Mokymasis, žaidimai, filmukai, bendravimas su draugais - viskas vyksta skaitmeninių prietaisų pagalba. Ilgas žiūrėjimas į skaitmeninius ekranus yra labai pavojingas vaikų akims. Skaitmeniniai įrenginiai nėra tik prabanga, tai tampa būtinybę. Šie prietaisai naudojami švietimo tikslais ir tampa vis didesne vaiko gyvenimo dalimi.
Žmogaus akis yra neįtikėtinai gerai filtruojanti daugelį matomų ir nematomų šviesos spindulių, su kuriais ji susiduria kasdien. Skirtingai nuo daugumos šviesos spindulių, patenkančių į mūsų akis, mėlynoji šviesa lengvai prasiskverbia per rageną ir lęšiuką, taip pasiekdama tinklainę. Dėl trumpo bangos ilgio ir didelės energijos, mėlynoji šviesa išsisklaido lengviau nei kita matoma šviesa. Dėl šios priežasties vaiko akys sunkiau sutelkia dėmesį, o tai sukelia akių įtampą.
Mėlynoji šviesa kenkia miego ciklui. Skaitmeninių prietaisų naudojimas porą valandų prieš miegą gali slopinti melatonino gamybą organizme ir atitolinti gilų miegą. Vaikų akys, veikiamos mėlynosios šviesos, ypač kol akis dar tik vystosi, turi didesnę riziką patirti geltonosios dėmės degeneraciją, glaukomą ar tinklainės degeneracines ligas (vyresniame amžiuje šios ligos pasireiškia - vėliau).
Pirmiausia, kas šauna į galvą kalbant apie per ilgą sėdėjimą prie kompiuterio, - vaikystėje girdėtas močiutės pamokymas: „Nesėdėk per ilgai prie televizoriaus - akys išvarvės“. Akys neišvarvėjo, bet akinius ant nosies teko užsikabinti. Kompiuteris ryja vaikų laiką. Užuot bendravę su bendraamžiais, lavinę savo socialinius įgūdžius ar bėgioję kieme, maitinę savo smegenis deguonimi ir sportuodami, vaikai vis dažniau ir daugiau laiko leidžia prie kompiuterių ekranų ne tik namuose, bet ir viešosiose kompiuterinėse. Bet kompiuteris vaikams pavojingas ne tik dėl suryjamo laiko, bet ir dėl sukeliamų fizinės sveikatos problemų: nutukimo, stuburo iškrypimų, galvos skausmų ir padidėjusio dirglumo. Dėl per ilgo žiūrėjimo į kompiuterio ekraną mažylio akys išvargsta, ima ašaroti, perštėti, o vėliau atsiranda įvairių regos sutrikimų.
Šiais laikais neleisti vaikams naudotis technologijomis yra neįmanoma, be to neišsiversime, o ateinančios kartos, tikėtina, naudosis jomis dar daugiau. Akių gydytojai nenori būti kategoriški, stengiamės eiti koja kojon su technologijomis ir mūsų patarimas - viską daryti su protu ir saiku.
Kokie yra dažniausi vaikų regos sutrikimai?
Astigmatizmas, toliaregystė ir trumparegystė yra trys pagrindiniai regos sutrikimai. Vaikams, ypač nuo naujagimystės iki mokyklos, dažniausiai diagnozuojama neaukšto laipsnio toliaregystė, kas jų amžiuje yra visiška norma. Iš patologinių būklių vaikams dažniausiai diagnozuojame trumparegystę, kuomet blogai matoma į tolį, ryškiai nematoma daiktų, esančių 5 metrų atstumu. Kartais vaikai to patys nejaučia ir tai, kad turi trumparegystę, paaiškėja tik patikrinus regėjimą. Anksčiau trumparegystė būdavo nustatoma vyresniems vaikams - viduriniame ir vėlesniame mokykliniame amžiuje. Dabar, deja, trumparegystė nustatoma vis jaunesniems vaikams, kartais jau prieš mokyklą prireikia vaikui akinukų, nes jis trumparegis.
