Epilepsija yra lėtinė neurologinė liga, kuriai būdingi pasikartojantys nevalingi priepuoliai dėl stiprių elektros iškrovų galvos smegenyse. Ši liga veikia smegenų nervines ląsteles, sukeldama nenormalų elektros impulsų išsiskyrimą, dėl kurio žmogus gali patirti įvairias fizines ir psichines reakcijas - nuo lengvo sąmonės sutrikimo iki stiprių traukulių. Epilepsija - tai centrinės nervų sistemos liga, kurios metu pakinta neuronų elektrinis aktyvumas. Pakitęs elektrinis aktyvumas sutrukdo normalią smegenų veiklą, sukelia traukulius, neįprastus pojūčius ir elgesį. Epilepsija viena dažniausių lėtinių neurologinių ligų. Ja galima susirgti bet kuriame amžiuje. Tyrimų duomenys rodo, kad tikimybė patirti traukulių priepuolį bent 1 kartą gyvenime yra apie 9 proc., tačiau tikimybė, kad bus nustatyta epilepsijos diagnozė, siekia apie 3 proc. Epilepsija yra neurologinis sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys priepuoliai - staigūs elektrinio aktyvumo protrūkiai smegenyse. Vaikams epilepsija gali smarkiai paveikti jų vystymąsi, išsilavinimą ir bendrą gyvenimo kokybę. Suprasti vaikų epilepsiją yra labai svarbu tėvams, globėjams ir pedagogams, nes tai leidžia geriau valdyti ir paremti sergančius asmenis. Vaikų epilepsija apibrėžiama kaip lėtinė neurologinė būklė, sukelianti pasikartojančius priepuolius dėl nenormalaus elektrinio aktyvumo smegenyse. Šie priepuoliai gali būti įvairaus tipo ir sunkumo, paveikdami vaiko elgesį, sąmonę ir motorinius įgūdžius. Liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažnai prasideda vaikystėje ar paauglystėje. Epilepsijos supratimo vaikams svarba slypi jos potenciale sutrikdyti kasdienį gyvenimą, įskaitant mokymąsi mokykloje, socialinę sąveiką ir šeimos dinamiką.
Epilepsija gali prasidėti bet kuriame gyvenimo tarpsnyje, tačiau dažniausiai ji diagnozuojama vaikams ir vyresniems nei 65 metų žmonėms. Apie 60 proc. šios ligos atvejų prasideda vaikystėje. Kai kurie vaikai, sergantys epilepsija, priepuolius išauga, o kitiems jie gali tęstis ir suaugus. Vaikams pasitaikanti epilepsijos forma su absanso tipo priepuoliais, dažnai gali būti ilgai neatpažįstama ir nediagnozuota. Jai būdingas trumpalaikis sąmonės sutrikimas, sąstingis, įvykių nesekimas. Absansas pasireiškia užsitęsusiu žvilgsniu, nevalingais smulkiais judesiais ranka ar mirkčiojimu. Infantiliniai spazmai - epilepsijos rūšis, kuriai būdinga priepuolių pradžia kūdikystėje. Ji pasireiškia vienam iš maždaug 2-4 tūkstančių vaikų. Infantiliniai spazmų rizika didžiausia pirmaisiais metais po gimimo. Paprastai infantiliniai spazmai prasideda trumpais, retais priepuoliais, susijusiais su miegu ir verkimu. Atrodo, kad kūdikis tiesiog krūpčioja, išsigąsta ar jam suskausta pilvuką, kadangi dažnai po to jis pradeda verkti. Dažniausiai spazmai būna simetriški, tačiau kartais jie gali būti ryškesni vienoje ar kitoje pusėje. Itin dažnai priepuoliai pasireiškia serijomis, vienas paskui kitą. Paprastai jie ištinka tuoj pabudus, tačiau gali kartotis ir bet kuriuo paros metu. Sergant tokios formos epilepsija, dažniausiai pasireiškia viso kūno traukuliai. Jų metu paveikiami abu smegenų pusrutuliai. Generalizuota epilepsija dažniausiai prasideda vaikystėje. Tokios formos epilepsija sergantiems žmonėms pasireiškia židiniai traukuliai. Kitaip nei generalizuoti, jie paveikia tik vieną smegenų dalį. Židininius priepuolius be sąmonės praradimo, jų metu sąmonė ir suvokimas nėra prarandami. Tokiai epilepsijai būdingi ir generalizuoti, ir židiniai priepuoliai. Ji susijusi su Draveto sindromu - labai reta ir sunkia epilepsijos forma, kai ligos eigoje sutrinka psichinė raida. Sergant Draveto sindromu, informacija nėra optimaliai perduodama tarp nervinių ląstelių, o tai sukelia epilepsijos priepuolius ir vėluojantį vystymąsi. Paprastai tokia liga prasideda nesulaukus vienerių metų.
