Dėl ko negalima pūsti karšto maisto? Tęsiame pasakojimą apie Turkiją ir islamą. Šiandien sužinosite, kodėl negalima pūsti karšto maisto, dėl ko berniukai apipjaustomi, kiek ir kaip turkai dirba bei kodėl nėra elgetaujančių vaikų.
Apipjaustyti liepė pranašai
Be Korano, dar yra ir šventosios knygos - Chadžiai. Jose aprašomi Mahometo ir kitų jo draugų pranašų gyvenimas, žygiai, mintys. Skirtingai nei Koranas, Chadis ilgai buvo perduodamas žodžiu ir tik X - XII amžiuje pagaliau užrašytas. Traktuodami Chadį musulmonai suskilo. Viena musulmonų grupė - sunitai - savo Chadį užrašė vienaip, kiti - šiitai - kitaip. Pavyzdžiui, Irane, Irake, Saudo Arabijoje apsigyvenę šiitai labiau garbina 12 pranašų su pranašu Ali priešakyje. Šiitai įsitikinę, jog meldžiantis reikia linkčioti, per atitinkamą religinę šventę atgailauti plakant save iki kraujo ir t. t. Visi musulmonai nesiginčija tik dėl Korano ir laikosi Chadžiuose paminėtų dogmų. Pavyzdžiui, musulmonas privalo suvalgyti visą į lėkštę įsidėtą maistą, jei valgis karštas, šiukštu draudžiama aušinti pučiant. Žmogžudystė ir ateizmas - dvi pačios didžiausios islamo nuodėmės. Maistui skirtus gyvulius ir paukščius turi skersti būtinai musulmonas. Prieš pradėdamas melstis nusišlapinęs žmogus privalo prieš maldą žengti mažiausiai 40 žingsnių. Dažnai niekas nežino, kodėl reikia vienaip ar kitaip elgtis. Paprasčiausiai taip parašyta Chadyje. Kaip ir tai, jog musulmonas turi būti apipjaustytas. Niekas nežino, kodėl. Paprasčiausiai senovinėse islamo knygose Chadžiuose rašoma, jog Mahometas ir kiti pranašai buvo apipjaustyti, todėl visiems musulmonams vyrams dera sekti jų pavyzdžiu.
Apipjaustymas, turkiškai "siunet", - didelė musulmoniška šventė. Ji paprastai rengiama berniukui sulaukus 5-7 metų, kai vaikas jau pramokęs tikybos pradmenų ir pasiruošęs Alachą pirmą kartą viešai pripažinti savo Dievu. Berniukui nuperkami puošnūs, dažnai balti drabužėliai bei auksu apvedžiota karūna. Šiais laikais "siunetas" vykdomas civilizuotai - nuskausminus. Atlikti šventos procedūros vaikas dažniausiai vežamas gėlėmis bei šalies vėliava papuoštu automobiliu. Už patirtas nedideles kančias berniukui gausiai atlyginama dosniomis tėvų bei giminių dovanomis, todėl berniukams labai buvo pavydi mergaitės.
Berniukus apipjausto ir žydai, kuriems atlikti šią procedūrą liepia įrašai šventosiose torose. Kartais sūnus apipjausto ir katalikai, tikėdami, jog apipjaustumui užaugus tai turės teigiamos įtakos jo higienai bei lytiniam gyvenimui. Dėl apipjaustymo naudos pasaulyje iki šiol nėra vieningos nuomonės. Ar tai sveika, nesutaria net medikai. JAV gydytojų asociacija porą kartų buvo pasisakiusi už apipjaustymą, porą kartų rekomendavo nepraktikuoti šio veiksmo, iki vyras sulauks pilnametystės. Tiesa, suaugusieji apipjaustymą išgyvena kur kas skausmingiau, tačiau toli ne visi užaugę apipjaustytieji yra dėkingi savo tėvams, o ištaisyti klaidos jau nebeįmanoma. Nuomonė, jog apipjaustymas yra sveika, greičiausiai prietaras iš senos tradicijos.