Kodėl taip nutinka? Tai bėda, apie kurią garsiai kalbame jau seniai: anksčiau vaikai gerokai daugiau laiko būdavo gryname ore ir neturėjo išmaniųjų technologijų. Anksčiau buvo tik televizoriai, ir tie vaikams įdomią laidą rodydavo kartą per dieną - „Labanakt vaikučiai“. Dabar vaikai daug laiko praleidžia ne tik prie televizorių, bet ir prie kompiuterių, planšečių, išmaniųjų telefonų. Vaikai ir technologijos labai aktuali tema ne tik akių ligų gydytojams. Sunerimę ir vaikų psichinės sveikatos specialistai, taip pat ortopedai, kadangi vaikai daug laiko praleidžia prie ekranų ir mažiau juda, dėl to turi stuburo, laikysenos problemų.
Ką daryti, kad apsaugoti vaikų akis?
Pirmiausia išmokykite vaiką dirbant kompiuteriu kuo dažniau mirksėti, taip jis drėkins nuo ilgo įtempto žiūrėjimo džiūstančias akis. Ne mažiau svarbu pasirūpinti tinkamu kambario, kuriame su kompiuteriu žaidžia vaikas, apšvietimu: reikia užtikrinti, kad ekrane neatsirastų atspindžių. Tam tereikia pakreipti monitorių truputį žemyn, kad virš jo esančio šviesos šaltinio šviesa neatsispindėtų ekrane. Monitorius „gadina“ ir laiku nuo jų nenuvalytos dulkės. Ir svarbiausia - dirbti, o ypač vaikui, galima tik su kokybiškais, techniškai tvarkingais ir sertifikuotais monitoriais, jokių mirgančių ekranų!
Taip pat būtina pasirūpinti tuo, kas monitoriaus viduje. Ekrane matomi simboliai turi būti ne pernelyg smulkūs, gerai matomi ir įskaitomi. Ir galiausiai, labai svarbu pasirūpinti, kad žiūrėjimu į kompiuterį nebūtų varginamos pernelyg ilgai.
Ikimokyklinio amžiaus vaikams per dieną prie kompiuterio galima praleisti ne daugiau kaip 15-30 minučių. Laikas, praleistas prie ekrano, gali būti skaidomas į 5 ar 10 minučių dalis per dieną. 9-12 metų vaikams per dieną patartina prie kompiuterio praleisti ne daugiau kaip 45 minutes, darant 15 minučių pertrauką.
Jei viena, o juo labiau netaisyklinga, poza praleidžiama kelios, o kartas keliolika valandų, natūralu, kad visi sąnariai, stuburas, kaklo raumenys ir apskritai visas kūnas „susirakina“, ir atrakinti jį gali būti labai nelengva. Patarkite vaikui kiek įmanoma dažnai keisti sėdėjimo pozą. Jei vaikas kompiuteriu nuolat žaidžia ant jam nepritaikytos kėdės ar prie jam nepritaikyto stalo, - laikysenos ir stuburo problemos garantuotos. Rūpestingi tėvai turėtų įsitikinti, kad jų vaikas sėdi taisyklingai, jei ne - laikyseną pataisyti, nes patys vaikai nekreipia į ją dėmesio. Vaiko kėdė turėtų turėti juosmens išlinkimą ir atramą rankoms. Stalo aukštis turi būti toks, kad dirbant rankos nebūtų pakeltos arba pernelyg nuleistos.
Vaikai nejaučia, kada pavargsta ir kada reikia daryti pertraukas, todėl tai - tėvų rūpestis. Jeigu kūno padėtis ilgą laiką nekinta, vaikas jaučiasi pavargęs ir nedarbingas. Norint sumažinti fizinio diskomforto ir traumos tikimybę, labai svarbu tinkamai sėdėti ir daryti pertraukėles, jų metu atlikti fizinius pratimus.
Akių mankštos pratimai
- Užsimerkus, nepasukant galvos, skaičiuojant nuo 1 iki 4 žiūrėti į kairę, skaičiuojant nuo 1 iki 4 žiūrėti į dešinę, skaičiuojant nuo 1 iki 6 žiūrėti tiesiai, skaičiuojant nuo 1 iki 4 žiūrėti į viršų, skaičiuojant nuo 1 iki 4 žiūrėti į apačią, skaičiuojant nuo 1 iki 6 žiūrėti tiesiai.
- Skaičiuojant nuo 1 iki 4 žiūrėti į savo rodomąjį pirštą, ištiestą 25-30 cm atstumu nuo akių, skaičiuojant nuo 1 iki 6 žiūrėti į tolį.
