Norint vykdyti ikimokyklinio ugdymo veiklą, patalpos privalo turėti mokslo paskirtį, remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatomis. Tačiau, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1178 patvirtintą aprašą, ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas galimas ir kitos paskirties pastatuose ar patalpose, tokiose kaip viešbučiai, administracinės, prekybos, kultūros, poilsio, paslaugų paskirties pastatai, taip pat gyvenamosios paskirties pastatai. Svarbu užtikrinti, kad nepakeitus paskirties, neįrengus papildomo įėjimo ir nepadarant žalos aplinkai bei trečiųjų asmenų teisėms, patalpos atitiktų reikalavimus. Patalpos gali būti įrengiamos ne aukščiau kaip 2-ajame pastato aukšte.
Pastatas ar patalpos, kuriose planuojama įrengti vaikų darželį, negali patekti į gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zoną. Tai reglamentuoja Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 4 punktas, draudžiantis statyti vaikų įstaigas minėtose zonose.
Pagrindinius ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdymo proceso organizavimo sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.
Esminiai reikalavimai saugios ugdymo aplinkos užtikrinimui
Sklypas / teritorija
- Ugdant iki 60 vaikų, įstaiga gali neturėti savo sklypo/teritorijos ir naudotis kita vaikų žaidimui tinkančia erdve, pavyzdžiui, viešoje vietoje įrengta vaikų žaidimų aikštele ar parko teritorija. Tokiu atveju būtina užtikrinti saugų vaikų nuvykimą, grįžimą ir buvimą tose erdvėse.
- Įstaigos sklypas/teritorija, kurioje įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,5 m aukščio tvora.
- Įstaigos sklype įrengtos vaikų žaidimų aikštelės privalo atitikti Lietuvos higienos normos HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus.
Patalpos
- Iki 2 metų amžiaus vaikų grupių patalpos turi būti įrengiamos pirmame aukšte.
- Ugdymo patalpose grindų danga turi būti neslidi, lygi, lengvai valoma drėgnu būdu ir atspari valymo priemonėms.
- Ugdant iki 60 vaikų, grupėms gali būti įrengiama bendra priėmimo-nusirengimo patalpa, užtikrinant, kad ji bus pasiekiama visų grupių vaikams bet kuriuo metu, nepereinant per kitų grupių žaidimų-miegamojo/poilsio patalpas/erdves.
- Ugdant iki 60 vaikų, 2 metų amžiaus ir vyresnių vaikų grupėms gali būti įrengiama bendra tualeto-prausyklos patalpa, kuri turi būti tame pačiame aukšte kaip ir šių grupių žaidimų-miegamojo/poilsio patalpos/erdvės, ne toliau kaip 50 m ir pasiekiama vaikams bet kuriuo metu, nepereinant per kitų grupių žaidimų-miegamojo/poilsio patalpas/erdves.
- Draudžiama įrengti sraigtinius laiptus, laiptų pakopos negali būti siaurėjančios.
- Elektros lizdai ugdymo patalpose vaikams prieinamose vietose turi būti uždengti specialiomis apsaugos priemonėmis.
- Vaikų ugdymo patalpose varstomi langai, kurių palangės yra žemesnės nei 1,2 m nuo grindų paviršiaus, ir žemės paviršius išorėje yra daugiau kaip 1,5 m žemiau patalpos grindų lygio, turi turėti langų atidarymo ribotuvus arba kitas apsaugos priemones. Langų atidarymo ribotuvai turi apriboti lango atvėrimą iki ne didesnės kaip 10 cm angos.
- Šildymo prietaisai ir įrenginiai turi būti saugūs, aštrios briaunos apsaugotos nuimamomis grotelėmis. Draudžiama naudoti medžio drožlių plokštes.
- Vaikų ugdymo patalpose privalo būti tiesioginis natūralus apšvietimas, kurio koeficiento vertė ne mažesnė kaip 1,5 proc., o insoliacija - ne trumpesnė kaip 2,5 val.
Vaiko priežiūros išmokos ir susiję klausimai
Vaiko priežiūros išmoka mokama nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis 18 arba 24 mėnesiai. Tėvai gali pasirinkti 18 mėn. arba 24 mėn. išmokų variantą. 18 mėn. variantas: išmokos dydis bus 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio. 24 mėn. variantas: išmokos dydis iki 12 mėn. bus 45 proc., o nuo 12 iki 24 mėn. - 30 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio. Kompensuojamasis uždarbio dydis apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas per paeiliui einančius 12 mėn. Vaiko priežiūros išmokų „grindys“ negali būti mažesnės nei 8 bazinės socialinės išmokos. Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai (arba įtėviai) bent po 2 mėnesius (62 dienas) turi prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Šiais mėnesiais mokama 100 proc. atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka, tačiau galioja išmokų lubos.
