Kada su naujagimiu pirmą kartą išeiti į lauką? Kur ir kiek laiko vaikščioti? Eiti į lauką būtina, ir kuo dažniau, tuo geriau. Mažylį į lauką trumpam galima išvežti jau netrukus sugrįžus iš gimdymo namų, tačiau lauke neturėtumėte būti per ilgai.
Jei kūdikis gimė vasarą, jau trečią dieną jį galima išvežti į lauką. Šaltuoju sezonu į lauką taip greitai nepatariama lėkti. Prieš pirmą kartą su naujagimiu išeidami į lauką, atsakykite į šiuos klausimus. Nenustebkite, kad apklausėlėje nėra užuominos apie oro temperatūrą. Termometro rodmenys nėra labai svarbūs, daug svarbesnė vadinamoji jutiminė temperatūra. Pavyzdžiui, jei lauke apie 0 laipsnių, vėjuota ir drėgna, kūnas jaučiasi taip, tarsi būtų minus 10 laipsnių. Daugiau nei į temperatūrą dėmesį reikėtų atkreipti į vėją. Jis daug pavojingesnis už šaltį. Kartais ir esant pliusinei temperatūrai vėjuotą dieną galima nužvarbti ar nušalti.
Jei vaikutis gimė vėlai rudenį ar žiemą, tikėtina, kad saugosite jį nuo žvarbaus oro ir į lauką pirmą kartą išsiruošite po gero mėnesio. Iš tikrųjų kūdikiai, gimę žiemą, yra šiek tiek nuskriausti - jie patenka į sausą šildomą patalpų orą, o lauke jų laukia šaltis ir žvarba. Tačiau vaikai gimsta ir Aliaskoje, beje, nėra jokių duomenų, kad jie ten augtų silpnesnės sveikatos. Taigi jei vaikučio susilaukėte šaltąjį sezoną, nė negalvokite jo iki pavasario laikyti kambaryje.
Kūdikio oda greitai pažeidžiama, nes ji daug plonesnė nei suaugusio žmogaus, todėl ją lengviau pažeidžia temperatūriniai, fiziniai, cheminiai ir kiti veiksniai. Vaiko oda dar nesugeba reguliuoti kūno temperatūros, kaip tai daro suaugusio žmogaus oda. Vaiko oda greičiau praranda skysčius, turi daug mažiau riebalinių liaukų, todėl daug greičiau praranda drėgmę. Mažų vaikų prakaito liaukos dar nėra iki galo išsivysčiusios, jie mažiau prakaituoja. Kartais mamos teiraujasi, ar reikia tepti jau paaugusių, 3-5 metų vaikučių, odą apsauginėmis nuo šalčio priemonėmis, mano atsakymas - būtinai.
Kada galiu pradėti maudyti naujagimį? Kaip dažnai reikėtų maudyti kūdikį? Kiek laiko turėtų trukti maudymas? Šie klausimai kyla daugeliui pirmojo vaiko susilaukusių tėvelių. Kiekvienas kūdikis skirtingai reaguoja į vandenį. Maudynėms tinka bet koks laikas ir beveik visada jos naudingos. Tai gali tapti atpalaiduojančiu ritualu kūdikiams ir mažiems vaikams. Maudynės yra proga visai šeimai - tėveliams ir kūdikiui - atitrūkti nuo kasdienybės ir kartu nesiblaškant mėgautis švelniomis akimirkomis. Kūdikio maudynių laikas yra šeimos laikas. Buvimas kartu vandenyje - tai galimybė užmegzti ryšį, suaktyvinti pojūčius, patirti švelnų prisilietimą ir judėjimo džiaugsmą.
Postnatalinis laikotarpis, einantis iškart po kūdikio gimimo, iš esmės yra skirtas ryšiui su naujagimiu užmegzti. Glaudus odos kontaktas ir stebuklingas hormonų derinys užtikrina, kad tarp tėvelių ir mažylio užsimezga ryšys. Pirmąją valandą po gimimo naujagimis būna ypač neramus ir netrukus pradeda ieškoti mamos krūties. Jei ką tik gimęs kūdikis maudomas per anksti, nutrūksta mamos ir vaiko odos kontaktas, o tai gali turėti neigiamą poveikį besiformuojančiam žindymo įgūdžiui. Tai taip pat gali sukelti hipotermiją, hipoglikemiją ar kvėpavimo sutrikimų. Todėl iškart po gimimo naujagimių maudyti nerekomenduojama. Naujagimiui namie geriausia. Naujagimius pakanka kruopščiai sausai nušluostyti ir laikyti šiltai, išlaikant tiesioginį odos kontaktą su mama ar tėčiu. Varškinis dangalas, arba vernix caseosa, yra nuostabus maitinamasis ir apsauginis sluoksnis, kuris dengia visą arba beveik visą naujagimio odą. Jo nereikia nuplauti. Po kelių dienų sausus varškinio dangalo likučius iš odos raukšlių reikia švelniai išvalyti su aliejumi, kad oda šiose vietose nesudirgtų. Po to jau galima pradėti maudyti kūdikį. Nereikia laukti, kol nukris bambos virkštelė. Tik po maudymo būtina atsargiai nušluostyti odą aplink bambą.
