Gripas yra viena dažniausiai pasitaikančių kvėpavimo takų infekcijų, kuri kiekvienais metais paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Dėl savo gebėjimo greitai plisti nuo žmogaus žmogui, užsikrėsti gripu labai paprasta, o ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar žmonėms su silpnesne imunine sistema. Gripu vaikai serga dažniau ir sunkiau negu suaugusieji ir mažiesiems ši liga pavojingesnė, nes neretai prisijungia komplikacijos.
Gripas yra ūminė virusinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia gripo virusai. Dažniausiai aptinkami trys pagrindiniai gripo virusų tipai - A, B ir C, tačiau A ir B tipo virusai turi didžiausią poveikį žmonių sveikatai - jie sukelia pandemijas. Be to, gripo virusai nuolat mutuoja, todėl kiekvienais metais atsiranda naujų potipių. Tai reiškia, kad imunitetas susidaro tik tam viruso tipui, kuriuo žmogus persirgo. Gripas plinta čiaudint ar kosint kartu su seilių dalelėmis.
Peršalimo ir gripo skirtumai
Peršalimas yra viena dažniausių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, kurią sukelia daugiau nei 200 virusų rūšių. Jo simptomai dažniausiai pasireiškia palaipsniui, praėjus 10-12 valandų po užsikrėtimo, o piką pasiekia po pusantros-trijų dienų. Dažnai jis prasideda gerklės skausmu ir (arba) nosies gleivinės uždegimu. Karščiavimas vaikams dažnai pasireiškia tiek peršalimo, tiek gripo metu. Paprastai peršalęs vaikas karščiuoja mažiau ir trumpiau nei sirgdamas gripu. Sergant gripu, didesnė nei 38°C kūno temperatūra išlieka 3-4 paras.
Gripas yra sunkesnė liga nei peršalimas ir jo simptomai pasireiškia staiga. Kad vaikas serga gripu, atpažįstame iš aukštos temperatūros, energijos trūkumo ir prasto apetito. Gripas yra kaip peršalimas, kurį sukelia virusas - gripo virusas. Ligos požymiai atsiranda vienu metu ir greitai po užkrėtimo, vos po 4-6 valandų.
Pagrindiniai gripo simptomai:
- Staiga atsiradęs karščiavimas
- Raumenų ir sąnarių skausmas
- Silpnumas ir nuovargis
- Sausas kosulys
- Gerklės skausmas
- Galvos skausmas
Kaip užsikrečiama gripu?
Gripas plinta lašeliniu būdu. Gripas yra labai užkrečiamas ir lengvai plinta tarp žmonių. Pagrindiniai perdavimo būdai:
- Oro lašeliniu būdu. Kai sergantis žmogus čiaudi, kosėja ar net kalba, į aplinką patenka mažyčiai užkrėsti seilių lašeliai. Šie lašeliai gali būti įkvėpti aplinkinių.
- Liečiant įvairius paviršius. Virusas gali išlikti ant įvairių paviršių (stalų, durų rankenų, mobiliųjų telefonų) iki 48 valandų. Palietus užkrėstus paviršius ir po to rankomis liečiant burną, nosį ar akis, virusas gali patekti į organizmą.
- Artimas kontaktas su sergančiuoju. Ilgesnis buvimas šalia sergančio žmogaus, pavyzdžiui, dalijantis maistu ar naudojant bendrus daiktus, taip pat padidina užsikrėtimo riziką.
Maži vaikai išskiria didesnį viruso kiekį nei suaugusieji, todėl kitus gali užkrėsti 7 dienas ar net ilgiau. Būtent todėl gripas labai greitai plinta tarp vaikų mokyklose ir darželiuose, kur vienoje vietoje yra daug vaikų, nes vos vienas vaikas gali užkrėsti visą grupę.
Kiek laiko užkrečiamas gripas?
Gripas tampa užkrečiamas net anksčiau, nei pasireiškia pirmieji simptomai. O tai ypač pavojinga, nes žmogus, nesuprasdamas, kad yra užsikrėtęs, gali platinti virusą tarp artimųjų ar bendradarbių. Gripas plinta lašeliais, susidarančiais sergantiems žmonėms kosint, čiaudint ar kalbant. Šie lašeliai gali patekti į netoliese esančių asmenų burnas ar nosis ar būti įkvėpti į plaučius. Retesniais atvejais žmonės gali užsikrėsti palietę paviršių ar objektą, ant kurio yra viruso, ir tada pačiupinėję savo burną, nosį ar akis.
