Kaskart, pasireiškus infekcijos požymiams, norisi kuo greičiau pradėti efektyvų gydymą ir sugrįžti į visai šeimai įprastą gyvenimo ritmą. Būtina išsiaiškinti, ar ligos sukėlėjas yra virusas, ar bakterija, nes virusinės ir bakterinės infekcijos turi daug panašumų, bet skiriasi savo prigimtimi ir gydymo metodais.
Virusai vs. Bakterijos
Virusai yra gerokai smulkesni už bakterijas. Jie turi tik baltyminį sluoksnį ir genetinę medžiagą - DNR arba RNR. Skirtingai nei bakterijos, virusai negali išgyventi be šeimininko. Jie gali daugintis tik prisitvirtinę prie kitų ląstelių, dažnai „perprogramuodami“ jas naujų virusų kūrimui.
Bakterijos yra vienaląstės, dažnai turi standžią sienelę ir ploną tamprią membraną. Jos gali daugintis savarankiškai ir išgyventi įvairiose aplinkose - dideliame karštyje, šaltyje, radioaktyvioje aplinkoje, žmogaus kūne ir t. Didžioji dalis bakterijų yra nekenksmingos, o kai kurios net padeda virškinti maistą, naikinti ligų sukėlėjus, kovoti su vėžinėmis ląstelėmis ir aprūpina organizmą būtinosiomis maisto medžiagomis.
Virusinių ligų simptomai ir trukmė
Virusai dažniausiai sukelia į peršalimą panašius simptomus. Svarbu prisiminti, kad virusinėms infekcijoms taip pat priskiriamas ir gripas. Dažniausiai virusinės infekcijos praeina per 3-7 dienas (kartais - net ir greičiau).
Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus - perštinčią gerklę, kosulį, slogą, bendrą silpnumą, ne visada reikia skubėti griebtis cheminių vaistų. Per pirmąsias tris paras ypač svarbu leisti sau ilsėtis, gerti daug šiltų skysčių ir vengti streso. Jeigu per šį laiką sveikata negerėja ar simptomai netgi sunkėja - tarkitės su gydytoju ar vaistininku.
Peršalimo ligas sukelia ne pats šaltis, o įvairūs mikroorganizmai, kurie suaktyvėja staigiai nukritus kūno temperatūrai. Dažniausiai jie ima daugintis nosiaryklės mikrofloroje ir sukelia tonzilitą (anginą), faringitą, rinitą, sinusitą, laringitą bei kitas viršutinių kvėpavimo takų ligas.
Paprastai virusinių peršalimo ligų simptomai trunka 7-10 dienų ir ryškesnių pasekmių sveikatai neturi, tačiau kartais gali išsivystyti ir antrinė infekcija, kurią sukelia bakterijos.
Gydymo principai ir rekomendacijos
Susirgus pirmas tris paras galima gydytis namuose, jeigu padėtis neblogėja. Tuo metu svarbu ilsėtis ir leisti organizmui pačiam kovoti su virusu. Tam labai svarbu vartoti daug skysčių, kurie turi būti šilti, bet ne karšti, nes dėl uždegimo skaudančią gerklę karštas gėrimas dar labiau dirgins. Gerti galima arbatas, sultinį, šiltą vandenį.
Svarba vartoti pakankamai skysčių
Suaugusiam žmogui per dieną rekomenduojama išgerti 2-2,5 litro skysčių, tačiau sergant šis poreikis padidėja. Vartojant skysčius, paspartinamas ligas sukeliančių mikroorganizmų ir jų išskiriamų toksinų šalinimas iš organizmo, taip pat apsaugoma kūno nuo dehidratacijos. Didelis suvartojamų skysčių kiekis padeda kūnui vėsintis per prakaitavimą, tam ypač tinka liepžiedžių, aviečių, bruknių arbatos. Jeigu vartojami cheminiai vaistai temperatūrai mažinti, taip pat svarbu gerti pakankamai skysčių, nes priešingu atveju vaistai neveiks tinkamai.
