Situacija, kai antstolis areštuoja banko sąskaitą ir negalite naudotis joje esančiomis lėšomis, tikrai nėra retas atvejis, tačiau tam yra sprendimas. Kiekvienam iš mūsų turi būti paliekamos pajamos, reikalingos pragyvenimui, todėl Lietuvos teisės aktuose yra numatyta tam tikro dydžio pinigų suma, kurią antstolis gali palikti skolininkui laisvai naudoti savo poreikiams, net jei banko sąskaita yra areštuota.
Antstoliui areštavus banko sąskaitą, privalu tiesiogiai kreiptis į antstolį, kuris suteiktų galimybę naudotis sąskaitoje esančiais pinigais, tam, kad būtų užtikrinta galimybė pragyventi. Antstolis šią sumą gali nustatyti tik tuomet, kai skolininkas pateikia duomenis apie gaunamas lėšas. Susisiekti su antstoliu reikia kuo greičiau, kad nebūtų atimtos visos jūsų santaupos.
Šias lėšas galima naudoti pragyvenimui, juos išsigryninti, tačiau svarbu pažymėti, kad laisvai disponuojančiomis lėšomis galima naudotis tik mėnesį. Tad jei per mėnesį neišnaudojamos pragyvenimui paliktos lėšos, likusi neišnaudota suma bus naudojama skolai padengti, o sekantį mėnesį galėsite naudotis vėl tokia pat neliečiama pinigų suma.
Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujoji Lietuvos Respublikos darbo kodekso pataisa, pagal kurią darbdavys visus mokėjimus darbuotojui gali atlikti tik į banko sąskaitą. Iki šiol žmonės, turintys skolų ir gaunantys atlyginimą grynaisiais, su antstoliais galėjo atsiskaityti per darbdavį. Darbdavys antstolio nustatytą dalį iš žmogaus atlyginimo pervesdavo antstoliui, o likusią dalį išmokėdavo darbuotojui. Įsigaliojus naujiesiems Darbo kodekso pakeitimams, darbdavys vis dar privalės dalį žmogaus darbo užmokesčio pervesti į antstolio sąskaitą, tačiau likusią - turės išmokėti žmogui į jo asmeninę darbo sąskaitą. Vos į banko sąskaitą „įkritęs“ darbo užmokestis bus automatiškai nuskaitomas arba rezervuojamas pagal banko sąskaitai antstolių pritaikytus ribojimus. Tokiu būdu žmogus nei dalimi savo atlyginimo negalės naudotis.
Tačiau išeitis yra - ir net ne viena. Pirma išeitis: jei darbdavys, prieš išmokėdamas atlyginimą darbuotojui, dalį darbo užmokesčio tvarkingai perveda antstoliui, toks žmogus turi teisę kreiptis į antstolį dėl laisvai disponuojamos mėnesinės sumos nustatymo banko sąskaitoje. Kas ta laisvai disponuojama suma? Tai asmens gaunamų lėšų suma, kurią antstolis, areštuodamas skolininko sąskaitą, leidžia skolininkui išsigryninti ir naudoti savo poreikiams tenkinti. Ši suma nėra automatiškai nustatoma, todėl kiekvienas žmogus, turintis skolų, taigi - ir antstolių, susidurs su lėšų nuskaitymu nuo banko sąskaitos, kol pats tiesiogiai nesikreips į išieškojimą vykdantį antstolį/ antstolius.
Antra išeitis: jei žmogaus skolos viršija 25 MMA (šiuo metu - 18 250 Eur), pats metas pagalvoti apie fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą. Iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, visi apribojimai banko sąskaitai yra panaikinami ir žmogus su savo finansais tvarkosi pats.
Lietuvos antstolių rūmų valdytojos Dovilės Šnirpūnės aiškinimu, tam, kad areštuotos sąskaitos savininkas turėtų pinigų būtiniausiems poreikiams, banko sąskaitoje nustatoma neišieškoma suma. Tai minimali lėšų dalis, kurią antstoliai privalo palikti kiekvienam žmogui, net kai iš jo pajamų vykdomas skolų išieškojimas. Pasak D. Šnirpūnės, neišieškoma suma turi būti ne mažesnė kaip 50 proc. valstybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA). Didėjant MMA, didėja ir neišieškoma suma, todėl žmogui garantuojama minimali pragyvenimo dalis. Pašnekovė pamini, kad 2025 m. išieškant skolas gyventojams buvo paliekama 450 eurų, o 2026 m. ši suma didėja iki 468 eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) priduria, kad neišieškoma suma yra lygi minimalių vartojimo poreikių dydžiui (MVPD). Ministerijos teigimu, MVPD yra suma, reikalinga minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti. MVPD kasmet nuo 2017 m. pagal patvirtintą metodologiją yra apskaičiuojamas ir tvirtinamas Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.
