Vaiko auginimas vienišai mamai - ypatingas laikotarpis, kuomet tenka susidurti su itin įvairiais iššūkiais ir ieškoti sprendimų.
Įvykus skyryboms, vaiko išlaikymu turi rūpintis abu tėvai, skirdami tam tikrą pinigų sumą. Jei situacija susiklosto taip, kad atžala lieka gyventi su mama, tėtis kas mėnesį turi mokėti teismo nurodytą pinigų sumą - alimentus. Tačiau neretai nutinka taip, kad vaiko tėvas paskelbia asmeninį bankrotą ir alimentų mokėjimas užstringa. Tokiu atveju, moteris lieka be tam tikros pajamų dalies ir tai gali turėti akivaizdžią įtaką gyvenimo kokybei.
Ne paslaptis, kad itin didelė dalis vienišų mamų yra dirbančios (kai kuriais atvejais, net ir ne vienoje darbovietėje), tad dar vienas iššūkis, su kuriuo tenka susidurti, yra klausimas - su kuo palikti vaikus?
Dar vienas iššūkis, o kartu - ir labai skaudi problema, su kuria susiduria vienišos mamos, yra patyčios. Praktika rodo, kad ypač didelė dalis vaikų, iš iširusių šeimų, mokykloje susilaukia itin skaudžių bei kandžių replikų dėl savo situacijos ir neretai būtent jos tampa priežastimi, kodėl vaikas ima vengti lankyti mokyklą; nebegali susikaupti mokymuisi, prastėjo mokslo rezultatai.
Kas yra vaiko išlaikymo išmoka (alimentai)?
Vaiko išlaikymo išmoka, arba alimentai - pinigai, kuriuos sutuoktinis po skyrybų privalo mokėti nepilnamečio biologinio vaiko išlaikymui. Alimentus moka tas tėvas, kuris gyvena atskirai nuo šeimos. Išmokos gali būti priteisiamos ir aukštojoje mokykloje studijuojančiam, bet ne vyresniam nei 24 m.
Alimentų priteisimo tvarka
Dėl vaiko išlaikymo priteisimo reikia kreiptis į teismą arba teisines paslaugas teikiančius asmenis. Taip pat padėti prisiteisti alimentus gali ir tokią veiklą vykdančios įmonės.
Vaiko išlaikymo tvarka ir forma nustatomos bendru tėvų susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš tėvų nemoka alimentų, kreipiamasi į teismą, kuris nustato išlaikymo formą bei alimentų dydį, priklausantį nuo vaiko poreikių bei tėvų turto.
Kreiptis į teismą gali vienas iš vaiko tėvų arba globėjų, o tam tikrais atvejais - ir vaiko teisių apsaugos institucijos. Taip pat padėti prisiteisti alimentus gali ir tokią veiklą vykdančios įmonės.
Paprastai priimant sprendimą dėl alimentų dydžio remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo pateikta rekomendacija, kad minimalus alimentų dydis vienam vaikui, gaunamas iš abiejų tėvų, turėtų prilygti minimaliai mėnesinei algai (MMA). Nuo 2026 m. MMA „į rankas“ - apie 846 Eur, taigi už kiekvieną vaiką kiekvienas iš tėvų turėtų mokėti po ~ 423 Eur (846 Eur / 2).
Periodinėmis išmokomis priteistos išlaikymo sumos yra indeksuojamos siekiant alimentų gavėjus dalinai ar visiškai apsaugoti nuo infliacijos. Paprastai indeksuojamos tos išmokos, kurios nebuvo peržiūrėtos ir perskaičiuotos per pastaruosius 1-erius metus. Alimentų indeksavimu dažniausiai tenka rūpintis patiems alimentų mokėtojams: teisės aktuose numatyta, kad išmokas indeksuoja jas mokantis asmuo.