Skysčiai reikalingi organizmo funkcijoms palaikyti, todėl pakankamas jų kiekis svarbus visada, ne tik sergant. Kartais net nebūna tikro peršalimo - žmogui tiesiog trūksta skysčių, jis užkimsta, gali ir gerklę perštėti. Bet pageria šiltų arbatų ir viskas praeina. Taip pat vaikams labai svarbu nuolat priminti gerti skysčių, nes jie ne visada patys pasakys apie jaučiamus simptomus. Patariu tėvams patikrinti vaikų lūpų kampučius - jeigu juose nesimato seilių, lūpos atrodo sausos - vaikui tikrai trūksta skysčių.
Temperatūros mažinimas
Temperatūrą mažinančius vaistus siūlo pradėti vartoti temperatūrai pakilus aukščiau 38,5 laipsnio, jeigu žmogus iki to laiko nesijaučia labai prastai. Mat karščiuodamas organizmas kovoja su virusais ar kitais patogenais, taigi numušdami neaukštą temperatūrą, tik darome sau meškos paslaugą.
Mityba
Sergant ne tik apima bendras kūno silpnumas, bet neretai dingsta ir apetitas. Tačiau rūpintis mityba yra lygiai taip pat svarbu, kaip vartoti daug skysčių ir tinkamai ilsėtis. Sloguojant, skaudant gerklę, karščiuojant, dažnai nesinori valgyti, nes užsiblokuoja skonio, uoslės receptoriai ir maistas tampa beskonis. Tačiau organizmui reikia energijos, todėl geriausia rinktis lengvai virškinamą, baltymais turtingą maistą, pavyzdžiui, sriubas, košes, troškintas daržoves. Maistas turi būti švelnios tekstūros, nerūgštus ir neaštrus - kad neerzintų gerklės. Taip pat sergant reikėtų vengti riebaus, kepto, sunkiai virškinamo maisto, kad didžiąją energijos dalį organizmas galėtų skirti kovai su infekcija, o ne virškinimui.
Maisto racione taip pat turėtų būti produktų, turinčių vitamino C, kuris ypač svarbus imuninės sistemos veiklai, dalyvauja energijos apykaitoje, padeda mažinti nuovargį. Organizme vitaminas C veikia ir kaip antioksidantas, saugantis ląsteles nuo laisvųjų radikalų žalos. Vitamino C gausu raugintuose kopūstuose, citrusiniuose vaisiuose, pomidoruose, brokoliuose, paprikose, spanguolėse, erškėtrožių vaisiuose. Tačiau farmacijos specialistė perspėja nepadauginti rūgščių vaisių, nes juose esanti rūgštis gali dar labiau sudirginti perštinčią gerklę.
Vaistažolių ir augalinių preparatų nauda
Vaistinėje galima įsigyti ne tik įvairių vaistažolių ir jų mišinių, tinkančių arbatoms nuo peršalimo ligų, bet ir augalinės kilmės gėrimų - tai vandenyje tirpūs milteliai su augaliniais ekstraktais. Štai kokios vaistažolės labiausiai tinka esant peršalimo simptomams:
- Liepžiedžiai, avietės, bruknės skatina prakaitavimą, gali padėti mažinti temperatūrą.
- Islandinė kerpena ramina uždegimo sudirgintą gerklę, nujautrina gleivinę, taigi mažėja kosulys.
- Čiobreliai skatina atsikosėjimą, padeda palaikyti viršutinių kvėpavimo takų funkciją.
- Gysločių lapai, tūbių žiedai, šalavijas gali padėti mažinti gerklės ir ryklės sudirgimą.
- Šeivamedžio žiedai turi priešuždegiminį poveikį, juodauogių šeivamedžių vaisiai, kaip ir erškėčių vaisiai, liepų žiedai, vingiorykščių žolė ar imbieras, gali padėti palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, padėti apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.
- Ramunėlių žiedai gali padėti palaikyti viršutinių kvėpavimo takų funkciją, didinti organizmo atsparumą išorinei aplinkai.
