Atšalus orams, padaugėja ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų peršalimo atvejų. Daugelis tėvų nežino, ką tokiu atveju daryti ir ar galima su atžala išeiti į lauką. Susirgus vaikui tėveliams iškyla nemažai klausimų, bet vieną iš jų - „Vaikas serga, ar galima eiti į lauką?“ - išgirstame labai dažnai. Visgi, visi vaikai yra labai skirtingi, o taip pat ir būklės susirgus, todėl vieno atsakymo, galima sergant eiti į lauką, ar geriau likti namie, nėra.
Kada galima vesti vaiką į lauką?
Jeigu Jūsų vaikas nekarščiuoja, nėra jokių ligos komplikacijų ir jaučiasi pakankamai gerai, jis gali užsiimti įprasta veikla, o tai reiškia, kad gali eiti ir į lauką. Nedidelė temperatūra (iki 38 °C) - jei vaiko temperatūra yra nedidelė (apie 37,5-38 °C) ir jis jaučiasi gerai, trumpas buvimas gryname ore gali būti naudingas. Svarbu, kad vaikas būtų tinkamai aprengtas pagal oro sąlygas. Vaikas jaučiasi gerai - jei vaikas yra aktyvus, žvalus ir nepatiria diskomforto, trumpas pasivaikščiojimas gryname ore gali padėti jam jaustis geriau. Geras oras - esant švelniam, neperšaltam orui, trumpas pasivaikščiojimas gali būti naudingas.
Jei vaiko temperatūra yra nedidelė (iki 38 °C) ir jis jaučiasi gerai, trumpas pasivaikščiojimas švelniame ore gali būti naudingas. Jei vaikas jaučiasi guviai, dūksta, pagrindo nerimauti, greičiausiai, nėra - judėdami vaikai sušyla pakankamai.
Jei vaikas susirgo, geriau, kad jis nekontaktuotų su už save mažesniais ir silpnesniais vaikais, kurie labiau imlūs infekcijai. Jei virusine sloga sergantis vaikas nueis į darželį, jis papildomai užsikrės kitų vaikų virusais, be to, savo virusu kitus apkrės. Geriau pabūti namuose. Bet kuri mama, gydytoja ir auklėtoja jums pasakys, kad geriau būtų, kad į darželį eitų visiškai sveiki vaikai, be virusų ir be slogų. Tačiau mes niekada nežinome, o gal vaiko turima sloga yra alerginė? Tada vaikščios sloguodamas ir nieko neužkrės.
Kada nereikėtų vesti vaiko į lauką?
Aukšta temperatūra (virš 38 °C) - jei vaiko temperatūra yra aukštesnė nei 38 °C, geriau likti namuose, nes organizmui reikia daugiau poilsio ir šilumos, kad jis galėtų kovoti su infekcija. Vaiko būklė yra prasta - jei vaikas yra vangus, silpnas, skundžiasi skausmais ar jaučiasi labai blogai, buvimas lauke gali tik pabloginti jo būklę. Neišaiškinta karščiavimo priežastis - jei nežinote, kodėl vaikas karščiuoja, geriau pasitarti su gydytoju prieš vedant jį į lauką. Esant ekstremalioms oro sąlygoms - jei lauke yra labai šalta ar karšta, geriau likti namuose, nes staigūs temperatūrų pokyčiai gali pabloginti simptomus.
Venkite vesti vaiką į lauką, jei oras labai šaltas, drėgnas, vėjuotas ar labai karštas, nes tai gali sustiprinti simptomus.
Šaltas oras ir imunitetas
Kai šalta „Nauji tyrimai parodė, kad šalta oro temperatūra silpnina nosies imunitetą ir daro mus jautresnius virusams. Tyrimų duomenimis, nosies audinių temperatūrai nukritus vos iki 5 laipsnių, imuninis atsakas sumažėja beveik perpus. Šaltas oras taip pat sukelia kraujagyslių susiaurėjimą ir gali apsunkinti organizmo kova su mikrobais, nes priplaukia mažiau imuninių ląstelių.
