Tėvai ir seneliai jaučia pareigą užauginti sveikus vaikus, pasirengusius įveikti visas gyvenimo negandas. Tačiau neretai šias pastangas temdo vaiko nenoras valgyti. Būtų sunku vienareikšmiškai atsakyti, kodėl vaikas nevalgo ir su kuo tai susiję.
„Bene dažniausia problema nuo pat ankstyvos vaikystės - nevalgus arba išrankus vaikas, kuriam sunku įtikti. Tuomet jo maisto racionas tampa labai ribotas, valgomi tik tam tikri maisto produktai, atsisakoma valgyti sveikatai palankius produktus”, - teigia Ž. Dumbraitė-Varkalienė. Jei suaugusieji gali eksperimentuoti, atsisakyti vienų ar kitų produktų, vaikams nerekomenduojama išbraukti jokių produktų ar produktų grupės iš raciono, ypač gyvūninės kilmės. Tačiau kodėl vaikas gali apsiriboti tik vienu produktu, pavyzdžiui, jogurtu?
Galimos priežastys, kodėl vaikas valgo tik jogurtą
Ankstyvosios kūdikystės problemos
Pastebėta, kad valgymo problemų gali iškilti net naujagimystėje. Kai kurie naujagimiai, atsisakydami motinos krūties, teikia rūpesčių ne tik motinoms, bet ir specialistams. Tokio naujagimio elgesio priežastys įvairios. Naujagimis gali atsisakyti žįsti dėl nesusiformavusio čiulpimo reflekso, patirtos traumos gimdymo metu ar dėl išgyvenamo streso bei nepasitenkinimo patekus į didžiulę ir nepažįstamą erdvę.
Naujo maisto baimė
Kūdikystėje, motinos pieną keičiant kitais maisto produktais, mamas gąsdina kūdikio nenoras valgyti naujo maisto, kuris vaikui gali būti neskanus.
Virškinimo trakto sutrikimai
Nenoras valgyti gali būti ir įvairių virškinamojo trakto sutrikimų požymis.
Emocinis diskomfortas
Nuolat verkiantis kūdikis kartais neramus ir dirglus dėl to, kad nepailsi.
Per didelis dėmesys maistui
Mamos, įpratusios manyti, kad svarbiausias kūdikio bei augančio vaiko poreikis yra maistas, nepagalvoja, kad šiai sričiai skiria per daug laiko ir dėmesio, nepastebi, kad vaikui reikia bendravimo, emocinio palaikymo.
Protestas
Kartais vaikai nevalgo reikšdami protestą. Taip pasitaiko šeimose, kur visi užsiėmę, kur užtikrinami fiziologiniai ir buities poreikiai, o emocinio palaikymo stokojama.
Psichologinė trauma
Labai gaila, jeigu apie tai, kad dukra ar sūnus mažai valgo, sakoma pašaliniams žmonėms vaikui girdint. Dėl to jis jaučiasi esąs blogas, dar skaudžiau reaguoja į senelių ar tėvų pastabas ir priekaištus.
Individualūs poreikiai
Yra vaikų, kuriems maisto reikia mažiau, jie būna lėtesni, “rimtesni”, smulkesnio kūno sudėjimo.
Informacijos perteklius
Maistas - vienas iš informacijos šaltinių. Kai jos pakankamai aplinkoje, vaikas gali valgyti mažiau. Žaidžiančiam, aplinką tyrinėjančiam vaikui maistas nėra pagrindinės svarbos objektas.
ARFID sutrikimas
ARFID atveju tokių baimių nėra. Tačiau nerimo simptomai, kylantys dėl siūlomo maisto, yra panašūs. Dėl to šis sutrikimas priskiriamas prie psichikos sutrikimų. Kai kurie asmenys, turintys ARFID, turi baimę vemti arba paspringti. Neretai maisto vengimas gali atsirasti dėl maisto fobijų, kai asmeniui pasiūloma naujo maisto arba maisto, kuris kelia baimę. Jei vaikas valgo tik jogurtą, svarbu išsiaiškinti, ar tai nėra susiję su rimtesnėmis problemomis, tokiomis kaip valgymo sutrikimai. Specialistai, apibūdindami vaiką, kuris valgo labai ribotą kiekį maisto produktų ir itin negatyviai reaguoja į nenorimą maistą, vadina jį „selektyviniu valgytoju“.
Ką daryti, jei vaikas valgo tik jogurtą?