Epilepsijos priepuolis atsiranda dėl nenormalaus smegenų žievės nervinių ląstelių (neuronų) aktyvumo - staigių ir stiprių elektrinių iškrūvių, kurie trumpam paveikia žmogaus išvaizdą ar veiksmus. Jį galima apibrėžti kaip staigų, nevalingą, laikiną elgesio pakitimą, kuris apima sąmonės, judesių, jutimų, autonominės nervų sistemos pokyčius, lydimus nenormalių smegenų elektrinių iškrūvių. Epilepsijos simptomai skiriasi priklausomai nuo priepuolio tipo. Dažniausiai, tas pats asmuo turės visada tokius pačius požymius kartojantis priepuoliams. Traukuliai, kuomet pakitęs smegenų aktyvumas yra tik vienoje lokalizacijoje, tai yra neplinta į kitą smegenų pusrutulį, vadinami židininiais. Jie skirstomi į dvi kategorijas: židininiai traukuliai be sąmonės netekimo ir židininiai traukuliai su sąmonės netekimu. Šie traukuliai dažnai supainiojami su kitais neurologiniais sutrikimais, tokiais kaip migrena ar narkolepsija. Neretai prieš traukulius ligoniams pasireiškia auros, kurių metu gali pasikeisti emocijos, mąstymo pobūdis, uoslė, skonis garsai, jei gali pasireikšti kaip mirksinčios šviesos ar skambesys ausyse. Traukuliai, kuomet pakitęs smegenų aktyvumas įtraukia visas smegenų zonas, vadinami generalizuotais. Toniniai traukuliai sukelia raumenų susitraukimą, dažniausiai apima nugaros, rankų, kojų raumenis. Atoniniai traukuliai sukelia raumenų atsipalaidavimą ir jų metu žmonės dažniausiai staiga susmunka ant žemės. Kloniniai traukuliai sukelia ritmišką raumenų trūkčiojimą, dažniausiai apima veido, kaklo ir rankų raumenis. Miokloniniai traukuliai dažniausiai pasireiškia kaip staigus rankų ar kojų sutrūkčiojimas ar mėšlungiškas krūpčiojimas. Keisti jutimai. Elgesio pokyčiai. Epilepsijos priepuoliai vaikams gali pasireikšti įvairiai: nuo trumpalaikių sąmonės sutrikimų iki stiprių traukulių. Vaikų epilepsija apima įvairius traukulių tipus, tokius kaip generalizuoti toniniai-kloniniai traukuliai, absansai, židininiai traukuliai, miokloniniai ir atoniniai traukuliai. Kokie yra dažni priepuolių tipai vaikams, sergantiems epilepsija? Dažniausi vaikų traukulių tipai yra toniniai-kloniniai traukuliai (anksčiau vadinti grand mal), absansai (petit mal) ir židininiai traukuliai.
