Vaikystė - tai nuostabus metas, kupinas atradimų, fantazijų ir svajonių. Viena iš svarbiausių vaikystės dalių yra pasakos, kurios ne tik linksmina, bet ir moko, ugdo vertybes bei padeda suprasti pasaulį.
Nors šiuolaikinis gyvenimo tempas spartėja, o technologijos užima vis daugiau laiko, vakarinis pasakų skaitymas vaikams išlieka svarbiu ritualu. Laikas, praleistas su vaiku skaitant pasakas, yra daug naudingesnis ir malonesnis nei vaikui vienam leidžiant laiką prie ekranų.
Pasakų nauda vaikų raidai
Pasakos vaikams teikia daugybę naudų, kurios prisideda prie jų visapusiškos raidos:
- Emocinis intelektas: Pasakos moko vaikus suprasti savo jausmus, juos įvardinti ir reikšti. Klausydami pasakų, vaikai susitapatina su pagrindiniu herojumi ir taip mokosi naujų sprendimų būdų, kaip elgtis įvairiose situacijose.
- Vaizduotė ir kūrybiškumas: Pasakos skatina fantaziją ir kūrybiškumą, nukeldamos vaiką į kitas šalis, kitus pasaulius, suteikdamos galimybę susitikti su mitiniais personažais. Nuo briliantais išpuoštų rūmų iki samanomis apaugusių miško trobelių - pasakų apibūdinimai lavina vaiko vaizduotę.
- Žodyno plėtimas ir kalbos lavinimas: Knygose, ypatingai pasakose, naudojama daug įvairiausių žodžių ir jų junginių. Raiškus skaitymas padeda plėsti vaiko žodyną, gerinti tartį, prisidėti prie atpasakojimo sugebėjimų ir bendravimo įgūdžių gerinimo. Pasakose pasitaiko gana daug žodžių, kurių kasdien nenaudojame, todėl vaiko kalba tampa daug vaizdingesnė ir spalvingesnė.
- Vertybių formavimas: Pasakos padeda formuoti vertybes ir požiūrį į pasaulį. Tai viena svarbiausių pasakų teikiamų naudų. Gėrio ir blogio, kvailybės ir išminties, bailumo ir drąsos priešprieša yra būdinga beveik visoms pasakoms. Žinoma, ydingi veikėjai galiausiai susilaukia pelnytos bausmės, o sumanūs, drąsūs ir geri personažai - tampa nugalėtojais. Taip pasakos padeda vaikams suprasti draugystės, ištikimybės, atjautos, pagalbos kitiems vertę.
- Tarpusavio ryšio stiprinimas: Nuoširdus pasakos skaitymas - tai tikras, besąlygiškas laikas kartu ir nuoširdus dėmesys, kuris kiekvienam vaikui labai svarbus. Knygos skaitymo metu kartu išgyvenamos įvairios emocijos - ir linksmos, ir liūdnos. Kartu juokiamasi, kartu nubraukiama ašarėlė. Tai tampa puikia tėvų ir vaikų bendravimo priemone - tiltu iš širdies į širdį.
- Saugios rutinos kūrimas: Dienotvarkės turėjimas labai naudingas, mat padeda vaikams jaustis saugesniems ir geriau miegoti. Knygų skaitymas gali būti vienas iš vakaro ritualų. Monotoniškas pasakos skaitymas atlieka nuraminimo funkciją - kartais pakanka vos kelių puslapių ir vaikas jau saldžiai snaudžia.
- Savęs ir pasaulio pažinimas: Pasakos padeda vaikams susiformuoti vertybes, perprasti tam tikras gyvenimo, žmonių bendravimo taisykles, suvokti pasaulį ir save. Drąsaus personažo nuotykiai ar kokios nors įveiktos kliūtys vaikui gali padėti įveikti jo baimes, nerimą.
Pasakos gali padėti įveikti įvairias vaiko problemas, krizes ar koreguoti jo elgesį. Vienas iš pagrindinių terapinės pasakos tikslų - padėti vaikams suprasti savo baimes, jas saugiai įvardinti ir mokytis įveikti. Pasakose baimė sukonkretinama parodant vaikui, kokie asmenys, daiktai ar situacijos sukelia baimę.