Pirmiausia derėtų siekti išvengti prielaidų netinkamiems įpročiams atsirasti. Jeigu tėvai gerai žino vaiko “silpnąsias vietas”, galima pasiekti rezultatų derybų keliu, bet jokiu būdu ne griežtumu. Jeigu valgymas taps nepasitenkinimo, prievartos ir baimės šaltiniu - nieko gero. Galima bandyti vaikui paaiškinti, jog reikia valgyti, kad jis augtų. Vaikai nori augti.
Rodykite tinkamą pavyzdį
Jei tėvai patys nelabai mėgsta ar valgo daržovių, tai vaikai patys tikrai nesiims iniciatyvos.
Patiekite įvairų maistą
Vietoj to, patiekite įvairiausio maisto, tačiau į porciją visada įtraukite to, ką žinote, kad vaikas tikrai suvalgys. Suporavus mėgstamą maistą su nauju, vaikas jausis saugesnis paragauti.
Siūlykite, bet neverskite
Jūsų užduotis - pasiūlyti kuo įvairesnio maisto, o vaiko - pačiam iš to pasirinkti.
Neskubėkite ir neskubinkite
Jūsų tikslas neturėtų būti tuoj pat peršokti nuo „šlamšto“ prie „sveiko“ maisto. Jūsų tikslas - pasiekti, kad mažylis gerai jaustųsi valgydamas kuo įvairesnį maistą.
Patyrinėkite maistą kartu
Parduotuvėje paskaičiuokite žalius obuolius. Balkone pasodinkite pomidorų ir stebėkite, kaip jie auga. Palyginkite prieskoninių žolelių kvapus. Kartu sukurkite meniu ir drauge gaminkite valgyti. Skaitykite, kas valgoma kitose šalyse.
Pakeiskite patiekimą
Jogurtą galima patiekti puodelyje ir taurėje arba sušaldyti į ledus. Pirkite skirtingų formų makaronus, skirtingos rūšies duoną. Daržoves siūlykite vieną dieną žalias, kitądien pakeptas.
Rūpinkitės užkandžiais
Užkandžiams galima rinktis tiek vaisius, daržoves, tiek ir sūrį, sumuštinius, riešutus, jogurtą, kefyrą ir pan. Geriausia, jei užkandį sudaro ir baltymų, ir riebalų, ir angliavandenių šaltiniai.
Skatinkite sveiką gyvenseną
Įpratinkite vaiką prie visavertės mitybos ir sveikos gyvensenos. Jo valgiaraštyje turėtų būti įvairių maisto produktų: daržovių ir vaisių, kruopų, pieno produktų, mėsos arba žuvies, kiaušinių.
Laikykitės valgymo grafiko
Valgymus planuokite taip, kad alkis atsirastų konkrečiu laiku.
Gaminkite kartu su vaiku
Gaminkite kartu su vaiku ir pasikalbėkite apie skirtingų maisto produktų naudą.
Valgykite visi kartu
Bendri pusryčiai, pietūs arba vakarienė ne tik gerina vaiko apetitą, bet ir padeda užmegzti tvirtesnius tarpusavio santykius, kuria šeimos tradicijas.
Būkite kantrūs ir supratingi
Nesistenkite žūtbūt pamaitinti verkiantį arba suirzusį mažylį. Suaugusiųjų nuotaika prie stalo neturi būti prasta.
Siūlykite alternatyvas
Jeigu vaikas nevalgo kokio nors produkto, pakeiskite jį panašios sudėties, kaloringumo ir maistingumo produktu.
Skatinkite fizinį aktyvumą
Vaikas turėtų reguliariai mankštintis ir kasdien leisti laiką gryname ore. Kuo daugiau energijos išeikvos, tuo greičiau išalks.
Svarbu prisiminti, kad vaikai, galima sakyti, yra sveikos mitybos propaguotojai. Vaikas mėgsta valgyti atskirai: agurką, paskui - mėsos gabalėlį, vėliau duonos ar sausainį. Geria vaikai ne tada, kai valgo, o atskirai. Kol nesusiformavo tradiciniai (neretai dirbtiniai, nenatūralūs) valgymo įpročiai bei psichologinės gynybos mechanizmai, kol vaikas neišmoko taisyklių, kas gerai ir kas ne, jis puikiai jaučia savo fiziologinius poreikius.
