Antibiotikai - tai vaistai, skirti naikinti arba stabdyti bakterijų dauginimąsi organizme. Jie veikia tik bakterijas ir nėra veiksmingi prieš virusus. Todėl dažnai kyla nesusipratimų dėl netinkamo antibiotikų vartojimo peršalimo ar gripo atvejais. Antibiotikų paskirtis - užkirsti kelią bakterijų dauginimuisi arba sunaikinti jau esamas bakterijas. Yra įvairių tipų antibiotikų, kurių kiekvienas taikomas specifinei bakterijų rūšiai.
Šie veikimo mechanizmai leidžia antibiotikams greitai ir efektyviai sustabdyti bakterijų augimą ir dauginimąsi. Tačiau svarbu suprasti, kad skirtingi antibiotikai skirti skirtingoms bakterijų rūšims. Dažniausiai antibiotikai naudojami gydyti bakterines infekcijas, tokias kaip pneumonija, šlapimo takų infekcijos, bronchitas, angina, odos infekcijos ir daugelis kitų. Gydytojai skiria antibiotikus, kai infekcija patvirtinama kaip bakterinė, nes virusinės ligos, tokios kaip gripas ar peršalimas, nereaguoja į šiuos vaistus. Antibiotikai skiriami tada, kai nustatoma, kad ligą sukelia bakterinė infekcija.
Vartojant antibiotikus svarbu laikytis tam tikrų taisyklių, siekiant užtikrinti jų veiksmingumą ir išvengti komplikacijų. Laikydamiesi šių taisyklių, galite ne tik užtikrinti greitesnį pasveikimą, bet ir apsaugoti save nuo galimo atsparumo antibiotikams.
Atsparumas antibiotikams ir šalutinis poveikis
Nemažai žmonių vartodami antibiotikus daro klaidų, dėl kurių gali kilti nepageidaujamas atsparumas antibiotikams ar net patiriama antibiotikų žala organizmui. Nors antibiotikai yra gyvybiškai svarbūs tam tikrų ligų gydymui, jie gali turėti šalutinį poveikį. Dažniausiai pasireiškiantys antibiotikų šalutiniai poveikiai yra virškinimo problemos, tokios kaip viduriavimas, pykinimas, pilvo skausmas.
Atsparumas antibiotikams yra rimta pasaulinė sveikatos problema, kylanti dėl netinkamo antibiotikų vartojimo. Tai reiškia, kad bakterijos tampa nejautrios tam tikriems antibiotikams, todėl infekcijos tampa sunkiau išgydomos. Ši grėsmė didėja, jei antibiotikai vartojami neatsakingai arba per dažnai.
Jei susidūrėte su sveikatos problemomis ir manote, kad Jums gali būti reikalingi antibiotikai, visų pirma kreipkitės į gydytojus. Antibiotikai veikia bakterijas, naikindami jų ląsteles arba slopindami jų dauginimąsi. Virusai, priešingai nei bakterijos, veikia ląstelių viduje, tad antibiotikai jų neveikia.
Kaip veikia antibiotikai ir kada pradeda veikti?
Paprastai antibiotikai pradeda veikti per 24-48 valandas po pirmosios dozės suvartojimo. Tačiau simptomų palengvėjimas gali užtrukti keletą dienų. Kiek dienų gerti antibiotikus, priklauso nuo ligos tipo ir jos sunkumo. Gydytojas nustato antibiotikų vartojimo trukmę, tačiau paprastai kursas trunka nuo 5 iki 14 dienų. Gydymo planas, įskaitant tai, kada gerti antibiotikus, prieš valgį ar po, turėtų būti aiškiai nurodytas gydytojo arba vaistininko.
Vartojant antibiotikus, rekomenduojama valgyti lengvą ir subalansuotą maistą, kad būtų palaikoma virškinimo sistema. Tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui, greipfrutai ir jų sultys, gali sumažinti antibiotikų veiksmingumą. Sportuoti vartojant antibiotikus galima, tačiau svarbu atsižvelgti į savo būklę ir klausytis organizmo.
