Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas pokyčių ir naujų potyrių. Dažnai moterys, planuojančios ar tik įtariančios nėštumą, atidžiai stebi savo kūną, ieškodamos pirmųjų ženklų. Nors kiekviena moteris nėštumą patiria individualiai, egzistuoja tam tikri bendri požymiai, galintys signalizuoti apie prasidedantį naują gyvybės etapą.
Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti gana anksti, kartais net vos po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kuomet organizme intensyviai kyla nėštumo hormonų, HCG ir progesterono, lygis.
Pagrindiniai nėštumo simptomai
Nėštumas - tai laikas, kai moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Nors kiekviena moteris nėštumą patiria skirtingai, yra keletas pagrindinių požymių, kurie pasireiškia daugumai nėščiųjų.
Vėluojančios mėnesinės
Vienas iš pirmųjų ir lengviausiai atpažįstamų nėštumo požymių - vėluojančios mėnesinės. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei (vidiniam gimdos dangalui). Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą, jos gali būti susijusios su stresu, hormoniniais svyravimais ar kitomis sveikatos būklėmis.
Implantacinis kraujavimas
Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės - dviejų. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys, kurio metu galima jausti ir lengvus spazmus, panašius į mėnesinių skausmus. Tai yra dėl to, kad apvaisintas gemalas įsiskverbia į gimdos sienelę.
Nuovargis
Daugelis moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės). Staigus progesterono lygio kilimas gali sukelti didžiulį nuovargį. Moterys dažnai jaučiasi išsekusios be jokios aiškios priežasties, nori miego net ir dienos metu. Tai yra organizmo reakcija į padidėjusį krūvį - kūnas pradeda dirbti „už du”, gamindamas daugiau kraujo ir ruošdamas maisto medžiagų atsargas vaisiui.
Pykinimas ir vėmimas (rytinis pykinimas)
Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinamas „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek vakare, tiek naktį. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis. Rytinis pykinimas - tai nemalonus šleikštulio jausmas ir net vėmimas, prasidedantis ne retai besilaukiančiajai apie šeštą-aštuntą nėštumo savaitę ar anksčiau. Įprastai, intensyviausiai pasireiškia apie 7-12 sav., vargina apie 70-90 procentų nėščių moterų ir gali tapti net hospitalizacijos priežastimi. Nors pykinimas vadinamas rytiniu, tačiau gali pasireikšti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek ir naktį. Pykinimas gali tęstis iki poros valandų ar net visą dieną. Gera žinia, kad didžiajai daliai nėščiųjų pykinimas savaime praeina iki 16-20 nėštumo savaitės. Kita vertus, kai kurioms moterims pykinimas ir vėmimas būna tokie stiprūs ir (ar) trunka ilgai (kai kada net ir visą nėštumą), reikšmingai pablogėja gyvenimo kokybė, moteris negali normaliai pavalgyti ir gerti skysčių, miegoti, atlikti kasdienių darbų. Tokiais atvejais kyla pavojus, kad moteriai gali pritrūkti skysčių ir (ar) maistinių medžiagų bei sutrikti elektrolitų pusiausvyra, todėl gali prireikti gydymo vaistais ar priežiūros ir gydymo ligoninėje. Nors pykinimas nėštumo metu yra dažnas ir laikomas normaliu reiškiniu, jis gali tapti problema, jei sukelia dehidrataciją. Jei dėl stipraus pykinimo nepavyksta išlaikyti maisto ar skysčių, gali būti, kad tai - hiperemezė (Hyperemesis gravidarum), sunki nėštumo komplikacija. Pabandykite keletą iš jų ir atraskite Jums tinkamą. Pakankamas poilsis ir kokybiškas miegas. Dažnai gerai toleruojami šalti, paprastųjų angliavandenių ar daugiau baltymų turintys produktai, pavyzdžiui, skrudinta duona, paprasti sausainiai be glajaus ar įdaro, jogurtas. Jei suvalgius angliavandenių turinčių produktų gliukozės kiekis kraujyje po valgio viršija rekomenduojamą siektiną reikšmę, rekomenduojama angliavandenius valgyti (tiek valgant pagrindinius dienos