Niekada gyvenime žmogus tiek kartų nesimaudo vonioje, kaip pirmaisiais metais. Anksčiau buvo patariama kūdikius maudyti kiekvieną dieną, būtinai vonelėje, virintame vandenyje ir dar berti kalio permanganato grūdelių. Dabar maudynių sritis gerokai liberalesnė.
Klausimai, tokie kaip "Kada galiu pradėti maudyti naujagimį?", "Kaip dažnai reikėtų maudyti kūdikį?" ir "Kiek laiko turėtų trukti maudymas?" kyla daugeliui pirmojo vaiko susilaukusių tėvelių. Šiame straipsnyje rasite išsamius atsakymus į šiuos ir kitus klausimus, kad naujagimio maudymas taptų malonia ir saugia patirtimi.
Pirmasis maudymas
Kada pirmą kartą maudyti naujagimį namuose, vieningos nuomonės nėra. Anot specialistės, nepaisant tyrimų, nėra konkrečių rekomendacijų, kada, grįžus iš gimdymo namų ar ligoninės, reikėtų pirmą kartą išmaudyti naujagimį. Vieni gydytojai patars pirmą kartą vaikutį maudyti 5-6 gyvenimo dieną, kai jis pripras prie namų. Kiti sakys, kad pirmą kartą namuose maudyti naujagimį reikia tą pačią dieną grįžus iš gimdymo namų. Mamos kartais klausia, kam taip skubėti, juk galima maudyti ir po dienos-kitos, kai vaikutis jau apsipratęs namuose. Gydytoja rekomenduoja žiūrėti pagal situaciją ir jei viskas yra gerai, maudyti nors ir tą pačią dieną. „Daug kas priklauso nuo mamos. Kokia jos būklė, ar jai sunku adaptuotis, koks jos režimas, jeigu jai kažkas kelia stresą, iškart pulti maudyti nereikėtų. Literatūroje nuomonės išsiskiria. Vienur rašoma, kad reikėtų numaudyti iškart, kad nuplautume mikrobus, kurių vaikas prisirinko ligoninėje. Kitur sakoma, kad geriau neskubėti, nes jei gimdymas buvo sklandus, vaikas gulėjo ant mamos pilvo, jo oda pasiėmė gerųjų bakterijų, todėl pulti maudyti su muilu nereikėtų. Kad ir kaip bebūtų - kažkada pirmomis dienomis reikėtų naujagimį nuprausti“, - sakė I.Plėštytė-Būtienė.
Postnatalinis laikotarpis, einantis iškart po kūdikio gimimo, iš esmės yra skirtas ryšiui su naujagimiu užmegzti. Glaudus odos kontaktas ir stebuklingas hormonų derinys užtikrina, kad tarp tėvelių ir mažylio užsimezga ryšys. Pirmąją valandą po gimimo naujagimis būna ypač neramus ir netrukus pradeda ieškoti mamos krūties. Jei ką tik gimęs kūdikis maudomas per anksti, nutrūksta mamos ir vaiko odos kontaktas, o tai gali turėti neigiamą poveikį besiformuojančiam žindymo įgūdžiui. Tai taip pat gali sukelti hipotermiją, hipoglikemiją ar kvėpavimo sutrikimų. Todėl iš karto po gimimo naujagimių maudyti nerekomenduojama. Naujagimius pakanka kruopščiai sausai nušluostyti ir laikyti šiltai, išlaikant tiesioginį odos kontaktą su mama ar tėčiu. Varškinis dangalas, arba vernix caseosa, yra nuostabus maitinamasis ir apsauginis sluoksnis, kuris dengia visą arba beveik visą naujagimio odą. Jo nereikia nuplauti. Po kelių dienų sausus varškinio dangalo likučius iš odos raukšlių reikia švelniai išvalyti su aliejumi, kad oda šiose vietose nesudirgtų. Po to jau galima pradėti maudyti kūdikį. Nereikia laukti, kol nukris bambos virkštelė. Tik po maudymo būtina atsargiai nušluostyti odą aplink bambą.