Antimikrobinio atsparumo plitimas ir vaikų sveikata
XX a. pradžioje atradus pirmuosius antibiotikus, kaip žinome šiandien, prasidėjo medicinos revoliucija, atnešusi neįkainojamą naudą ir išgelbėjusi žmonių gyvybes, bet kartu ir netikėtų iššūkių. Žmogaus organizme gausu mikroorganizmų, įskaitant bakterijas, tačiau, nepaisant blogos reputacijos, ne visos bakterijos yra kenksmingos. Kartais bakterijų pusiausvyra sutrinka. Tokiais atvejais kenksmingosios bakterijos gali užvaldyti jūsų organizmą ir sukelti negalavimus. Jei bakterijos tampa stipresnės už jūsų imuninę sistemą, gali prireikti antibiotikų. Antibiotikai - tai vaistai, vartojami sunkesnėms bakterinėms infekcijoms gydyti arba jų išvengti. Nors antibiotikai yra veiksmingos šiuolaikinės medicinos priemonės, galinčios išgelbėti žmonių gyvybes, jie dažnai turi šalutinį poveikį. Viena didžiausių pasaulinių problemų ir iššūkių visuomenės sveikatai, susijusių su antibiotikais, yra perteklinis jų vartojimas, dėl kurio didėja bakterijų atsparumas antibiotikams.
Antibiotikai naikina visas endogenines bakterijas, tiek kenksmingas, tiek naudingas. Dėl to sutrinka pusiausvyra ir sumažėja žarnyno mikrobiotos įvairovė. Vartodami antibiotikus nepamirškite papildyti natūralią žarnyno mikroflorą.
Pediatrai ir vaistininkai primena, kad antibiotikai dažnai net kūdikiams skiriami dėl menkiausių priežasčių. Specialistai perspėja, kad ši praktika turi būti nutraukta, nes yra pavojinga sveikatai ateityje. Antibiotikai veikia bakterijas, o ne virusus, todėl nuo gripo ir kitų kvėpavimo takų ligų nepadeda. Deja, kai kurie tėveliai vos tik vaikui susirgus savarankiškai duoda antibiotikų, kurių gydytojas buvo išrašęs anksčiau ir dalis jų liko.
Gydytoja homeopatė Aiva Vaivarienė apie antibiotikų pasekmes vaikų sveikatai: „Per ilgametę praktiką aiškiai stebiu tendenciją: kuo anksčiau savo gyvenime vaikas gauna antibiotikų, tuo rimtesnės ir ilgiau sveikatą žalojančios pasekmės. Vyresniame amžiuje, ypač - suaugus, žarnyno mikroflora jau stipri, stabili - ją palaužti nėra taip lengva. Suaugusiesiems retas antibiotikų vartojimas dažniausiai nepalieka reikšmingų pėdsakų. Tačiau vaikų mikroflora, kuri dar tik formuojasi, be galo trapi. Ją pažeisti gali ir vieną kartą vartoti antibiotikai. O pasekmės išties ilgalaikės ir sunkios - lėtinės disbakteriozės, lėtiniai virškinimo ir imuninės sistemos sutrikimai, autoimuninės ligos, alergijos. Praktiškai kasdien tenka matyti perdėm gausios antibiotikų terapijos pasekmes.“
Harvardo medicinos mokyklos ir Broudo instituto Masačiusetse mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu trejus metus stebėjo 39 kūdikius iš Suomijos. Mažyliai buvo pradėti tirti nuo 2 mėnesių amžiaus. Nustatyta, kad vaikų, kuriems kelis kartus buvo paskirti antibiotikai (paprastai dėl kvėpavimo takų negalavimų arba infekcijų), organizmuose buvo mažiau naudingųjų bakterijų, būtinų imuninės sistemos vystymuisi. Žurnale „Science Translational Medicine“ rašoma, kad nustatytas vienos bakterijų rūšių - Clostridium difficile, kurios skatina imuninių T ląstelių puolimą - trūkumas. Vaikų, kuriems dažniau buvo skiriama antibiotikų, žarnyne buvo mažiau bakterijų rūšių, o pačios rūšys turėjo mažiau padermių. Mokslininkai rado įrodymų, kad antibiotikų atsparumo genai yra užkoduoti mikrofloros bakterijose. Per pirmuosius trejus vaiko gyvenimo metus mikroflora yra ypač dinamiška, jos sudėtis vis keičiasi. Deja, panašu, kad, praėjus šiam laikotarpiui, ji išlieka stabili visą likusį gyvenimą. Tyrėjai nustatė ne tik naikinantį antibiotikų poveikį, tačiau pastebėjo, kad tokie vaikai turi daugiau atsparumo antibiotikams genų.