Jeigu vienas iš tėvų nusprendžia nesinaudoti savo neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, išmokų gavimo trukmė sutrumpėja. Vienas vaiką auginantis tėvas turės teisę pats rinktis 2 neperleidžiamus vaiko priežiūros mėnesius. Seneliai gali imti vaiko priežiūros atostogas ir gauti išmoką, tačiau negali pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais.
Neperleidžiamus vaiko priežiūros mėnesius galima imti lanksčiai, bet svarbiausia, kad vienas iš tėvų naudojantis neperleidžiamais mėnesiais, kitas negali nedirbti, o privalo atšaukti vaiko priežiūros atostogas ir grįžti į darbą.
Vaiko priežiūros išmoka didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. Jeigu mama, gaunanti vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės išmoką dėl kito vaiko gimimo, jai mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78 proc.
Norint gauti išmokas už vaiko priežiūros atostogas, privalote susitvarkyti reikiamus dokumentus ir pateikti prašymą „Sodrai“. Jeigu vaiko priežiūros atostogų metu turėsite darbinių pajamų, išmoka nebus mažinama, jei bendra pajamų ir išmokos suma neviršija 100 proc. buvusio atlyginimo. Jeigu dirbsite neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, vaiko priežiūros išmoka bus mažinama.
Nuo 2024 m. įsigalioja išimtis didesnes pajamas gaunantiems tėvams: neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių metu mokama išmoka negali būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai. Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų.
Pagal Darbo kodekso 134 straipsnį, atostogos vaikui prižiūrėti suteikiamos iki vaikui sukanka treji metai. Šias atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis. Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų dalimi. Šios dalies abu tėvai negali imti tuo pačiu metu.
Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis vaikui prižiūrėti ar grįžti į darbą šioms atostogoms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų (arba tris darbo dienas pagal 2 dalį).
Išmokos gimus vaikui
Nuo 2024 m. sausio 1 d. nėščiai moteriai, kuri neturi teisės į Nėštumo ir Gimdymo atostogas, skiriama 315,07 Eur vienkartinė išmoka. Kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 539 Eur vienkartinė išmoka vaikui. Mėnesinė išmoka tėvams vaikui iki 18 metų (bet ne ilgiau kaip 23 metų) yra 85,75 Eur.
Norint gauti šias išmokas, reikia susitvarkyti reikiamus dokumentus ir pateikti prašymą „Sodrai“. Viena pagrindinių darbdavio pareigų - išsaugoti darbo vietą, kas reiškia, kad reikia numatyti laikino darbuotojo, pakeitusio išėjusį į vaiko priežiūros atostogas, darbo santykių apimtį ir galimą pabaigą. Darbdavys privalo užtikrinti ne mažiau palankias sąlygas grįžtančiam darbuotojui.
Darbuotojams, grįžtantiems iš vaiko priežiūros atostogų, svarbu žinoti savo teisę į darbo vietos išsaugojimą. Ši teisė užtikrina darbo santykių stabilumą. Darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, turi papildomą apsaugą nuo atleidimo iš darbo.
Jei darbuotojas nenori sugrįžti iš vaiko priežiūros atostogų, jis gali nutraukti darbo sutartį vienašališkai iki vaiko priežiūros atostogų pabaigos. Darbdavys privalo užtikrinti darbuotojo teisę po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygos.
Pasikeitė vaiko priežiūros išmokų tvarka
Darbo kodeksas yra gana palankus tėvams, auginantiems mažus vaikus. Jiems taikomos kelios lengvatos: tėvai, auginantys vaiką iki 3 metų, gali prašyti penktadalį laiko dirbti nuotoliniu būdu. Nėščias, neseniai pagimdžiusias ar žindančias mamas skirti viršvalandiniams darbams, dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis ir siųsti jas į komandiruotes darbdavys gali tik su jų sutikimu. Nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti mama turi teisę pasitikrinti sveikatą darbo metu, gaunant atlyginimą už tą laiką. Jei darbuotoja maitina krūtimi, jai turi būti suteikiamos ne rečiau kaip kas 3 val. ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui žindyti.
Jei darbuotojas grįžta po vaiko priežiūros atostogų, o jo darbo vietos nebėra, darbdavys privalo pasiūlyti lygiavertę poziciją. Jeigu darbuotojas augina vaiką iki trejų metų ir nesutinka su siūloma pozicija, jo atleisti negalima - turėtų būti skelbiama prastova. Pasitaiko situacijų, kai darbuotojui siūloma grįžti į darbą kitoje vietovėje. Darbdavys negali keisti darbo vietovės be darbuotojo raštiško sutikimo.
Dažnai abiem pusėms naudingiausias sprendimas gali būti darbo santykių nutraukimas šalių susitarimu su tinkama kompensacija, ypač kai grįžimas į darbą būtų sudėtingas emociškai ar profesiškai.
Visais ikimokyklinio ugdymo įstaigų įrengimo ir atitikties visuomenės sveikatos saugos reikalavimams klausimais galima kreiptis į atitinkamą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos departamentą pagal apskritį.
