Populiarių augalinių preparatų poveikis organizmui nėra gerai ištirtas.
Daugelyje šalių augalinių preparatų ir alternatyviosios medicinos populiarumas auga.
Moterys labiau nei vyrai pasitiki alternatyviąja medicina.
Augaliniai preparatai dažnai vertinami kaip „natūralūs“ ir „saugūs“, todėl ši etiketė ypač masina nėščias moteris.
Studijų rezultatai rodo, kad augalinius preparatus naudoja iki 45 proc. nėščių moterų.
Penkiolika mėnesių besitęsusios multicentrinės retrospektyvinės kohortinės studijos metu Italijoje buvo apklausta 7 tūkst. moterų, praėjus trims dienoms po gimdymo.
Buvo nustatyta, kad 42 proc. moterų atitiko studijos „reguliarių vartotojų“ kriterijų, t.y. vartojo žolinius preparatus kiekvieną dieną ir mažiausiai tris mėnesius.
10 proc. jų vartojo augalinius preparatus pirmame nėštumo trimestre, 18 proc. - antrame ir 47 proc. - trečiame.
Buvo prieita prie išvados, kad reguliarios augalinių preparatų vartotojos turi didesnę riziką gimdyti prieš laiką (iki 37 sav.), taip pat - pagimdyti mažesnio svorio ar lėčiau augantį naujagimį.
Manoma, kad ilgalaikės migdolų aliejaus aplikacijos stimuliuoja gimdos susitraukimus ir sukelia priešlaikinį gimdymą.
Įdomu tai, kad iš saldžiųjų migdolų išgautame aliejuje yra gausus kiekis vitamino C ir E.
Tūkstančiams nėščiųjų moterų profilaktiškai skiriami vitaminai iš tikrųjų turi įtakos nepalankiu nėštumo metu: esant perinatalinio mirtingumo, priešlaikinio gimdymo ir vaisiaus dangalų plyšimo rizikai.
Be to, migdolų aliejuje yra didelis procentas oleininės ir linoleininės riebalinės rūgšties, kuri yra prostaglandinų (stimuliantų) prekursorius.
Tai ne pirmas tyrimas, kurio rezultatai byloja apie augalinių preparatų įtaką nepalankiai nėštumo eigai.
Augalų ekstraktai turi nedeterminuotą biologinį aktyvumą, o negatyvus poveikis nėra įvertintas ir žinomas.
Gydytojų ir specialistų nuomonės
Gydytojas akušeris Vytautas Rauba nėščiosioms iš žolinių preparatų, esant uždegimui, skiria spanguolių ekstrakto.
Tačiau paprašytas pakomentuoti minimo tyrimo rezultatus gydytojas išreiškė gan skeptišką požiūrį: „Tyrimų rezultatus galima laikyti moksliniais, jei jie atlikti bent keliose šalyse, o šiuo atveju jie atlikti tik Italijoje“, - pabrėžė V. Rauba.
Jo teigimu, kartais pasitaiko ir gan kurioziškų tyrimų bei viešai skelbiamų jų rezultatų.
Natūropato Liudviko Šalčiaus tokie tyrimų rezultatai visai nenustebino, mat ir pats nelinkęs nėščiosioms skirti žolinių preparatų ar natūralių žolelių.
„Visų pirma todėl, kad nėštumo metu organizmas šešis kartus suaktyvina hormonų gamybą, ir viskas, ką motina gauna su maistu, įsibrauna į kūdikį“, - aiškino L. Šalčius.
Portalo pašnekovas aiškino, kad nesant būtinybei nėščiosioms negalima skirti jokių žolelių, net ir ramunėlių, kurios turi priešuždegiminį poveikį.
„Jei uždegimo nėra, nereikia jų ir gerti“, - sakė natūropatas.
Peršalimas nėštumo metu
Peršalimas nėštumo metu gali kelti rūpesčių, nes šiuo laikotarpiu būsimos mamos ir vaikelio sveikata tampa jautresnė bet kokiam sveikatos sutrikimui.
Peršalimas nėštumo metu dažniausiai yra nepavojingas, tačiau šiuo laikotarpiu svarbu laikytis atsargumo ir imtis tinkamų gydymo priemonių, kad nėštumas išliktų saugus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Peršalimas nėštumo metu dažniausiai neturėtų kelti papildomų rūpesčių, tačiau tam tikrais atvejais peršalimo nėštumo metu pasekmės gali turėti įtakos būsimos mamos ir vaikelio sveikatai.