Antstolių rūmų valdytoja atkreipė dėmesį - jei žmogus dėl ligos, neįgalumo ar kitų ypatingų aplinkybių patiria dideles būtinas išlaidas, jis gali kreiptis į antstolį, pateikti duomenis ir prašyti palikti didesnę dalį pajamų. Tokie prašymai vertinami individualiai ir dažnu atveju reikalingas kreditoriaus (išieškotojo) sutikimas. Antstolis negali savavališkai didinti ar mažinti išskaitų dydžio - visiems taikomos tos pačios taisyklės.
Tuo metu SADM paminėjo - jei skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio išskaitoma dalis gali būti mažinama po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Be to, mažinant išskaitų dydį neatsižvelgiama į tuos išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio ir yra daromos išskaitos.
Ministerija pridūrė, kad antstolis neišieškomą sumą gali nustatyti didesnę nei minėti 468 eurai: „Konkrečių išimčių įstatyme nėra - kiekvieną situaciją antstolis vertina individualiai. Todėl visada skatiname kreiptis nustatyti didesnę neišieškomą sumą.“
Yra pajamos, iš kurių išieškoti skolas yra draudžiama. T. y.: socialinės pašalpos, vaiko pinigai, neįgalumo ar slaugos išmokos, tikslinės kompensacijos, tam tikros vienkartinės išmokos iš valstybės ar savivaldybių fondų ir kt. Vis tik, anot pašnekovės, gaunant tokias išmokas yra rekomenduojama informuoti antstolį iš anksto ir, jei reikia, pateikti išrašus ar dokumentus, kurie tai patvirtina. Įprastai pakanka pateikti 2 mėn. banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodomos gaunamų pajamų sumos ir kilmė. Jeigu darbo užmokestį tik planuojama gauti, antstoliui reikėtų pateikti pažymą iš darbovietės. Apie gaunamų lėšų kilmę antstolį svarbu informuoti kaip galima operatyviau. Taip išvengiama galimų nepatogumų, kai Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema automatiškai nuskaito visas lėšas bendra tvarka ir vėliau tenka rūpintis jų grąžinimu.
Antstoliai elgiasi visiškai teisėtai, iš anksto neinformuodami skolininkų apie jų turto ar banko sąskaitų areštus. Nei vienoje pasaulio šalyje nerastume tokios tvarkos, kad skolininkai apie areštus būtų iš anksto įspėjami. Antstoliai tada nebeturėtų ko išieškoti, nes didelė dalis nesąžiningų skolininkų būtinai pasirūpintų, kad iki arešto momento jų sąskaitose nebeliktų pinigų, o jiems priklausantis turtas pereitų kitų asmenų nuosavybėn.
Tačiau teigti, kad sąskaitos ar turto areštas skolininką užklumpa kaip perkūnas iš giedro dangaus, vis dėlto negalima. Juk pradėdamas skolos išieškojimo procesą, antstolis išsiunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju. Kaip numatyta Civilinio proceso kodekso (CPK) 655 straipsnyje, šiuo raginimu skolininkui pranešama, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad per antstolio nustatytą terminą neatlikus reikiamų veiksmų, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra.
Tačiau įstatyme yra įtvirtinta keletas išimčių. Pagal Civilinio proceso kodekso 661 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, jeigu sprendimo įvykdymo terminai nurodyti įstatymuose arba vykdomajame dokumente. Vykdant nedidelių skolų - iki 100 eurų - išieškojimą taikomos supaprastintos procedūros. Sprendimų vykdymo instrukcijos 13 punkte įtvirtinta, kad skolos ir išieškojimo išlaidų suma pirmiausia nukreipiama į skolininko banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Jeigu per 30 dienų skola ir jos išieškojimo išlaidos iš sąskaitoje esančių lėšų neišieškomos, antstolis gali pradėti vykdyti išieškojimą bendra tvarka.
Tais atvejais, kai nėra galimybių įteikti skolininkui raginimo siunčiant paštu, jis įteikiamas viešo paskelbimo būdu - paskelbiamas oficialioje interneto svetainėje www.antstoliai.lt. Raginimo paskelbimo šiuo būdu diena laikoma raginimo įteikimo diena.