Svarbaus fizinio aktyvumo ir judėjimo
Judėjimas - jei vaiką kamuoja lengvi peršalimo simptomai, jis net nekarščiuoja, lengvas ar vidutinis judėjimo intensyvumas sveikatai gali būti naudingas. Kiek pajudėjęs vaikas gali šiek tiek geriau pasijusti ir pastiprinti savo imuninę sistemą, kovoti su ligos sukėlėjais. Visgi intensyvus judėjimas tik dar labiau susilpnins vaiko jau ir taip pažeista imunitetą ir pablogins ligos eigą. Svarbu stebėti, kad vaikas nepavargtų - geriau kelis kartus per dieną išeiti trumpam į lauką, nei pusei dienos išsiruošti į „žygį".
Laikas už namų durų taip pat svarbus vaiko fizinei ir psichomotorinei raidai - lauke juk gausybė stimulų. Anot jos, fizinis aktyvumas yra viena iš esminių sąlygų, galinčių padėti tėvams lengviau išgyventi ligų sezoną. Kitos efektyvios priemonės: geros emocinės aplinkos užtikrinimas, adekvati mityba, pakankamas skysčių kiekis, vitamino D ir žuvų taukų vartojimas.
Normalus įprastas režimas, sportiniai žaidimai teigiamai veikia kosulį - jį silpnina ir retina (žinoma, jeigu nėra rimtos ligos).
Kaip pasirūpinti vaiku, jei vedate jį į lauką?
Trukmė: Pasivaikščiojimas turėtų būti trumpas, apie 15-20 minučių, kad vaikas nepavargtų. Apranga: Aprenkite vaiką tinkamai pagal oro sąlygas - ne per šiltai, kad jis neprakaituotų, ir ne per plonai, kad nesušaltų. Poilsis po buvimo lauke: Grįžę į namus, leiskite vaikui pailsėti ir užtikrinkite, kad jis gautų pakankamai skysčių.
Kaip apsaugoti vaiką nuo šalčio?
Saugiausia riba: Jei lauke šalčio ne daugiau kaip -10°C (pagal faktinę temperatūrą, esant nedideliam vėjui), su tinkamai aprengtu vaiku galima drąsiai eiti į lauką žaisti ar pasivaikščioti (kūdikius - vežimėlyje). Šalčiau nei -10°C: Vertinkite jutiminę temperatūrą. Jei ji ne žemesnė nei -20°C (ikimokyklinukams ir pradinukams) arba ne žemesnė nei -10°C / -15°C (kūdikiams), trumpas pasivaikščiojimas ar žaidimai yra galimi, tačiau reikia atidžiai stebėti vaiką ir tinkamai jį aprengti. Esant dar žemesnei jutiminei temperatūrai, geriau likti namuose.
Apranga - sluoksniais: Geriausias būdas apsirengti šaltu oru - keli plonesni drabužių sluoksniai, o ne vienas storas. Tai leidžia orui cirkuliuoti ir sulaiko šilumą, o sušilus galima vieną sluoksnį nurengti. Pirmas sluoksnis (prie kūno): Turėtų gerai sugerti ir išgarinti drėgmę. Geriausiai tinka specialūs termo drabužiai (pvz., iš merino vilnos). Medvilnė netinka, nes sudrėkusi nuo prakaito ji šaldo kūną. Antras sluoksnis (izoliacinis): Sulaiko šilumą. Tinka vilnoniai, flisiniai drabužiai. Trečias sluoksnis (išorinis): Turi apsaugoti nuo vėjo ir drėgmės, bet kartu leisti kūnui „kvėpuoti“. Geriausiai tinka pūkinės arba kokybiškos sintetinės striukės, kombinezonai. Svarbu: Drabužiai neturi būti per ankšti, varžyti judesių.
