Tikimybė susilaukti kūdikio, sergančio chromosomine liga, nėra didelė - tik 0,6 proc. Tačiau ji yra. Kas tai yra chromosominės ligos? Visi žmogaus genai ląstelėje yra atitinkamai supakuoti ir sudaro chromosomas. Ši tvarka labai griežta. Žmogus turi 46 chromosomas. Jeigu pakinta chromosomų skaičius ar jų struktūra, pasireiškia chromosominė liga, jai būdinga įvairių organų sistemų defektai, apsigimimai.
Dažniausiai pasitaiko chromosomų skaičiaus pakitimai - trisomijos (kai atsiranda papildoma chromosoma) ar monosomijos (kai trūksta vienos chromosomos). Šie pakitimai atsiranda dėl klaidingo ląstelių dalijimosi, formuojantis lytinėms ląstelėms vyro ar moters organizme. Žmogaus organizmas netoleruoja tokių didelių pakitimų kaip papildomos chromosomos atsiradimas ar praradimas, ir dažnai toks nėštumas nesivysto, užsibaigia savaiminiu persileidimu. Apie 70 proc. savaiminių persileidimų pirmame nėštumo trimestre priežastis - chromosominė patologija. Gamta pati bando apsaugoti. Tačiau kartais tokie embrionai išgyvena ir gimsta kūdikiai, sergantys chromosomine liga.
Dažniausiai pasitaikančios chromosominės ligos
Dažniausiai pasitaikančios yra Dauno liga (21-os chromosomos trisomija, vidutinis dažnis 1:900 naujagimių), Edvardso sindromas (18-os chromosomos trisomija, 1:3500), Patau sindromas (13-os chromosomos trisomija, 1:5000), Ternerio sindromas (X chromosomos monosomija, 1:2500 mergaičių), Klainfelterio sindromas (papildoma X chromosoma vyrams, 1:800 berniukų), kt. Vėlgi skaičiai nedideli, bet kiekvienais metais Lietuvoje diagnozuojama apie 30-40 naujų Dauno ligos atvejų, atitinkamai ir kitų sindromų. Šie vaikai gimsta realiose šeimose ir mes visada rizikuojame tapti viena iš jų.
Reikėtų paminėti, kad realiai išgyvena tik kūdikiai, turintys Dauno, Ternerio ar Klainfelterio sindromą. O Patau ir Edvardso sindromų atveju įvairių organų sistemų pakitimai tokie dideli, kad šie kūdikiai išgyvena tik keletą mėnesių.
Amžius ir chromosominės ligos
Apie 80 procentų kūdikių, sergančių Dauno liga, pagimdo jaunos moterys. Taip yra, matyt, todėl, kad vyresnio amžiaus nėščiųjų yra mažiau. Taip pat vyresnio amžiaus nėščiosios yra atidžiau stebimos. Lietuvoje visoms moterims, pastojusioms po 35 m., rekomenduojamas Triplo testas (kitaip dar vadinamas PRISCA).
Remiantis Stanfordo universiteto tyrėjų informacija, rizika pagimdyti kūdikį, turintį Dauno sindromą, kai gimdyvei 25-eri, siekia 1 iš 1250 atvejų, bet kai gimdyvei 40 metų, ši rizika išauga iki 1 iš 100 atvejų. Tačiau amžius toli gražu nėra vienintelė indikacija atlikti genetinius tyrimus.
Prenataliniai tyrimai: kada ir kaip?
14-ą - 18-ą nėštumo savaitę mamos veniniame kraujyje tiriama trijų hormonų koncentracija: choriongonadotropino, estriolio ir alfa-fetoproteino. Šie duomenys suvedami į kompiuterį ir speciali programa apskaičiuoja riziką konkrečiai moteriai susilaukti kūdikio, sergančio chromosomine liga. Tyrimas visiškai nepavojingas, greitas ir paprastas. Kai kuriose šalyse jis atliekamas visoms nėščiosioms. Lietuvoje moterys turi tuo pasirūpinti pačios.
Beje, ne vien amžius svarbus. Ką gi daryti, jeigu tyrimo metu nustatoma padidėjusi rizika vaisiaus chromosominei patologijai? Ar tai jau galutinis nuosprendis? Jokiu būdu ne. Tai - tik rizika. Net jeigu jei 10 kartų didesnė negu bendra populiacinė rizika, jums išlieka galimybė pagimdyti sveiką kūdikį. Yra tikslesnių tyrimo metodų, galinčių duoti galutinį atsakymą į šiuos klausimus.