Kaip ir kada pradėti skaityti pasakas vaikams?
Niekada nėra per anksti supažindinti vaiką su knyga. Dar prieš išmokdami skaityti, vaikai gali jausti ryšį su knygomis - matydami, klausydami, lytėdami, jausdami. Pirmoji pažintis su knygomis turėtų vykti žaidybinė forma.
1-2 metų vaikams sudomins knygutės su „paslaptimis“ - paveikslėliais, kuriuos reikia rasti atvertus slaptus langelius. Tiks pasakų knygelės su dideliais, ryškiais objektais, paveikslėliais. Šiuo amžiaus tarpsniu labai svarbu pradėti suformuoti kasdienį skaitymo ritualą.
Kaip skaityti vaikams? Mažiesiems tai daryti reikėtų labai raiškiai, su pauzėmis, pasitelkiant vaidybinius elementus. Svarbu leisti į paveikslėlius žiūrėti tiek, kiek mažylis nori; klausti: „Kur yra kiškutis“, „Ką jis daro“, „Kas čia“? Vaikas, tyrinėdamas knygą, atranda ne tik pažįstamus, bet ir naujus reiškinius. Tirdamas knygos iliustracijas, pirmiausia jas „skaito“, vėliau interpretuoja.
Jaunieji skaitytojai dažnai susižavi pamatę rožinius viršelius ir blizgius knygos puslapius. Jeigu norime išmokyti savo mažylį gero skonio, parinkime tokias, kurias iliustruoja dailininkai profesionalai. Iliustracija tiek pat svarbi kaip ir tekstas, nes ji lavina fantaziją.
Vaikams paprastai jausmus lengviau išreikšti per veiklą, tad istorijoje aprašyti įvykiai gali būti diskutuojami, piešiami, suvaidinami, panaudojant pvz., žaislines figūrėles. Be to, klausydamasis istorijos, vaikas gali bet kuriuo metu sustabdyti skaitovą ir užduoti jam rūpimus klausimus.
Knyga turėtų atitikti skaitytojo ar klausytojo raidos etapą. Pastebėta, kad skaitymas gali padėti tiems vaikams, kurie turi mokymosi ir elgesio problemų, turi žemą, pažeistą savivertę, patyrę netektis ir traumas.
„Svarbu, kad tėvai vaikams namuose skaitytų dar gerokai iki mokyklinio laikotarpio. Vaikui, kuris įpranta klausytis nors trumpų istorijų, pasakėlių, geriau sekasi mokykloje. Tokio vaiko turtingesnis žodynas, lakesnė vaizduotė. Vien tai, kad jis moka klausyti, sukaupti dėmesį leis jam mokykloje lengviau išmokti bet kokį dalyką.
Vaikams reikia papasakoti apie knygas. Prieš keletą metų eidavau pristatinėti knygų į mokyklas. Kalbėdamasi su vaikais, perskaitydavau įdomią, žavinčią ištrauką. Mes, bibliotekos darbuotojai, pastebėjome ilgalaikį neatslūgstantį susidomėjimą būtent tomis knygomis, apie kurias pasakojau.
Ką skaityti vaikams?
Pasirinkimas yra platus ir įvairus. Knygų aktualijos pristatomos žiniasklaidoje, vaikų literatūrai skirtame žurnale „Rubinaitis“.
Mažiausiems tinka knygelės su garsais, taip pat storesnės knygelės pagal temas - apie gyvūnus, transportą. Labai mėgstamos Linos Žutautės knygos apie Kakę Makę. Puikias paveikslėlių knygas leidžia specializuota vaikų literatūros leidykla „Nieko rimto“, taip pat „Burokėlis“, neretai gerų knygų mažiausiesiems pasiūlo ir „Alma littera“.
Vaikams iki ketverių metų - gyvulinės pasakos. Pavyzdžiui: „Varna ir sūris“, „Senelis ir ožka“, „Vilkas ir siuvėjas“, „Dangus griūva“ ir pan.