Kada su naujagimiu pirmą kartą išeiti į lauką? Kur ir kiek laiko vaikščioti? Eiti į lauką būtina, ir kuo dažniau, tuo geriau. Mažylį į lauką trumpam galima išvežti jau netrukus sugrįžus iš gimdymo namų, tačiau lauke neturėtumėte būti per ilgai. Kūdikis dar labai jautrus besikeičiančioms oro sąlygoms, todėl pakaks ir 10-15 minučių. Svarbu vengti ne tik triukšmo, tačiau atsižvelgti ir į užterštumą bei užkrečiamųjų ligų pavojų.
Jei vežimėlį stumsite judriomis miesto gatvėmis, vaikučiui ne padėsite, o pakenksite. Įrodyta, kad dideliuose miestuose kūdikio diena, praleista judrioje gatvėje, prilygsta keliolikos cigarečių surūkymui. Iš bėdos galima vaikutį migdyti vežimėlyje balkone (jei namas - ne miesto centre, toli nuo gatvės). Gydytojai neramiai konstatuoja dar vieną šaltojo sezono pasivaikščiojimų pavojų - kūdikiai, išvežti į lauką, kartu apkeliauja ir prekybos centrus. Natūralu, kad mamos nori pasižmonėti ir suderinti du darbus: apsipirkimą ir vaiko išvedimą į lauką.
Kūdikį visada migdykite pavėsyje - ne atviroje saulėje, nes gali gauti pavojingą saulės smūgį. Jeigu per karšta, mažiuko kūnelis prisilietus yra karštas, o jis pats tampa neramus arba, priešingai, vangus, įraudęs, suprakaitavęs. Jei taip nutiko, išimkite iš vežimėlio, nurenkite drabužėlius ir taip jis atvės. Arba tiesiog parsineškite namo, kuriuose bus vėsiau negu lauke. Jei lauke labai karšta, per pačią kaitrą (nuo 11 val. iki 16 val.) saugiau pabūti namuose.
Jei gyvenate nuosavame name arba yra išvykusi į kaimą, kuriame yra medžių, teikiančių pavėsį, mažiukas gali būti ir ilgiau gryname ore. Tol, kol jam nėra per karšta. Labai gerai, jeigu kūdikis bent dvi valandas per dieną pabūna gryname ore. Paprastai lauke kūdikiai geriau miega, švarus oras stiprina jų imunitetą. Jeigu gyvenate nuosavame name, o medžiai dar nesuteikia pakankamo pavėsio, galite pastatyti vežimėlį terasoje. Bet ji neturi būti saulės įkaitinta. Svarbu elgtis protingai ir neperkaitinti kūdikio, saugoti nuo temperatūros svyravimų. Ir vežimėlį pastatyti saugiai, kad vėjas nenupūstų nuo terasos arba neapverstų, jeigu jis lengvas.
Gyvenu viename naujų sostinės rajonų. Mūsų buto langai - į judrią gatvę. Namų aplinka dar nesutvarkyta, nes šalia statomi namai ir sunku kur nors išeiti su kūdikiu. Pati nevairuoju, o vyras grįžta namo pavargęs, nes dirba per du darbus. Tik savaitgaliais, jeigu oras geras, išvažiuojame su savo kūdikiu į parką, kad jis pakvėpuotų grynu oru. Kitomis dienomis migdau jį balkone, bet nežinau, ar gerai darau. Balkonas - taip pat šalia judrios gatvės. Manau, reikėtų paieškoti žalios, švaresnės vietos. Net jeigu nevairuojate, vis tiek kur nors netoliese turėtų būti žalia, švaresnė zona. Sostinėje tokių vietų nemažai, kartais pakanka paeiti kelis šimtus metrų. Balkone, kuris „išeina“ į judrią gatvę, migdyti kūdikį nėra gerai, nes visos kelio dulkės ir automobilių išmetamosios dujos kyla į viršų. Tikrai patarčiau dėl kūdikio sveikatos paėjėti kiek tolėliau ir susirasti kokią nors tylią, švarią zoną. Savaime aišku, nieko nenutiks, jeigu kurią dieną kūdikio neišvešite į lauką, svarbu, kad tai netaptų įpročiu.
Gyvenu netoli prekybos ir pramogų centro. Kai lauke karšta, gal galiu išėjusi pasivaikščioti su kūdikiu užsukti į jį? Vasaromis ten būna vėsu. Be to, mano draugės tvirtina, kad kūdikis turi socializuotis, bendrauti su kitais vaikučiais, kad neaugtų „laukinis“. Nepatarčiau išėjus pasivaikščioti su kūdikiu eiti į prekybos centrus. Juose nėra natūralios oro ventiliacijos, tik kondicionieriai, todėl ore gali būti įvairių virusų ir bakterijų. Suprantama, kad vaikui reikia socializuotis, pažinti kitus vaikučius, matyti žmones, kad neaugtų tarsi „laukinukas“, tačiau tai geriau daryti švariose vietose, kuriose būna mažų vaikų, nei prekybos centruose ar kitose natūraliai nevėdimose vietose. Net jeigu reikia kokios prekės, į prekybos centrą nueikite pati viena ar nusiųskite vyrą, tačiau nesivežkite kūdikio.
Kaip apsaugos priemonę į vežimėlį galite įdėti smulkinto rozmarino, medetkų, kvapiosios citrinžolės. Šios žolelės atbaido uodus. Stebėkite odelę, jeigu įkandžio vieta smarkiai parausta, kūdikis tampa irzlus, neramus arba vangus, parodykite gydytojui, kuris nuspręs, ar pakanka raminančio odą cinko tepalo, ar reakcija rimta ir reikia hormoninių tepalų. Kai kuriuos kūdikius alergizuoja uodų įkandžiai ir reikia gydytojo pagalbos.