- Sukant žvilgsnį ratu sukti akis 4-5 kartus iš kairės pusės į dešinę ir 4-5 kartus - iš dešinės į kairę, skaičiuojant nuo 1 iki 6 žiūrėti į tolį.
Fizinių pratimų kompleksas sėdint
- Atsisėsti ant kėdės - nugarą laikyti tiesiai, į atkaltę nesiremti, kojas tvirtai atremti į grindis. Pakelti rankas. Kaire ranka paimti už dešinės rankos riešo ir lėtai palenkti rankas į šoną.
- Atsisėsti ant kėdės krašto ir sudėti rankas už nugaros, ant liemens.
- Atsisėsti ant kėdės ir apėmus rankomis pakelti aukštyn vieną kelį, po to - kitą.
- Atsisėsti, ištiesti nugarą ir pasukti liemenį į vieną pusę. Suskaičiuoti iki 5 ir pasukti į kitą pusę. Suskaičiuoti iki 5.
- Atsisėsti, ištiestas kojas pakelti horizontaliai ir sukryžiuoti.
- Atsisėsti ant kėdės krašto ir pražergti kojas. Pasilenkti kiek galima žemyn.
- Atsistoti truputį toliau už kėdės ir pasilenkti, ištiestomis rankomis laikantis už kėdės atkaltės. Žiūrėti žemyn. Kiekvieną pratimą pakartoti po 4-5 kartus.
Kiekvienas raumenų įtempimo pratimas turi būti atliekamas keletą sekundžių. Atsipalaidavimui pakanka pratimus pakartoti 5-10 kartų.
- Pečius pakelti, nuleisti. Kartoti 6-8 kartus. Atpalaiduoti pečių juostos raumenis.
- Padėti plaštakas išorine puse ant juosmens. Stumti alkūnes į priekį ir žemyn lenkti galvą. Po to stumti alkūnes atgal, kelti galvą ir išsiriesti. Tempas lėtas.
- Dešinę ranką tiesti į priekį, kairę - į viršų. Keisti rankų padėtį. Pratimą baigti, nuleisti rankas ir pakratyti plaštakas. Kartoti 4-6 kartus.
- Laisvai pakelti rankas į šalis, lengvai išriesti nugarą, „numesti“ rankas, po to jas pakelti ir sukryžiuoti ant krūtinės.
Pelė kuo arčiau klaviatūros.
Akių mankšta (Eyes exercises)
Specialisto patarimai
Akių ligų gydytojai rekomenduoja vaikams iki dvejų metų išvis sąmoningai neduoti šių technologijų. Kai tėvai namuose žiūri televizorių, mažas vaikas jo ir taip kažkiek pamato fone. Vaikams nuo 2 metų iki mokyklos rekomenduojame leisti pabūti pusę valandos per dieną, jei šeimoje yra polinkis į trumparegystę ar kitas refrakcijos ydas, o jei nėra tokio polinkio ir vaikas pakankamai pabūna lauke - iki valandos. Jeigu vaikas nori ir televizorių pažiūrėti, ir telefonu pažaisti, laiką išskirstykite taip, kad bendra suma būtų ne daugiau kaip pusvalandis ar valanda.
Šiandien net ir pradinukams nemažai užduočių skiriama atlikti kompiuteriu. Anglų kalbos, informacinių technologijų ir kitose pamokose būna projektų, kai vaikai pratinami ieškoti informacijos internete. Taigi, mokyklinio amžiaus vaikai neišvengiamai bus prie kompiuterio, kiek tai reikalinga paruošti namų darbus. Idealu būtų, jei mokinukai savo reikmėms (žaisti, žiūrėti filmus ir pan.) prie išmaniųjų technologijų praleistų ne daugiau kaip valandą per dieną.
Technologijų įtaką akims yra sunku pagrįsti moksliniais ilgos trukmės tyrimais, nes technologijos mūsų gyvenime aktyviai naudojamos tik kelis dešimtmečius. Dabar tik auga pirmoji karta, kuri jas naudojo nuo mažų dienų.