Geležis ir hemoglobinas. Kaip maitinti vaiką, kad geležies gautų pakankamai? / Vaida Kurpienė
Jei vaikas atsisako valgyti bet kokį kitą maistą, išskyrus jogurtą, būtina kreiptis į specialistus (šeimos gydytoją, vaikų psichologą ar mitybos sutrikimų specialistą), kad būtų nustatyta priežastis ir sudarytas tinkamas gydymo planas.
Patarimai, kaip sveikai gyventi augantiems vaikams
Pradėkite nuo mažų kiekių
Jei vaikas išvis nevalgo daržovių, pradėkite nuo mažų kiekių, kad ir poros gabalėlių, o vėliau pamažu kiekius didinkime.
Sudarykite mitybos režimą
Sudarykite mitybos režimą, kad tarp valgymų būtų 2-4 val. tarpai. Juk atėjus valgymo laikui vaikas nors šiek tiek turi būti alkanas.
Siūlykite daržoves pirmiausia
Jei vaikas alkanas, siūlyčiau kaip pirmą patiekalą duoti daržovių, o paskui - mėsos, žuvies ar kito karšto patiekalo.
Įtraukite skirtingus produktus
Vaiko ir paauglio racioną per savaitę turi sudaryti skirtingi produktai. Tik taip organizmas gaus visų reikalingų medžiagų - vitaminų, mineralų, antioksidantų, skaidulų ir gerųjų angliavandenių.
Svarbu suprasti, kad ARFID sutrikimą turintis vaikas nevalgo ne todėl, kad yra išlepęs, o dėl to, jog turi mitybos sutrikimą. Taikykite atlygio sistemą. Tam puikiai tinka lipdukų lentelė. Kiekvieną dieną bandykite vieną produktą, kol vaikas pradės jį valgyti nuolat.
Atminkite, kad tėvams turėtų rūpėti, kad vaikas būtų laimingas, o ne kad lėkštė tuščia. Pasitelkus teigiamas emocijas, kantrybę, laiką, pažinus vaiko poreikius ir galimas išrankumo priežastis, įmanoma pasiekti gana gerų rezultatų.
Maisto papildai ir vitaminai
Vaistininkė Lijana Veismanienė teigia, kad yra situacijų, kuomet vitaminų kompleksai yra reikalingi kaip pagalbinė priemonė, pavyzdžiui, kai dėl ligos ar patirtų streso situacijų sutrinka vaiko mityba, maisto medžiagų pasisavinimas ar įtariama, kad jis yra nepakankamas. Kalbėdama apie apetitą gerinančius vitaminus vaistininkė sako, kad vienas svarbiausių ir pagrindinių šiuo atveju yra vitaminas C. Vaikams jį derėtų duoti labai atsargiai, pasikonsultavus su gydytoju ir parinkus tinkamą dozę bei formą pagal atžalos amžių.
Jei vaikas neserga, neturi rimtų virškinimo, psichologinių problemų, lemiančių apetito stoką, normaliai auga ir nekrenta svoris, pabandykite vaistinėse esančių maisto papildų, kurių sudėtyje yra augalinių medžiagų, skatinančių apetitą. Viena iš tokių - kiaulpienių šaknys. Liaudies medicinoje kiaulpienės naudojamos kaip virškinimą gerinantis augalas.
| Sritis | Rekomendacijos |
|---|---|
| Mitybos įvairovė | Užtikrinti, kad vaikas gautų įvairių maisto produktų iš visų maisto grupių. |
| Tėvų pavyzdys | Tėvai turėtų patys valgyti sveiką maistą ir rodyti gerą pavyzdį vaikams. |
| Alternatyvūs produktai | Jei vaikas atsisako tam tikro produkto, pasiūlykite jam panašios sudėties ir maistinės vertės alternatyvą. |
| Valgymo režimas | Laikykitės reguliaraus valgymo grafiko ir ribokite užkandžius tarp pagrindinių valgymų. |
| Maisto papildai | Esant poreikiui ir pasikonsultavus su gydytoju, naudokite maisto papildus, kad užtikrintumėte reikiamą vitaminų ir mineralų kiekį. |
| Elgesys su vaiku | Būkite kantrūs, supratingi ir nenaudokite prievartos, skatinant vaiką valgyti. |
Retas vaikas nemėgsta jogurtukų. Jogurtas yra vienas sveikiausių rauginto pieno produktų. Jį valgant nuolat reguliuojama virškinimo sistema, jogurte esančios bakterijos apsaugo ir atkuria žarnyno mikroflorą. Tai labai aktualu, jei vaikas neseniai vartojo antibiotikų ir jo virškinamasis traktas yra „išderintas“. Jogurtas yra didelis baltymų šaltinis, tai rūgštus maisto produktas, todėl tinka net ir pieno cukraus netoleruojantiems vaikams. Kai kurie jogurtai turi ženklą „ekologiškas“. Tai reiškia, kad pienas, iš kurio gaminamas jogurtas, yra gaunamas iš sertifikuotų ekologinių ūkių. Ūkių gyvuliai šeriami ekologiškais, genetiškai neperdirbtais pašarais, gyvena laisvėje, todėl jų pienas yra švarus.