Išimtiniais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, įstatymas leidžia antstoliui areštuoti turtą nedelsiant, kai tik išsiunčiamas ar įteikiamas raginimas. Apie tai, kad asmens turtas arba bankuose esančios lėšos yra areštuotos, antstoliai paprastai praneša skolininkams per tris dienas. Pagal CPK 679 straipsnį turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu jis yra sudarytas, įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Jeigu įteikti šiuos dokumentus nėra galimybės, jie siunčiami registruotu laišku. Tačiau neretai atsitinka taip, kad šią nemalonią naujieną banko sąskaitų savininkai greičiau sužino patys, kai bando pasinaudoti savo lėšomis ir negali to padaryti.
Patarimas skolininkams: kad netektų patirti nepatogumų dėl sąskaitų arešto, gavus antstolio raginimą, reikėtų atsiskaityti per jame nurodytą terminą. Jeigu tai neįmanoma, vertėtų atvykti pas antstolį ir aptarti visas galimybes, kaip įvykdyti sprendimą su mažiausiomis sąnaudomis. Turint neapmokėtų skolų ir ruošiantis išvykti į užsienį, reikėtų pasistengti susimokėti skolas prieš kelionę. Antraip atostogų poilsį ar tarnybinę komandiruotę gali labai apkartinti nemalonumai, kurie užgriūna netekus galimybės atsiskaityti banko kortele, kai areštuojama banko sąskaita.
Tais atvejais, jeigu su antstoliu ir kreditoriumi yra suderintas skolos mokėjimo dalimis grafikas, būtina įspėti antstolį, jog dėl išvykos eilinė įmoka gali vėluoti, arba tiesiog sumokėti ją iš anksto. Priešingu atveju, pamatęs, jog skolininkas nevykdo savo įsipareigojimo geranoriškai mokėti skolą, antstolis gali imtis priverstinių išieškojimo veiksmų ir areštuoti sąskaitas.
Kartais skolininkai stebisi ir piktinasi tuo, kad antstolis, areštuodamas jų sąskaitose esančias lėšas, nueina lengviausiu keliu. Žmonės būna įsitikinę, kad antstolis galėjo areštuoti kitą turtą ir išieškoti skolą mažiau skausmingu būdu. Tačiau antstolis tokio pasirinkimo dažniausiai neturi, nes CPK 664 straipsnyje yra detaliai nustatyta išieškojimo iš fizinio asmens turto eilė. Įstatymas reikalauja, kad pirmąja eile būtų išieškoma iš įkeisto turto, antrąja eile - iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.
Kokie pagrindiniai teisės aktai reglamentuoja antstolio veiklą? Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas, Sprendimų vykdymo instrukcija.
Nuo kurio momento antstolis pradeda veikti? Nuo vykdomojo dokumento perdavimo antstoliui momento. Vykdomąjį dokumentą turi teisę pateikti išieškotojas ar jo atstovas. Kitus vykdomuosius dokumentus gali pateikti vykdyti juos išdavusi institucija ar pareigūnas.
Kas yra LDS? LDS - tai laisvai disponuojamų piniginių lėšų suma, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose).
Ar antstolis, areštavęs banko sąskaitas, nurašys visas lėšas esančias sąskaitoje? Antstolis nurašys tokią sumą lėšų, kuri numatyta vykdomajame dokumente. Norint to išvengti, antstoliui reikėtų pateikti pažymą iš atitinkamas sumas išmokančios institucijos. Turėdamas šį dokumentą, antstolis nenukreips išieškojimo į išmokas, iš kurių išieškoti draudžia įstatymas. O išieškojimas iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų bus vykdomas dalimis.
Kiek antstolis gali išieškoti iš mano atlyginimo ar kitų lėšų? Iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų kiekvieną mėnesį antstolis gali išskaičiuoti 70 % nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 % nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Jei yra vykdomi keli išieškojimai iš to paties skolininko pagal atskirus vykdomuosius dokumentus iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA išskaičiuojama proporcingai visiems tos pačios eilės išieškotojams - ne daugiau kaip 50 %. Jeigu iš skolininko turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, išskaitytos lėšos turi būti paskirstomos pagal Civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę. Pažymėtina, jog iš bedarbio pašalpos ir kitų laikinojo nedarbingumo atveju mokamų socialinio draudimo pašalpų gali būti išieškomas išlaikymas (alimentai) bei žala, padaryta suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę.