valgius, tiek ir užkandžius) kartu su baltymais, taip sulėtinant gliukozės svyravimus ir ypač reikšmingą padidėjimą 1-2 val. po valgio. Gerkite skysčius ir valgykite atskirai, t. y. skysčius gerkite 20-30 min. prieš valgį arba po jo. Imbieras - nuo seno žinomas kaip pykinimą slopinantis ingredientas. Pabandykite sugraužti kietą sausainį (žr. paveikslėlius žemiau), džiūvėsėlį ar gabalėlį džiovinto sūrio dar nepasikėlus iš lovos, be jokio užgėrimo skysčiu ir po to dar 15 min. pagulėkite. Valgykite dažnai ir po truputį: ne rečiau kaip kas 2 val. Gerti reikia daug: vandens, buljonų, sulčių, limonado, gazuotų imbiero ar mėtų skonio gėrimų (pvz., Schweppes), vaistažolių arbatų (pvz., mėtų, ramunėlių). Venkite stiprių kvapų: virtuvės ir maisto gaminimo, kavos, nevėdintų ar drėgnų patalpų, tabako ir kt. Nėščiosioms skirti polivitaminai, ypač jei jie pradėti vartoti mėnesį ar net kelis mėnesius iki pastojimo ir yra tęsiami per pirmąjį nėštumo trimestrą. Imbiero preparatai: po 250 mg imbiero šaknies miltelių 4 kartus per dieną. Gali padėti akupresūra: spausti akupunktūrinį tašką P6 (Nei Guan), esantį dilbio vidiniame paviršiuje, linijoje, jungiančioje didžiojo piršto pagrindą su alkūnės sąnario viduriu, per 1/6 nuotolio dalį nuo delno iki alkūnės linkio (žr. paveikslėlį). Kai per 12-24 val. negalima išlaikyti maisto ar skysčių, kai kartu su vėmimu atsiranda kūno dehidratacijos požymiai (sausa burna, sumažėjęs šlapinimasis, tamsus šlapimas, galvos svaigimas), būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Skonio ir kvapo pokyčiai
Nėštumo metu daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Taip pat dažnai pasireiškia ir sustiprėjęs kvapo pojūtis. Kai kurios nėščiosios tampa ypač jautrios įvairiems kvapams - jie gali erzinti, sukelti pykinimą ar net suaktyvinti rytinio pykinimo simptomus. Metalo skonis burnoje: Tai vadinama disgeuzija. Pirmą kartą pastojusios, daugelis moterų pastebi burnoje keistą, rūgštoką, šiek tiek metalą primenantį skonį. Taip nutinka dėl nėštumo hormono progesterono ir šis reiškinys vadinamas disgeuzija. Tai gali pakeisti moters valgomo maisto ir geriamų gėrimų skonį, tad jeigu to, ką dažniausiai valgote, skonis tampa keistas, žinokite, kodėl taip nutinka. Nėštumas išties gali sujaukti moters mitybos įpročius! Besilaukiančiai moteriai staiga kyla noras valgyti tai, kas jai niekada nepatiko, ir prarasti apetitą maistui bei gėrimams, kurie buvo neatsiejama jai įprastos mitybos dalis. Dažnai nėštukėms nebesinori kavos, arbatos ar riebių maisto produktų.
Jautrios krūtys
Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti ypač jautrios, patinusios ar net skausmingos. Taip pat dažnai pastebima, kad krūtys tampa didesnės, o įprasta liemenėlė ima spausti ar tampa nepatogi. Kaip ir daugelis kitų nėštumo simptomų, šie pokyčiai susiję su stipriu hormonų šuoliu. Krūtų jautrumas dažniausiai yra laikinas. Praėjus savaitei ar dviem nuo pastojimo galite pastebėti, kad pasikeitė jūsų krūtys. Speneliai gali tapti jautrūs prisilietimui, kartais jie skausmingi, gali netgi pasikeisti forma ar kiek patinti.
Dažnesnis šlapinimasis
Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Taip pat nėštumo metu organizme vyksta pokyčiai, sudarantys idealias sąlygas vaisiaus augimui, tačiau mažiau palankūs šlapimo pūslės kontrolei. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi.
Nuotaikų svyravimai
Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės.
Pilvo spazmai ir tempimas
Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu. Kai kurios moterys ankstyvojo nėštumo stadijoje pilve jaučia kažką panašaus į raumenų tempimą ar spazmavimą. Specialistai ramina, kad tokie pilvo diegliai visiškai nepavojingi.
Pilvo pūtimas
Dėl nėštumo hormono progesterono galite jausti pilvo pūtimą, tad jeigu jaučiatės šioje vietoje tarsi ištinusi, labai tikėtina, kad jūs laukiatės!