- Melisų lapai taip pat dedami į peršalimo ligų arbatų mišinius, nes turi raminamąjį poveikį, o sergant poilsis yra labai svarbus. Miego kokybę gali padėti gerinti ir ramunėlių, liepų žiedai.
Enterovirusinės infekcijos vaikams
Vaikai, turintys dar tik besiformuojantį imunitetą, yra ypač pažeidžiama grupė. Enterovirusas vaikams gali sukelti lengvas, bet ir rimtas ligas, pasireiškiančias bėrimais, karščiavimu ir net komplikacijomis, kurios gali paveikti nervų sistemą, širdį ar kitus organus.
Kas yra enterovirusai?
Enterovirusai - tai virusų grupė, kurios pagrindinis taikinys yra žmogaus virškinamasis traktas, tačiau jie taip pat gali paveikti kitus organus ir sistemas. Šie virusai gyvuoja ištisus metus, kadangi yra atsparūs išoriniams veiksniams, būtent dėl šios priežasties jais yra labai lengva užsikrėsti.
Kaip užsikrečiama enterovirusu?
Enterovirusai dažniausiai plinta per užterštą maistą, vandenį arba per kontaktą su užkrėstais asmenimis, dėl neplaunamų rankų. Enterovirusai lengvai išgyvena rūgštinėje skrandžio terpėje ir dauginasi žarnyne, todėl jie lengvai perduodami ir per oralinį-fekalinį kelią. Visų užsikrėtimo galimybių pagrindas yra - bloga asmens higiena, kuri įskaito netinkamą kosėjimo, čiaudėjimo etiketą, retą rankų plovimą (prieš maistą, po apsilankymo tualete ar viešose erdvėse). Nors enterovirusas vaikams gyvuoja ištisus metus, didžiausia tikimybė užsikrėsti atsiranda vasaros bei rudens laikotarpiais, todėl tokiu metu reikia būti ypatingai atsargiems.
Enteroviruso simptomai ir bėrimai
Simptomai dažniausiai laikosi nuo 3 iki 7 dienų. Siekiant atskirti entero viruso bėrimus, svarbu atsiminti kelis pagrindinius faktorius: bėrimai dažniausiai atsiranda ant rankų, kojų ir burnos, kartais ir tarpvietės, užpakaliuko odoje. Bėrimai yra mažos raudonos dėmelės arba pūslelės. Enterovirusai dažniausiai plinta vasarą ir rudenį, tad bėrimų atsiradimas šiuo metu gali būti papildomas ženklas, kad tai enterovirusinė infekcija.
Kadangi enterovirusų bėrimai gali būti panašūs į kitų virusinių ligų simptomus, tokių kaip vėjaraupiai ar alerginės reakcijos, svarbu, tik pastebėjus atsirandančius bėrimus ant kūno bei juos lydinčius simptomus, nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali atlikti diagnostinius tyrimus ir patvirtinti infekciją.
Kaip gydomas enterovirusas?
Kadangi enterovirusinė infekcija dažniausiai yra lengva ir praeina savaime per kelias dienas ar savaites, gydymas paprastai apsiriboja simptomų kontrole ir paciento būklės stebėjimu. Jei pacientas karščiuoja bei jaučia įvairius kūno skausmus, gali būti skiriami karščiavimą, skausmą, temperatūrą mažinantys vaistai, tokie kaip paracetamolis ar ibuprofenas. Jei yra virškinimo trakto sutrikimų (viduriavimas, vėmimas), rekomenduojama laikytis švelnios, lengvai virškinamos dietos, kad nebūtų dirginamas skrandis ir žarnynas.
Galimos enteroviruso komplikacijos
Enterovirusinės infekcijos paprastai yra lengvos ir praeina be komplikacijų, tačiau tam tikrais atvejais, ypač vaikams ar tiems, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, jei jos nėra laiku gydomos, gali išsivystyti rimtesnės komplikacijos:
- Meningitas: liga pasireiškia smegenų dangalų uždegimu (meningitu) bei smegenų skysčio infekciniais pakitimais. Pasižymi tokiais simptomais kaip: karščiavimas, galvos skausmas, sprando raumenų rigidiškumas (standumas), jautrumas šviesai, vėmimas.