Kreipkitės į gydytoją, jei: Karščiavimas išlieka kelias dienas arba pastebite, kad jums tampa sunku kvėpuoti.
Jūsų temperatūra pakyla virš 37,5-38⁰C.
Užklupo peršalimas ankstyvo nėštumo metu.
Net jei peršalimas yra lengvas, gydytojo konsultacija vis tiek gali būti naudinga.
Jei nėštumo metu susiduriate su peršalimu ar kitais sveikatos sutrikimais, neabejokite kreiptis į šeimos gydytoją.
Šeimos medicina yra pirmas žingsnis sveikatos problemoms spręsti.
Užklupus peršalimui, „Drops Clinic“ gydytojų ekspertų komanda yra pasiruošusi jums padėti.
„Drops Clinic“ šeimos klinikoje dirbantys specialistai išklausys jūsų nusiskundimus ir rūpesčius, atliks reikiamus tyrimus ir paskirs gydymo būdą, kuris nekels pavojaus būsimam vaikeliui.
Kaip palengvinti peršalimo simptomus nėštumo metu?
Peršalimas nėštumo metu gali būti nepatogus, bet dažniausiai nesukelia rimtų pavojų jei laiku imamasi tinkamo gydymo.
Peršalus nėštumo metu, svarbu pasirinkti saugius ir patikimus gydymo metodus:
- Gerkite daug skysčių.
- Jei jaučiate užgulusią nosį, išbandykite garų inhaliacijas.
- Į dubenį karšto vandens įlašinkite keletą lašų eukalipto aliejaus ir kurį laiką pakvėpuokite kylančiais garais.
- Taip pat gali padėti ir karštas dušas.
- Jei skauda gerklę, gerkite arbatas arba karštą vandenį su medumi ir citrina, naudokite mėtinius ledinukus.
- Jei jaučiate galvos skausmą arba pakyla temperatūra, galite išgerti paracetamolio.
Tačiau tai turi būti daroma atsargiai, atidžiai sekant vartojimo instrukciją.
Geriausia, dėl dozės ir vartojimo laiko, pasikonsultuoti su gydytoju.
Svarbu prisiminti, kad nėštumo metu turite būti atsargios su vaistais, nes kai kurie vaistai, kuriuos vartojote anksčiau, gali nebetikti.
Todėl prieš pradėdami vartoti bet kokius vaistus visada pasitarkite su savo gydytoju arba vaistininku.
Arbatos nėštumo metu
Nėštumo metu arbata gali palengvinti peršalimo simptomus.
Vaistinės arbatos, pagamintos iš natūralių žolelių ir vaisių, tokių kaip imbieras, citrina, mėtos ar ramunėlės, dažnai laikomos saugiomis ir gali būti ypač naudingos peršalus.
Tačiau kai kurių arbatų sudėtyje gali būti medžiagų, turinčių neigiamą poveikį nėštumui.
Be to, svarbu vengti arbatų, kuriose yra daug kofeino, pavyzdžiui, juodos ir žalios arbatų.
Per didelis kofeino kiekis gali turėti neigiamą poveikį nėštumo eigai ir vaikeliui.
Lašelinės nėštumo metu
Jei ieškote būdų, kaip sustiprinti organizmą ir pagerinti bendrą savijautą, su gydytojo pritarimu galima svarstyti lašelines, kurių sudėtyje yra konkretūs vitaminai ir medikamentai, turintys priešuždegiminių savybių.
Kreipkitės į „Drops Clinic“ šeimos klinikos specialistus.
Išklausę jūsų nusiskundimus, pageidavimus ir pagal atliktus išsamius tyrimus, mūsų gydytojai parinks tinkamiausią jūsų būklei infuzijų kursą.
Kaip apsisaugoti nuo peršalimo nėštumo metu?
Geriausias būdas apsisaugoti nuo peršalimo sukeliamų rizikos veiksnių nėštumui yra nesusirgti:
- Pakankamai ilsėkitės.
- Sportuokite.
- Įrodyta, kad fiziniai pratimai ar net lengvas pasivaikščiojimas lauke gerina kraujo cirkuliaciją, stiprina natūralią organizmo apsaugą.