Visgi neseniai konferencijoje išgirdau apie Azijos mokslininkų atliktą tyrimą, kurio metu jie stebėjo dvi vaikų grupes - vieni lauke būdavo 2-3 valandas kasdien, kiti - mažiau. Vaikai, kurie ilgai būdavo lauke, turėjo sveikesnes akis už tuos, kurie į lauką nėjo. Net jei trumparegystė vaikams jau buvo nustatyta, kasdien būnant gryname ore, ji gerokai lėčiau didėjo. Todėl rekomenduojama vaikams kuo daugiau būti lauke. Vasarą tai įmanoma, tačiau Lietuvoje ji trumpa, todėl rudenį, žiemą ar pavasarį tėvai turi įdėti pastangų, kad vaikai pabūtų lauke. Grynas oras ir dienos šviesa yra efektyviausios ir pigiausios akių profilaktikos priemonės.
Genetika turi lemiamą vaidmenį. Jeigu šeimoje genetiškai yra polinkis turėti, pavyzdžiui, trumparegystę, vaikas gali visą dieną būti lauke ir neturėti jokios technologijos namuose, greičiausiai jis bus trumparegis. Be to, trumparegystė linkusi progresuoti. Sužinoję, kad tėvai yra trumparegiai, mes perspėjame, kad didelė tikimybė, jog vaikas ne tik pasieks jų dioptrijų skaičių, bet ir pralenks. Dabar stebima akceleracija - žmonės auga didesni, atitinkamai auga ir jų akies obuolys. Akies dydis lemia trumparegystę, yra tam tikra jos rūšis - ašinė trumparegystė.
Požymių yra daug. Kai vaikas paauga, patikrinti, ar gerai mato, galima paprastu būdu: jeigu suaugusysis mato gerai, gali paprašyti vaiko pasakyti, pavyzdžiui, priešais važiuojančio automobilio numerį. Maždaug iš to paties atstumo vienodai turėtų matyti ir vaikas, ir suaugusysis.
Pirmiausia - pasirūpinti tinkamu apšvietimu namuose. Jis neturi būti per ryškus, kaip, pavyzdžiui, būna prekybos centruose, bet ir ne per blausus. Vaikui būnant namuose, kai jis žaidžia, ruošia pamokas ar skaito, apšvietimas turi būti optimalus - geriausia, jei tai dienos šviesa. Kai jos neužtenka, nepalikite vaiko jaukioje prieblandoje, tai nesveika akims.
Kai vaikas naudoja „savo valandą“ žiūrėdamas televizorių ar būdamas prie kompiuterio, būtina daryti pertraukėles. Amerikiečių mokslininkai rekomenduoja kas 20 minučių daryti 20 sekundžių pertrauką ir pasižiūrėti į tolį (5-6 metrai). Nereikia nieko ypatingo, tiesiog prieikite prie vaiko, pakalbinkite jį, ar patinka filmukas. Užtenka, kad jis trumpam atitrauktų akis. Tai galioja piešiant, rašant, dėliojant lego, tada, kai vaikai dirba kažką iš arti ir susikaupę.
Vis dažniau ateina tėvų su skundu, kad jų vaikas trina akis. Patikrinus jokių uždegimų ar ligų nerandame. Priežastis - sausėja akys. Iki šiol tai daugiau buvo suaugusių žmonių problema, kuri susijusi su organizmo senėjimu, kuomet sausėja oda, gleivinės, akys. Kuo toliau, tuo dažniau nustatome tai vaikams. Gal jie nemoka įvardinti, kad akys sausėja, bet tėvai pastebi, kad jie trina akis, markstosi, dažniau mirksi, kartais akys parausta. Kaip galime padėti vaikui? - Priminti, kad jis nepamirštų pamirksėti. Matant, kad vaikas kažkur užsižiūrėjo (tada mirksima rečiau), prieikite ir pasiūlykite pamirksėti. Sausoms vaikų akims įtakos turi ir technologijos, nes žiūrint į ekranus rečiau mirksi, ir aplinka - Lietuvoje ilgas šildymo sezonas bei sausi butai. Akių gydytojai vartoja naują sąvoką - „miesto akių sindromas“.
Tikra tiesa. Iš senų laikų žinoma, kad morkose gausu vitamino A, kuris reikalingas akims. Dar vienas naudingas produktas - mėlynės.