Neinvaziniai tyrimai
Šiandien būsimoms mamoms dažniausiai siūloma rinktis dviejų tipų neinvazinius nėščiųjų tyrimus: prenatalinį vaisiaus apsigimimų rizikos apskaičiavimo tyrimą (PRISCA) ir genetinį neinvazinį prenatalinį testą (NIPT).
PRISCA - tai specialia kompiuterine programa atliekamas chromosominių vaisiaus apsigimimų rizikos apskaičiavimas, remiantis iš moters kraujo išskirtais biocheminiais žymenimis, jos ir vaisiaus amžiumi, ultragarso tyrimo metu užfiksuotais duomenimis. Šis tyrimas leidžia įvertinti galimų vaisiaus apsigimimų, tokių kaip Dauno, Edvardso ir kitų sindromų, riziką. Vis dėlto svarbu suprasti, kad tyrimas leidžia apskaičiuoti būtent rizikos tikimybę, o ne parodo galutinę diagnozę. Dėl to gavus tyrimo rezultatus, visada rekomenduojama išsamiau pasikonsultuoti su gydytoju genetiku ar atlikti NIPT tyrimą.
Vadinamasis NIPT testas, grindžiamas molekulinės genetikos ir diagnostikos pagrindais, leidžia nustatyti ne tik plačiai žinomus Dauno (21-os chromosomos trisomija), Edvardso (18-os chromosomos trisomija) ar Patau (13-os chromosomos trisomija) sindromus, bet ir Ternerio, Klainfelterio, Jakobso - iš viso 100 genetinių ligų. Šis testas padeda aptikti ir retas bei sunkias genetines ligas, dažnai turinčias reikšmingos įtakos būsimo kūdikio gyvenimo kokybei, įskaitant ir įgimtas anomalijas, vystymosi sutrikimus, klausos ar regos netekimą, medžiagų apykaitos sutrikimus, o jo patikimumas siekia daugiau nei 99 proc.
Invaziniai tyrimai
Dabar esant modernioms citogenetinėms technologijoms kai kurias chromosomines ligas galima diagnozuoti dar negimusiam kūdikiui. Molekulinio citogenetinio tyrimo (FISH) metu įvertinamos konkrečiai pasirinktos chromosomos. Paprastai pasirenkamos tos chromosomos, kurios susijusios su dažniausiai pasitaikančiomis chromosominėmis ligomis arba atsižvelgiant į šeimos anamnezę. Šiam tyrimui pakanka nedidelio vaisiaus vandenų kiekio.
Tyrimą galima atlikti kur kas ankstesniame nėštumo laikotarpyje, nei tiriant įprastais tyrimo metodais. Tyrimas trunka tik 2-3 dienas. Dabar Lietuvoje molekulinis citogenetinis tyrimas (FISH) atliekamas vienintelėje laboratorijoje - Vilniuje, Biomedicinos tyrimų centre. Tai moderni atestuota laboratorija, joje dirba kvalifikuoti darbuotojai. Tyrimas atliekamas naudojant sertifikuotus rinkinius, atitinkančius europinius standartus. Vieno tyrimo metu įvertinamos visos penkios chromosomos, galinčios lemti minėtus sindromus: 13, 18, 21, X ir Y.
Amniocentezė - tai vaisiaus vandenų tyrimas, atliekamas nuo 16-tos nėštumo savaitės. Jo metu į pilvo ertmę įvedama adata ir paimamas vaisiaus vandenų mėginys. Kordocentezė - vaisiaus kraujo paėmimas iš virkštelės. Šis tyrimas dažniausiai atliekamas, jeigu vaisiaus vystymosi defektai pastebėti vėliau (po 22 nėštumo savaitės), ir vaisiaus vandenų tyrimas jau nebeveiksmingas.
Kada verta kreiptis į genetiką?
Nėščioji į rizikos grupę dėl galimų vaisiaus vystymosi ydų patenka, jeigu ji yra vyresnė nei 35 metų, o vyras vyresnis nei 42 metų. Taip pat prenatalinė diagnostika atliekama, jeigu šeimoje yra vaikas, sergantis chromosomine liga, jeigu vienas iš tėvų yra subalansuotos translokacijos nešiotojas ar nustatytas chromosomų mozaikiškumas, taip pat kai ultragarsinio tyrimo metu aptinkama vaisiaus anomalijų, kitais atvejais.
Patekti į rizikos grupę dėl galimų būsimo kūdikio patologijų gali ir nėštumo metu vaistų vartojančios, kenksmingomis sąlygomis dirbančios moterys, taip pat jeigu joms buvo atliekami rentgeno ar kiti jonizuojamąją spinduliuotę skleidžiantys tyrimai. Tačiau mūsų visuomenėje vaistų poveikis nėštumui pervertinamas: dažniausiai jie nepadaro neigiamos įtakos vaisiui. Tas pats kalbant apie rentgeno ir kitus tyrimus.