Galūnės ir galva: Per galvą ir galūnes prarandama daug šilumos. Būtina šilta kepurė (gerai dengianti ausis), šalikas arba mova, kumštinės pirštinės (jos šiltesnės nei pirštuotos) ir šiltos kojinės (geriausia vilnonės). Avalynė - laisva ir sausa: Batai turi būti šilti, neperšlampami ir šiek tiek laisvesni, kad liktų oro tarpas šilumai ir nespaustų kojos (suspaudus koja greičiau šąla). Labai svarbu, kad avalynė būtų sausa. Jei planuojate lauke būti ilgiau, turėkite atsarginius batus ir kojines. Net ir odinė avalynė ilgiau avint sudrėksta iš vidaus, todėl nepatariama jos dėvėti be pertraukos ilgiau nei valandą ar dvi (priklausomai nuo aktyvumo ir oro). Drėgną avalynę būtina gerai išdžiovinti.
Apsauginiai kremai veidui: Esant minusinei temperatūrai ir vėjui, atviras odos vietas (skruostus, nosį, smakrą) reikėtų patepti specialiu apsauginiu kremu nuo šalčio. Svarbu rinktis kremą riebalų pagrindu, o ne vandens. Vandens pagrindo kremai šaltyje gali užšalti ir pakenkti odai. Liaudiška priemonė - lydyti žąsų taukai - taip pat gali tikti, jei vaikas nėra alergiškas. Kremą tepkite likus bent 20-30 min. iki išėjimo į lauką. Lūpų apsauga: Šaltyje ir vėjyje lūpos greitai džiūsta ir skilinėja, ypač jei vaikas turi įprotį jas laižyti. Reguliariai tepkite lūpas vazelinu ar specialiu apsauginiu pieštuku.
Kūdikiai ir vaikai atvėsta maždaug 4 kartus greičiau nei suaugusieji. Taip yra dėl jų sąlyginai didelio kūno paviršiaus ploto ir mažesnio kiekio riebalų. Tam įtakos turi ir ne visiškai brandi termoreguliacinė sistema: mažuliukai dar nemoka drebėti iš šalčio, o tik drebant raumenys pasigamina šilumos. Prieš einant į lauką, reikėtų įvertinti jutiminę temperatūrą. Pavyzdžiui, jeigu lauko temperatūra siekia -15°C, bet jaučiamas stiprus vėjas ir didelė drėgmė, jutiminė temperatūra gali būti ir -25°C.
Einant į lauką su kūdikiu, svarbu prisiminti, kad jis nejuda, tad sušąla greičiau nei Jūs. Reguliariai tikrinkite, ar šilti jo pirštukai, nosytė, ausytės, stebėkite veiduko odos spalvą: balkšva oda gali pranešti apie nušalimą. Su vyresniais vaikais kiek paprasčiau: vyresni vaikai gali ir patys pasakyti, jei jiems yra šalta, tačiau nepamirškite, kad nušalti rankas, ar kojų pirštus galima ir to akivaizdžiai nejaučiant.
Priimant sprendimą eiti su vaiku į lauką ar ne, tinkamai įvertinkite oro temperatūrą: šiuo atveju svarbu, ne tai ką rodo termometras, o kokią temperatūrą jaučiame mes. Temperatūra, kurią jaučiame yra vadinama juntamąja temperatūra. Šaltuoju metų laiku dėl vėjo poveikio juntamoji temperatūra būna žemesnė, nei rodo termometras. Pavyzdžiui, kai vėjo greitis yra 1 m/s, o termometras rodo -17°C, juntamoji temperatūra bus apie -21°C. Jei, esant tai pačiai -17°C, vėjo greitis pakiltų iki 3 m/s jutiminė temperatūra būtų jau -24°C. Dauguma oro prognozės programėlių ir tinklapių šalia oro temperatūros skelbia ir juntamąją temperatūrą, tačiau jei galimybės pasitikrinti neturite, orientuokitės į -10°C laipsnių oro temperatūrą kaip apatinę lauko pramogoms tinkamos temperatūros ribą.