- Miokarditas ir perikarditas: širdies raumens (miokardo) arba širdies dangalo (perikardo) uždegimas, kurį dažniausiai sukelia enterovirusai, ypač Coxsacki B grupės virusai. Būdingas krūtinės skausmas, nuovargis, dusulys, širdies ritmo sutrikimai.
- Rankų, kojų ir burnos liga: dažna enterovirusų sukelta infekcija, pasireiškianti pūslelėmis ant delnų, pėdų, burnos ir kartais ant kitų kūno dalių. Nors liga dažniausiai praeina savaime, ją gali lydėti dehidratacija dėl skausmo burnoje (pūslelės trukdo valgyti ir gerti).
- Encefalitas: smegenų uždegimas, dažnai sukeltas neurotropinių enterovirusų, pavyzdžiui, Enteroviruso 71. Pasižymi tokiais simptomais, kaip: stiprus galvos skausmas, sąmonės sutrikimai, traukuliai, karščiavimas. Ši komplikacija yra reta, bet pavojinga, ypač mažiems vaikams.
- Poliomielitas: poliovirusas, kuris yra vienas iš enteroviruso tipų, sukelia poliomielitą - sunkią centrinės nervų sistemos infekciją, galinčią sukelti paralyžių arba silpnumą, dažniausiai apatinėje kūno dalyje, negrįžtamas galūnes deformacijas. Tai vienintelis enterovirusas, nuo kurio galima apsisaugoti skiepais.
- Pleurodynia (Bornholmo liga): enteroviruso sukelta būklė, pasireiškianti ūmiu krūtinės arba pilvo raumenų skausmu. Nors liga paprastai praeina be ilgalaikių padarinių, stiprus skausmas krūtinėje gali sukelti kvėpavimo sunkumų ir pacientą labai išvarginti.
- Naujagimių enterovirusinė infekcija: naujagimiai yra viena pažeidžiamiausių grupių, ypač jei motina nėštumo metu buvo užsikrėtusi enterovirusu. Infekcija gali pasireikšti kaip sepsio sindromas su karščiavimu, mieguistumu, mitybos problemomis ir net centrinės nervų sistemos pažeidimais, tokiais kaip meningoencefalitas. Naujagimiams enterovirusinė infekcija gali būti mirtina arba sukelti ilgalaikes pasekmes, pavyzdžiui, neurologinius sutrikimus.
Prevencija ir skiepai
Nors specifinių skiepų nuo visų enterovirusų nėra, tačiau egzistuoja poliomielito vakcina, kuri apsaugo nuo vieno iš pavojingiausių enterovirusų - polioviruso, sukeliančio poliomielitą (sunkų raumenų paralyžių, kartais net visam gyvenimui). Ši vakcina yra itin svarbi siekiant išvengti sunkių poliomielito komplikacijų, ypatingai vaikams.
Kadangi specifinių skiepų nuo visų enterovirusų dar nėra, ypač svarbu plėsti vaikų supratimą apie tinkamą higieną ir stiprinti jų imunitetą. Ypač svarbu pasiskiepyti nuo poliomelito - vienintelės enteroviruso ligos, nuo kurios galima apsisaugoti vakcinos pagalba.
Norint kuo greičiau pasveikti, anot specialistų, būtina dažnai vėdinti kambarius, drėgnai valyti paviršius. O jeigu nėra temperatūros, reikia eiti ir į lauką pasivaikščioti, pakvėpuoti drėgnu grynu oru, nes deguonis stimuliuoja kvėpavimo ir imuninę sistemas, aktyvina ląstelių procesus - tai padeda greičiau pasveikti. Svarbu tinkamai apsirengti, lauke vaikščioti ramiai, neperkaisti ir vengti skersvėjų.