Kaip ir bet kurio naujo produkto, pirmą kartą jogurto duokite šaukštelį. Pamažu dozę galite didinti iki 50 - 70 ml. Rinkdamiesi jogurtą, skaitykite jo etiketę bei venkite joje esančių maisto priedų - konservantų, dažiklių ir pan.
Pieno produktų galima duoti 10-12 mėnesių vaikui. Kefyrui, jogurtams teikiama pirmenybė ir siūloma nepiktnaudžiauti varške ir varškės sūriu. Kefyro sudedamosios medžiagos teigiamai veikia daugelį žmogaus organizmo funkcijų. Be naudingųjų bakterijų, sudėtyje yra mineralų bei svarbiausių aminorūgščių, taip pat kalcio ir magnio - nervų sistemai svarbių mineralinių medžiagų. Taip pat gausu vitaminų B12, B1 ir K. Kefyras stiprina imuninę sistemą, be to, labai tinka linkusiems į alergiją vaikams. Geriausia rinktis įprastą 2,5 proc. riebumo kefyrą.
Kefyro reikėtų vaikui duoti kaip užkandžio - priešpiečiams, pavakariams. Reikia atsiminti, kad dėl mielinio rūgimo kefyre susidaro alkoholio. Vienos dienos rūgimo kefyre yra 0,2 proc. spirito, dviejų dienų - 0,4 proc., trijų dienų - 0,6 proc. Todėl duoti mažiems vaikams labai daug kefyro nepatartina. Užtenka puodelio per dieną - ir būtinai šviežio.
Kaip ir kiti pieno produktai, jogurtas yra puikus gyvūninės kilmės baltymų ir kalcio šaltinis, todėl vaikui labai reikalingas. Jogurte esančios bakterijos padeda skaidyti maisto medžiagas, neleidžia daugintis „blogosioms” žarnyno bakterijoms. Tyrimai rodo, kad kasdien valgant jogurtus su gyvosiomis Acidophilus ir Bifidus kultūromis, jie gerina žarnyno veiklą ir papildo gerosiomis bakterijomis. Be to, jogurtai su laktobacilomis ir bifidobakterijomis stiprina imuninę sistemą. Jogurtas ypač naudingas pavartojus antibiotikų, atsiradus disbakteriozei.
Geriausia rinktis tokius, kuriuose yra pakankamai gyvųjų laktobakterijų. Tai vadinamieji gyvieji jogurtai. Paprastai ant jų pakuotės būna nurodytas neilgas laikymo terminas. Geriausia, kai jis ne ilgesnis negu dvi savaitės. Tokiame jogurte yra labai daug naudingų bakterijų. Pasibaigus vartojimo laikui jogurto nebeduokite. Geriausia pirkti tiek, kiek vaikas gali suvalgyti vienu metu, nes laikant šaldytuve atidarytą indelį sparčiai dauginasi įvairūs mikrobai. Svarbu atkreipti dėmesį į jogurto riebumą. Dabar gaminama ir įprasto riebumo (3,2 proc.), ir neriebių (1,5 proc.), ir net visiškai liesų jogurtų. Vaikams neverta duoti lieso. Jis skirtas tiems žmonėms, kurie nori suliesėti, o augančiam organizmui to nereikia.
Geriausia mažyliui duoti jogurto, kuriame yra natūralių vaisių gabalėlių, o ne maisto aromatizatorių. Visada geriausia pirkti tokį, kuriame yra kaip galima mažiau konservantų. Geriausia išeitis - natūralaus skonio jogurtą pagardinti šviežiomis uogomis, vaisiais.
Geriausia rytais, kad visą dieną žarnyne būtų pakankamai naudingų bakterijų, ir vakarais, jeigu vaikas mėgsta sočiai pavakarieniauti.