Akims kenkia ir kompiuteriai, ir telefonai, ir televizoriai, ir planšetės. Kokių dar negalavimų dažniau nustatoma? „Glaukoma nustatoma ir jaunesniems žmonėms, net vaikams. Gydžiau mergaitę, ja susirgusią 12 metų, dabar jai 27-eri, ji mato. Šia liga sergant padidėja spaudimas akies viduje, siaurėja akiplotis, ima atrofuotis regos nervas ir silpnėja regėjimas. Žmogus anka, bet nejaučia, nes akių neskauda, - kalbėjo medikė. - Kartais ateina pacientai, viena akimi nematantys, bet to patys nežino. Pas oftalmologą reikėtų suskubti ir jeigu matomas iškreiptas vaizdas, nes gali būti diagnozuota geltonosios dėmės degeneracija. Gydytoja paminėjo, kad pasitaiko, jog dėl šios ligos per vėlai kreipiasi.
Vis dėlto jeigu vaikui tenka pirkti akinius, rekomenduoja išrinkti tokius rėmelius, kurie jam ir tiktų, ir patiktų, kad būtų malonu nešioti. Be to, reikėtų perkant atsižvelgti ir į tai, kuriam laikui jie skiriami - jeigu tik trims mėnesiams ar pusmečiui, tai neverta įsigyti brangių lęšių; pastarieji turėtų būti iš plastiko, kad sudužę nesužeistų akių.
Anksčiau vaikų akis labiausiai gadindavo ilgas televizoriaus žiūrėjimas. Dabar prie to prisidėjo ir kompiuteris. Apie tai, kas dar kenkia vaikų akims ir ką daryti tėvams, kad vaikų regėjimo kokybė būtų išsaugota, pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja oftalmologė, medicinos daktarė Dalia Krivaitienė.
Mūsų mažieji dažniausiai kenčia nuo žvairumo, įvairių įgimtų patologijų, refrakcijos sutrikimų: trumparegystės, astigmatizmo ar toliaregystės. Tėveliai turėtų nuolat stebėti savo vaikus, atkreipti dėmesį į tai, ar nėra kokių nors požymių, galinčių rodyti silpną ar silpstantį vaiko regėjimą. Galbūt vaikas ėmė dažniau skųstis, kad jam skauda akis. Galbūt pastebite, kad į kokį nors objektą jis žvelgia ne tiesiai, o viena veido puse. O galbūt pastebite, kad nuotraukoje, darytoje fotoaparatu su blykste, jo akys ne raudonos arba raudona tik viena. Šie požymiai gali rodyti vienokį ar kitokį regėjimo pablogėjimą. Akių gydytojas, patikrinęs vaiko regėjimą ir laiku pradėjęs gydyti, gali ne tik sustabdyti silpnėjantį regėjimą, bet dažnai ir visiškai jį atkurti.
Vaikams augant, atsiranda papildomų veiksnių, veikiančių jų akis. Vienas labiausiai paplitusių yra pernelyg ilgas televizoriaus žiūrėjimas. Mažo vaiko dar ne iki galo susiformavusioms akytėms televizorius tikrai kenkia. Vis dėlto šiais laikais vaikų akims padaromos žalos dydžiu televizorių jau ima lenkti kompiuteris, mobilieji telefonai, skaitmeninių žaidimų aparatai. Su šiais įrenginiais daug laiko praleidžiantiems vaikams padidėja trumparegystės atsiradimo ir progresavimo rizika - būtent dabar pastebime itin plintančią trumparegystę tarp mokyklinio amžiaus vaikų.
Tai vyksta todėl, kad, žiūrint į kompiuterio ekraną, akys pavargsta kur kas greičiau. Kiekvienas simbolis (raidė, paveiksliukas ir kt.) kompiuterio monitoriuje yra sudarytas iš mažyčių taškelių - jis nėra vientisas kaip, tarkim, spausdintame tekste. Dėl to tekstas mirga, o žiūrėjimas į monitorių labiau vargina akis. Negana to, vaikai į kompiuterio monitorių dažniausiai žiūri iš labai arti, o tai irgi kenkia akims.
Geriausia, kad vaiko kambaryje apskritai nebūtų televizoriaus, o kompiuterinių žaidimų laiką tėveliai kontroliuotų ir griežtai ribotų. Vaikams iki dvejų metų televizorius ir kompiuteris apskritai turėtų būti tabu, o 2-5 metų vaikams šis laikas turėtų būti ribojamas iki 1 val. per dieną.