Gripas yra virusinė, užkrečiamoji liga, savo piką pasiekianti žiemos mėnesiais, kuomet žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose. Gripu sergantys žmonės aktyviausiai virusą platina pirmąsias tris ar keturias dienas nuo ligos pradžios. Daugelis sveikų žmonių gali užkrėsti kitus asmenis 1 dieną prieš pasireiškiant simptomams ir 5-7 dienas po susirgimo. Vaikai ir kai kurie asmenys, kurių imuninė sistema nusilpusi, virusą gali platinti ilgiau nei 7 dienas.
Simptomai gali atsirasti praėjus maždaug 2 dienoms nuo viruso patekimo į organizmą (bet gali užtrukti ir 1-4 dienas). Tai reiškia, kad užkrėsti kitus žmones gripu galite dar prieš susirgdami bei ligos metu. Kai kurie asmenys gali būti užsikrėtę gripo virusu, tačiau nepatirti jokių simptomų.
Kai tik atsiranda simptomai, užkrečiamumas ženkliai padidėja. Per pirmąsias 3 dienas nuo simptomų pradžios sergantysis išskiria daugiausia viruso dalelių, todėl tai yra pats pavojingiausias laikotarpis aplinkiniams. Simptomai palaipsniui silpnėja po 3-5 dienų, tačiau užkrečiamumas gali išlikti iki 7 dienų nuo simptomų atsiradimo. O vaikams ar žmonėms su susilpnėjusia imunine sistema šis laikotarpis gali trukti dar ilgiau - iki 10 dienų ar daugiau.
Kaip gydyti gripą ir palengvinti simptomus?
Gripui gydyti specialių vaistų nėra. Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, simptomų intensyvumo ir individualios paciento sveikatos būklės. Lengvais atvejais gripas dažniausiai gydomas simptominiu būdu, siekiant sumažinti nemalonius pojūčius ir pagerinti savijautą. Tam gali būti naudojami nereceptiniai vaistai nuo peršalimo, kurie mažina karščiavimą ir malšina skausmus.
Tačiau esant sunkesniems atvejams, ypač rizikos grupių pacientams, gydytojai gali skirti antivirusinius vaistus, kurie veikia tiesiogiai gripo virusą ir mažina komplikacijų riziką. Šie vaistai yra efektyviausi, jei pradedami vartoti per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų pradžios. O itin sunkiais atvejais, kai gripas sukelia plaučių uždegimą ar kitas komplikacijas, gali prireikti hospitalizacijos ir papildomo gydymo.
Svarbu nepamiršti, kad antibiotikai neveikia virusų, todėl jų vartoti be gydytojo nurodymo nereikia. Be to, savarankiškai gydytis nerekomenduojama, jei simptomai stiprėja arba trunka ilgiau nei savaitę. O jei gripo simptomai pasireiškia mažiems vaikams, nėščiosioms, pagyvenusiems žmonėms ir lėtinėmis ligomis sergantiems - būtina kreiptis į gydytoją vos pajutus pirmuosius požymius. Ankstyva diagnostika ir tinkamai parinktas gydymas gali ne tik sutrumpinti ligos trukmę, bet ir padėti išvengti rimtų komplikacijų.
Sergant gripu, svarbu ne tik ilsėtis, bet ir tinkamai pasirūpinti savimi, kad būtų sumažinti nemalonūs simptomai. Pirmiausia, siekiant sumažinti karščiavimą ir numalšinti galvos, raumenų ar sąnarių skausmus, gali padėti nereceptiniai vaistai, peršalimo simptomams lengvinti. Jie taip pat veiksmingai malšina uždegimą ir padeda jaustis geriau. Jei vargina nosies užgulimas, galima naudoti nosies gleivinės paburkimą mažinančius purškalus ar lašus. Norint sumažinti gerklės skausmą, naudinga rinktis antiseptinių savybių turinčių pastilių arba purškalų. Jei kosulys apsunkina kvėpavimą ar trukdo miegui, gali padėti atsikosėjimą lengvinantys sirupai.