Vengimas mokėti vaiko išlaikymo pinigus
Vengimas mokėti vaiko išlaikymo pinigus - ne tokia ir reta situacija. Alimentus tėvai nustoja mokėti dėl pačių įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, praradę darbą, dėl sunkios materialinės padėties, negalios ir t. t. Tačiau pasitaiko atvejų, kad vaiko išlaikymo išmoka nemokama piktybiškai: tėvas slapstosi, dirba nelegaliai, išvyksta gyventi į užsienį ir t. t. Taigi jei vaiko tėvas nemoka alimentų, reikėtų nedelsti ir kreiptis į teisininkus arba skolų išieškotojus. Taip pat alimentų nemokantis asmuo gali tapti valstybės skolininku.
Vaiko išlaikymo priteisimas gali užtrukti, tad dėl laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimo galima kreiptis į „Sodrą“.
Vaikų išlaikymo išmoka vienam vaikui per mėnesį negali viršyti 1,8 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio, galiojusio mėnesį, už kurį mokama išmoka. Tačiau nuo 2026 m. liepos 1 d. vaiko išlaikymo išmoka padidės nuo 1,8 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio iki 2,5 BSI, todėl nuo 2026 m. liepos 1 d. ši išmoka būtų: 2,5 x 74 = 185 Eur.
Ką reiškia „vienas auginantis vaiką“?
R.Joskaudienės teigimu, ši sąvoka nėra tiesiogiai apibrėžta Darbo kodekse, bet aiškinama pagal socialinės apsaugos ir teismų praktiką. „Vienas auginantis vaiką“ - tai asmuo, kuris faktiškai vienas rūpinasi, auklėja ir išlaiko vaiką be kito iš tėvų pagalbos“, - teigė teisininkė.
Anot jos, asmuo laikomas vienu auginančiu vaiką, jeigu, kito iš tėvų nėra. Tai reiškia, kad tėvas ar motina miręs (yra mirties liudijimas) arba, kad tėvystė nenustatyta (gimimo liudijime nenurodytas tėvas). Taip pat, kai kitas iš tėvų faktiškai neaugina ir neišlaiko vaiko. Pavyzdžiui, teismo sprendimu nustatyta, kad vaikas gyvena su vienu iš tėvų, o kitas nesirūpina vaiku; kitas iš tėvų nevykdo pareigos mokėti išlaikymą (alimentus) arba negali rūpintis vaiku dėl sveikatos, įkalinimo ar pan.; yra faktinis vieno auginimas - vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kitas nedalyvauja auklėjime ar priežiūroje (net jei nėra teismo sprendimo dėl gyvenamosios vietos).
Asmuo laikomas vienu auginančiu vaiką ir tuomet, kai kitas iš tėvų teisiškai prarado teises, pavyzdžiui, teismo sprendimu apribotos ar atimtos tėvystės teisės. „Svarbiausia - faktinis vienas vaiko auginimas, o ne tik teisinis statusas“, - pabrėžia teisininkė.
Tiesa, kad tai įrodytumėte, reikės pristatyti tam tikrus dokumentus darbdaviui. „Norint gauti šias 5 papildomas atostogų dienas, pateikiama informacija (duomenys): 1. Vaiko gimimo liudijimas; 2. Gyvenamosios vietos deklaracija, šeimos sudėtis; 3. Jei reikia - teismo sprendimas arba pažyma, patvirtinanti, kad kitas tėvas faktiškai neaugina vaiko (pvz., nustatyta gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, gal įkalinimo įstaigos dokumentai, kita informacija)“, - paaiškina R.Joskaudienė.
Alimentų dydžio nustatymas ir išieškojimo problemos
Kaip rodo praktika, sutuoktiniai dažniausiai nesutaria dėl mokamų alimentų dydžio. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams. Todėl alimentų priteisimo dydis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų, turimo turto, sveikatos, išlaikomų kitų nepilnamečių vaikų skaičiaus ir kt.