Ginčai netyla iki šiol
Dėl apipjaustymo naudos pasaulyje iki šiol nėra vieningos nuomonės. Ar tai sveika, nesutaria net medikai. JAV gydytojų asociacija porą kartų buvo pasisakiusi už apipjaustymą, porą kartų rekomendavo nepraktikuoti šio veiksmo, iki vyras sulauks pilnametystės. Tiesa, suaugusieji apipjaustymą išgyvena kur kas skausmingiau, tačiau toli ne visi užaugę apipjaustytieji yra dėkingi savo tėvams, o ištaisyti klaidos jau nebeįmanoma. Nuomonė, jog apipjaustymas yra sveika, greičiausiai prietaras iš senos tradicijos.
Mokslininkų ir gydytojų nuomonės
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šiuo metu apie 30 proc. pasaulio vyrų yra apipjaustyti, iš jų 68 proc. yra musulmonai. Ne religiniu pagrindu daug cirkumcizijų atliekama berniukams JAV, Kanadoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Naujojoje Zelandijoje, Jungtinėje Karalystėje, Pietų Korėjoje, Filipinuose. Jei nėra medicininių indikacijų ar nepriklausoma atitinkamai religinei bendruomenei, vaikų cirkumcizija neleidžiama Suomijoje. Daugumoje demokratinių šalių šiuo metu cirkumcizija nėra rekomenduojama kaip rutininė procedūra visiems berniukams, tačiau jų tėvai, susipažinę su galimais apipjaustymo privalumais ir pavojais, gali priimti sprendimą šiuo klausimu.
Dažniausiai cirkumcizija atliekama dėl medicininių priežasčių. Viena pagrindinių indikacijų yra fimozė, arba negalėjimas atsmaukti apyvarpės už varpos galvutės. Naujagimiams fimozė yra įprasta, tačiau ji būna apie penktadalį 3 metų berniukų ir tik 1 proc. 16-18 m. vaikinų. Fimozė būna įgimta arba įgyta persirgus ar sergant įvairiomis ligomis (pvz., dėl lėtinio apyvarpės uždegimo, sergant cukriniu diabetu, po traumų). Taip pat ji gali būti visiška arba dalinė, kai apyvarpė iš dalies atsismaukia arba neatsismaukia tik varpai esant erekcijos būsenos.
Esant fimozei, atlikti cirkumciziją būtina, nes fimozė sąlygoja blogą higieną ir gali sukelti lėtinį apyvarpės uždegimą. Ji gerokai padidina varpos vėžio tikimybę. Fimozei randėjant, galimas šlapimo susilaikymas. Jei fimozė įgimta, cirkumcizijos nerekomenduojama atlikti anksčiau nei antraisiais gyvenimo metais. Vaikystėje neapipjaustiems vyrams su įgimta fimoze varpos vėžio tikimybė padidėja 10 kartų. Dalinės fimozės atveju apyvarpė gali užstrigti atsmaukta ir sukelti labai skausmingą ir pavojingą būseną - parafimozę. Parafimozei trunkant ilgiau, apyvarpės audiniai labai sutinsta, sutrinka apyvarpės ir varpos galvutės kraujotaka, vėliau audiniai darosi negyvybingi. Susirgus parafimoze reikalinga skubi urologo arba chirurgo pagalba.
Kita priežastis atlikti apipjaustymą yra lėtinės arba besikartojančios uždegiminės apyvarpės ligos. Apyvarpės uždegimas, arba balanopostitas, gali būti ūmus, kai apyvarpė staiga parausta, patinsta, ją ima skaudėti ar niežėti, atsiranda išskyrų. Tokio uždegimo priežastis dažniausiai yra nepakankama apyvarpės higiena. Tinkamai gydant, uždegimas greitai praeina. Tačiau jei toks uždegimas kartojasi dažnai, jis tampa lėtinis, apyvarpė būna paraudusi, jautri, atsiranda apnašų, pradeda randėti ar net susidaro antrinė fimozė. Tokiu atveju taip pat rekomenduojamas apipjaustymas.