Epilepsijos diagnozė patvirtinama ir epilepsijos forma nustatoma gydytojo neurologo arba vaikų neurologo konsultacijos metu, remiantis klinikiniais simptomais, istorija ir tyrimais. Elektroencefalografija (EEG) yra vienas svarbiausių tyrimų epilepsijos diagnozei patvirtinti. Jo metu yra registruojamas smegenų bioelektrinis aktyvumas ir nustatomi epilepsiniai pakitimai. Šis tyrimas padeda gydytojams nustatyti, kuria epilepsijos forma serga pacientas, kaip jis reaguoja į gydymą. Kaip vaikams diagnozuojama epilepsija? Epilepsija diagnozuojama remiantis paciento ligos istorija, fizine apžiūra ir diagnostiniais tyrimais, tokiais kaip EEG ir vaizdiniai tyrimai. Įvairūs tomografiniai tyrimai, kaip kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija ar pozitronų emisijos tomografija, gali padėti aptikti pakitimus ar galvos smegenų pažeidimus sukeliančius epilepsiją. Medicinos centruose „Northway“ Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Kretingoje teikiamos profesionalios neurologijos paslaugos: gydytojų neurologų konsultacijos, atliekami neurologiniai tyrimai, nustatoma tiksli neurologinių ligų diagnozė, skiriamas efektyvus gydymas. Patyrę medicinos centrų „Northway“ Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Kretingoje gydytojai neurologai paskirs reikiamus tyrimus, įvertinę jų rezultatus skirs epilepsijos simptomus padedantį kontroliuoti gydymą, suteiks išsamią informaciją, kaip valdyti priepuolius, vengti juos sukeliančių veiksnių ir saugiai gyventi su šia liga.
Pagrindinis vaikų epilepsijos gydymas yra vaistai. Vaistai nuo epilepsijos (VNE) skiriami siekiant kontroliuoti priepuolius. Vaistų pasirinkimas priklauso nuo priepuolių tipo, vaiko amžiaus ir galimo šalutinio poveikio. Gydymo metodai gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus, raidos stadijos ir konkrečių poreikių. Dauguma šia liga sergančių žmonių gydomi antiepilepsiniais vaistais, kurie padeda kontroliuoti priepuolius. Pritaikius tinkamą gydymą galima pasiekti didelį gyvenimo kokybės pagerėjimą. Kokie vaistai dažniausiai vartojami vaikų epilepsijai gydyti? Yra keletas vaistų nuo epilepsijos (VNE), įskaitant levetiracetamą, lamotriginą ir valproatą. Kai kurie vaikai, sergantys epilepsija, priepuolius išauga, o kitiems jie gali tęstis ir suaugus. Daugiau nei pusę vaikų, kurie ilgą laiką nebepatiria epilepsijos epizodų, vėliau gali nutraukti medikamentų vartojimą ir gyventi gyvenimą be traukulių. Dauguma suaugusiųjų, kurie nepatiria epilepsijos epizodų keletą metų, taip gali nutraukti vaistų vartojimą. Medicininės pagalbos kreipimasis dėl vaiko, sergančio epilepsija, yra svarbus, jei pasireiškia naujo tipo priepuolis, priepuoliai kartojasi dažnai arba priepuolio metu ar po jo atsiranda kančios ar traumos požymių. Vaikų epilepsija yra sudėtinga būklė, kuriai reikia supratimo, valdymo ir palaikymo. Atpažindami simptomus, priežastis ir gydymo galimybes, tėvai ir globėjai gali atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį padėdami epilepsija sergantiems vaikams gyventi visavertį gyvenimą.