Vitamniniai papildai ir priežiūra
Vitamniniai papildai mažiausiems - šaltuoju metų laikotarpiu vaistininkė rekomenduoja vaikų mitybą papildyti multivitaminais, kurių sudėtyje būtų vitamino C ir D, cinko, o omega-3 rūgštis ji siūlo vartoti atskirai, kad organizmas gautų didesnį jų kiekį. „Stebuklingi papildai neegzistuoja, tačiau išties gerų rezultatų ir juos įrodančių mokslinių tyrimų galima rasti apie betagliukaną ir juoduogio šeivamedžio preparatus. Pastarieji, priklausomai nuo formos, tinkami vartoti nuo vienerių metų, o betagliukanas - nuo trijų. Taip pat nuo virusų sukeliamų ligų apsisaugoti gali padėti į nosį purškiami preparatai su karboksimetilbetagliukanu ir jota-karageninu - šios priemonės atlieka nuo išorinio poveikio saugančio fizinio barjero funkciją ir drėkina gleivinę“, - vardija S. Korbutaitė.
Vitaminas C taip pat yra nepamainomas žiemos palydovas. Jaunesniems nei 1 metų vaikams per parą reikia suvartoti 25-40 mg, o vyresniems kaip 1 metų, bet jaunesniems negu 11 metų - 50-200 mg.„Kadangi vitamino C mes gauname ir su maistu - vaisiais, daržovėmis - ne mažiau svarbu jo neviršyti: 1-3 metų amžiaus vaikams negalima daugiau nei 400 mg, 4-8 metų - 650 mg, o 9- 13 metų - 1200 mg“, - perspėja vaistininkė.
Pasak vaikų gydytojos, didžiausias vitamino D poreikis yra kūdikystėje - šiuo laikotarpiu jo trūkumas daro didžiausią žalą organizmui, dėl to šis vitaminas paskiriamas naujagimiams jau nuo 2-3 savaičių amžiaus.„Vitaminas D palaiko normalią kalcio ir fosforo koncentraciją kraujyje, reguliuodamas jų pasisavinimą žarnyne ir išskyrimą per inkstus, o taip pat skatina kaulinio audinio metabolizmą ir kaulo mineralizaciją. Naujausi tyrimai įrodė, kad vitaminas D atlieka ir kitas svarbias fiziologines funkcijas: daro teigiamą įtaką autoimuniniams procesams, turi poveikį imuninei sistemai, mažina uždegimą“, - pabrėžia E.
Kai šilta Kai lauke šilta ar net karšta, diena labai saulėta, karščiuojančiam vaikui gali būti labai sunku. Jei namuose turite kondicionierių, nepersistenkite vėsindamiesi. Lauko ir vidaus temperatūrų skirtumas negali būti didesnis nei 6 laipsniai.
Sauskelnės. Iš dalies šią problemą galite išspręsti drėkindami patalpas (tam patogiausia būtų naudoti oro drėkintuvą), tačiau jei oda vis tiek šerpetoja, atrodo sausa, šiurkšti, sveikai odos būklei atkurti naudokite drėkinamuosius kremus, losjonus. Jei vaiko odos būklė gera, o šaltukas - nedidelis, apsauginis kremas nuo šalčio nėra būtinas. Žvarbesnėmis dienomis galite patepti vaiko skruostus, nosytę, kaktą riebesniu kremu (puikiai tiks ir taukmedžio sviestas). Jokiu būdu netrinkite vaiko odos - taip rizikuojate dar labiau pažeisti šalčio paveiktus audinius. Verčiau priglauskite sušalusias vaiko rankutes prie savo šilto kūno, užmaukite ant radiatoriaus pašildytus drabužėlius, kojines ar pirštines. Galima pakišti rankas (kojas) po drungnu vandeniu, tik jokiu būdu ne karštu! „Žiemiškai" papramogauti galima ir namuose!