Kitos galimos apraiškos
Be šių pagrindinių simptomų, kai kurios moterys patiria galvos skausmus, galvos svaigimą, vidurių užkietėjimą ar net odos pokyčius, tokius kaip spuogų atsiradimas, ar atvirkščiai, oda ima švytėti. Vienas iš ankstyvųjų nėštumo simptomų - pasikeitusi vulvos ir vaginos spalva. Paprastai vulva ir vagina yra rožinės spalvos, tačiau nėštumui progresuojant jos gerokai patamsėja iki tamsiai raudonos su violetiniu atspalviu. Taip atsitinka dėl to, kad audiniams formuotis šioje zonoje reikia daugiau kraujo. Kojų mėšlungis Gana įprasta, kad moterį nėštumo metu kankina kojų mėšlungis, o pradinėje stadijoje tai pasireiškia daug stipriau. Tai siejama su mažesniu kalcio kiekiu kraujyje, nes jūs juk nešiojate kūdikį! Galvos skausmas Jūsų organizme staiga gerokai padaugėja hormonų, o tai ankstyvojoje nėštumo stadijoje gali sukelti galvos skausmą. Jeigu dar esate ir pavargusi, gali atsirasti jautrumas šviesai ir triukšmui. Karštis Pati galite net nepajausti skirtumo, tačiau galimai mėginant susilaukti kūdikio registravote bazinę kūno temperatūrą. Tai yra kūno temperatūra ramybės būsenoje. Per visą ciklą jūsų kūno temperatūra svyruoja ir jeigu ji 18 dienų ar daugiau yra pakilusi, tai gali reikšti, kad laukiatės. Normali kūno temperatūra yra nuo 35,6 iki 36,6 Celsijaus, o esant ovuliacijai ar nėštumui ji gali būti apie nuo 36,2 iki 37,2. „Jautiesi“ nėščia Daugelis moterų nėštumo pradžioje pastebi, kad spazmuoja gimda arba skauda vienoje pusėje. Dažniausia tokių spazmų priežastis yra gimdos augimas. Tai normalus skausmas, kurio normalaus nėštumo eigoje galima tikėtis. Žemas libido Visiškai normalu, jeigu ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu sumažės jūsų libido. Jūsų krūtys gali būti jautrios, be to, pykinimas ir nuovargis taip pat neskatina seksualinio apetito. Taip pat jūsų partneris gali baimintis užgauti kūdikį, arba kad kūdikis „supras“, kas vyksta sekso metu. Žinoma, ir viena, ir kita yra netiesa! Dusulys Ankstyvojoje nėštumo stadijoje, padidėjus progesterono kiekiui organizme, gali padažnėti kvėpavimas, o tai kartais gali priminti dusulį. Taip pat išauga įkvepiamo oro kiekis. Tai gali būti kiek neįprastas pojūtis, tačiau paprastai jis nedaro jokios žalos.
Kada verta atlikti nėštumo testą?
Kai tik atsiranda pirmieji įtarimai apie galimą nėštumą, dažniausiai kyla klausimas - kada geriausia atlikti nėštumo testą, kad rezultatas būtų patikimas? Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos. Testų jautrumas matuojamas IU/l - kuo šis rodiklis mažesnis, tuo testas jautresnis ir gali nustatyti nėštumą anksčiau. Daugumos testų jautrumas yra 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. O daugelis moterų nekantrauja kuo greičiau sužinoti atsakymą, tad tokiu atveju galima atlikti ankstyvą nėštumo testą, kuriuo galima nustatyti nėštumą net 5-7 d. iki numatomo ciklo pradžios. O geriausias laikas nėštumo testui - praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių. Tačiau gydytojai rekomenduoja neskubėti. Idealiausias laikas atlikti šlapimo testą yra pirmoji vėluojančių mėnesinių diena arba vėliau. Tuo metu hCG koncentracija jau turėtų būti pakankama, kad testas ją užfiksuotų. Jei norite sužinoti anksčiau ir tiksliau, galima atlikti kraujo tyrimą. Net ir teisingai atliktas testas gali parodyti klaidingą rezultatą. Dažniausiai klaidingas neigiamas atsakymas gaunamas, jei testas atliekamas per anksti.
Kada kreiptis į gydytoją?
Sužinojus apie nėštumą ar įtariant, kad laukiatės, svarbu ne tik atlikti testą, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Nėštumas - tai ne tik gražus, bet ir atsakingas laikotarpis, todėl gydytojo konsultacija padeda užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir išvengti galimų komplikacijų.