Mano kūdikis daug laiko praleidžia lauke. Dažniausiai migdau jį vežimėlyje ir jis kelias valandas miega pavėsyje. Kaip žinoti, ar jam ne per karšta?
Vasarą planuojame vykti į gamtą visai dienai. Vyresnis sūnus jau valgo tai, ką ir mes, tad su juo, manau, nebus bėdų. Mažėlis, kuriam - aštuoni mėnesiai, kol kas valgo tik tyreles. Paprastai nesuvalgo viso buteliuko. Ar saugu duoti tyrelės likutį, jeigu laikysime jį šaltkrepšyje. Manau, saugu. Šaltkrepšį išsiruošus į ilgesnę kelionę visada rekomenduojama pasiimti, nes maisto produktai jame ilgiau negenda. Jeigu jo neturite, o liko tyrelės, dar kartą jos duoti kūdikiui jau nerekomenduotina.
Mūsų sūneliui - vienuolika mėnesių. Jis labai mėgsta ropoti, negali nusėdėti vietoje. Jam viskas įdomu, todėl ropoja ten, kur mato kokį nors įdomesnį daiktą. Vasarą planuojame vykti savaitei prie jūros. Ar galime leisti paropinėti po smėliuką nuogučiam? Galite leisti paropinėti, bet su sąlyga, kad smėlis švarus, jame nematyti nuorūkų (jų pas mus paplūdimyje, deja, pasitaiko), nėra užterštas šunų ir kačių išmatomis. Stebėkite ropinėjantį kūdikį, kad smėlio ar akmenukų neįsidėtų į burnytę. Tokio kūdikio nė akimirkai negalima palikti be priežiūros. Jeigu jis ropinės, o jūs būsite šalia, nieko bloga neatsitiks. Yra kūdikių, kurių odelė itin jautri, ir smėlis, patekęs į raukšles, gali ją sudirginti, nutrinti. Tada, ko gero, bus saugiau, jeigu kūdikį paliksite su sauskelnėmis.
Kaip keliauti vasarą automobiliu? Ar galima įsijungti kondicionierių, o gal geriau praverti mašinos langus? Jei važiuosite automobiliu su atidarytais langais karštą dieną, jame vis tiek bus karšta, o skersvėjis gali pridaryti žalos kūdikiui - jis gali peršalti. Rekomenduočiau kas kiek laiko sustoti, išlipti su kūdikiu ir tada įjungti kondicionierių ir atvėsinti automobilį. Kai vėl į jį įlipsite, bus vėsu, bet nepūs nuolatos labai šaltas oras. Kas kita, jeigu automobilyje yra klimato kontrolė ir galima nustatyti norimą temperatūrą, tada nepučia šaltas vėjas ir keliauti saugu. Jeigu automobilyje apskritai nėra kondicionieriaus, geriau su kūdikiu važiuoti ankstų rytą arba vėlų vakarą, kad perkaitusio neperpūstų vėjas.
Mano sūnui - dveji ir labai sunku su juo važiuoti mašina: nenoriai sėdi kėdutėje, muistosi, verkia, trukdo vairuoti. Kelis kartus įjungiau jam kelioninį televizorių ir vaikas nurimo. Ar nepadarys žalos jo akytėms televizoriaus žiūrėjimas automobilyje? Gali padaryti žalos akytėms, be to, vaikas pripras tik taip važiuoti. Tai nėra gerai. Verčiau duoti mažyliui žaisliukų, kuriais užsiėmęs galės ramiau važiuoti. Galbūt jis muistosi dėl kitų priežasčių: gal jam automobilyje per karšta ar nepatogi kėdutė.
Naujagimius ir kūdikius iki pat 1-ojo gimtadienio reikėtų migdyti ant nugaros: tai padeda sumažinti staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) riziką. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikiams nesaugu miegoti ant pilvo. Tyrimų duomenimis, ant pilvo guldomiems mažyliams SKMS rizika išauga daugiau nei dvigubai. Kuo kūdikis mažesnis, tuo didesnė uždusimo rizika jam kyla. Didžioji dalis SKMS atvejų fiksuota tarp 1-4 mėn. Tyrimai rodo, kad miegojimas ant pilvo gali slopinti mažai sveriančių kūdikių gebėjimą reguliuoti kūno temperatūrą. Siekdami sumažinti perkaitimo riziką, kūdikį aprenkite lengvais drabužėliais arba suvystykite, galvą ir veidą palikite atvirus, stebėkite, ar kūdikio kūno temperatūra per daug nekyla. Kai kūdikiai miega ant pilvo, jie gali vėl įkvėpti iškvėpto oro, tad organizme gali padidėti anglies dioksido kiekis, o deguonies kiekis smarkiai sumažėti. Vos tik kūdikis pradės bandyti verstis, iškart nustokite jį vystyti. Springimas yra įvairių svetimkūnių patekimas į kvėpavimo takus. Ant nugaros miegančio kūdikio kvėpavimo takai yra virš stemplės. Jeigu kūdikis atpiltų, stemple į viršų pakilusiems skysčiams būtų gerokai lengviau patekti į kvėpavimo takus, jei kūdikis gulėtų ant pilvo, t.y. Jei kūdikis lovelėje pats apsiverčia ant pilvuko ar šono, galima tiek atsargiai bandyti jį atversti, tiek ir taip palikti. Ekspertai teigia, kad būtent šiame raidos etape (t. y. nuo maždaug 4-6 mėn.) SKMS rizika yra ženkliai mažesnė. Kai kūdikis jau gali laisvai apsiversti nuo nugaros ant pilvo ir atvirkščiai, jis pats gali pasirinkti miego pozą ant pilvo.