- Laikykitės subalansuotos mitybos.
- Rinkitės sezonui tinkamą aprangą.
- Šaltuoju sezonu, kai ypatingai siaučia peršalimo ir gripo virusas, laikykite kojas, rankas ir galvą šiltai.
- Dažniau būkite namuose.
- Venkite masinių susibūrimų vietų, ypač kai siaučia virusai.
- O jei jau turite būti ten, kur daug žmonių (pavyzdžiui, gydymo įstaigoje), dėvėkite apsauginę medicininę kaukę.
- Laikykitės tinkamų higienos priemonių.
Tai vienas patikimiausių būdų apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų, taip pat ir peršalimo.
Gerkite daug skysčių.
Tinka vanduo, arbatos, sultys.
Vaistai nuo peršalimo nėštumo metu
Dažnai vaistai, kuriuos esame įpratę vartoti susirgus peršalimu, nėštumo metu nebetinka.
Dauguma vaistų, net ir homeopatiniai, turi vienokį ar kitokį šalutinį poveikį, tad nepatartina jų vartoti nepasitarus su gydytoju.
Taip pat reikėtų visiškai pamiršti populiarius vaistus nuo peršalimo vaistus milteline forma.
Jų sudėtyje dažnai yra labai didelė dozė paracetamolio ir kitų karščiavimą mažinančių medžiagų, kas gali pakenkti nėštumui.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar peršalimas nėštumo metu pavojingas vaisiui?
Dažniausiai peršalimo nėštumo metu pasekmės nėra tiesiogiai pavojingas vaisiui, bet gali sukelti nepatogumų.
Peršalimo simptomai, tokie kaip užgulusi nosis, kosulys ir karščiavimas, gali būti nemalonūs būsimai mamai, bet paprastai nesukelia rimtų komplikacijų.
Ar galima vartoti antibiotikus nėštumo metu?
Nėštumo metu kai kurių rūšių antibiotikų vartojimas gali kelti riziką vaisiui.
Vitaminas D ir nėštumas
Tyrime, kuriam vadovavo Pensilvanijos universiteto dietologijos docentė daktarė Alison Lison Gernand, remiantis nuMoM2b tyrimo duomenimis, buvo nagrinėjamas šis ryšys.
Tyrime dalyvavo 351 nėščioji, o mokslininkai analizavo 25-hidroksivitamino D [25(OH)D] koncentraciją jų serume dviem svarbiais laikotarpiais - 6-13 ir 16-21 nėštumo savaitę.
Rezultatai parodė, kad moterys, kurių vitamino D kiekis pirmajame nėštumo trimestre buvo mažesnis nei 40 nmol/l, 4,35 karto dažniau gimdė prieš laiką nei tos, kurių vitamino D kiekis buvo 80 nmol/l ar didesnis.
Tyrimo metu taip pat nustatyta koreliacija tarp vitamino D kiekio ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu ir linijinio vaisiaus augimo, nors reikšmingo ryšio su svoriu ar galvos apimtimi nepastebėta.
Būsimoms motinoms šie rezultatai gali būti puikus priminimas apie ankstyvos prenatalinės mitybos svarbą.
Vitamino D trūkumas paplitęs dažniau, nei daugelis žmonių įsivaizduoja, nes juo serga apie 40-60 proc. pasaulio gyventojų, įskaitant moteris, kurios nešioja vaikus.
Tačiau priešlaikinis gimdymas išlieka viena iš pagrindinių kūdikių mirtingumo priežasčių: mokslininkų duomenimis, vien JAV kasmet apie 10 proc.
Nors šis tyrimas pateikia vertingų įžvalgų, autoriams reikia daugiau tyrimų, kad būtų galima nustatyti optimalų vitamino D vartojimo nėštumo metu laiką ir dozę, siekiant nustatyti tikslų būdą, kaip jį įtraukti į mitybos rekomendacijas.
Žalingi įpročiai nėštumo metu
Saugios alkoholio dozės nėra.
Sveikatos apsaugos viceministrės Linos Jaruševičienės teigimu, besilaukiančios moterys, kurios negeba atsisakyti žalingų įpročių, elgiasi neatsakingai, nes taip sukelia didžiulę grėsmę naujai gyvybei.