Vandens paruošimas ir temperatūra
Naujagimio maudymui visiškai tinka Lietuvos vandentiekio vanduo, kuris yra švarus ir saugus - juk jį leidžiama gerti. Vandentiekio vandens nereikia virinti. Tačiau jei tėvams be galo neramu, tai niekas negali jiems uždrausti vandenį virinti, nors ir iki vaiko paauglystės. Pasak medikės, akivaizdu, kad vandenyje, kurio patys negertume, tarkime, iš ežero, kūdikio nereikėtų maudyti. Bet šiais laikas vanduo iš čiaupo yra išvalytas ir geriamas, todėl tokiame vandenyje galima maudyti kūdikius, ir jo virinti nereikia. „Jei tėvai nėra užtikrinti dėl švaros, nepatinka vandens kvapas ar dar kas nors, reikėtų pavirinti. Vandens temperatūra turėtų siekti 36-37 laipsnius, kad kūdikis jaustųsi patogiai. Maudynių trukmė turėtų būti racionali - valandą nereikėtų kūdikio laikyti vandeny, nes šis greitai atšąla, vaikas gali sušalti. Manau, kad penkių-septynių minučių tikrai užtenka“, - teigė gydytoja.
Vandens temperatūra turi būti 36-37°C. Ją tikrinkite specialiu vandens termometru, jo parodymus žiūrėkite neištraukę termometro iš vandens. Pradinė vandens temperatūra vonelėje turi būti 37 °C. Vandens vonelėje temperatūrą galime patikrinti jautria alkūnės oda. Įmerkite alkūnę giliai į vandenį. Jei jaučiate, kad vandens temperatūra maloni, ne per karšta ir ne per šalta, ji bus maloni ir jūsų kūdikiui. Optimali vandens temperatūra kūdikiui yra 32 - 37°C (vieniems kūdikiams gali patikti vėsesnis, kitiems - kiek šiltesnis vanduo). Prieš keldami mažylį į vonelę, patikrindami vandens temperatūrą termometru, rankos riešu ar alkūne. Reikėtų įmerkti termometrą į vonelę ir stengtis, kad vanduo nelabai pravėstų. Kai vanduo atvėsta iki 30°C - vaikučiui jau vėsu.
Aplinkos paruošimas ir higienos priemonės
Jei namuose yra šilta, o vonioje tokia temperatūra, kad ir mums patiems nusimaudžius nėra šalta, viskas gerai, papildomai šildyti nereikia. „Žinoma, svarbu žiūrėti, kad nebūtų skersvejų, kad nebūtų darinėjamos durys, bet nereikia ir daryti pirties. Vaikas turi adaptuotis prie tokios temperatūros, kurioje ir gyvens“, - sakė medikė. Vonios kambarys turi būti šiltas ir jaukus (ne mažiau kaip 24 °C). Kambario temperatūra turi būti 20-23°C. Optimali oro temperatūra yra apie 24°C. Jei oras yra vėsesnis, dauguma kūdikių jaučia diskomfortą ir ištraukti iš vonelės niurzga, verkia.
Pirmomis dienomis, anot I.Plėštytė-Būtienės, naujagimis tikrai nėra purvinas, todėl nei plaušinė, nei muilas nėra būtini. „Vaistinėse yra didelis pasirinkimas kūdikiams skirtų priežiūros priemonių, idealu, kad tai nebūtų sausinantis ar dezinfekuojantis prausiklis, nes bakterijos ant kūdikio odos yra labai reikalingos. Tinka paprasti prausikliai be kvapiųjų medžiagų, bespalviai. Tokio užtenka vos vieno lašelio. Be to, nereikia jo naudoti kaskart prausiant - su prausikliu galima maudyti kūdikį kartą per savaitę“, - pasakojo specialistė.