Epilepsijos priežastys ir rizikos veiksniai
Liga gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių. Ji gali prasidėti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai susergama iki 30 metų. Polinkis sirgti epilepsija gali būti paveldėtas, tačiau šis sutrikimas gali prasidėti ir žmonėms be šeimos istorijos. Genetinis polinkis. Kai kurie epilepsijos tipai, kurie klasifikuojami pagal traukulių pobūdį ar lokalizaciją smegenyse, yra paveldimi. Todėl yra tikėtina, kad egzistuoja genetinis polinkis susirgti epilepsija. Mokslininkai rado ryšį tarp kai kurių epilepsijos tipų ir specifinių genų, tačiau yra manoma, kad iki 500 genų gali būti susiję su epilepsiją. Galvos trauma. Galvos smegenų pažeidimai. Epilepsiją gali sukelti ir kiti galvos smegenų pažeidimai, tokie kaip augliai ar insultas. Infekcinės ligos. Prenatalinė trauma. Kūdikių smegenys dar nėra pilnai susiformavusios todėl yra ypač jautrios nėštumo metu patirtoms galvos smegenų traumoms, kurias gali sukelti keli skirtingi faktoriai, pavyzdžiui: motinos infekcija, prasta motinos mityba ar deguonis trūkumas. Psichomotorinės raidos sutrikimai. Riziką susirgti epilepsija didina: epilepsijos atvejai šeimoje, galvos traumos, insultas, demencija, nervų sistemos infekcijos, traukuliai vaikystėje. Tam tikros infekcijos ir aplinkos veiksniai gali prisidėti prie epilepsijos išsivystymo vaikams. Pavyzdžiui, tokios infekcijos kaip meningitas ar encefalitas gali sukelti smegenų uždegimą, dėl kurio gali atsirasti traukulių. Genetiniai veiksniai vaidina svarbų vaidmenį daugeliu vaikų epilepsijos atvejų. Kai kurie epilepsijos tipai yra paveldimi, tai reiškia, kad jie gali būti paveldimi. Genetinės mutacijos gali paveikti neuronų bendravimą, todėl gali atsirasti traukulių. Nors gyvenimo būdas ir mityba nėra tiesioginės epilepsijos priežastys, jie gali turėti įtakos priepuolių dažniui ir sunkumui. Pavyzdžiui, miego trūkumas, stresas ir tam tikri mitybos veiksniai (pvz., per didelis cukraus ar kofeino kiekis) kai kuriems vaikams gali sustiprinti priepuolius.
Chirurginis ir alternatyvus gydymas
Chirurginis gydymas taikomas dažniausiai tuomet, kai diagnostiniai testai parodo jog epilepsijos židinys yra nedidelis ir lokalizuojasi smegenų srityje, kuri nėra atsakinga už svarbias ar gyvybines funkcijas. Operacijos metu epilepsijos židinys yra pašalinamas. Kartais kai židinio neįmanoma pašalinti, neurochirurgai gali padaryti pjūvius smegenyse, kurie sustabdytų traukulių plitimą į kitas smegenų sritis. Kartais žmonėms tenka vartoti prieštraukulinius vaistus ir po sėkmingos operacijos, tačiau galima sumažinti jų kiekį ar dozę. Daugelis gydytojų ir pacientų mano, kad epilepsijos chirurgija yra paskutinis gydymo būdas, kuris naudojamas, kuomet kiti gydymo būdai nepadeda. Tačiau tai yra netiesa. Daugelis ekspertų rekomenduoja ligonius, kuriems po antro ar trečio vaisto nuo epilepsijos įvedimo nesėkmės, įvertinti