Pirmasis vizitas pas gydytoją
Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jei atlikote nėštumo testą, ir atsakymas yra teigiamas - tai ženklas kreiptis į gydytoją, kad nėštumas būtų patvirtintas ultragarsu ir būtų suplanuoti tolimesni tyrimai. Jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju - galbūt hCG lygis dar per žemas, kad būtų aptiktas. Tinkamiausias pirmo apsilankymo metas yra 6-9 sav., jo metu gydytojas patvirtina, kad nėštumas tikrai yra, įvertina jo trukmę ir kurioje vietoje įvyko implantacija - ar nėštumas prasidėjo gimdoje ar jis negimdinis. Jeigu pirmo apsilankymo metu, nepavyko nustatyti gimdymo termino, nieko baisaus - tai bus padaryta atliekant I trimestro echoskopiją. Labai svarbu prisiminti, kad jei moteris jau yra gimdžiusi ir jai buvo atliktas cezario pjūvis, pirmąjį vizitą reikėtų planuoti 6 sav., tai yra praėjus 2 sav. po paskutinių mėnesinių pradžios. Per paskutinius 10-15 m., labai padažnėjo atvejų, kai nėštumas po cezario pjūvio operacijos, implantuojasi rando srityje. Tokia nėštumo lokalizacija augant gemalui yra labai pavojinga moters sveikatai ir net gyvybei.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas:
- Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą.
- Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui.
- Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų.
- Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.
Papildai nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Vienas svarbiausių - folio rūgštis (vitaminas B9), kuri būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Rekomenduojama folio rūgšties dozė nėštumo metu yra 400-800 mg per dieną, o geriausia pradėti ją vartoti dar planuojant nėštumą. Jeigu moteris nevartojo folio rūgšties iki nėštumo pradžios, svarbu kuo greičiau pradėti tai daryti. Kiekvieną dieną reikėtų gerti po 400 mcg, nes šis elementas apsaugo vaisių nuo nervinio vamzdelio defekto. Kitas itin svarbus papildas - geležis, kurios poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme. Geležis padeda išvengti anemijos, nuovargio ir palaiko tinkamą deguonies tiekimą tiek motinos, tiek kūdikio audiniams. Be geležies, svarbus ir kalcis, nes jis būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimui, taip pat padeda išvengti motinos kaulų tankio sumažėjimo. Dar vienas svarbus papildas - omega-3 riebalų rūgštys, ypač DHR (dokozaheksaeno rūgštis), kuri būtina vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi. Omega-3 rūgščių galima gauti iš riebios žuvies (pavyzdžiui, lašišos, skumbrės), tačiau, jei jų suvartojama nepakankamai, verta vartoti žuvų taukus arba specialius papildus. Taip pat labai svarbus vitaminas D, kuris padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko sveiką imuninę sistemą. Kiti naudingi papildai - magnis (labai svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi), cinkas (stiprina imuninę sistemą ir dalyvauja audinių regeneracijoje) bei jodas, kuris būtinas tiek mamos skydliaukės veiklai, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi. Tačiau svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį tiek mamai, tiek kūdikiui. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus, kuriuose visi elementai subalansuoti pagal nėštumo poreikius. Taip pat reikia įvertinti darbo ir poilsio režimą bei apgalvoti gyvenimo ritmą. Optimalus svorio prieaugis nėštumo metu yra 8-12 kg. Nėštumo pradžioje skonio ir kvapo pojūčiai gali labai pasikeisti ir sustiprėti tam tikrų maisto produktų poreikis. Nereikėtų saldumynų, ledų ar kitų mėgstamų produktų atsargomis užpildyti šaldytuvo. Nėštumo metu svarbu reguliariai valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę, maitintis skaniai, įvairiai, bet saikingai - nevalgyti lyg už du. Nėštumo metu savęs kankinti nereikia, bet valgant be jokios kontrolės, galima priaugti ir 20-35 kg.
Ankstyvieji nėštumo požymiai - tai svarbūs signalai, kuriuos moters organizmas siunčia apie prasidėjusį naują gyvybės etapą. Kiekviena moteris šiuos simptomus gali jausti skirtingai - vienoms jie būna itin ryškūs, kitoms beveik nepastebimi. Vis dėlto, pastebėjus bent kelis iš jų ar pajutus įtarimų dėl galimo nėštumo, rekomenduojama atlikti nėštumo testą. Gavus teigiamą rezultatą, labai svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