Yra nuomonių, kad apipjaustyti vyrai rečiau serga uždegiminėmis šlapimo takų, lytiniu būdu plintančiomis ligomis, varpos vėžiu. Taip, įrodyta, kad neapipjausti kūdikiai ir vaikai iki 5 m. iki 20 kartų rečiau serga šlapimo takų infekcijomis nei apipjaustyti. Tačiau tokiame amžiuje šlapimo takų infekcijos nėra dažnos, taigi tam, kad būtų išvengta vieno vaiko šlapimo takų infekcijos, statistiškai reikia apipjaustyti 111 naujagimių, o vyresniame amžiuje tas privalumas visai išnyksta. Yra įrodyta, kad apipjaustyti suaugę vyrai iki 4 kartų rečiau infekuojasi žmogaus imunodeficito virusu. Vaikystėje apipjaustyti vyrai rečiau serga varpos vėžiu, tačiau vėlesniame amžiuje atlikta cirkumcizija (be abejo, jei nėra fimozės) varpos vėžio rizikos nesumažina. Taip pat pastebėta, jog šalyse, kuriose cirkumcizijos vaikystėje retos, o higiena gera (pvz., Skandinavijos šalyse), varpos vėžio atvejai reti.
Kadangi apipjaustytos varpos galvutė yra atidengta ir nuolat trinasi į drabužius, jos jautrumas sumažėja. Dėl to lytinio akto metu kiek pailgėja laikas iki ejakuliacijos. Žmonėms, kurie kenčia dėl pirmalaikės ejakuliacijos, tai gali būti paranku, tačiau dalis vyrų priešingai - sunkiai pasiekia orgazmą, tokiais atvejais cirkumcizija gali dar labiau pabloginti padėtį. Taigi apibendrindami galime teigti, jog, nesant medicininių indikacijų, rekomenduoti apipjaustymo suaugusiems vyrams negalime, nors turime mokslo įrodytų cirkumcizijos pranašumų - pavyzdžiui, rečiau užsikrečiama ŽIV. Cirkumcizija, kaip ir kiekviena chirurginė operacija, gali sukelti komplikacijų. Jų dažnumas yra iki 3 proc. visų atvejų.
Apipjaustymas ir moterys
Daugelyje arabų šalių mergaičių lyties organų apipjaustymas yra kasdienybė ir privaloma tradicija. Sirija, Eritrėja, Irakas - Lietuva įpareigota priimti pabėgėlius iš šių šalių. Somalis, Sudanas, Egiptas, Jungtiniai Arabų Emyratai - sulauksime pabėgėlių ir iš ten. Tose šalyse iki šiol, nors dar 2012 metais Jungtinės Tautos priėmė rezoliuciją dėl moterų organų žalojimo nutraukimo, apipjaustoma 95-99 procentai mergaičių. Pirmą kartą, kai joms sueina 3-4 metai. Jei tada nesuspėjama, jos apipjaustomos 8-10 metų. Apskaičiuota, kad pasaulyje 125 mln. mergaičių iš Afrikos šalių yra apipjaustytos, o kasmet tokia procedūra laukia 2-3 mln. vaikų.
Mergaičių žalojamos tam, kad suaugusios nepatirtų seksualinio malonumo, kad būtų ištikimos, netrokštų lytinių santykių, nes jie tampa skausmingi. Lyties organai apipjaustomi įvairiai. Lengviausias apipjaustymas, kai nupjaunamas tik klitoris - tuo pašalinamos moters erogeninės zonos. Antrojo tipo apipjaustymas - šalinamos ir mažosios lytinės lūpos. Trečiojo tipo - dar ir makšties žiedo dalis, makštis sulimpa. Lytiniai santykiai tampa labai sunkūs. Vyro garbė yra įveikti sąaugas. Būtent Eritrėjoje ir atliekama daugiausia trečio tipo apipjaustymų.
Apipjaustymo įrankiai - kokia nors stiklo šukė, geležtė. Kraujavimą stabdo purvu, kupranugarių mėšlu. Jei apipjaustymas labai gilus ir smarkiai kraujuoja, moters kojos suglaudžiamos ir surišamos, kol viduje viskas suauga. Taip mergaitės sužalojamos visam gyvenimui. Teko kalbėtis su tokiomis moterimis. Jos visą gyvenimą prisimena tą skausmą ir siaubą, kai buvo apipjaustytos vaikystėje. Apie tokią procedūrą privalo žinoti lietuvaitės, ypač pasirinkusios vyrus iš tokių šalių, kur apipjaustymas dar įprastas dalykas.