„Dar daugiau - tai galima prilyginti kėsinimuisi į dar negimusio kūdikio gyvybę, kas yra neatsakinga ir lengvabūdiška.
Taip elgtis - nevalia.
Be to, ir aplinka bei bendruomenė turėtų elgtis atsakingai, ne tik nėščioji.
Svarbu suvokti, kad norint užtikrinti sėkmingą nėštumą reikalinga ne tik medicininė priežiūra, bet ir atsakingi būsimos mamos veiksmai nėštumo metu.
Saugios alkoholio dozės nėščiajai nėra, narkotikai ir tabakas - taip pat.
O jei nėščioji visa tai vartoja kartu - daroma dar didesnė žala būsimai gyvybei“, - pabrėžia viceministrė L. Jaruševičienė.
Anot jos, augantis moterų ir jaunų merginų alkoholio vartojimas - viena iš didžiausių sveikatos ir socialinių problemų.
„Svarbu suprasti, kad poveikį gali turėti ir vienkartinis alkoholio pavartojimas, nes jis lengvai pereina per placentą ir pažeidžia besiformuojantį vaisių, o tai gali sukelti vaisiaus alkoholinį sindromą (VAS).
Šis sindromas lemia besivystančio kūdikio augimo atsilikimą, nervų sistemos vystymosi sutrikimus, organų vystymosi anomalijas.
Labiausiai alkoholis ir jo skilimo produktai pažeidžia kūdikio smegenis“, - sako viceministrė L. Jaruševičienė.
Beveik trečdalis moterų nėštumo metu vartoja alkoholį
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, iš 1000 naujagimių 1-3 gimsta su sunkia alkoholio žala vaisiui, tad VAS spektro atvejų skaičius sudaro apie 1 procentą bendroje populiacijoje.
Tyrimai rodo, kad iki 30 proc. moterų vartoja alkoholį nėštumo metu, tad teoriškai ir Lietuvoje nėštumo metu galėtų alkoholį vartoti iki 9000 moterų per metus.
Svarbu žinoti, kad alkoholio nulemti vaisiaus raidos sutrikimai yra negrįžtami ir sergančių VAS vaikų išgijimas neįmanomas.
Nėštumo metu joks alkoholio kiekis nėra saugus.
Tad nėštumo metu alkoholio vartojimo reikėtų atsisakyti.
Pirmosiomis nėštumo savaitėmis moteris gali nežinoti, kad laukiasi, o alkoholio vartojimas šiuo laikotarpiu taip pat yra pavojingas ir gali padaryti negrįžtamą žalą būsimam vaikeliui.
Tad alkoholio vartojimo įpročius reikėtų pergalvoti ir tuo metu, kai šeima planuoja susilaukti vaikų ir nori, kad jie gimtų sveiki.
Deja, bet pasitaiko situacijų, kuomet moteris jau yra priklausoma nuo alkoholio, ir tokiu atveju keisti alkoholio vartojimo įpročius net ir nėštumo metu būna sudėtinga.
Priklausomybės ligų sritis yra labai jautri, vis dar gajūs stereotipai, kad tai ne liga, o tik blogas įprotis, ar valios stoka.
Pirmas žingsnis būtų - pripažinti, kad yra problema, o tuomet pasinaudoti pagalbos galimybėmis ir norėti pakeisti savo ydingą elgesį, o aplinkinių moralizavimas ir prievarta šiuo atveju nėra tinkami, nes gali tik iššaukti norą slapstytis ir neigimą.
Ragina kreiptis pagalbos
Šiuo metu jau 9 savivaldybėse (šiemet šis skaičius dar išaugs) galima rasti priklausomybių konsultantus, kur galima nesibaiminant kreiptis pagalbos, jei alkoholio vartojimo atsisakyti nepavyksta.
Sudėtingesniais atvejais pagalba gali būti teikiama priklausomybių ligų centruose penkiuose didžiuosiuose miestuose, psichikos sveikatos centruose, reabilitacijos bendruomenėse, anoniminių alkoholikų grupėse.
Svarbiausia nebijoti kreiptis ir ieškoti pagalbos, nes vartojant alkoholį nėštumo metu rizikuojama jau ne vieno, o bent dviejų žmonių sveikata.
Nėštumo priežiūra ir mityba
Vaikelio besilaukianti moteris pirmiausia turi kreiptis pas šeimos gydytoją.