Tai - teršalai, esantys vandenyje, maiste ar ore - jie gali patekti ir į akių gleivinę bei sukelti dirginimą. Dažniausiausiai susiduriame su smalkėmis, azoto bei sieros oksidais, angliavandeniliais ir paprasčiausiomis dulkėmis. Akis gali dirginti ir tabako dūmai, buitinė chemija, dirbtiniai šviesos šaltiniai (suvirinimo aparatai ar kartais netgi paprasčiausia dienos šviesos lempa). Netgi natūrali saulės šviesa gali pažeisti akis, nes jos, skirtingai nei žmogaus oda, nesugeba apsisaugoti nuo saulės skleidžiamų ultravioletinių spindulių. Negana to, akies tinklainė neturi skausmo receptorių, todėl žvelgimas į saulę gali pakenkti, pačiam žmogui to visiškai nejaučiant.
Įprastai pirmąkart kūdikio regėjimas tikrinamas, iki jam sukanka vieneri metukai. Tačiau jei tėveliams kyla įtarimų, kad kūdikio akims kažkas negerai, reikėtų nedelsti. Jei nėra jokių nukrypimų nuo normos, antrąkart tikrinama vaikui sulaukus trejų, trečiąkart - šešerių metų. Jei vaikui nustatoma kokia nors akių liga, jos gali būti tikrinamos ir du kartus per metus ar net kas trys mėnesiai.
Vaiko akims teigiamos įtakos turi 2-3 valandas per dieną trunkantys judrūs žaidimai lauke. Tada akys gauna reikiamo deguonies ir iš aplinkos oro, ir dėl pagerėjusios kraujotakos. Akims taip pat padeda vitaminai A, C ir E, greipfrutų sėklų ekstraktas bei luteinas (jo galima gauti valgant žalias daržoves: špinatus, ropes, salotas, brokolius ir žirnius).
Šiais laikais mokyklinio amžiaus vaikams pamokų ruoša užima nemenką laisvalaikio dalį, todėl rekomenduotina, ruošiant namų darbus, daryti pertraukas - kas 1 valandą po 15 min., o kas 3 val. pertrauka turėtų būti ne trumpesnė nei 1valanda, ją praleidžiant lauke, gryname ore.
Planšetė - tai kartu ir kaip knyga, ir kaip kompiuteris. Moksliniai tyrimai nerodo, kad kompiuteriai kenktų akims - kompiuteriai nesukelia kažkokių ilgalaikių regėjimo pakitimų ir pakenkti akims negali. Turbūt girdėjote apie kompiuterinio regėjimo sindromą - žmonės, kurie ilgai dirba prie kompiuterio, jaučia akių įtampą, neryškiai mato, sausėja jų akys, skauda galvą. Šie simptomai būdingi visiems, dirbantiems prie kompiuterių. Kol kas dar neaišku ir neįrodyta, kad dirbantiems su kompiuteriais šie simptomai dažnesni palyginus su tais žmonėmis, kurie dirba kitą regėjimo įtampos reikalaujantį darbą. Siekiant išsiaiškinti kompiuterių įtaką akims, atlikta keletas tyrimų. Pavyzdžiui, buvo tiriama, kokie faktoriai skatina trumparegystės didėjimą. Dauguma mokytojų sako, kad nuo kompiuterių genda akys, daugėja trumparegių. Nėra nė vieno mokslinio tyrimo, įrodančio, kad kompiuteris ar televizorius kenktų akims, kad dėl jų atsirastų ilgalaikių pakitimų.
Kitas atvejis, jei į planšetę žiūrėsime kaip į knygą. Ilgas darbas iš arti gali skatinti trumparegystės atsiradimą. Tokių mokslinių darbų būta, bet jų nėra labai daug. Vienas Norvegas mokslininkas tyrė aukštosios mokyklos studentus - kompiuterio, televizoriaus ir skaitymo įtaką jų akims. Nustatyta, kad tiems, kurie ilgiau skaitė, trumparegystė buvo dažnesnė. Manau, planšetė iš esmės nekenkia, arba kenkia tiek, kiek knyga - kiek knygos skaitymas. Lyginant su knygomis, planšetės turi ir privalumų: pavyzdžiui, silpnaregiai planšetėse tą patį tekstą mato geriau nei laikraštyje, knygoje. Tai dėl specialaus apšvietimo iš apačios, be to, galima išsididinti raides. Gerai įrengus darbo vietą, planšetės tikrai neturi kenkti akims.