Kada vesti vaiką į lauką žiemą yra saugu, o kada - jau nebe? Labai svarbu yra suprasti, kad oro temperatūra, tokia, kokią matome termometro stulpelyje, ne visada yra teisinga. Reikia suvokti, kad yra ir jutiminė temperatūra. Šiuolaikinės technologijos mums leidžia išmatuoti netgi tokią. Tai jeigu jutiminė temperatūra yra, pavyzdžiui, 20 laipsnių šalčio ir žemesnė, tokiu atveju vaiko vesti į lauką tikrai nereikėtų.
Oi ne, kaip tokį gėrį atimti iš vaikų? Ypač kai pilna sniego ir galima čiuožti su rogutėmis ir pačiūžomis. Tai ne tik galima, o reikia eiti į lauką, kvėpuoti grynu šaltu oru. Reikėtų galbūt išskirti, kad pačių mažiausių, naujagimių, tik namo grįžusių iš ligoninės, vežti į lauką nereikėtų, jeigu temperatūra yra žemesnė negu 10 laipsnių šalčio, ir nereikėtų lauke būti labai ilgai. Pirmą kartą tikrai užtektų pabūti bent penkias minutes ir su kiekvienu išėjimu reikia didinti po penkias minutes. Taip po savaitės turėsime pusvalandį, kurį galima praleisti su mažuoju lauke. Jeigu kalbame apie šiek tiek vyresnius - trejų-penkerių metų piliečius, kurie smagiai juda, jie lauke gali būti nuo 10 iki 40 minučių. Jeigu kalbame apie mažai judantį vaiką, kuris visą tą laiką sėdi rogutėse arba vežimėlyje, reikėtų laiką sutrumpinti, ir apsaugai, kad nesušaltų, reikėtų įdėti papildomai vilnonį vokelį, apvilkti dar vieną sluoksnį. Šiaip, apskritai, kad nebūtų šalta, drabužius reikia sluoksniuoti, drabužiai neturėtų būti aptempti, neturėti būti laidūs drėgmei, batai taip pat turi būti atsparūs vandeniui, kad nesušlaptų tirpstant sniegui, kai tikimybė sušalti tikrai yra didesnė.
Kaip naujagimį reikėtų aprengti einant į lauką? Lygiai taip pat - keli sluoksniai. Bent jau vienu sluoksniu daugiau, negu esame apsivilkę patys. Taip pat, kadangi jis guli, dėkime vilnonį vokelį į vežimėlį. Vežimėlis dar turi apsaugą nuo vėjo.
Ką dar reikėtų žinoti apie vaikų priežiūrą žiemos metu? Rankas apmauname pirštinėmis, kojas apauname šiltais batukais, uždedame kelias kojines, kad nesušaltų, bet ko kartais nepadarome nepagalvoję - neuždengiame atviros odos. Kaip ją uždengti? Kremu nuo šalčio. Kremas - kuo riebesnis, idealu, jei į kremo sudėtį neįeina vanduo. Yra specialių kremų apsaugai nuo šalčio, vazelino pagrindu, pavyzdžiui. Taigi patepti juo odą, ypač veido, skruostų, nosytės. Grynas oras ir buvimas lauke yra būtinas kiekvieno žmogaus gyvenime, ir jis reikalingas nuo pirmųjų mūsų gyvenimo dienų. Kai kūdikis gimsta vasarą, mažylį supažindinti su lauku galima trečiąją jo gyvenimo dieną. Pirmąjį kartą lauke būnama apie 20 min. vėliau laiką ilginame. Kai kūdikis gimsta žiemą, prie lauko pratinama labai pamažu. Pirmiausia šiltai aprengtą kūdikį laikome gerai išvėdintame kambaryje, vėliau apie 5 -7 dieną galime išnešti į įstiklintą balkoną. Tik po dviejų savaičių, jei oro temperatūra yra tinkama, išnešame kūdikį 20 minučių į lauką. Kai vaikui sueina trys mėnesiai, šaltame ore galima laikyti 1-2 val. Prieš nešant mažylį į lauką reikia gerai patepti veiduką. Žiemos metu
Mažų vaikų negalime vesti į lauką jei ore tvyro didesnė nei -10°Ctemperatūra. Taip pat reikėtų atsižvelgti ar laukia nėra žvarbaus vėjo. Net jei oro temperatūra tinkama, vėjas gali pakenkti kūdikio odelei. Kūdikio odelė labai plona, jos riebalinis sluoksnis perpus plonesnis nei suaugusio žmogaus, todėl gali lengvai nušalti. Mažylio lūpytes taip pat būtina patepti balzamu, nes jos dažniausiai būna drėgnos nuo bėgančių seilyčių. Tėvai prieš vesdami vaiką į lauką turi pasirūpinti ne tik tinkamu kremu, bet ir apranga. Mažiems vaikams būdingas ne tik sušalimas, bet ir perkaitimas, kuris dažniausiai ištinka pernelyg šiltai aprengtus vaikus. Jei vaiko odelė pasidengė raudonais, smulkiai spuogeliai - vadinasi tai prakaitinis bėrimas. Todėl svarbus didelis dėmesys aprangai. Geriausiai tinka drabužiai, kurie sulaiko šilumą, bet leidžia odai kvėpuoti. Mažyliai yra labai smalsūs ir judrus, jie dar nežino visų galimų pavojų todėl drąsiai leidžiasi į žaidimus ir naujus atradimus. Angelo sargo darbą dažniausiai turi atlikti pati mama, nuolat stebėti auganti ir žaidžiantį vaiką ir užbėgti įvykiams už akių. 3-6 mėn. Kūdikiai tiesia rankas, griebia žaislus, kišasi juos į burnytė. Tuomet prasideda etapas kai vaikutis gali pasprigti smulkiais daigtais. 