kaip galimus kandidatus epilepsijos chirurginiam gydymui. Tai ypač svarbu atsižvelgti, kuomet gydymas vaistais yra neefektyvus vaikų amžiuje. Diagnozavus aiškų epilepsijos priepuolius generuojantį židinį ir jį pašalinus vaikui nesikartojant priepuoliams galima mažinti medikamentų dozes, ar netgi visai juos nutraukti. Kiekvieną ligonį sergantį atsparia gydymui vaistais forma įvertina epileptologas, jei jis galvoja, kad šis ligonis gali būti tinkamas epilepsijos chirurgijai sušaukiamas gydytojų konsiliumas susidedantis iš neurologo, neurochirurgo, neuroradiologo, neuropsichologo. Sudaromas tyrimų planas. Jums gali būti atlikta miego EEG su video monitoravimu, priepuolio metu registruojama EEG, galvos BMR pagal specialius protokolus įvertinant galimus smegenų patologinius pakitimus, PET, operaciniu būdu laikinai implantuoti EEG elektrodai. Epilepsijos priepuolius nutraukiančios operacijos atliekamos, kuomet prieš operacinio ligonio ištyrimo metu nustatomas tikslus epilepsijos priepuolius generuojantys židinys, kurį galima saugiai visą pašalinti. • Temporalinė rezekcija, dažniausia epilepsijos chirurgijos forma, kuomet ligoniui sergančiam temporaline epilepsija pašalinama dalis priekinės smilkininės skilties kartu su migdoliniu kūnu ir hipokampus. Šios chirurgijos pasekoje pasiekiami geriausi rezultatai pilnai nutraukiant epilepsijos priepuolius 70-80% ligonių. • Žievės patologinio židinio rezekcija, antra pagal dažnumą operacijų gydant epilepsiją chirurginiu būdų. Jos efektyvumas (t.y. • Hemisferotomija - reta ir ypač sudėtinga operacija, kurios metu, dažniau mažiems vaikams atskiriamas epilepsijos priepuolius generuojantis pusrutulis nuo sveiko. Taip išsaugant sveikojo pusrutulio vytymasi. • Kalozotomija apsaugo nuo greito epilepsijos priepuolio išplytimo į abi pusrutulius atjungiant juos ties didžiaja smegenų jungtimi (corpus callosum). Paprastai ji atliekama per du etapus. Pirmu etapus atjungiama priekiniai 2/3 jungties, o nesant pakankam efektui po kurio laiko atjungiamas ir galinis 1/3 jungties. • Daugybinės subpialinės transekcijos atliekamos, kuomet epilepsijos židinys yra kalbos, judėjimą ar regą kontroliuojamose zonose. • Klajoklio nervo (n.vagus) stimuliacija (VNS) atliekama, kuomet ligoniui negalima atlikti kitų epilepsijos chirurgijos formų. Giliųjų branduolių stimuliacija (GSS) taip pat yra vienas iš galimų gydymo būdų. Jos metu elektrodai implantuojami į tam tikras sritis smegenyse ir sujungiami su stimuliatoriumi, kuris implantuojamas po raktikauliu. Elektrodų pagalba stimuliatorius siunčia silpnus elektrinius signalus į smegenis, kurie padeda sumažinti ar netgi pilnai nutraukti priepuolius. Kai kurie žmonės gali pastebėti, kad priepuoliai atsiranda reaguojant į labai specifinius dirgiklius arba situacijas. Kai kurie tėvai svarsto mitybos metodus, tokius kaip ketogeninė dieta, kuri gali padėti kontroliuoti traukulius tam tikriems vaikams.