Pagrindinis dalykas kalbant apie trumparegystę - paveldimas polinkis. Antra - augantiems vaikams labai svarbu dienos šviesa. Jeigu vaikas mažai laiko praleidžia lauke, jam trumparegystė gali atsirasti dažniau. Tad jei vaikas sėdi namie prie televizoriaus, neišeina į lauką, priežastis ne televizorius ir ne kompiuteris, o dienos šviesos nematymas.
Daugėja kompiuteriais dirbančių žmonių, galbūt todėl ir nustatome daugiau žmonių, kuriems reikia akinių. Jei žmogus anksčiau dirbdavo kitokį darbą, nereikėdavo įdėmiai žiūrėti, turėdavo nedidelę problemą ir galbūt apie ją net nežinojo. O dirbant su kompiuteriu problemos labiau jaučiasi.
Negalime sakyti, kad tai visiška teisybė, tačiau ir teigti, kad kompiuteriai akims nedaro jokios įtakos, taip pat būtų klaidinga. Tiesą sakant kenkia ne pats kompiuteris, tačiau nesaikingas naudojimasis juo. Nepriklausomai nuo to, ar tai bus Dell, Asus, daugelio mylimi Apple kompiuteriai ar dar kiti, visų jų įtaka akims bus neigiama, jeigu į ekranus žvelgsime nesaikingai. Kaip minėjome, ilgiau žvelgiant į kompiuterio monitorių akys pavargsta nuo įtampos, tad jaučiame diskomfortą. Pirmiausia, jei ilgai naudojatės kompiuteriu (kartais tai neišvengiama dėl mokslų ar darbo specifikos), tikslinga maždaug kas 20 minučių padaryti trumpas pertraukėles, kurių metu atlikti kelis akių mankštos pratimus. Būtina paminėti ir tai, kad įsistebeiliję į ekraną, kaip teigiama, paprastai mirksime net tris kartus rečiau! Tai lemia akių sausėjimą, pastarasis susijęs su akių perštėjimu ir dirglumu.
Mes visi - nuo mažiausio smalsučio iki senolio, kuris internete atrado anūko nuotraukas, - gyvename amžiuje, kai ekrano žiburys tapo naująja saulės šviesa. Telefonas ryte, kompiuteris darbe, televizorius vakare: akys dirba be pertraukos. Tačiau ką jos išties jaučia ir kaip ekranai keičia mūsų regėjimą bei bendrą savijautą? Žiūrint į ekraną, kiekviena akies struktūra turi dirbti išvien: ragenai ir lęšiukui sufokusuoti vaizdą, vyzdžiui reguliuoti šviesos kiekį, o tinklainei - priimti ir perduoti vaizdo signalus į smegenis. Prie ekrano darbas ypač apkrauna akies raumenis: jie ilgai išlaiko sutelktą fokusą į artimą atstumą, todėl greičiau pavargsta. Ilgainiui tai pasireiškia akių nuovargiu - sausumo, deginimo, paraudimo ir neryškaus matymo pojūčiais, taip pat galvos skausmais.
Viena dažniausių temų - mėlyna šviesa. Ji turi trumpesnį bangos ilgį ir didesnę energiją, todėl lengviau prasiskverbia per akį iki tinklainės. Būtent dėl to daug specialistų pabrėžia, kad ilgai veikiama mėlyna šviesa gali sukelti akių įtampą, sunkumą susikoncentruoti ir neryškų vaizdą, ypač vaikams.
Skaitmeninė akių įtampa apibūdinama simptomų rinkiniu: akys skauda, degina, jos išsausėja, matymas susilpnėja po ilgo žiūrėjimo į ekraną. Ilgalaikė koncentracija į artimus objektus - ypač vaikystėje, kai akys dar vystosi - gali prisidėti prie trumparegystės (miopijos) vystymosi arba jos progresavimo.