5-6 mėn. Kūdikiai bando verstis. Kartais jie bandymai irgi baigiasi traumomis. Tėvai paguldę mažylį ant sofos ar lovos ir jį palikę be priežiūros, gali rasti vaikutį nusiritusį ant žemės. 8-14 mėn. Mažyliai pradeda vaikščioti. Jie gali ant savęs užsiversti, užsipilti ar įsikišti į burną viską, ką gali pasiekti. Pradėjas vaikščioti vaikas griūna šimtus kartų, todėl mažylį būtina saugoti, kai jis eina kietu pagrindu, ypač lauke. Taip sukurti saugę aplinką ir nepalikti pavojingų daigtų pasiekiamose vietose. Vengti gerti karštus gėrimus, nes net sėdint vaikui ant kelių yra didelė tikimybė išpilti. Nes vaikas greitai čiumpa tai kas jį sudomino. Nuo 2-5 metų vaiko smalsumas ir fizinis pajėgumas didėja. Vaikai mokosi lipti, šokinėti, bėgioti, važinėtis dviračiu. Jie viską daro bėgdami, tarsi pasaulis jiems suktusi per lėtai. Šiuo metu traumos taip pat dažnos, nes vaikas mokosi savarankiškumo, nori viską padaryti pats. Todėl mamų akys turi būti dar budresnės, nes vaikas paprašys daugiau erdvės ir nuo mamos laikysis vis didesnio atstumo. Lauke nenuleiskite nuo vaiko akių įnygdamos žurnalus ar telefonus. Eidami su vaikais pradėkite aiškinti pagrindines eismo taisykles, kad per gatvę nebėgama, einama užsidegus žaliai šviesai ir pan. 5-7 metų vaikai. Tai metas kai vaikai gali bėgioti nepavargdamis visą dieną. 7-11 metų vaikai jau mokiklinukai, kurie dažniausiai pakliūna po automobilio ratais. Tai laikas, kai vaiką turite paleisti. Jūs negalėsite būti kiekviename žingsnyje ir nuspėti galimus pavojus. 12-15 metų vaikams pradeda formuotis visuomeninis socialinis elgesys. Jiems ypač svarbus draugų pripažinimas ir jie yra labai pažeidžiami. Šio amžiaus vaikai ūmūs, įžeidūs, greitai puola muštis. Konfliktus linkę spręsti mūštinėmis ir tai dažnai baigesi įvairiomis traumomis.
Kaip atpažinti, kad žiemą dar nekalbantis vaikas jaučiasi gerai, tai yra, jam nei per šalta, nei per karšta? Kuo reikia patepti vaiko veiduką prieš iškeliaujant į lauką? Į šiuos ir kitus klausimus atsako šeimos gydytoja Aušra Urbutienė.
Koks oras yra per šaltas kūdikiams iki vienerių metų, kuomet jau nerekomenduoja eiti pasivaikščioti į lauką? Patiems mažiausiems kūdikiams iki 6 mėnesių galima eiti į lauką, jei yra ne per drėgna ir vėjuota, esant temperatūrai lauke iki -5 laipsnių. Bet jeigu lauke drėgna ir vėjuota, tada ir -3 jau gali būti pavojinga. Su kūdikiais nuo 6 iki 12 mėnesių patartina į lauką eiti iki -8 laipsnių šalčio, bet irgi reikia atsižvelgti į vėjo greitį bei drėgmę.
Kalbant apie didesnius vaikus, priminsiu Lietuvos higienos normą, apibrėžiančią ikimokyklinio amžiaus vaikų vedimą į lauką, kurios laikosi ikimokyklinės įstaigos: remiantis LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu, kiekvieną dieną 2 kartus šviesiu paros metu vaikai turi būti išvedami į lauką. Žiemos metu - esant ne žemesnei kaip -12 laipsnių temperatūrai ir silpnam vėjo greičiui (iki 2 m/sek.) arba ne žemesnei kaip -8 laipsniai temperatūrai ir vidutiniam vėjo greičiui (nuo 2 iki 6 m/sek.)
Kaip atpažinti (patikrinti), kad vaikui lauke yra per šalta arba per karšta? Reikia stebėti vaiko odos spalvą: jei oda bala, mėlynuoja - tai ženklas, kad jau šalta, jei raudonuoja - per šilta. Galima užkišti ranką už vaiko apykaklės, jei palietus ten šilta, viskas gerai. Jei šalta ar suprakaitavę - negerai. Nepalikite vaiko 2 valandoms balkone, nes kai mama pati nejuda kartu su vežimuku, jai sunku spręsti, ar jau šalta, ar dar ne. Taip pat trumpiau rekomenduojama lauke būti su kūdikiais, kuriuos mamos nešioja nešynėse.