Fiziologinio nėštumo metu moters sveikata rūpinasi šeimos gydytojas, akušeris arba gydytojas akušeris ginekologas, jei moters nėštumas yra didelės rizikos.
Nėščiajai svarbu turėti „Nėščiosios kortelę“ bei laikytis gydytojo nurodymų ir reguliariai lankytis pas ją prižiūrintį specialistą, kuris nurodys, kokie tyrimai turi būti atliekami.
Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustai nėščiajai už suteiktas paslaugas mokėti nereikia, o nuo 28 nėštumo savaitės visos būsimos mamos yra draudžiamos valstybės lėšomis.
Nėštumo metu svarbi subalansuota mityba
Nėštumas - ypatingas laikotarpis, kai moters organizmas patiria didžiulį krūvį.
Viena dažniausių šio laikotarpio problemų - geležies stoka ir su ja susijusi mažakraujystė (anemija).
Lietuvoje šie skaičiai mažesni, bet vis tiek reikšmingi.
Nėštumo metu moters organizmo geležies poreikis padidėja beveik 2-3 kartus.
Todėl gydymas nėra pasirinkimas.
Tai pirmoji priemonė daugeliui moterų, tačiau tyrimai rodo, kad net iki 30 % nėščiųjų netoleruoja tablečių dėl šalutinio poveikio - pykinimo, vidurių užkietėjimo ar skrandžio skausmų [Pavord et al., 2020].
Šiuolaikiniai geležies preparatai (pvz., geležies karboksimaltozė) yra saugūs ir leidžia sušvirkšti didelį geležies kiekį per vieną ar kelias procedūras.
Nemaža dalis moterų, gavusių lašelines, apibūdina pokyčius taip: energija grįžta greičiau, sumažėja galvos svaigimas, pagerėja miegas.
Dažnai pagerėjimą jos pajunta jau po kelių dienų, nors laboratoriniai rodikliai normalizuojasi kiek vėliau.
Nors geležies lašelinės yra efektyvios, jos neskiriamos visoms nėščiosioms.
Jei trūkumas yra lengvas, gydytojai paprastai renkasi tabletes.
Geležies stoka nėštumo metu yra dažna problema, kuri geba sukelti rimtų pasekmių tiek mamai, tiek kūdikiui.
Laiku pradėtas gydymas (tabletėmis ar lašelinėmis) - padeda išvengti komplikacijų.
Svarbiausia - nevengti tyrimų, reguliariai tikrinti hemoglobino ir feritino lygį bei laikytis gydytojo rekomendacijų.
Mitybos pagrindas nėštumo metu
Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių.
Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi.
Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota.
Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų.
Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi.
Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio.
Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida.
Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu.
Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika.
Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml.
Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui“, - pataria S. Neverauskienė.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių.
Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo.
Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Kofeino ir kitų medžiagų vartojimas nėštumo metu
Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui.
Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg.
Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo).
Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną.
Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade.
Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Pasak S. Neverauskienės, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms.
Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių.
PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą.
Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.
Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą.
Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų.
Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža.
Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei.
Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai.
Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs.
Magnis skiriamas esant mėšlungiui.
Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg.
Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį.
„Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių.
Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja S. Neverauskienė.
Vaistų vartojimas nėštumo metu
Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu.
Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai.
Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką.
Pasak V. Uzelienės, vis dar trūksta aiškių gairių, kaip gydytojui įvertinti analgetikų poveikio motinai ir negimusiam kūdikiui riziką ir naudą, ir įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip saugiai valdyti skausmą nėštumo metu.
Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus.
1985-2015 m. buvo atliekamas tyrimas, kurio metu tirta daugiau nei 150 000 nėštumo atvejų.
Tyrėjai įvertino moterų, vartojusių paracetamolį, aspiriną, ibuprofeną, diklofenaką ir naprokseną, medicinines pastabas.
Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.
„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Neverauskienė.
Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą.
Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos.
Jai antrina ir V. Uzelienė, sakydama, kad su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.
Fizinis aktyvumas ir kelionės nėštumo metu
„Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas.
Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis.
Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti.
Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų.
Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui.
S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui.
Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę.
Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika.
Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.
Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu.
Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
Pasak akušerės ginekologės, mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra.
Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką.
Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima.
Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu.
Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai.
Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai.
Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika.
Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas.
Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje.
Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms.