Kūdikį geriau maudyti su vonios priemonėmis, specialiai pritaikytomis gležnai kūdikių odai, o ne vien švariame vandenyje. Specialios sukurtos kūdikių maudymo priemonės švelniai nuplauna sauskelnių kremo likučius ir ekskrementus. Vanduo be prausimo priemonių gali išsausinti gležną kūdikio odą. Nepatartina naudoti vonios putas. Geriausia naudoti švelnias prausimo priemonės, pavyzdžiui, kreminį pienelį su medetkomis, kurio sudėtyje yra maitinamųjų medžiagų (migdolų aliejaus) ir odą raminančių veikliųjų medžiagų (medetkų ir ramunėlių). Jei kūdikio oda labai sausa, į vonelę galima įpilti šiek tiek vaikiško bekvapio kūno aliejaus su medetkomis. Turėkite galvoje, kad tuomet maudyti reikės labai atidžiai, nes vonelėje esantis aliejus padengia odą ir ji tampa slidi. Neramiems ir labai aktyviems vaikams puikiai tinka raminamasis prausiklis su medetkomis.
Kad neišsausėtų odelė ir nebūtų pašalintos natūralios odos išskiriamos apsauginės barjerinės medžiagos, maudyti patariama 2-3 kartus per savaitę, taigi - kas antrą dieną. Muilą pakanka naudoti 1-2 kartus per savaitę. Bet kokio muilo ant kūdikio odos nepalikite ilgiau kaip 5 minutes. Kūdikių odai drėkinti tinka aliejai - saulėgrąžų, simondsijų, migdolų, sezamo, kviečių daigų ar specialios kūdikiams skirtos odos priežiūros priemonės. Atkreipkite dėmesį, kad aliejus būtų be konservantų, jopilkite į vonelę 5 ml arba ištepkite odelę po maudymo, ypač kai oda sausa, sutrūkusi, lupasi, gimus perbrendusiam naujagimiui.
Pilti kalio permanganato tirpalo į maudynėms skirtą vandenį nereikia. Šio tirpalo atsisakyta, nes atlikti tyrimai įrodė mangano toksiškumą.
Maudynių trukmė ir laikas
Kiekvienas kūdikis skirtingai reaguoja į vandenį. Maudynėms tinka bet koks laikas ir beveik visada jos naudingos. Tai gali tapti atpalaiduojančiu ritualu kūdikiams ir mažiems vaikams. Maudynės yra proga visai šeimai - tėveliams ir kūdikiui - atitrūkti nuo kasdienybės ir kartu nesiblaškant mėgautis švelniomis akimirkomis. Nėra apibrėžta, kiek laiko turi trukti pirmosios, o vėliau - kitos maudynės. Jos natūraliai nebūna labai ilgos, nes atvėsta vanduo. Kūdikį geriau maudyti tarp maitinimų: valanda prieš ar po maitinimo. Vakarinės maudynės labai ramina, palengvina pilvo skausmus, kartais po kelių dienų nesituštinimo patekęs į vonią mažylis lengvai pasituština. Kai kuriuos kūdikius maudynės vonelėje stimuliuoja ir jie tampa aktyvūs, todėl jiems po to sunkiau užmigti. Tokiu atveju patartina kūdikį maudyti ryte arba po popiečio miego. Pirmosiomis savaitėmis ir mėnesiais po gimimo tėveliai patys išsiaiškins, kada tinkamiausias laikas maudyti kūdikį - laikui bėgant, jie geriau pažins savo vaiką ir žinos, kas ir kada jiems visiems geriausia. Prieš maudymą galima kūdikį pamaitinti (pažindyti), nes alkani kūdikiai retai būna atsipalaidavę. Maudymo metu kūdikis yra laikomas ir vartomas, todėl dėl jaudulio ir aktyvumo pilnas kūdikio skrandis gali „sukilti“ ir maudydamas mažylis gali atpilti šiek tiek pieno. Nesijaudinkite, tai nieko blogo! Kūdikius, kuriems patinka maudynės, galima maudyti dažnai, tačiau visiškai galima keletą dienų praleisti ir nemaudyti. O tų kūdikių, kurie visai nemėgsta būti maudomi, nereikia maudyti per dažnai. Tokiu atveju retkarčiais vis pabandykite. Jei kūdikiui patinka maudytis, vandenyje jis gali išbūti 3-10 minučių. Vyresni vaikai gali būti ir ilgiau, nes jiems ne taip greitai pasidaro šalta. Dažniausiai kūdikis išmaudomas per 5-10 minučių, o jei mažyliui maudytis ypač patinka, sudirgusį nuramina, tai maudynės gali tęstis ir ilgiau - 20-30 min.