Itin svarbu gerti daug skysčių - vandens, vaistažolių arbatos ar sultinio - kad organizmas būtų pakankamai hidratuotas. Visgi, jei simptomai neišnyksta ar blogėja, būtina pasitarti su gydytoju.
Kaip atsikratyti peršalimo ir gripo sukelto kosulio bei gerklės skausmo namų gynimo priemonėmis
Gripo diagnostika
Daugeliu atvejų gripas diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais, tokiais kaip staigus karščiavimas, sausas kosulys, gerklės skausmas, raumenų skausmai, nuovargis ir bendras silpnumas. Tačiau šie simptomai gali būti panašūs į kitų virusinių infekcijų, pavyzdžiui, peršalimo ar COVID-19, todėl tikslus diagnozavimas kartais reikalauja papildomų tyrimų. Vienas iš greičiausių ir dažniausiai naudojamų būdų nustatyti gripą yra greitieji gripo antigeno testai, kurių metu per kelias minutes galima aptikti viruso antigenus iš nosiaryklės tepinėlio. O tikslesnei diagnozei gali būti atliekamas kraujo tyrimas. Tačiau šis tyrimas atliekamas laboratorijose, todėl rezultatai gali užtrukti kelias valandas ar dienas.
Efektyviausias būdas nustatyti, ar pacientas serga gripu, yra molekulinis tyrimas. Iš vaiko nosiaryklės paimamas mėginys, kuris ištiriamas dėl A, B tipo gripo viruso ir papildomai dėl respiratorinio sincitinio viruso (RSV). Pastarasis virusas yra dažniausias ūminių apatinių kvėpavimo takų virusinių infekcijų sukėlėjas kūdikiams ir mažiems vaikams lapkričio-kovo mėnesiais. RSV susirgusius kūdikius dažnai reikia hospitalizuoti, jiems gali prireikti ir deguonies terapijos. Ankstyvas gripo viruso nustatymas leidžia iš karto pradėti gydyti ir užkerta kelią sunkesnei ligos eigai bei komplikacijoms. Gripo viruso tyrimo patikimumas siekia 98 proc., o rezultatai gaunami per 20 min.
Galimos gripo komplikacijos
Gripas, nors dažnai laikomas įprasta virusine infekcija, gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač rizikos grupėms priklausantiems asmenims. Viena dažniausių gripo komplikacijų yra plaučių uždegimas, kurį gali sukelti pats virusas arba antrinė bakterinė infekcija. Ši būklė ypač pavojinga pagyvenusiems žmonėms, mažiems vaikams ir asmenims su nusilpusia imunine sistema. Kitos komplikacijos gali būti ausų uždegimas, sinusitas bei sepsis (kraujo užkrėtimas). Komplikacijų tikimybę galima sumažinti laikantis gripo prevencijos priemonių - kasmet skiepijantis ir tinkamai gydant ligą. Visgi, jei gripo simptomai staiga pablogėja arba atsiranda tokių požymių kaip dusulys, stiprus krūtinės skausmas, sumišimas ar aukšta, ilgai nekrentanti temperatūra, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Kaip sumažinti gripo plitimą?
Vienas svarbiausių žingsnių - sergantysis turėtų likti namuose kol simptomai matomai sumažėja (dažniausiai po 5-7 dienų nuo simptomų pradžios). Taip pat labai svarbu dažnai plauti rankas. Plovimui naudoti muilą ir šiltą vandenį, o taip pat ir rankų dezinfekavimo priemones su alkoholiu. Kosėti ar čiaudėti reikėtų į servetėlę ar alkūnės linkį, o ne į rankas. Be to, svarbu reguliariai valyti dažnai liečiamus paviršius, tokius kaip durų rankenos, telefonai, stalai.
Žinoma, stabdyti viruso plitimą gali padėti ir kaukės, ypač viešose vietose ar esant artimam kontaktui su kitais žmonėmis. Na, o skiepai nuo gripo yra viena efektyviausių priemonių mažinti tiek sergamumą, tiek viruso plitimą. Tačiau skiepytis reikėtų kasmet, kadangi kiekvienais metais gripo virusai mutuoja, tad atsižvelgiant į besikeičiantį gripo virusą, keičiamos ir vakcinos.