V. Uzelienė pritaria, kad jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis.
Saulė ir poilsis
„Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja.
Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą.
Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia.
Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau.
Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija.
Gydytoja akušerė ginekologė taip pat įspėja, kad nėštumo metu labai svarbu neperkaisti.
Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti.
Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės.
Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose.
Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai.
Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis.
Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės.
„Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę.
Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą“, - atkreipia dėmesį S. Neverauskienė.
Miego ir emocinė sveikata nėštumo metu
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų.
Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau.
Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą.
Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų.
Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių.
Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių.
„Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui.
Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju.
Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas“, - pataria S. Neverauskienė.
V. Uzelienė sako, kad labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu.
„Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste.
Šios mintys palaiko budrumą ir gali būti sunku nuo jų atitraukti dėmesį.
Tačiau nerimauti nėra produktyvu.
Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo.
Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.
Pasak V. Uzelienės, nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti.
Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau.
Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios.
„Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis.
Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai.
Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita.
Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei.
Kai kurios nėščios moterys stebisi savo greitai besikeičiančiu kūnu ir jaučiasi gražios bei spindinčios, o kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo.
Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja.
Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip.
Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis.
2019 m. žurnale „Obstetrics &Gynecology” paskelbtas tyrimas parodė, kad nuo 2000 iki 2015 m.
Įdomu tai, kad tyrimų duomenimis, motinos nerimas nėštumo metu gali paveikti jos kūdikį.
2013 m.
Emociniai pokyčiai, savivertės pasikeitimas siejami su smegenų struktūros pasikeitimu.
2016 m.
Pasak V. Uzelienės, nors nėščia moteris turėtų patirti pilnatvę ir palaimingą kūdikio laukimą, nėštumo metu ji visgi turi susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime.
Jie gali apimti mitybos pokyčius, darbo vietos pritaikymą, fizinę veiklą, sportą ir kt.
Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus.
Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz. tapyba, rankdarbiai, skaitymas.
Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą.
„Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų.
Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime“, - baigdamos pokalbį pataria gydytojos V. Uzelienė ir S. Neverauskienė.
Nėštumo metu pasitaikančios problemos ir jų sprendimai
Sveikos, mamytės.
Noriu paklausti tų, kurios jau turi savo stebuklėlį❤
Pirmas trimestras.
Kamuoja pykinimas, vėmimas, beveik nieko nevalgymas, svorio kritimas ir taip pat kamuoja klausimas ar visa tai ateityje nepakenkė vaikučiui?
Ar po gimdymo vaikui viskas buvo gerai su sveikata?
Kreipkitės pas gyd.
Jums skirs lašalines.
Pravemiau visa nestuma, state lasalines, niekas nepadejo.
Numeciau kg, organizme buvo badas.
Apskritai visas nestumas labai sunkus buvo.
Mane pykino visą nėštumą, vemt nevemiau, bet svoris krito nes mažai valgiau.
Nukrito 4 kg, nors turėjo priaugti, lašiniu atsisakiau, nes nesijauciau silpna.
Kiekvienos patirtis labai skirtinga, pasidalinsiu savąja Nuo maždaug 6 savaitės prasidėjo labai stiprus pykinimas, tokis, kad praktiškai nieko neišėjo valgyti, nes viskas keliaudavo lauk.
Kartu ėmė kristi svoris, rezultate - 2kg netekau.
Kai jau supratau, kad vėmimas taip greit nesiliaus, iškart kreipiausi pas gydytoją, išrašė lašelines, iš pradžių kasdien.
Kai pradėjo gerėti, kas antrą dieną.
Vėliau situacija pasitaisė, bet lengvas pykinimas lydėjo labai ilgai.
Mergytė gimė stipri, nors ir kiek mažesnio svorio nei įprasta (iki 2,9kg).
Bet čia gal labiau genetika.
Augo be galo aktyvi, stipri, gerai valgo.
O kol buvo kūdikis, vargom su pilvuko problemom, nebrandus žarnynas, jautri nervų sistema.
Vemiau iki 13-14 savaites, per ta laika numeciau 10kg.
Su abiem vaikais vėmiau ištisai, iki 20-24 sav numečiau po 10+ kilų, bet gimdydama turejau 16-20kg pliuso, nors tikrai nevalgiau už 2, ir vėmiau iki pat gimdymo...