Kokia būtų taisyklinga vaiko odos priežiūra žiemą, ar yra kokių nors skirtumų, palyginus su kitais metų laikais? Jei vaiko oda sausa, tai žiemos metu reikia jį rečiau maudyti, taip pat maudynių metu į vonią įpilkite specialių maudymui skirtų aliejų. Išmaudžius reikia vadovautis 3 minučių taisykle - kremu vaiką ištepti per 3 minutes, ištraukus jį iš vandens. Po vonios procedūrų yra tinkamiausias laikas pamaitinti kūdikio odą. Švelniai nusausinkite vaiko odą ir masažuojamais judesiais įtrinkite specialiai kūdikių odai pritaikytu losjonu. Tai padės apsaugoti odą nuo paraudimų bei išsausėjimų, kurie žiemos metu gali atsirasti net ir drabužiais pridengtose kūno vietose, nes šaltu oru oda gamina mažiau drėgmės ir tampa sausesnė. Jei vaikas serga atopiniu dermatitu, jo odą emoliantais reikėtų tepti du kartus per dieną. Prausdami kūdikį išlaikykite vidutinę vandens temperatūrą. Dažniausia klaida, kurią daro tėvai žiemos metu - karštos vonelės kūdikiui. Karštesnis nei įprasta vanduo žiemos metu ne padeda vaikui sušilti, o pirmiausia sausina jo odą. Todėl būtina pasirūpinti tinkama vonios kambario temperatūra maudynių metu ir vaiką maudyti ne karštose, o šiltose vonelėse.
Kaip prižiūrėti vaikų odą, kai einame su jais į lauką? Jei renkatės kremą, kurį naudosite prieš einant į lauką, atminkite svarbią taisyklę: tokiame kreme neturi būti vandens, nes minusinėje temperatūroje vanduo sušals ir dar labiau pažeis vaiko odelę. Venkite kvapių ar turinčių alkoholio produktų. Kremą prieš einant į lauką reikėtų užtepti 15 - 20 minučių iki išeinant pro duris. Kremas turi būti riebus.
Kokie yra požymiai, kad vaiko odelė lauke nušalo ir ką tada reikia daryti? Kai išeiname į lauką, musų žandai parausta, tai yra normalu. Ženklas, kad kažkas negerai, yra atsiradęs odos blyškumas, tada jau reikia skubėti namo. Nušalus oda gali pabalti, pradėti blizgėti, o dar pabuvus net papilkėti. Oda gali tapti rusva, su raudonomis dėmelėmis, nušalę pirštai parausta, patinsta, pradeda skaudėti, kartais pažeistose vietose net gali atsirasti pūslelių. Jei kilo įtarimas, kad vaiko oda nušalo, jos netrinkite, neskubėkite šildyti odelės šiltu vandeniu, prausti muilu. Geriau paimkite minkštą audinį, kambario ar šiek tiek didesnės temperatūros, ir taip sušildykite odą. Negalima dėti jokių kompresų, nes pažeista oda gali jautriai sureaguoti į staigius temperatūros skirtumus.
Bernardinuose sode Vilniuje pakalbintos mamytės sakė šalčio nebijančios. Naujagimius į lauką veža beveik kasdien: „Beveik kiekvieną dieną, nebent labai sninga, kas šią žiemą labai retai buvo. Nesušąla, nes šilti kombinezonai, didelis, patogus vežimas, kad tilptų žieminis vokelis, taip pat - apsauga nuo vėjo, sniego. „Miega tarp kailių“, - sakė kita mamytė.
Vaikai net iki 3,5 metų negali objektyviai įvertinti ir aiškiai įvardinti, ar jam karšta, ar šalta. Ką tikrinti? Nosies čiupinėjimas subjektyvu, nes vaiko nosis šalta gali būti net kambaryje (juk tai labiausiai atsikišusi kūno dalis). Kišti ranką už apykaklės ir tikrinti odos šilumą tarp menčių - irgi netikslu, nes vaiko nugara, skirtingo nei nosis, beveik visada būna šilta. Geriausia stebėti skruostukus. Vaikutis daug geriau jausis lauke, jei nebus perkaitintas kambaryje. Susiformavo geras įprotis patepti vaikams veidukus ir rankas prieš vedant į lauką. Tam tinka riebios priemonės, kurių sudėtyje nėra vandens, - įvairūs šalčio tepalai, sviestmedžių sviestas. Vaikų oda labai plona, tad patepti reikia net nešant ar vedant nuo namų iki automobilio. Nereikia tepti prieš pusvalandį, kaip rašoma senesniuose straipsniuose. Pakanka ištepti prieš kelias minutes, tarkime, prieš pradedant vaiką rengti.
Deja, vieno recepto, kiek laiko vaikas žiemą gali išbūti lauke ir jaustis komfortiškai, nėra. Tai ne miego lentelės, kur aiškiai parašyta, kad tokio amžiaus vaikas turi miegoti tiek valandų. Vienas, kurio termoreguliacija tobula, lauke išbus ir 2 valandas, o kitas - jau po 15 minučių norės namo.
Jei vaikutis serga nesunkiai, jaučiasi guvus, galima eiti į lauką. Sloga ir net nežymi temperatūra neturėtų būti kliūtis eiti į lauką. Buvimas lauke, ir kvėpavimas grynu oru daug geriau veikia vaiko gleivines nei sausas patalpų oras. Konsultuoja pediatrė Lilija Žirgulienė.