Vaikų epilepsijos chirurgija – Mayo klinika
Pagalba ir palaikymas vaikams, sergantiems epilepsija
Epilepsija sergantys žmonės jokiu būdu neturėtų būti atstumtieji. Taigi neleiskite, kad visuomenėje sklandantys mitai Jus suklaidintų. Apie 60 proc. šios ligos atvejų prasideda vaikystėje. Kai kurie vaikai, sergantys epilepsija, priepuolius išauga, o kitiems jie gali tęstis ir suaugus. Vaikų epilepsijos sindromas pasireiškia tam tikra traukulių rūšimi; simptomatika yra būdinga tam tikram vaiko amžiui; yra pastebėti tam tikri pokyčiai elektroencefalogramoje. Šis sindromas sunkiai įveikiamas antiepilepsiniais vaistais, dažniausiai taikomos įvairių vaistų kombinacijos. Dažnai priepuoliai pasireiškia ir vėlyvesniame amžiaus tarpsnyje, iš jų neišaugama. Dažnai tėvus dėl vaikų, turinčių epilepsijos sindromą, kamuoja baimė ir nerimas - kaip dažnai vyks priepuoliai, ar vaikas pasveiks, kuo gydyti? Geriausiai į šiuos klausimus atsakyti padės pediatras arba vaikų neurologas, tačiau iš prieš tai pateiktos informacijos matome, kad kai kurios sindromo rūšys yra „išaugamos“ ir gali apsiriboti keliais priepuoliais vaikystėje ar paauglystėje. Tačiau kai kurios yra sunkesnės ir gali tęstis visą likusį gyvenimą. Ligai gydyti dažnai skiriami antiepilepsiniai medikamentai, pavyzdžiui, karbamazepino, gabapentino, valproinės rūgšties, lamotrigino grupės preparatai. Kai kada - ir raminamieji vaistai. Anot specialistų, labai svarbi ir psichosocialinė reabilitacija, mat sergantysis epilepsija ir jų šeimos nariai gali susidurti su tam tikrais apribojimais kasdieniame socialiniame gyvenime. Svarbu ir fiziniai pratimai, pavyzdžiui, kineziterapija. Kitose šalyse rengiami specialistai, padedantys vaikams ir tėvams įveikti šią ligą, kuriamos pagalbos grupės. Be to, sergantiesiems epilepsija rekomenduojama ketogeninė dieta. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad epilepsiją palaiko ir priepuolius skatina tokie išorės faktoriai, kaip alkoholis, stresas, rūkymas, traumos. Tai beveik neaktualu epilepsija sergantiems vaikams, tačiau aktualu epilepsija sergantiems jaunuoliams, tad šie jaunuoliai turėtų būti šviečiami ne tik apie alkoholio, rūkymo ir kt. panašių veiksnių žalą bendrai, bet ir žalą individualiai sergančiam epilepsija. Daugelis specialistų linkę likti optimistais ir teigia, jog vaikų nervų sistema yra labai lanksti ir atspari ilgalaikiams pokyčiams dėl epilepsijos priepuolių. Ar epilepsija sergantys vaikai gali gyventi normalų gyvenimą? Taip, daugelis vaikų, sergančių epilepsija, gali gyventi normalų, aktyvų gyvenimą, jei jiems teikiama tinkama priežiūra ir parama. Kaip galiu padėti savo vaikui, sergantį epilepsija, mokykloje? Bendraukite su mokytojais ir mokyklos personalu apie savo vaiko būklę. Koks yra ilgalaikis epilepsijos poveikis vaikams? Ilgalaikis poveikis gali skirtis, tačiau kai kuriems vaikams gali kilti kognityvinių iššūkių, socialinių sunkumų ar emocinių problemų. Atvejis su Tomu: Prasidėję epilepsijos priepuoliai, naudojami antiepilepsiniai vaistai stabdo vaiko raidą, o kartais vaiko raida nueina žemyn. Tai reiškia, kad kalbantis, vaikštantis vaikas, gali ne tik, kad netobulėti raidos prasme, bet ir gali nustoti kalbėti, vaikščioti, net ir sėdėti ar valgyti. Tomui prasidėję ir nuolat besikartojantys epilepsijos priepuoliai bei vaistų šalutinis poveikis pasireiškė, kad Tomas beveik nustojo kalbėti, tiksliau liko gal 5-6 pavieniai žodžiai (mama, duok, gerti ir pan.). Sumažėjo raumenų tonusas, jautėsi silpnai, buvo apatiškas. Tomas greitai pavargdavo, sunkiai sutelkdavo dėmesį, buvo irzlus, prislopintas, mieguistas, bėgdavo seilės, linkdavo kojos, einant griūdavo arba tiesiog priguldavo ant žemės pailsėti, nes pavargdavo, nors nueidavo vos kelis žingsnius. Sukontroliavus epilepsijos priepuolis reikėjo imtis atstatinėti raidą. Lietuvoje yra sudarytos tikrai geros sąlygos vaiko reabilitacijai, galima rinktis sanatorijas, kuriose dirba tikrai profesionalūs ir savo darbą išmanantys specialistai. Yra 2 teisės aktai, kuriuose yra aprašyta viskas apie reabilitaciją, t.y. kokią diagnozę turint, kokia reabilitacijos rūšis priklauso. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. Vaiko raida sustoja labai greitai, tuo tarpu vėl pasivyti bendraamžius nėra taip paprasta ir greita. Reikalingas nuolatinis vaiko ir mamos darbas, tiek namuose, tiek ir pas specialistus. Tomui epilepsijos priepuoliai baigėsi, kai jam buvo apie 3,5 metų, vadinasi iki 7 metų, kuomet sprendžiamas klausimas į kokią mokyklą eiti mokytis, ar galės vaikas mokytis bendrojo lavinimo mokykloje su visais, turėjau 3,5 metų. Mano tikslas buvo, kad Tomo raida pasivytų bendraamžius iki 7 metų. Todėl nieko nelaukus išsiaiškinau galimybes vykti į sanatorijas, galimybes ambulatoriškai lankytis pas specialistus ir pasiraitoję rankoves abu su Tomu kibome į darbus. 2015 metais važiavome 4 kartus į Druskininkų vaikų sanatoriją „Saulutė“. 2016 metais važiavome 5 kartus į Druskininkų vaikų sanatoriją „Saulutė“. 2017 metais važiavome 2 kartus į Druskininkų vaikų sanatoriją „Saulutė“, 2 kartus buvome Palangos vaikų sanatorijoje „Gintaras“. 2018 metais Tomas pradėjo lankyti pirmą klasę, bendrojo lavinimo mokykloje. Tačiau, vien tik sanatorijų neužtenka, nes sanatorijose tik išmoksti pratimų, užsiėmimų, ką reikia daryti namuose iki kito karto kol nuvyksime į sanatoriją. Taigi, kasdieninis, nuolatinis darbas namuose su vaiku duoda norimą rezultatą. Sanatorijose visose procedūrose stebėjau kaip specialistai dirba su vaiku, ką daro, kokias užduotis ar pratimus atlieka, daug kalbėjausi su specialistais, prašiau patarimų, informacijos ir pan. Manęs kartais klausia kitos mamos: „Kaip tiek kartų Jus išleidžia važiuoti į sanatoriją?“ Atsakymas paprastas: „Nes aš prašau. Važiavimas su vaiku į sanatorijas yra labai susijęs su pačios mamos pasiryžimu ir noru važiuoti, ar tas noras yra tik deklaruojamas, ar vis dėlto imamasi kažkokių veiksmų (kas labai yra svarbu), ar išgirdus atsakymą "Ne, Jums reabilitacija nepriklauso" mama nuleidžia galvą ir sako: "Gerai, aišku, supratau", ar vis dėlto kovoja toliau. Pvz. parašo oficialią užklausą poliklinikos, šeimos medicinos centro ar pan. Daug mamų sutikau, bet kuo toliau, tuo man labiau atrodo, kad pasakymai "neduoda sanatorijos" yra labai vykęs pasiteisinimas ir savęs pateisinimas, nes juk paprašiau, o nedavė..... Reikia suprasti, kad niekas neduoda, o reikia reikalauti, kovoti, galų gale nenusileisti ir visada yra išeitis, jei gydytojas mato, kad mamai reikia ir mama nori - visada duoda kelialapį į sanatoriją. Gydytojai nėra dievai, jie tokie patys žmonės, daug ko nežino, kartais pritingi, bet, jei mato, kad mama mūru stoja už vaiko ateitį, gerovę ir sveiką, nė vienas gydytojas neprieštaraus ir visada padės, patars, palinkės gero kelio....
tags: #ar #kates #reikalingos #vaikams #sergatiems #epilepsija