Šaltuoju metų laiku, prieš kelionę į lauką su vaiku, labai svarbu tinkamai pasiruošti. Vertėtų pradėti nuo riebaus kremo, sudarančio apsauginę plėvelę ir neleidžiančio šalčiui pažeisti atvirų kūno vietų, tepimo ant skruostų, nosies, lūpų ir rankų. Tai padarykite likus pusvalandžiui iki išėjimo. Kremo sudėtyje gali būti bičių vaško, lanolino, sviestmedžio, skvaleno, svarbiausia - kad vanduo šiame sąraše būtų kuo arčiau pabaigos. Pasirinkus tinkamą kremą, įprastai jo reaplikuoti nereikia, bet jei vaiko odelė labai sausa - galima jo dar užtepti po kelių valandų lauke”, - pataria „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Sigita Korbutaitė.Jei vaiko oda visgi sudirgo ir raudonis nepraeina, namų vaistinėlėje pravartu turėti kremo su vitaminu B5, dekspantenoliu, vario ir cinko kompleksu. Šios medžiagos ramina ir padeda greičiau atstatyti hidrolipidinę odos plėvelę, kuri saugo nuo sudirgimo.
Kosulys ir jo priežiūra
Kosulys, kaip ir sloga, grįžta kiekvieną šaltąjį sezoną. Svarbiausia negydyti kosulio „internetu“ ar „per žurnalą“, tačiau bendro pobūdžio patarimai visada pravers. Kosulys - kaip ir temperatūra, nėra liga, o apsauginė organizmo reakcija. Esant normaliai būsenai, kosulys yra tik refleksas, kurį reikia vertinti visiškai teigiamai. Virusai ir bakterijos pažeidžia kvėpavimo takų gleivinę, ji paburksta ir pradeda kauptis sekretas. Sekretas dirgina kosulio receptorius. Kosulys tampa vieninteliu būdu to sekreto atsikratyti. Kai atšąla oras, dažniausiai kosėja tie vaikai, kurie prastai kvėpuoja per nosį, yra beveik visada išsižioję. Nosis - tai galingas kondicionierius, ji sugeba sušildyti orą per labai trumpą laiką - vieno įkvėpimo metu, tarkime nuo -5ºC iki +30ºC ir juo aprūpinti plaučius. Kai vaikas ūgteli, mama jau gali atskirti sausą ir drėgną kosulius. Sausas kosulys yra dirginantis, kosintis sausai vaikas neatkosėja skreplių. Sausas kosulys yra vienas pirmųjų požymių susirgus virusine kvėpavimo takų infekcija. Drėgnas kosulys gali būti paviršutinis ir gilus. Tai priklauso nuo atkosėjamo sekreto kiekio. Jei sekretas skystas ir jo daug, vaikas atsikosėja labai lengvai. Jei sekretas klampus ir jo nedaug, kosulys gilus, tarsi iš krūtinės gilumos. Tokiu kosuliu vaikas kosėja sirgdamas bronchitu, plaučių uždegimu, sinusitu. Išgirdus gilų, šlapią kosulį reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Svarbu ir tai, ir kada vaikas kosėja - dieną ar naktį (kai kurie vaikai kosėja tik naktį, tuomet reikia kreiptis gydytojo pagalbos, nes daugybė ligų sukelia tokius naktinio kosulio priepuolius), vaikui pabėgiojus, juokiantis, žaidžiant judrius žaidimus ar būnant dulkėtoje, prirūkytoje patalpoje.