Ką daryti, jeigu buvo iš sąskaitos nurašytos lėšos, iš kurių išieškojimas negalimas? Antstolis, patikrinęs skolininko sąskaitą, negali žinoti joje esančių lėšų kilmės. Todėl skolininkas turi pateikti banko sąskaitos išrašą/kitus įrodymus, kurie pagrįstų nurašytų lėšų kilmę.
Ar galima skolą išdėstyti dalimis kas mėnesį? Taip, galima. Reikėtų pateikti antstoliui prašymą dėl skolos mokėjimo dalimis. Dėl papildomų dokumentų pateikimo antstolis informuos atskirai.
Kaip ir už ką skaičiuojamos vykdymo išlaidos? Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Joje yra nustatyti vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai pagal vykdomųjų dokumentų kategorijas. Sprendimo vykdymo išlaidos pradedamos skaičiuoti iškart po to, kai vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui.
Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys antstolio veiklą: Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas, Sprendimų vykdymo instrukcija.
LDS (laisvai disponuojamų lėšų suma) - tai piniginių lėšų suma, esanti skolininko sąskaitoje, į kurią antstolis negali nukreipti išieškojimo.
Iš kokios sumos antstolis negali išieškoti? Ne mažiau kaip 50 % valstybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA). 2025 m. ši suma siekia 450 eurų, 2026 m. - 468 eurus.
Kada antstolis gali išieškoti mažiau pinigų? Jei skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, išskaitoma dalis gali būti mažinama po 10 % už kiekvieną išlaikytinį, tačiau ne daugiau nei nustatyta įstatymu ar teismo.
Iš kokių pajamų antstoliai negali išieškoti? Socialinės pašalpos, vaiko pinigai, neįgalumo ar slaugos išmokos, tikslinės kompensacijos, tam tikros vienkartinės išmokos iš valstybės ar savivaldybių fondų ir kt.
Ką daryti, jei antstolis nurašė lėšas, iš kurių negalima išieškoti? Pateikti antstoliui banko sąskaitos išrašą ar kitus įrodymus, pagrindžiančius lėšų kilmę.
Ar galima skolą išdėstyti dalimis? Taip, pateikus antstoliui prašymą dėl skolos mokėjimo dalimis.
Vykdymo išlaidos - tai antstolio veiklos sąnaudos, kurios skaičiuojamos nuo vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui momento.
Kada antstolis gali areštuoti sąskaitą be išankstinio įspėjimo? Jei yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, arba jei vykdomas nedidelės skolos (iki 100 eurų) išieškojimas.
Ką daryti, gavus antstolio raginimą? Atsiskaityti per nurodytą terminą arba kreiptis į antstolį dėl galimybių įvykdyti sprendimą.
Ar antstolis visada pasirenka lengviausią kelią areštuojant turtą? Ne, antstolis privalo laikytis CPK 664 straipsnyje nustatytos išieškojimo iš fizinio asmens turto eilės.
Antstolių veiklos teisinis pagrindas: Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas, Sprendimų vykdymo instrukcija.
LDS apibrėžimas: Laisvai disponuojamų piniginių lėšų suma, kuria skolininkas gali naudotis net areštuotos sąskaitos atveju.
Išieškojimo ribos: Negalima išieškoti mažiau nei 50 % MMA, o 2025 m. ir 2026 m. minimali suma siekia atitinkamai 450 ir 468 eurus.
Išimtinės situacijos mažinti išskaitas: Išlaikant nedarbingus šeimos narius, išskaitos gali būti mažinamos.
Neišieškomos pajamos: Socialinės išmokos, vaiko pinigai, neįgalumo ir slaugos išmokos ir kt.
Veiksmai, jei neteisėtai nuskaitomos lėšos: Pateikti įrodymus apie lėšų kilmę.
Skolos mokėjimo galimybės: Galima skolą išdėstyti dalimis, pateikus prašymą antstoliui.
Vykdymo išlaidų apskaičiavimas: Nustatomas pagal Sprendimų vykdymo instrukciją.
Arešto procedūra: Antstolis gali areštuoti sąskaitą be išankstinio įspėjimo tam tikrais atvejais.
Savipagalba gavus raginimą: Laiku atsiskaityti arba susitarti su antstoliu.
Turto arešto tvarka: Antstolis privalo laikytis nustatytos turto išieškojimo eilės.
tags: #ar #gali #antstoliai #nuskaiciuoti #dekreto #pinigus