Vaikams nuo ketverių iki penkerių - ritminės pasakos. Ritminėse pasakose kelis kartus kartojasi veiksmas, bet siužetas dar ne itin sudėtingas. Pagrindinis pasakos herojus dar neturi daug individualumo. Pavyzdžiui: „Mergelė uogelė“, „Joniukas ir Elenytė“, „Devyniabrolė ir devyniagalvis“ ir pan.
Vaikams nuo penkerių iki septynerių - stebuklinės pasakos. Šių pasakų pagrindiniai herojai jau turi įveikti daug išbandymų kelyje į sėkmę. Siužetas sudėtingas, daug įvykių, veiksmo, išbandymų. Pavyzdžiui: „Apie baltą vilką“, „Karalaitė ant stiklo kalno“ ir pan.
Vyresniems vaikams ir paaugliams rekomenduojamos knygos, atitinkančios jų amžiaus tarpsnį ir interesus. Tarp populiariausių - Jeff Kinney „Nevykėlio dienoraštis“, peliuko Džeronimo Stiltono istorijos. Labai mėgiama Vytauto V. Landsbergio jaunesniojo kūryba, ypač apie arklį Dominyką, taip pat Kęstučio Kasparavičiaus kūryba. 5-8 klasių mokinių tarpe populiari lietuvių autoriaus Gendručio Morkūno knyga „Iš nuomiško gyvenimo“.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į klasikines pasakas, tokias kaip Brolių Grimų, Šarlio Pero, H. K. Anderseno kūryba. Populiarios ir Astridos Lindgren knygos, Tuvės Janson Trolių Mumių istorijos.
Svarbu parinkti tokias knygas, kuriose perteikiamos vertybės, mokoma gerumo. Iliustracijos tegul būna gražios, gyvos, o ne kažkokios robotiškos. Vaiko pasaulyje turėtų būti kuo mažiau agresijos.
Pasakų terapija
Pasakos gali būti naudojamos ir terapiniais tikslais. Psichologai teigia, kad pasaką vaikai girdi ir suvokia visai kitaip nei suaugusieji, akcentuoja kitus dalykus. Jie jaučiasi stiprūs, kai blogis yra nugalimas.
Terapinės pasakos gali padėti vaikams susipažinti su naujomis, nežinomomis situacijomis ir pasiruošti permainoms. Jos suteikia vaikui žinių ir per konkrečius veikėjo veiksmus paaiškina nežinomus dalykus vaikui suprantama kalba. Nauji dalykai kelia daug nerimo ir įtampos dėl nežinomybės, o tą įtampą sumažinti galima kalbėtis su vaiku apie tai, kas jį neramina, arba sekti pasaką, kuri paaiškina nežinomą situaciją, pvz., vizitą pas gydytoją, kelionę traukiniu, darželio lankymo pradžią ar apsilankymą kirpykloje.
Jei norime pamokyti vaiką tam tikrų elgesio taisyklių, į svečius taip pat galime pasikviesti pasaką. Pasakos apie draugystę, pasirūpinimą naminiais gyvūnais ar tvarką namuose moko vaikus suvokti savo elgesio priežastis ir tokio elgesio pasekmes.
Svarbiausias dalykas renkantis ar kuriant terapinę pasaką - ji turi baigtis laimingai. Pagrindinis veikėjas - tai turėtų būti panašaus amžiaus, panašaus būdo ar panašių pomėgių vaikas arba sužmogintas gyvūnas. Kuo pagrindinis veikėjas panašesnis į vaiką, kuriam skaitome pasaką, tuo vaikui lengviau su juo susitapatinti, o susitapatinus išgirsti pastiprinimą, kad ir jis/ji gali įveikti visus sunkumus.
Pasakų skaitymas - ne tik vaikams
Nors pasakos dažniausiai asocijuojasi su vaikyste, jų teikiama nauda neapsiriboja vien vaikais. Pasakų skaitymas stiprina tarpusavio ryšį, padeda suaugusiems geriau suprasti vaikų pasaulį ir jų problemas. Be to, suaugusieji gali atrasti naujų žodžių, išplėsti savo žodyną ir pasisemti išminties.
Niekada nėra per vėlu pradėti skaityti pasakas. Tai puikus būdas praleisti laiką kartu, sustiprinti ryšius ir kartu atrasti nuostabų pasakų pasaulį.