Nė viena liga nestovi vietoje - arba būklė blogėja, arba žmogus sveiksta. Vaikui pradėjus kosėti, mamos pirmiausia skuba į vaistinę pirkti „vaistų nuo kosulio“. Jei neaišku, dėl ko vaikas kosėja, nereikėtų pradėti gydyti. Vienais atvejais padeda vaistai, kurie silpnina kosulio priepuolį, o kitais - reikia skirti vaistus, lengvinančius atsikosėjimą, o ne slopinti kosulio refleksą. Kokių vaistų reikia, atskirs pediatras ar terapeutas. Nors ne kiekvienas kosulys liudija, kad liga grėsminga, nereikia vengti gydytojo apžiūros. Yra vaikų, kurie, regis, nepaliauja kosėti nei žiemos, nei vasarą. Gydytojas paklauso plaučių ir bronchų, skiria sirupėlių, ir viskas. Kosulys apmažėja, bet baigus gerti sirupą vėl „grįžta“. Jei vaiką kankina ilgalaikis kosulys, svarbu išsiaiškinti kosulio pradžią ir jo raidą. Jeigu kosima daugiau rytais ir kosulys drėgnas bei aukštų garsų, reikia ištirti bronchų būklę, nes dažnai tai būna dėl jų uždegimo. Užsitęsęs kosulys gali rodyti, kad vaiko imunitetas susilpnėjęs, ir organizme yra lėtinė infekcija. Mikoplazmos, chlamidijos, kaip mikroorganizmai, neturi didelės reikšmės LOR patologijoje, jie nesukelia specialiųjų ligų, o daugiau „okupuoja“ ir pažeidžia apatinius kvėpavimo takus, sukeldami bronchitą arba net bronchopneumoniją. Todėl nustatyti, yra ar nėra mikoplazmų ar chlamidijų, pravartu. Šie sukėlėjai savotiški, skiriasi nuo įprastų pūlinių bakterijų. Jie patenka į organizmą per kvėpavimo takus iš infekcijos židinio.
Kosulys ir racionalus kosulio gydymas
Gydytojas paklauso plaučių ir bronchų, skiria sirupėlių, ir viskas. Kosulys apmažėja, bet baigus gerti sirupą vėl „grįžta“. Jei vaiką kankina ilgalaikis kosulys, svarbu išsiaiškinti kosulio pradžią ir jo raidą. Jeigu kosima daugiau rytais ir kosulys drėgnas bei aukštų garsų, reikia ištirti bronchų būklę, nes dažnai tai būna dėl jų uždegimo. Užsitęsęs kosulys gali rodyti, kad vaiko imunitetas susilpnėjęs, ir organizme yra lėtinė infekcija.
Svarbu stebėti nušalimo požymius
Kaip suprasti, kada vaikas nušalo? Labai svarbu stebėti vaiką lauke ir mokėti atpažinti pirmuosius nušalimo požymius, ypač ant atvirų kūno vietų (skruostų, nosies, smakro) ir galūnių (pirštų). Pirmieji signalai: Oda tampa blyški, paraudusi, gali perštėti, dilgčioti. Galima patikrinti kraujotaką: švelniai paspauskite pirštu odos plotelį - jei atleidus pirštą, normali odos spalva negrįžta per 3-4 sekundes, kraujotaka toje vietoje sutrikusi ir reikia skubėti į šiltą patalpą. Akivaizdus nušalimas: Atsiranda baltų, pilkšvų, vaško baltumo dėmių. Oda toje vietoje tampa nejautri, kieta. Tai reiškia, kad kraujotaka sustojo ir audiniai pradėjo šalti.
Ką daryti pastebėjus nušalimą? Kuo skubiau eikite į šiltą patalpą. Nušalusių vietų NIEKADA netrinkite (ypač sniegu!) - taip galite dar labiau pažeisti audinius. Nešildykite staigiai karštu vandeniu ar prie tiesioginių šilumos šaltinių (radiatoriaus, židinio). Geriausia šildyti palaipsniui: apklokite šiltomis antklodėmis, duokite šilto gėrimo. Galima merkti į drungną (ne karštą!) vandenį arba šildyti savo kūno šiluma (pvz., priglaudus nušalusias rankas prie savo kūno). Būtinai kreipkitės į gydytoją, ypač jei atsirado baltų dėmių ar pūslių. Gydytojas įvertins nušalimo laipsnį ir paskirs reikiamą gydymą.
Šaltas oras neturėtų tapti kliūtimi džiaugtis žiemos malonumais lauke. Svarbiausia - tinkamai įvertinti oro sąlygas (ypač jutiminę temperatūrą), tinkamai aprengti vaiką sluoksniais, apsaugoti atviras kūno vietas ir nuolat stebėti jo būklę. Būdami atidūs ir pasiruošę, galėsite saugiai mėgautis grynu oru net ir spaudžiant šaltukui.