Lietuvaitės moterys turėtų žinoti - kodėl, kokiu būdu apipjaustomi jų lyties organai? Ar tai panašu į vyro lyties organo apipjaustymą, kuris atliekamas neva higienos sumetimais? Nėra ko lyginti su vyro apipjaustymu. Tai smurtas prieš moterį - lyties organų pašalinimas ne medicinos tikslais, o dėl vyro interesų. Mergaitės žalojamos tam, kad suaugusios nepatirtų seksualinio malonumo, kad būtų ištikimos, netrokštų lytinių santykių, nes jie tampa skausmingi.
Žaizdas tepa purvu - Labai dažnai taip ir būna. Apipjaustymą paprastai organizuoja vyro motina. To gali tikėtis ir lietuvės jų marčios, ir tokioje šeimoje gimusios mergaitės, jei ir jos atvyko atostogų į tėvo gimtinę. Apipjaustymo įrankiai - kokia nors stiklo šukė, geležtė. Kraujavimą stabdo purvu, kupranugarių mėšlu. Jei apipjaustymas labai gilus ir smarkiai kraujuoja, moters kojos suglaudžiamos ir surišamos, kol viduje viskas suauga. Taip mergaitės sužalojamos visam gyvenimui.
Tai ir siekiama. Ir jų gimdymas būna labai sunkus, net 70 procentai moterų nukraujuoja, nuo sunkių gimdymų žūsta kūdikiai. Atkurti lyties organus įmanoma. Vienoje Londono klinikų teko stebėti atkuriamąsias operacijas. Gydytojai pasakojo, kad moteris be vyro leidimo to daryti negali. O vyrai dažnai nesutinka, esą tada jie taptų pajuokos objektu. Sunku įveikti tą nežmonišką tradiciją, kuri perduodama iš kartos į kartą.
Vienas gydytojas teigia, kad apipjaustymas yra vienas iš būdų sumažinti moterų seksualumą, užkirsti kelią jų paleistuvystei, išsaugoti skaistumą, apsaugoti nuo nereikalingo nėštumo. Dėl šių priežasčių vyrai daugelyje visuomenių, kur praktikuojamas mergaičių apipjaustymas, sau į žmonas renkasi tik apipjaustytas merginas. Pirmiausiai, apipjaustymas vyrui garantuoja, kad mergina bus skaisti iki pat vedybų, kai jis prapjaus užsiūtą šlaplę. Antra, dėl tokio pobūdžio sužalojimo moteris nepatiria seksualinio malonumo, taigi vyras jaučiasi ramus, kad jo žmona jam nebus neištikima. Galiausiai, teigiama, kad apipjaustytos moterys padidina seksualinį vyrų pasitenkinimą.
Nors statistika rodo, kad mergaičių apipjaustymo praktika labiausiai paplitusi Afrikoje ir Azijoje, tyrinėtojai tvirtina, kad nė viena iš šių regionų religijų šios praktikos neskatina. Tačiau musulmonai, krikščionys ir kitų religijų atstovai, ginantys šią tradiciją, ją grindžia teise į religijos laisvę. Bendruomenėse, kur mergaičių apipjaustymas yra būtina sąlyga norint ištekėti, didelę įtaką šios praktikos gyvavimui turi ir ekonominės aplinkybės.
Lietuvoje tikrai netrūks jaunų merginų, mėgstančių egzotiką, nuotykius ir komplimentų negailinčius tamsiaplaukius. Merginos ir dabar mėgsta iš Rytų kraštų haremų ateinančius papročius - įsiverti auskarus į lytines lūpas, bambą. Paklausus, kodėl save žaloja, atsako: „Man taip gražu.“ Esu įsitikinusi, kad tos šeiminio gyvenimo tradicijos darys įtaką ir mūsų šeimoms, įeis į mūsų kultūrą. Jie atsineš ir savo švenčių, ir tradicijų, ir draudimų, ir griežtų reikalavimų paklusti vyro valiai.
tags: #ar #musulmonai #apipjausto #vaikus