Auginu dviejų mėnesių kūdikį. Orai kasdien vis labiau šyla, tad man įdomu, koks saugiausias metas su kūdikiu eiti į lauką. Mažam kūdikėliui rekomenduojama būti lauke iki 11 val. ir paskui nuo 17 val. Kitu metu saulė būna pavojinga.
Padėkime augti (2015 10 11) Kaip aprengti mažylį žiemą?
Neringos Laurinaitienės nuotr.
Šaltuoju metų laiku labai patogūs vokeliai, nes jie šildo iš visų pusių. Kombinezonas. Geriausias žieminis rūbas - kombinezonas. Anksčiau kombinezonas buvo tik kūdikių ir slidininkų drabužis. Bet mamos greitai pajuto patogumą! Žieminių paltukų ar kailinukų pasiūla (ir poreikis) vis mažėja, užtat kombinezonų pramonė tobulėja. Šiuolaikiniai kombinezonai yra ploni, lengvi ir šilti. Patiems mažiausiems skirti kombinezonai, kuriuose rankoms yra dvi įmovos, o kojoms - vienas lizdelis. Ant kokybiškų šaltojo oro drabužių būna sertifikatai, kokį šaltį vaikas su jais atlaikys.
Į lauką patariama kūdikį rengti laisvesniais drabužiais, kad kraujas galėtų lengvai cirkuliuoti, reikėtų nepamiršti sluoksniškumo, nes tarp drabužėlių susidaro oro sluoksnis, kuris irgi saugo nuo šalčio. Tad geriau ne vienas storas megztinis, o 2 ar 3 plonesni pavilkinukai. Kiek konkrečiai sluoksnių vilkti, spręskite pagal vaiko judrumą, termoreguliacines savybes ir orą. Jei nėra vėjo, renkite mažiau sluoksnių, jei ir vėjas, ir dar drėgna, renkite vienu sluoksniuku daugiau.
Šilta kepuraitė, o dar geriau kepurė-šalmukas kūdikiui būtina, nes mažylis neturi plaukų, kurie suaugusiajam tarnauja kaip apsauginis „kailis“. Nedenkite šaliku mažylio burnos. Kai vaikas orą traukia per šaliką, jo kvėpavimo takai negrūdinami, tad paskui gali susargdinti netyčia įtrauktas šalto oro gurkšnis. Tarp šaliko ir burnos susidaro drėgna šilta terpė, drėgna vilna liečiasi prie veiduko odos ir ją erzina.
Jei vaikutis jau vaikšto, apranga sudėtingėja. Mažylis, aišku, norės žaisti su kaštonais, lapais, sniegu, todėl gerai pagalvokite apie pirštines. Nuožvarbos ant rankyčių atsiranda dažniausiai. Vaiko rankos sausėja, pradeda šerpetoti, gali atsirasti ir skausmingų įtrūkimų. Kad taip neatsitiktų, maukite dvejas pirštines. Pirmosios gali būti medžiaginės ir plonesnės, o antrosios, kumštinės, turėtų būti neperšlampamos ir ilgos, kad apsaugotų riešus.
Labai svarbu ir geri batukai. Tikėtina, kad nupirkę pigius, be natūralaus kailio batukus, vaikui parėjus iš lauko ant kojyčių rasite paraudimų - tai ženklas, kad šaltis „įkando“ į kojas. Nuožvarbų gali atsirasti ant pėdų dėl ilgalaikio šalčio ir drėgmės poveikio. Batai turėtų būti storapadžiai, odiniai, su natūraliu kailiu.
Šiais patarimais verta pasinaudoti ir tėveliams, kurie veda vaikus į lauką. Jei tėvai mūvės džinsiukais ir striukytėmis, tai labai greitai vaiką pradės vilioti atgal į namus. Kompanija lauke (tėvai ir vaikai) turi būti apsirengę harmoningai. Beje, būna ir atvirkštinis variantas, kai vaikutis miega vežimėlyje, o mama jį stumdo.
Gydytoja pataria į paplūdimį nusinešti pripučiamą baseinėlį, kad vaikas turėtų kur pasipliuškenti. Mūsų jūros vanduo paprastai per šaltas kūdikių maudynėms. Kūdikį iki metukų galima trumpam „pamerkti“ į jūrą, jei jos vanduo sušilęs iki maždaug 30 laipsnių. Jei vaikas prieš tai buvo grūdinamas, tinka ir 26 laipsnių šilumos vanduo. Vyresni nei dvejų metukų gali pasipliuškenti, jei jūros vandens temperatūra siekia 19-20 laipsnius, o oro temperatūra - 25-26 laipsniai ir nėra vėjo. Ten, kur mažylis teškensis, neturėtų būti giliau kaip 40 cm. Neleiskite maudytis, jei vaikas sušilęs ar suprakaitavęs. Kartu su vaiku greitai įbriskite į vandenį ir pasinerkite, kad sušlaptų visas mažiuko kūnelis. Pirmosios maudynės lai trunka 1-2 min., vėliau vandenyje gali išbūti iki 5-8 min. Jei mėlsta lūpytės, vadinasi, per šalta. Tai pastebėjusi kūnelį ištrinkite rankšluosčiu.