Nemažai porų į genetikus kreipiasi dėl to, kad moteris negali išnešioti vaiko, t.y. kai du ir daugiau kartų įvyksta ankstyvas (iki 12 savaičių) persileidimas. Viena dažniausių persileidimo priežasčių - lytinių takų infekcijos. Tačiau dalis ankstyvų persileidimų - genetinės kilmės. Dažniausia genetinės kilmės persileidimai įvyksta dėl to, kad apvaisinimo metu susiformuoja defektyvus chromosomų rinkinys, dėl ko embrionas ir nesivysto.
Svarbu žinoti
Klasikinis genetinis tyrimas - citogenetinis, kurio metu įvertinamas žmogaus ląstelių chromosomų rinkinys, t.y. kokybiniai ir kiekybiniai chromosomų pokyčiai, ir nustatomas kariotipas. Kariotipas - susistemintas chromosomų rinkinys pagal dydį ir formą. Šis metodas leidžia aptikti chromosomų skaičiaus ir stambius struktūros pakitimus. Tačiau yra nemažai ligų, kurias nulemia smulkūs chromosomų pakitimai. Tokiu atveju klasikinio citogenetinio tyrimo neužtenka, ir pacientai tiriami vadinamuoju FISH (fluorescentinės in situ hibridizacijos) metodu.
FISH metodas yra daug greitesnis už klasikinį citogenetinį metodą, nes atsakymo pacientas sulaukia per 3-4 dienas. Todėl jis yra ypač aktualus nėščiosioms, kurioms, remiantis biocheminių žymenų rezultatais, nustatoma didelė įgimtų patologijų rizika. Taip pat patikslinant diagnozę, esant kitoms sunkioms ligoms (pvz., įvairiems genetiniams sindromams, leukemijai), kurias gali lemti chromosominės anomalijos.
Pirmasis tyrimas atliekamas, kai nėštumas 11-14 savaičių. Atlikus kraujo biocheminius tyrimus ir įvertinus hormonų arba medžiagų, kurias gamina vaisius, kiekį, nustatoma pagrindinių patologijų - Dauno bei Edvardso sindromų - tikimybė. Jeigu pirminio tyrimo rezultatai geri, toliau nėščioji dėl šių patologijų gali būti nebetiriama. Jeigu tyrimas parodo, kad vaisiui yra rizika sirgti minėtomis ligomis, skiriamas antrinis tyrimas, kuris atliekamas esant 16-19 nėštumo savaitei.
Visos besilaukiančios mamos šiandien yra atidžiai stebimos šeimos gydytojų, gydytojų akušerių-ginekologų, prireikus joms atliekami išsamūs tyrimai, tarp jų ir genetiniai. Sprendimas atlikti genetinius tyrimus - asmeninis ir priklauso nuo kiekvienos šeimos vertybių, įsitikinimų bei medicininių rekomendacijų.
Lentelė: Prenatalinių tyrimų tipai ir jų apžvalga
| Tyrimo tipas | Metodas | Atlikimo laikas | Informacija | Rizika vaisiui |
|---|---|---|---|---|
| Neinvazinis | PRISCA (kraujo tyrimas, ultragarsas) | 14-18 nėštumo savaitės | Apskaičiuoja riziką susirgti chromosominėmis ligomis (pvz., Dauno, Edvardso sindromais). | Nenustatyta |
| Neinvazinis | NIPT (laisvos vaisiaus DNR analizė kraujyje) | Nuo 10 nėštumo savaitės | Nustato riziką dėl daugelio genetinių ligų (įskaitant Dauno, Edvardso, Patau sindromus ir kt.). | Nenustatyta |
| Invazinis | Amniocentezė (vaisiaus vandenų tyrimas) | Nuo 16 nėštumo savaitės | Tiesiogiai tiria vaisiaus chromosomas. Gali diagnozuoti chromosomų skaičiaus ir struktūros pakitimus. | Nedidelė (apie 1% komplikacijų, įskaitant persileidimo riziką). |
| Invazinis | Choriono gaurelių biopsija | Nuo 11-tos nėštumo savaitės | Tiria placentos audinį, leidžia diagnozuoti chromosomų anomalijas. | Nedidelė. |
| Invazinis | Kordocentezė (vaisiaus kraujo tyrimas) | Po 22 nėštumo savaitės (kai kiti tyrimai nebeveiksmingi) | Tiria vaisiaus kraują, leidžia diagnozuoti chromosomų anomalijas ir kitus kraujo sutrikimus. | Vidutinė. |