Kaip antibiotikai veikia vaiko žarnyną?
Žmogaus virškinamajame trakte yra daug bakterijų - tai mikrobiota. Šis organizuotas mikroorganizmų rinkinys atlieka daug svarbių funkcijų, o viena iš jų - imuninės sistemos skatinimas, taip organizmas yra apsaugomas, pavyzdžiui, nuo galimo patogeninių bakterijų dauginimosi. Žmogaus mikrobiotą gali paveikti daugybė pasikeitimų, kuriuos sukelia išoriniai ir vidiniai organizmo veiksniai. Įrodyta, kad gydymas antibiotikais daro labai neigiamą įtaką žarnyno mikrobiotai. Dėl antibiotikų pasikeičia žmogaus žarnyne gyvenančių pagrindinių tipų bakterijų dalis, taip pat pakoreguojama jų sudėtis ir sumažėja rūšių įvairovė. Taip padidėja tikimybė susirgti alergija maistui, taip pat atopiniu dermatitu, rinitu ir astma.
Vaistininkas skatina nepamiršti, kad antibiotikai turi ir tamsiąją pusę. Jų neigiama įtaka žarnyno mikroflorai yra plačiai aptariama ir gerai žinoma jau daugybę metų: sunaikindami blogąsias organizme besidauginančias bakterijas, kartu jie sutrikdo ir gerųjų bakterijų dauginimąsi. Kadangi didžioji dalis gerųjų bakterijų kolonizuojasi žarnyne, dažniausiai šie vaistai paveikia virškinimo procesą ir išbalansuoja žarnyno mikrobiotą. Tuo pačiu - silpnėja ir imunitetas.
„Žarnyne yra per 1000 skirtingų - tiek gerųjų, tiek blogųjų - bakterijų rūšių, kurių kiekviena atlieka skirtingą vaidmenį - nuo infekcijų sukėlimo iki smegenų, širdies ir bendros organizmo sveikatos stiprinimo. Kadangi vartojant antibiotikus nyksta abi rūšys bakterijų, žarnynui būtina skirti daug dėmesio: laikytis visavertės mitybos principų, gerti pakankamai vandens, vengti alkoholio ir rūkymo, kokybiškai ilsėtis, stengtis suvaldyti patiriamą stresą bei nepamiršti su maistu ar maisto papildais gauti didelį kiekį probiotikų. Pastarieji padės sumažinti dažnai pasitaikančių šalutinių poveikių, tokių kaip viduriavimas, pilvo skausmai, pykinimas, įvairios odos reakcijos ar nuovargis, riziką ir prisidės prie imuninės sistemos stiprinimo. Juk nusilpus imunitetui dažniau pradeda kamuoti grybelinės ar virusinės infekcijos“, - paaiškina jis.
Disbiozė - tai žarnyno mikroorganizmų pusiausvyros sutrikimas. Antibiotikų vartojimas gali sutrikdyti natūralią žarnyno mikroorganizmų pusiausvyrą. Vienas dažniausių šalutinių reiškinių vaikams - viduriavimas gydymo metu arba netrukus po jo. Tačiau svarbu žinoti, kad net jei neviduriuojama, mikrobiotos pokyčiai vis tiek vyksta. Ankstyvaisiais gyvenimo metais formuojasi ne tik žarnyno mikrobiota, bet ir imuninė sistema.
Kaip atkurti žarnyno mikrobiotą po antibiotikų?
Viena dažniausių antibiotikų vartojimo klaidų - nutraukus gydymą anksti, nes jau pasijutus geriau, antibiotikų kursas turi būti baigtas. D. Auškalnis primena, kad nors dažniausiai pacientai simptomų pagerėjimą pajunta per pirmąsias 24-72 val. nuo antibiotikų vartojimo pradžios, visas gydymo kursas gali tęstis net 6-10 dienų. Svarbu ne tik vartoti tinkamą veikliąją medžiagą, bet ir tai daryti tiek laiko, kiek nurodė gydytojas. Nesilaikant antibiotikų vartojimo taisyklių, infekcija ne tik nebus pilnai išgydyta, bet gali kilti ir kitų sveikatos sunkumų.