Kelionių vaistinėlė. Nuvykę prie jūros dėl visa pikta sužinokite artimiausių gydymo įstaigų adresus, kad prireikus pagalbos netektų blaškytis. Gydytoja A.Vaitulionienė pataria pasiimti vaistų, mažinančių temperatūrą, nuo viduriavimo, vatos arba marlės, priemonių nuo nudegimo. To turėtų pakakti.
Kaip pratinti mažylį gulėti ant pilvuko? Apžvelgsiu tik pačius pagrindinius būdus, nes yra daugybė dalykų galinčių padėti pratinant kūdikius patogiai ir net smagiai leisti laiką šioje padėtyje. Video padės labiau suprasti aprašomas padėtis. Prieš pradedant - kūdikis turi būti sotus, budrus ir patenkintas, nes irzli jo nuotaika tikrai nepadės prisijaukinti šios keistos naujos padėties. Bet- neguldykite ant pilvo ką tik pavalgiusio mažylio, palaukite bent 30 min-1h po maitinimo.
Ką daryti, kad kūdikiui būtų malonu gulėti ant pilvo? „ŠYPSENA AKIŲ LYGYJE“. Kūdikiui gulint ant pilvuko pritūpkite ar atsigulkite, kad būtumėte viename akių lygyje su juo, taip mažylis žinos, kad esate šalia ir nurims. Kalbinkite, leiskite linksmus garsus ar dainuokite, skatindami kūdikį pasukti galvą balso link ir pamatyti jus. Džiaugdamasis mažylis stengsis pajudinti rankas ir kojas. GULDYKITE mažylį ant savo pilvo ar krūtinės (panašiai kaip kengūracimo metu). Atsigulkite ar atsisėskite pusiau sėdomis ir pasiguldykite kūdikį ant savo pilvo ar krūtinės. Ypač naujagimiai mėgsta gulėti ant tėvų krūtinės ir žvelgti į jų veidus, tokiu būdu jie pamažu įpranta gulėti ant pilvuko. Dėl saugumo kūdikį visada prilaikykite. „REGBIO KAMUOLIO LAIKYMAS" Padėtis, kai kūdikis nešiojamas pilvuku žemyn ant suaugusiojo dilbio, kita ranka prilaikant. Artimas kūdikio priglaudimas prie suaugusiojo kūno padeda mažyliui pamėgti šią padėtį. Toks laikymas tinka ir atpylinėjantiems vaikams, nes šiek tiek kilstelėjus dilbį pakreipiame kūdikį nedideliu kampu aukštyn, kas ir padeda išvengti atpylimo. JUOSMENO GLOSTYMAS. Mažylis paguldomas ant suaugusiojo kelių, kad nusiramintų ar atsirūgtų, ranka prilaikomas juosmuo ar užpakaliukas leidžia mažyliui jaustis ramiai ir stabiliai, o jo galva, kaklas ir pečiai gali darbuotis. PRAMOGOS! Atversta knygelė ar mėgstamas žaislas padėtas prieš kūdikį, šalia ar virš jo. Naudokitės lavinimo kilimėliais ar žaislais, skirtais laikui būnant ant pilvuko, kai kurios priemonės turi švieseles, veidrodžius, judančius paveikslėlius, muziką ar čežančius žaislus. Viena iš idėjų - tvirtai prilaikydami ant pilvuko gulintį mažylį švelniai pasūpuokite ant terapinio kamuolio pirmyn ir atgal (labai nedidele amplitude, kūdikis turi likti horizontalioje padėtyje, nevažiuokite link grindų žemyn galva ). ŽAISLIUKO LAIKAS. Maždaug 3 mėnesių kūdikis pradeda remtis savo rankomis (pasikelti ant dilbių). Norint jį paskatinti šiam veiksmui, reikėtų pakabinti mėgstamą žaisliuką šiek tiek virš jo, tai motyvuotų mažylį pažiūrėti aukštyn ir naudoti rankas, kad pakeltų save žaislo link. 6 mėnesių kūdikio rankų, pečių ir nugaros raumenų jėga jau daug didesnė. Dabar galima pradėti laikyti daiktą nedideliu atstumu jo akių lygyje. Tai paskatins kūdikį visiškai ištiesti ranką ir bandyti pasiekti žaislą. Įsitikinkite, kad žaislas ne per toli, nes linksmumas dings, jei tikslo neįmanoma pasiekti. MINUTĖ ANT PILVUKO. Bandykite „pilvuko laiką“ įtraukti į savo kasdienę veiklą, paverskite rutinos dalimi. Paguldykite vaikutį ant pilvuko po tokių kasdienių veiksmų, kaip sauskelnių keitimas ar maudymas. Tada mažylis pamažu priims ir naudos šią padėtį kaip įprastą veiksmą. ĮTRAUKITE BROLIUS, SESERIS. Jei turite vyresnį vaiką, paskatinkite jį atsigulti ant grindų ir pažaisti su mažuoju broliu ar sese (suaugusiajam prižiūrint). Artimųjų ar net šeimos augintinio stebėjimas gali padaryti kūdikį laimingai išsiblaškiusį ir leisti užmiršti nepatogią padėtį. IŠORINĖ PAGALBA. Kai mažylio kaklas sutvirtėjęs ir galvos kontrolė pakankama (apie 3-4 mėn), bet neužtenka jėgų pasiremti dilbiais (pasikelti aukščiau), susukite ploną rankšluostį ar paklodėlę ir padėkite po kūdikio krūtine bei pažastimis, sudėkite jo rankas priešais. Sustiprėjus rankų atramai volelio nebenaudokite.