Kad taip nenutiktų, rekomenduojame sergančiam vaikui likti namuose ir nelankyti darželio ar mokyklos, kol visiškai pasveiks. Taip pat labai svarbu gripo sezono metu stiprinti tiek sergančio vaiko, tiek likusių šeimos narių imuninę sistemą, kad neužsikrėstų visa šeima.
Dažniausiai gripo virusas platinamas tiesioginio kontakto metu, todėl labai svarbu mokyti vaikus ir pratinti juos teisingai ir reguliariai plauti rankas. Rankas plauname muilu, trindami jas vieną į kitą ir kruopščiai išplaudami tarpupirščius, panages bei nuplaudami riešus. Nuplaukite muilą tekančiu vandeniu ir nusausinkite rankas popieriniu rankšluosčiu arba švariu medvilniniu rankšluosčiu. Nusiplovę rankas stenkitės neliesti čiaupo arba durų rankenos. Dažnai plaukite rankas - prieš gamindami maistą, prieš valgydami, nusičiaudėję ar nusikosėję, pasinaudoję tualetu, viešuoju transportu, po kontakto su ligoniu ir pan. Be rankų plovimo svarbu kosėti burną užsidengus alkūne ir nedelsiant išmesti panaudotas užkrėstas popierines servetėles. Taip išvengsite viruso plitimo.
Ar stiprus imunitetas apsaugo nuo gripo?
Grūdinimas, fizinis aktyvumas, buvimas gryname ore, taisyklinga visavertė mityba - šie įpročiai turi būti ugdomi nuo kūdikystės. Tai padeda sustiprinti vaiko imunitetą, jis tampa atsparesnis peršalimo ligoms. Tačiau gripas yra virusinė infekcija, kuria gali susirgti kiekvienas, nepriklausomai nuo imuniteto stiprumo. Vienintelė patikima apsauga nuo gripo yra skiepai. Sezoninio gripo vakcina rekomenduojama skiepyti vaikus kasmet nuo 6 mėn. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikius artimieji nuo gripo gali apsaugoti sudarydami „kokoną“, kai pasiskiepija visi žmonės, turintys artimą kontaktą su kūdikiu - tėvai, seneliai, broliai, seserys.
Gripas yra rimta kvėpavimo takų liga, galinti komplikuotis plaučių uždegimu. Kasmet pasaulyje gripu perserga 500 mln. žmonių. Nuo gripo, jo sukeltų komplikacijų, lėtinių ligų paūmėjimo, gripo sukelto miokardo infarkto kasmet miršta 500 000 - 1 mln. žmonių. Net 80% mirusiųjų nuo gripo ir jo komplikacijų sudaro 65 metų ir vyresni asmenys.
Gripas gali būti sunki liga, todėl rekomenduojama skiepytis.
Remiantis liaudies išmintimi, gydomas peršalimas trunka savaitę, negydomas - 7 dienas. Pasikliauti šia „teorija“ nėra gerai, nes peršalus svarbu užtikrinti, kad infekcija nebūtų platinama, ir naudoti imunitetą stiprinančias priemones.
Vaikai nuo gripo pasveiksta lengviau nei pagyvenę žmonės. Vaikų simptomai trunka apie savaitę, o sveikimas - dar savaitę ar dvi. Suaugusiesiems gripas pasireiškia staiga ir jam būdingi simptomai yra aukšta temperatūra, drebulys, galvos skausmas, nuovargis, raumenų ir apatinės nugaros dalies skausmai, deginantis akių skausmas, užkimimas, sausas kosulys ir skausmas už krūtinkaulio, taip pat gerklės skausmas, sunkus kvėpavimas per nosį, apetito praradimas ir kt. Nepaisant šių simptomų, vaikai ir suaugusieji gali pasveikti nuo gripo nesikreipę į gydytoją, nes specialių vaistų gripui gydyti nėra. Rekomenduojame kreiptis į gydytoją, jei nepavyksta sumažinti karščiavimo, dūstate, sunkiai kvėpuojate arba pasunkėja pagrindinė liga.
Gera žinia ta, kad vaikai dažniausiai lengvai pasveiksta nuo gripo.