Jei tą pačią išvykimo iš ligoninės dieną naujagimis vakcinuojamas, maudymą vienai dienai patariama atidėti. Mokslu pagrįstų įrodymų, kad išmaudžius paskiepytą vaiką kažkas atsitiks - nėra. Tiesiog norima išvengti bet kokio sudirginimo injekcijų vietoje.
Ką daryti po maudynių?
Gydytoja pataria, po prausimosi neskubėti. Kūdikį reikia iššluostyti ir leisti jam pabūti nuogam. Jei matote, kad oda sausėja, ištepkite aliejumi. Tiesa, aliejus gali būti ne tik sausos odos, bet ir masažo pagalbininkas. Juk vaiko paglostymas ir prisilietimai sutvirtina ryšį. Jei kūdikis stambesnis ir susidaro raukšlės, kuriose kaupiasi nešvarumai bei drėgmė, yra specialūs kremai su cinku ir variu. Jei viskas gerai, tokias vietas užtenka nuvalyti švaria medžiagėle.
Medikė nerekomenduoja kūdikio ausų valyti ausų krapštukais. „Užtenka išorinę landą iššluostyti rankšluosčiu, kad sieros nenustumtumėte į ausies landą“, - sakė medikė.
Pirmąsias gyvenimo savaites dažniausiai maudoma rytais. Maudymas- gera proga apžiūrėti vaiko odelę: ar nėra paraudimų, patinimų, spuogelių. Pirmais kartais mamai neramu vienai maudyti, geriau į pagalbą pasikviesti patyrusį žmogų: savo mamą, anytą. Ištraukite kūdikį iš vonelės, paguldykite ant frotinio rankšluosčio. Kruopščiai nuvalykite galvą, pažastis ir pakinklius. Švelniai rankšluosčiu tapšnokite odą. Būkite itin atidūs, nepalikite vieno ant vystymo stalo. Leiskite jam nuogam pasispardyti, pasimankštinti. Dabar kūdikį aprenkite, apmaukite sauskelnes. Tualeto pabaigai atsargiai nuvalykime veiduką , išorinius ausyčių kaušelius, akeles. Ypač svarbi nosyčių higiena, nes jei kūdikio nosytė užsikimšusi, jam sunku kvėpuoti, valgyti ir miegoti. Mažyliai tampa ypač pažeidžiami ar net bejėgiai, nes jie nesugeba patys pašalinti susikaupusių gleivių. Jaunos mamos nesupranta, ar mažyliai peršalę ar problema kyla dėl sauso kondicionuojamo oro. Jos nerimauja, nes nežino kaip išvalyti nosytę. Šiuo svarbiu užsikimšusių kūdikių nosyčių problemos klausimu prašome pakonsultuoti pediatrę p. Danguolę. „Dėl dar neišsivysčiusios imuninės sistemos, jai kontaktuojant su pirmaisiais gyvenime ligų sukelėjais, ypač virusais, kūdikiai yra linkę sirgti nosies - ausų - gerklės ligomis gana dažnai. Vaikas galės kvėpuoti be kliūčių tik tada, kai jo nosies gleivinė (nosies sienelės) bus sveika ir saugos nosį nuo dirgiklių, tokių kaip dulkės, alergenai, virusai ir bakterijos. Nosies, jeigu reikia, ertmes galite kasdien prižiūrėti, valyti ir drėkinti naudodami izotoninį vandenyno vandens tirpalą (pvz. „QUIXX baby“), skirtą užsikimšusioms kūdikių nosytėms. Jame yra tokia pati druskų koncentracija kaip žmogaus kūne,“-pataria pediatrė. Belieka tik sušukuoti plaukus.