Įprastai nustatant galimą alimentų dydį, yra vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo rekomendacija, jog minimalus išlaikymo (alimentų) dydis vienam vaikui iš abiejų tėvų turėtų būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga. Kas reiškia, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. tai būtų 846 Eur arba po 423 Eur už kiekvieną vaiką.
„Sprinter tyrimai“ atliko visuomenės nuomonės tyrimą dėl alimentų nemokėjimo pasekmių ir valstybės vaidmens užtikrinimo vaiko teisę į išlaikymą rezultatus. Antstolis Jonas Petrikas, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys pristatė Lietuvos antstolių rūmų užsakymu atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenis bei apžvelgė alimentų išieškojimo situaciją Lietuvoje ir galimus problemos sprendimo būdus. Antstoliai šiuo metų rūpinasi 100 tūkst. vaikų priteistų alimentų išieškojimu. 53 proc. respondentų tyrime mano, kad labiausiai nukenčia vaikas, kai jam yra nemokami alimentai. 54 proc. respondentų tyrime palaiko sankcijas, pvz., vairuotojo pažymėjimo atėmimą. 65 proc. respondentų mano, kad alimentai nemokami sąmoningai - dirbant neoficialiai ir vengiant atsakomybės. Tiesa, 40 proc. žmonių mano, kad antstoliams reikia suteikti daugiau teisių išieškoti.
Jis dalijosi, jog viena pagrindinių problemų yra neoficialios tėvų pajamos, kuriomis dažnai yra pateisinamas alimentų nemokėjimas, nes pinigai vietoj vaikų išlaikymo yra panaudojami tėvų asmeniniams poreikiams. „Viena pagrindinė problema - neoficialios pajamos, yra daug motyvų, kuriais dengiamasi ir dėl ko tėvai nemoka alimentų savo vaikams. Tenka ne vieną kartą girdėti, kad už tuos pinigus yra perkamos prekės ar paslaugos tėvams, jų pačių pasilepinimui: drabužiai ar kirpimo paslaugos, pavyzdžiui“, - sakė antstolis.
„Skolų atostogos“ ir jų įtaka
J. Petrikas pastebėjo, kad 2024 m. gruodžio mėn. buvo įvestos „skolų atostogos“, tada alimentų nemokėjimo problema dar labiau paaštrėjo. Jis išskyrė, kad kai asmuo neišlaiko savo vaiko, t.y. nemoka alimentų - jis jau iš esmės yra atostogose. „Tu gauni teisėta privilegiją neišlaikyti savo vaikų“, - akcentavo jis.
J. Petrikas siūlo įstatyme įtvirtinti, kad „skolų atostogos“ nebūtų taikomos alimentų skoloms, arba būtų taikomos tik išimtiniais atvejais - individualiai įvertinus skolininko ir kreditoriaus situaciją. „Antstolis geriausiai žino realią skolininko finansinę padėtį ir gali objektyviai palyginti ją su vaiko interesais. Todėl būtent jam galėtų būti suteikta teisė vertinti, ar „skolų atostogos“ konkrečiu atveju yra pagrįstos. Tai būtų ne tik racionalu, bet ir socialiai teisinga“, - argumentavo jis.
Dėl „skolų atostogų“ buvo kreiptasi į Konstitucinį teismą. Antstolio manymu Seimas turėtų išspręsti ir atkreipti dėmesį į šį klausimą.
Teisinės spragos ir mechanizmų trūkumas
Advokatė Rasa Kudinavičiūtė-Michailovienė aptarė praktinius ir teisinius klausimus, kylančius vaikų išlaikymo ginčuose bei įstatymo spragų, dėl kurių neretai nukenčia vaikų interesai. Pasirodo, teismų praktikoje dėl tėvų alimentų neteisingo skyrimo savo vaikams nieko naujo nėra. „Keista, kad mes tokiame laikotarpyje, kai ratifikavę konvencijas, turime rinktis, kaip šią problemą dar spręsti <...>, reikia pradėti mokėti tuos pinigus. Nieko naujo teismų praktikoje dėl to neįvyko“, - sakė ji.
