Pagalbinis apvaisinimas, dažnai vadinamas apvaisinimu mėgintuvėlyje (IVF), yra pažangi medicininė procedūra, suteikianti vilties poroms, susiduriančioms su nevaisingumo problemomis. Tai sudėtingas procesas, apimantis kiaušialąsčių apvaisinimą ne moters kūne, laboratorinėmis sąlygomis, ir vėliau perduodant susidariusius embrionus į moters gimdą tolimesniam vystymuisi.
Kas yra apvaisinimas in vitro (IVF)?
IVF (angl. in vitro fertilization) - apvaisinimas (moters kiaušialąsčių ir vyros spermos sujungimas) ne moters kūne. Tai vienas iš pagalbinio apvaisinimo metodų, kuomet kiaušialąstės, punkcijos metu, taikant narkozę, yra paimamos iš kiaušidžių ir apvaisinamos laboratorijoje. Apvaisinti kiaušinėliai yra auginami laboratorijoje nuo dviejų iki penkių parų ir po to perkeliami į moters gimdą tolimesniam augimui ir vystymuisi. IVF procedūra pirmą kartą sėkmingai atlikta 1978 m. Tai yra pagalbinio apvaisinimo technologija, kai sperma ir kiaušialąstė sujungiami už žmogaus kūno ribų, t. y. mėgintuvėlyje. Tai gana sudėtingas procesas, nes reikia surinkti moteriškas lytines ląsteles - kiaušialąstes ir laboratorijoje jas sujungti su spermatozoidais - vyriškomis lytinėmis ląstelėmis. Pradėjus kelioms dienoms po apvaisinimo, apvaisinta kiaušialąstė perkeliama į moters gimdą.
Kartais poros renkasi IVF siekiant išvengti paveldimų genetinių ligų. IVF yra gana sudėtingas procesas, susidedantis iš daugelio skirtingų etapų. Vidutiniškai vienas IVF ciklas tęsiasi nuo 4-6 savaičių.
Kada reikalingas IVF gydymas?
Apvaisinimas in vitro rekomenduojamas poroms, kurios negali pastoti natūraliai, nepaisant neapsaugotų ir reguliarių lytinių santykių 1 metus. Šis laikotarpis yra 6 mėnesiai poroms, kurių moterys yra 35 metų ir vyresnės. Poros, kurios per šį laikotarpį negali pastoti, turėtų pasitarti su gydytoju, kad patikrintų jų sveikatą ir nustatytų reprodukcinį pajėgumą. Atlikus tyrimą ir tyrimus, jei yra būklė, trukdanti vyro ar moters reprodukcijai, rekomenduojamas dvigubas apvaisinimas mėgintuvėlyje. Poroms, kurios nenori laukti šio laikotarpio ir nenori iš karto susilaukti vaikų, nustatomos reprodukcinės sveikatos problemos ir sukuriami atitinkami gydymo metodai.
Tais atvejais, kai gali būti rekomenduojamas apvaisinimas mėgintuvėlyje:
- Moterims:
- Jei kiaušinių atsargos sumažėja
- Jei menstruacijos nereguliarios (mažiau nei 21 diena arba ilgiau nei 35 dienos, ypač jei padidėjęs svoris ir padidėjęs kūno plaukų augimas)
- Jeigu anksčiau sirgote kiaušidžių uždegimu (dubens uždegimine liga)
- Jei anksčiau buvo negimdinis nėštumas (vamzdelis galėjo būti pašalintas chirurginiu būdu arba gydomas vaistais)
- Jei Jums buvo atlikta pilvo operacija (pilvo operacijos dėl apendicito, žarnyno ar dėl bet kokios kitos priežasties gali sukelti sąaugų ir vamzdelio užsikimšimą)
- Jeigu anksčiau sirgote lytiškai plintančiomis ligomis
- Jei prieš svarstydami apie nėštumą anksčiau buvo naudotos IUD gimdymo kontrolei
- Nustačius endometriozę (šokolado cistą), reikia kreiptis į apvaisinimo mėgintuvėlyje specialistą
- Vyrams:
- Jeigu anksčiau buvo kiaulytės, pažeidžiančios sėklides
- Jei yra sėklidžių trauma
- Jeigu Jums buvo atlikta nenusileidusių sėklidžių operacija
- Jeigu anksčiau sirgote lytiškai plintančiomis ligomis
- Jei turite priešlaikinės ejakuliacijos ir erekcijos problemų
- Jei dirbama cheminėje ar radiacinėje aplinkoje
- Jei nevaisingumo problemų turi pirmos eilės giminaitis ar brolis, reikėtų kreiptis į specialistą
- Bendros situacijos, kai IVF gydymas yra beveik neišvengiamas:
- Jei kuris nors iš sutuoktinių serga genetine liga (cistine fibroze, talasemija, hemofilija ir kt.)
- Apsaugoti sutuoktinį nuo infekcinių ligų, tokių kaip hepatitas ir ŽIV
- Vėžio gydymas (pvz., radioterapija, chemoterapija)
Kaip atliekamas IVF?
