių ar šalavijų vaistažolių nuovirais. Varvančią nosį derėtų plauti jūros vandens preparatu, o jei nespėjote jo įsigyti, tiks elementarus druskos tirpalas. Vaistinėse gausu įvairių lašų, purškiklių, pieštukų, kurie padės atkimšti nosį ir greičiau išgydys slogą. Yra preparatų specialiai vaikams. Nepamirškite peršalę, ypač vasarą, gerti kuo daugiau skysčių. Kiek laiko sirgsime, labiausiai priklauso nuo mūsų pačių. Tinkamai gydoma sloga baigiasi per savaitę. Tačiau jei per savaitę jūs ar vaikas nepasveikstate, kreipkitės į gydytoją, nes gali prasidėti sinusito ar kita komplikacija. Juk komplikacijos pavojingesnės už patį peršalimą.
Renkant pirmąsias kojinytes kūdikiui reikia ypatingo atidumo, nes mažylio kūno temperatūra labai priklauso nuo to, kas yra apmauta ant kojyčių. Kol kūdikio organizmo termoreguliacija dar nėra stabili, jis gali greitai perkaisti arba greitai peršalti. Naujagimiai yra labai jautrūs aplinkai. Kūdikio oda pirmoji sureaguoja į šaltį ir šilumą. Naujagimio pėdutės yra ne tik viso kūno termoreguliacijos rodiklis, bet ir saugo nuo staigių temperatūros pokyčių. Jei pėdutės atvėsta, vadinasi, organizme suveikė šilumos kaupimo mechanizmas. Kojų kraujagyslės susitraukia, nes kūnui reikia palaikyti priimtiną temperatūrą, aplinkos temperatūrai krentant. Kai vaikas perkaista, į aukštą aplinkos temperatūrą pirmiausia reaguoja jo pėdutės. Naujagimio kojinytės yra išorinis veiksnys, galintis turėti įtakos ir pėdų temperatūrai. „Vilnonės kojinytės natūraliai stimuliuoja kūdikio pėdutes. Kad kūdikiui nebūtų per šalta, svarbu patikrinti nugaros ir pilvo temperatūrą. Medžiagų, iš kurių gaminamos kūdikių kojinės, kokybė daro didelę įtaką tam, ar naujagimiui bus šalta, ar karšta. Dažnai tėvai ir močiutės mano, kad vaiko kojos turi būti kuo šiltesnės, todėl jam užmauna bent dvi poros kojinių. Kūdikis sparčiai auga, todėl kojinės, kurias apmovėte jam gimus, iki pirmojo gyvenimo mėnesio pabaigos gali būti per mažos. Kartais tėvai, manydami, kad mažylis atrodys stilingiau, kelis kartus užraito kojinės viršų, tačiau galiausiai šis susuktas kraštas spaudžia kojytę.
„Visi matome, kokie nepastovūs šią vasarą orai: viena diena gali būti karštesnė, kita - vėsesnė ir lietingesnė, be to vakarai ir naktys šiemet ypač vėsios. Tokie temperatūros svyravimai palengvina peršalimo ligas sukeliančių virusų plitimą, tad nesistebime, kad vaistinėse sulaukiame pacientų su peršalimo simptomais,“ - pažymėjo „Camelia“ vaistininkė Živilė Bajoriūnaitė. - „Žmonės skundžiasi prasidėjusia sloga, skaudančia gerkle ar pakilusia neaukšta temperatūra, skaudančia galva. Tai akivaizdžiausi peršalimo, slogos, tonzilito ar laringito simptomai“.
Anot gydytojos, visais metų laikais peršalimo atveju ligos eiga išlieka tokia pati: pirmomis dienomis pacientai dažniausiai skundžiasi perštinčia gerkle ar neįkyriu jos skausmu, nosies gleivinės kutenimu ar perštėjimu, vėliau atsiranda sloga, o kartu su ja dažniausiai ir sausas gerklinis kosulys, kai kurie pacientai skundžiasi ir subfebriliu karščiavimu, galvos skausmu, čiauduliu, akių perštėjimu. „Gydymo metodai šių nesunkių negalavimų atveju vasarą išlieka tokie patys, kaip ir kitu metų laiku. Tiesiog vasarą tokių ligų gydymas dažnai atrodo nemalonus, nes, tarkim, peršalus yra labai tikslinga ir naudinga gerti daug karštų skysčių, o šiltuoju metų laiku nelabai norisi nuolat gurkšnoti karštas arbatas. Taip pat, jei vasara karštesnė, sunku išlaikyti organizmą šiltai, išvengti skersvėjų. Kai kam net ir sergant būna sunku susilaikyti nuo maudynių ar deginimosi, nors to daryti peršalus taip pat nepatariama,“ - sako vaistininkė Ž. Bajoriūnaitė.