Probiotikų galima rasti kefyre, jogurte, pasukose, mėlynajame ir brandintame sūryje, raugintose daržovėse, pavyzdžiui, kopūstuose. Vartojant antibiotikus, didžiausią naudą teikia Bifidobacterium ir Lactobacillus bakterijos, apsaugančios žarnyno sieneles ir padedančios išvengti virškinimo sutrikimų. Vaistininkas D. Auškalnis priduria, kad siekiant išvengti nemalonių šalutinių poveikių, taip pat pravartu vartoti ir polifenolius - jais maitinasi gerosios žarnyno bakterijos, todėl gerėja mikrofloros sudėtis. Polifenolių yra arbatoje, bananuose, šokolade, granatuose, spanguolėse, riešutuose, čiobreliuose. O bendram organizmo stiprinimui, sergant tiek bakterinėmis, tiek virusinėmis infekcijomis farmacijos specialistas rekomenduoja vartoti vitaminus C ir D, cinką ir omega-3 riebiąsias rūgštis, jei valgiaraštyje esančiuose produktuose to pritrūksta.
Ekspertai pabrėžia: mikrobiotos apsauga reikėtų pasirūpinti nuo pirmos antibiotikų vartojimo dienos ir tęsti dar kurį laiką pabaigus jų kursą. Antibiotikai yra būtini, kai jų reikia, tačiau kartu svarbu sumažinti nepageidaujamą jų poveikį žarnynui. Probiotiniai preparatai gali būti skirtingos sudėties. Dauguma jų yra bakteriniai, tačiau yra ir preparatų, kurių sudėtyje yra mieliagrybis. Tokį nemalonų reiškinį kaip viduriavimas tenka patirti ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Vaikai suviduriuoja dažniau, nes jų virškinimo sistema yra jautresnė įvairiems dirgikliams.
Toks yra mieliagrybio Saccharomyces boulardii (S. boulardii ) probiotikas. Patekęs į virškinamąjį traktą, jis apsaugo normalią žarnyno mikroflorą. Tai atsparus mieliagrybis, kurio nesunaikina rūgštinė skrandžio aplinka. Vartojant šio mieliagrybio probiotiką žarnyne greitai susidaro didelė jo koncentracija. Bet žarnynas kolonizuojamas tik laikinai, ir, nutraukus S. 10 kartų didesnis už bakteriją mieliagrybis S. boulardii gali prisijungti ir pašalinti iš organizmo daugiau ligų sukėlėjų. Šis mieliagrybis pasižymi gebėjimu slopinti patogeninių, sąlyginai patogeninių mikroorganizmų ir grybelių dauginimąsi, kurie trikdo žarnyno mikrobiotą. Didelis S. boulardii pranašumas yra šio mieliagrybio atsparumas antibiotikų poveikiui, todėl jo probiotiką galima vartoti su šiais vaistais nuo pirmosios gydymosi dienos.
Atkurti mikrofloros pusiausvyrą žarnyne padeda tinkama mityba, virškinimą gerina valgymas tuo pačiu laiku. Nedera piktnaudžiauti maisto produktais, kurie kenkia žarnyno mikroflorai: riebia mėsa ir žuvimi, mėsos ir žuvies pusgaminiais, gazuotu vandeniu, greitu maistu. Į mitybos racioną įtraukite virškinimą ir naudingos mikrofloros augimą skatinančius maisto produktus. Tarp jų - įvairias kruopas, rugius, kukurūzus ir sėlenas.
Sutvarkykite virškinimo sistemą po antibiotikų vartojimo: 5 paprasti pakeitimai
Pagrindinės antibiotikų vartojimo taisyklės vaikams
- Antibiotikus vartoti galima tik paskyrus gydytojui. Neatlikus išsamių tyrimų, nustatyti ar ligos sukėlėjas yra bakterija ar virusas gali būti labai sudėtinga. Esant virusinei ligai, antibiotikai bus neefektyvūs ir pakenks žarnyno mikroflorai.