Kaip advokatė teigė, tikslinė paskirtis, pavyzdžiui, vaiko pinigų, arba bet kokio kito panašaus reglamentavo yra padėti vaikui, o ne tėvams pasisavinti šias lėšas. „Naujovės atsiranda eigoje, kai priimame kokį nors naują reguliavimą, mes turėjome vaiko pinigus - jų tikslinė paskirtis, vėlgi, padėti vaikui. <...> Kinta šeimų gyvenimo modeliai, pradedama manipuliuoti tuo, kad priteisti pinigai nenueis į vaiko tenkinimo sritį, o nukeliaus pas vieną iš tėvų“, - kalbėjo I. Kudinavičiūtė-Michailovienė.
Kaip advokatė teigė, nėra mechanizmo, kuris leistų patikrinti galimą tėvų naudojimą savo vaikams skirtų alimentų. „Iš tikrųjų neturime mechanizmo, kuris leistų patikrinti, ar vaikui skirti pinigai yra atiduodami vaiko poreikių tenkinimui. <...> Bandoma prašyti ataskaitų: tai yra kvitai, čekiai, pavyzdžiui. Čia yra tam tikri niuansai <...>“, - sakė ji. Ji pabrėžė „skolų atostogų“ nesąmoningumą. „Netgi dabar yra galima pasinaudoti tam tikrų atostogų galimybe, kai net pavadinimas yra nelogiškas, kada vaikui reikia valgyti ar jo poreikius tenkinti čia ir dabar. <...> Buvo išvardyta keletas mechanizmų, kad galbūt valstybės parama turėtų būtų didesnė, aš manau, kad turėtų būti didesnė asmeninė atsakomybė ir ta pati valstybės parama ir skolinimų viešinimas“, - pastebėjo pašnekovė. I. Kudinavičiūtė-Michailovienė dar kartą atkreipė dėmesį, kad nėra užtektinai būdų, kad būtų identifikuojamas piktnaudžiavimas, kada tėvai neskiria vaikui skirtų alimentų jų poreikiams. Advokatės požiūriu, kadangi nėra kompleksiškai priimamas sprendimas, nėra bendradarbiaujama ar nustatytas aiškus susitarimas tarp ministerijų, taip ir atsiranda tokios spragos.
Emociniai sunkumai ir ekonominio smurto apraiškos
Asta Petraitienė, organizacijos „Mama mums rūpi“ vadovė, pasidalino, kokį emocinį ir psichologinį poveikį alimentų nemokėjimas daro moterims bei vaikams, ir kodėl tai reikėtų traktuoti kaip ekonominio smurto formą. Ji teigė, kad mamos nėra linkę dalintis savo išgyvenimais ir sunkumais, kada jų antrosios pusės neprisideda prie vaikų gerbūvio, o joms vienoms reikia rūpintis visais daugiasluoksniai aspektais. A. Petraitienė pasidalino viena mamos anonimine istorija: „Mano mama išsiskyrė su tėvu, kai man buvo penkeri <...> mama daug dirbo, dažnai likdavaui viena namuose. Tėvui alimentai atrodė kaip pinigai <...>. Moterys, nuolat išgyvendamos stresą, bejėgiškumo jausmą, jas ilgainiui perveda į depresiją ar perdegimą“, - komentavo ji.
Šioje vietoje, kaip teigė A. Petraitienė, galime kalbėti ir apie emocinį smurtą, kai vienas iš tėvų atsisako atsakomybės prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ji pasakojo, kad, kai valstybė įveda „skolų atostogas“, tai kelia dviprasmybę, nes tai dar labiau gilina mamų bejėgiškumo jausmą, nes jos lieka be valstybės ir sisteminės paramos. A. Petraitienė akcentavo, kad vaiko auginimas niekada neturėtų būti vieno žmogaus atsakomybė.
Kaip įveikti vidinį pasipriešinimą ir pasiekti savo tikslus?