Po maudynių naujagimius ir mažus vaikus reikia apgaubti rankšluosčiu ir kruopščiai, švelniai, bet greitai nušluostyti. Geriausiai tinka minkštas, purus, iš anksto pašildytas frotinis rankšluostis. Jei šalia nėra šildytuvo, rankšluostį galima iš anksto pašildyti priglaudus prie tėvelių kūno. Vaikiškas bekvapis kūno aliejus su medetkomis puoselėja ir saugo gležną jūsų kūdikio odą, jį galima naudoti ir tada, kai atliekamas raminamasis masažas.
Kada nemaudyti?
Sergančio, karščiuojančio vaikelio maudyti nereikėtų, tačiau net neišnešioti naujagimiai, kad odelė būtų švari, yra maudomi inkubatoriuose. Kartais mamos nemaudo šiek tiek sloguojančio mažylio. Drėgnos servetėlės maudymo nepakeičia, jos tinka per keliones ar ligos atveju, kai mažylio nereikėtų maudyti.
Jei vaikas serga ir karščiuoja, apiprausti po dušu, pasak medikės, reikia, bet didelių maudynių geriau vengti. „Numušus temperatūrą reikia apprausti, nes ir pačiam vaikui bus lengviau“, - pataria I.Plėštytė-Būtienė.
Maudynės ir kūdikio saugumas
Pirmasis maudymas namuose gali kelti nerimą. Svarbu pasiruošti viską iš anksto. Jei vaikas bijo vandens, galima pradėti nuo trumpų maudynių. Jei kūdikis stipriai verkia, maudynes reikia nutraukti. Jei kūdikis lovelėje pats apsiverčia ant pilvuko ar šono, galima tiek atsargiai bandyti jį atversti, tiek ir taip palikti. Ekspertai teigia, kad būtent šiame raidos etape (t. y. nuo maždaug 4-6 mėn.) SKMS rizika yra ženkliai mažesnė. Kai kūdikis jau gali laisvai apsiversti nuo nugaros ant pilvo ir atvirkščiai, jis pats gali pasirinkti miego pozą ant pilvo. Naujagimius ir kūdikius iki pat 1-ojo gimtadienio reikėtų migdyti ant nugaros: tai padeda sumažinti staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) riziką. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikiams nesaugu miegoti ant pilvo. Tyrimų duomenimis, ant pilvo guldomiems mažyliams SKMS rizika išauga daugiau nei dvigubai. Kuo kūdikis mažesnis, tuo didesnė uždusimo rizika jam kyla. Didžioji dalis SKMS atvejų fiksuota tarp 1-4 mėn. Tyrimai rodo, kad miegojimas ant pilvo gali slopinti mažai sveriančių kūdikių gebėjimą reguliuoti kūno temperatūrą. Siekdami sumažinti perkaitimo riziką, kūdikį aprenkite lengvais drabužėliais arba suvystykite, galvą ir veidą palikite atvirus, stebėkite, ar kūdikio kūno temperatūra per daug nekyla. Kai kūdikiai miega ant pilvo, jie gali vėl įkvėpti iškvėpto oro, tad organizme gali padidėti anglies dioksido kiekis, o deguonies kiekis smarkiai sumažėti. Vos tik kūdikis pradės bandyti verstis, iškart nustokite jį vystyti. Springimas yra įvairių svetimkūnių patekimas į kvėpavimo takus. Ant nugaros miegančio kūdikio kvėpavimo takai yra virš stemplės. Jeigu kūdikis atpiltų, stemple į viršų pakilusiems skysčiams būtų gerokai lengviau patekti į kvėpavimo takus, jei kūdikis gulėtų ant pilvo, t.y.
Saugokite, kad į akutes nepatektų putų. Naudokite tik kūdikiams skirtus šampūnus, kurie negraužia akyčių. Kūdikiui galvytę pakanka plauti kartą per savaitę, bet jei kūdikio galvytė labai prakaituoja, plaukite dažniau. Galvos plovimo dažnis priklauso nuo to, kaip greitai plaukučiai „sulimpa“ ir praranda purumą. Daugumos kūdikių plaukučiai yra švelnūs, trumpi, retoki, taigi nėra būtina juos nuolat plauti. Plaunamą galvytę reikia pamasažuoti - taip pagyvinama plaukų svogūnėlių mityba, jie geriau aprūpinami krauju.