- Visada būtina laikytis gydytojo nurodymų ir savarankiškai nekoreguoti vaistų dozių bei gydymo trukmės. Stengtis vartoti antibiotikus tuo pačiu paros metu.
- Net jei savijauta ir pagerėjo po kelių dienų, būtina pabaigti vartoti visą antibiotikų kursą. Tai svarbu tam, kad infekciją sukėlusios bakterijos būtų visiškai eliminuotos iš organizmo.
- Labai naudinga stiprinti savo imunitetą vartojant probiotikus. Tai padės išvengti galimų virškinimo sistemos sutrikimų ir padidins gerųjų bakterijų kiekį žarnyne. Mažiausia rekomenduojama probiotikų paros dozė yra 10-20 milijardų kolonijas formuojančių bakterijų vienetų.
- Atsiradus naujiems simptomams arba pastebėjus neįprastą šalutinį poveikį, labai svarbu nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.
- Jei turite lėtinių ligų ar šalutinių būklių, kurios reikalauja nuolatinio kitų vaistų vartojimo, apie tai praneškite gydytojui ar vaistininkui - gali tekti pakoreguoti medikamentų vartojimo eiliškumą.
- Vaikui vartojant antibiotikus būtina stebėti jo mitybą. Ilgai vartojant antibiotikus jie „suvalgo“ naudingas maistines medžiagas, vitaminus.
- Norint išvengti disbiozės ar ją sumažinti, nuo pirmosios antibiotikų vartojimo dienos ir po antibiotikų kurso, nuo kelių savaičių iki maždaug 2 mėnesių, reikėtų vartoti raugintus maisto produktus.
Antibiotikai nėra tie vaistai, kurie skirti bet kokioms ligoms gydyti. Antibiotikai skiriami bakterinėms ligoms gydyti, mat ūminių ligų sukėlėjų, virusinių ligų, jie neveikia. Didžiausia antibiotikų daroma žala - imuniteto silpninimas. Vienos bakterijos atsparesnės, kitos greičiau įveikiamos, tačiau viena aišku: bakterijos skirtingai reaguoja į antibiotikus. Ką tai reiškia? Tas pats antibiotikas gali būti nevienodai veiksmingas gydant panašias bakterines ligas. Didžiausia antibiotikų daroma žala - imuniteto silpninimas. Antibiotikai naikina ne tik ligos sukėlėjus, bet ir vaistui neatsparias gerąsias bakterijas, taigi sukelia disbiozę (disbiozė - tai normalios žarnyno mikrofloros sudėties ir savybių pasikeitimas - past.). Ilgiau ar dažniau vartojant šiuos vaistus vaikui galimos ne tik alerginės reakcijos, bet ir įvairūs virškinimo sutrikimai.
Pilvo skausmai ir viduriavimas. Tyrimais nustatyta, kad antibiotikai sukelia viduriavimą iki 40 proc. Antibiotikai naikina ne tik bakterinės ligos sukėlėjus, bet ir gerasias bakterijas, kurios būtinos sklandžiam virškinimui. Dėl šios priežasties vaiko organizmas gali nepasisavinti maisto medžiagų, o išmatos - pakeisti spalvą, gali atsirasti nebūdingas jų kvapas. Alerginės reakcijos. Vaikui gali imti niežėti kūną, išberti, jis net gali pradėti tinti ar ištikti anafilaksija, kuri vaikui yra ypač pavojinga. Vaikui duodant antibiotikų ypač ankstyvame amžiuje ilgainiui pastebimos pasireiškiančios alerginės reakcijos. Poveikis mikrobiotai. Tyrimais pastebėta, kad išderinta vaiko mikrobiota po antibiotikų kurso atsistatinėja ilgai, kartais - net iki 6 mėnesių. Norint pagreitinti vaiko mikrobiotos atsistatymo procesą, nuo pirmos antibiotikų vartojimo dienos ir po antibiotikų kurso, nuo kelių savaičių iki maždaug 2 mėnesių, reikėtų vartoti raugintus maisto produktus.