Ekranų technologijos tobulėja: nauji monitoriai ir televizoriai mažina vaizdo mirgėjimą ir gerina kontrastą, o tai sumažina akių įtampą. Didelės raiškos ekranai, tinkamas ryškumo ir kontrasto nustatymas bei ergonomiškas ekranų išdėstymas gali reikšmingai sumažinti diskomfortą.
Vienareikšmiško „saugios“ valandų ribojimo nėra, nes poveikis priklauso nuo amžiaus, užsiėmimo pobūdžio ir pertraukų. Specialistai dažnai rekomenduoja darbo ritmą: kas 45-60 minučių padaryti 5-10 minučių pertrauką, žiūrėti į tolį ar išeiti į lauką, taip leisdami akims pailsėti. Taikykite 20-20-20 taisyklę: kas 20 minučių žiūrėdami į ekraną, 20 sekundžių žvilgtelėkite į objektą, esantį mažiausiai 20 pėdų (≈6 m) atstumu - tai sumažina akių raumenų įtampą ir atstato fokusą. (Plačiai rekomenduojama praktika specialistų patarimuose).
Reguliuokite ekrano ryškumą ir kontrastą: pritaikykite ekrano ryškumą prie aplinkos apšvietimo, kad jis nebūtų per ryškus ar per tamsus. Naudokite ekrano filtrus arba programinę įrangą, mažinančią mėlyną šviesą vakarais (pvz., naktinis režimas). Tai padeda apsaugoti miego ritmą ir mažina stimulaciją prieš miegą.
Užtikrinkite ergonomiką: ekranas turi būti akių lygyje arba šiek tiek žemiau, maždaug 40-70 cm atstumu nuo akių, priklausomai nuo ekrano dydžio. Mirksėkite dažniau ir, jei reikia, naudokite dirbtines ašaras: tai padeda palaikyti ašarų plėvelę ir sumažinti sausų akių simptomus.
Rūpinkitės apšvietimu: venkite atspindžių ekrane ir stipraus kontrasto tarp ekrano ir aplinkos - minkštas foninis apšvietimas gali padėti. Apsvarstykite specialius akinius darbui su kompiuteriu: oftalmologai rekomenduoja juos toms, kurios ilgas valandas dirba prie ekranų - akiniai gali mažinti akių įtampą ir blokuoti dalį mėlynos šviesos.
Akies sveikatai svarbūs mikroelementai: liuteinas ir zeaksantinas, vitaminas A, vitaminai C ir E, cinkas bei kiti antioksidantai padeda palaikyti tinklainės sveikatą. Šis mitas turi dalį tiesos: sėdėjimas labai arti ekrano nepadaro „akims žalos“ per trumpą laiką, tačiau ilgas nuolatinis fokusavimas į artimą atstumą be pertraukų gali skatinti trumparegystės progresavimą, ypač vaikams. Be to, per arti sėdint padidėja akių įtampa ir diskomfortas. Mėlynos šviesos poveikis melatonino gamybai ir smegenų budrumo signalams reiškia, kad žiūrėjimas į ekraną prieš miegą gali atitolinti užmigimą ir sumažinti miego kokybę.
Akiniai su specialia danga, kurie mažina mėlynos šviesos kiekį, gali sumažinti akių įtampą ir pagerinti komfortą dirbant ilgas valandas prie ekrano. Jei po priemonių taikymo simptomai - stiprus ir ilgalaikis neryškus matymas, skausmas, pastebimi regėjimo pokyčiai ar jis prastėja - būtina kreiptis į akių gydytoją.
Su vaikais geriausiai kalbėti atvirai ir žaismingai. Nustatykite aiškias taisykles: ekrano laikmatis, ekrano laikas prieš miegą ribojamas, paskatinkite žaidimus lauke ir bendras šeimos veiklas be ekranų. Pradėkite dieną nuo 5 minučių akių „atvertimo“: mirksėkite, pamerkite akis drėkinančiai, pažvelkite pro langą į tolį. Į darbo grafiką įtraukite trumpas „akių pertraukas“: atsistokite, išeikite į koridorių ar į lauką. Atlikite paprastus pratimus: sukinėkite akis, žiūrėkite aukštyn žemyn ir į šonus, keiskite fokusą tarp arti ir toli esančių objektų.
tags: #ar #kenkia #kompiuteris #vaiku #akims