Ausų nuo vandens saugoti nereikia. Jei vandens pateks į ausis - nieko tokio. Vanduo guldant kūdikį ant šono pats išbėgs.
Prižiūrėkite mažylį visą laiką, kol jis yra vonioje. Kūdikiai gali prigerti net tada, kai vandens tėra vos 2-3 cm. Nepilkite pernelyg daug vandens. Pasirūpinkite, kad mažylis nepargriūtų. Patieskite vonioje guminį kilimėlį ir pasodinkite kūdikį ant jo. Nuo pat pradžių laikykitės taisyklės: vonioje jam galima tik sėdėti, stovėti - šiukštu.
Muilą naudokite saikingai. Muilas, šampūnas ir vonios putos ilgai mirkstant dirgina odą, todėl naudokite juos saikingai arba rinkitės specialias priemones, pritaikytas jautriai kūdikių odai.
Kūdikio maudymas
Grūdinimas ir plaukiojimas
Po 2-4 savaičių galima pradėti grūdinimo procedūras: po maudymo aplieti kūdikio kūnelį vėsesniu vandeniu. Naujagimiai turi įgimtą refleksą plaukti, todėl užgijus bambutei, po 2 savaičių galima pradėti naujagimį maudyti ir plukdyti namų didžiojoje vonioje. Būtų gerai, kad tėvai pirmiausiai pamatytų, kaip kūdikiai plukdomi ir nardinami, pasimokytų iš vaikų plukdymo specialistų. Svarbu žinoti, kaip elgtis, jei mažylis įtrauktų vandens į kvėpavimo takus. Elgtis reikia kaip užspringus: kūdikį paguldyti veidu žemyn ant savo rankos, stipriai suimti žandikaulį, prilaikyti galvą. Kūdikio galva turi būti žemiau už liemenį. Kita plaštaka suduokite 5 kartus į tarpumentę.
Ankstesnėse rekomendacijose buvo minima, kad apliejimas šaltesniu vandeniu yra jau daugelį metų rekomenduojamas. Tik nereikia pulti į kraštutinumus ir nepilti ant vaiko ledinio vandens. „Kad aplietumėte šaltu vandeniu nesukeldami jokių pasekmių, reikia bent pusės metų, kad vaiko kūnas priprastų. Atvėsinkite vandenį po vieną laipsnį ir po truputį pratinkite. Tokias procedūras galima pradėti nuo kokio 2 kūdikio mėnesio, jei jis sveikas“, - sakė medikė.
Ką daryti, jei kūdikis bijo maudytis?
Maždaug 9-10 mėnesių kūdikiams ima reikštis įvairios baimės ir tai yra normali vaiko raidos dalis. Patarimai, kaip elgtis, jei kūdikis bijo maudytis vonioje: Išsiaiškinkite baimės priežastis. Pasistenkite pastebėti, ko konkrečiai bijo kūdikis. Parodykite didelės vonios privalumus. Maudykitės kartu su vaiku. Mažą vonelę įdėkite į didelę vonią. Kitų maudynių metu vaiką maudykite į didelę vonią įstatytoje vonelėje, tačiau vandens pripilkite ir į didelę vonią, paraginkite vaiką jį paliesti, pasitaškyti.
Daugeliui kūdikių buvimas vandenyje yra keistas potyris, nes jie dar nėra pripratę prie plūdrumo pojūčio ir beveik neribotos judėjimo laisvės. Kūdikį vonelėje reikia švelniai prilaikyti ir su meile jį prausti, tada mažylis jausis saugus ir išmoks mėgautis šia nauja stichija.
Kūdikio maudynių laikas yra šeimos laikas. Buvimas kartu vandenyje - tai galimybė užmegzti ryšį, suaktyvinti pojūčius, patirti švelnų prisilietimą ir judėjimo džiaugsmą.