IVF procedūra yra sudėtingas procesas, apimantis keletą etapų:
1. Pasirengimas ir tyrimai
Prieš pradedant IVF, gydytojas aptars jūsų ligos istoriją ir šeimos kūrimo tikslus, taip pat atliks reikiamus tyrimus, kad sudarytų individualų gydymo planą. Tai dažniausiai apima kraujo tyrimus bei transvaginalinį ultragarsą, siekiant nustatyti jūsų kiaušidžių rezervą (kiaušialąsčių kiekį kiaušidėse) ir įvertinti, kaip jūsų kūnas reaguos į vaistus. Partneriui atliekami spermos tyrimai, kadangi spermos kokybė yra svarbus faktorius procedūros sėkmei. Poroms rekomenduojama laikytis sveiko gyvenimo būdo likus maždaug 3 mėnesiams iki gydymo pradžios. Pavyzdžiui, mesti rūkyti galima parodyti kaip pirmąjį gyvenimo būdo pokytį, kurio tikimasi iš porų, kurios ketina turėti vaikų. Rūkymas labai kenkia tiek kiaušialąstės, tiek spermos ląstelėms. Alkoholio, kaip ir cigarečių, reikia mesti arba sumažinti iki minimumo. Norint apsaugoti reprodukcinę sveikatą, rekomenduojama valgyti daug vaisių ir daržovių, mesti antsvorį ir atlikti paprastus pratimus, tokius kaip vaikščiojimas, bėgimas ir važiavimas dviračiu.
2. Kiaušidžių stimuliacija
IVF ciklo metu tie patys hormonai, kuriuos organizmas gamina natūraliai, suleidžiami didesnėmis dozėmis, siekiant paskatinti kiaušides gaminti daugiau kiaušialąsčių nei įprastai. Gydytojas stebi kiaušidžių stimuliaciją (kraujo tyrimai ir transvaginalinis ultragarsas), kad pamatytų, kaip jūsų kiaušidės reaguoja į vaistus ir ar nereikia koreguoti dozės. Kai kiaušidžių folikulai, kuriuose yra kiaušialąstės, pasiekia tam tikrą dydį, atliekama paskutinė injekcija, kad būtų užbaigtas kiaušinėlių augimas. Ruošiantis IVF procedūrai, moters kiaušidės yra stimuliuojamos vaistais, siekiant subrandinti daugiau ir geresnės kokybės kiaušialąstes nei natūralaus ciklo metu. Dėl šios priežasties paprastai yra gaunama daugiau nei viena kiaušialąstė, nes normalaus ciklo metu moters organizme bręsta dažniausiai viena kiaušialąstė. Ruošiantis IVF procedūrai yra didelė medikamentų, bei stimuliacijos schemų įvairovė. Hormoninė stimuliacija. Atsižvelgiant į paciento būklę pritaikoma stimuliacijos schema. Folikului užaugus iki 18 mm skiriamas chorioninis gonadotropinas ovuliacijai sukelti.
3. Kiaušialąsčių paėmimas (punkcija)
Kiaušidžių punkcija, tai procedūra, kurios metu, taikant bendrąją nejautrą, ultragarso kontrolėje per makštį specialia adata kiaušialąstės išsiurbiamos iš folikulų. Kiaušialąsčių paėmimas yra minimaliai invazinė procedūra, kuri paprastai trunka mažiau nei 15 minučių. Folikulų punkcija (kiaušialąsčių paėmimas) atliekama praėjus 34-36 val. po šio vaisto suleidimo. Kiaušialąstės yra paimamos iš kiaušidžių.
4. Spermos paėmimas ir apvaisinimas
Partneris pateikia spermos mėginį punkcijos (kiaušialąstės paėmimo) rytą. Vaisingumo laboratorijoje embriologas, naudodamas didelio galingumo mikroskopą, kiaušialąstes patalpina į specialias terpes, esančias mėgintuvėlyje ir sulašina paruoštą spermą. Kiaušialąstės apvaisinamos natūraliai, tai yra kiaušialąstė ir vienas spermatozoidas susilieja taip, kaip tai įvyktų ir moters kūne. Mėgintuvėlis laikomas inkubatoriuje, tam tikroje temperatūroje ir drėgmėje. Neretai pagalbinio apvaisinimo metu naudojama intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI). ICSI metu embriologas labai plona adata į kiekvieną kiaušialąstę suleidžia vieną sveiką spermatozoidą, kad būtų pradėtas apvaisinimas.
5. Embrionų auginimas
Po apvaisinimo embrionai auginami laboratorijoje specialiuose inkubatoriuose, kuriuose yra palaikomas pastovus temperatūros, dujų ir drėgmės režimas. Įkėlimui į gimdą parenkamas geriausios kokybės embrionas. Jei yra papildomų gyvybingų embrionų, kurie nenaudojami perkėlimo metu, jie gali likti užšaldyti vėlesniam naudojimui.
6. Embriono perkėlimas į gimdą
Atsižvelgus į konkrečią situaciją, į gimdą perkeliami geriausios kokybės 2-5 dienų embrionai. Šaldytų embrionų perkėlimas - dažnesnė praktika, nes jie į gimdą gali būti perkeliami net ir po metų ar vėliau. Be to, moteris prieš tai dar turi vartoti hormoninius preparatus, paruošiančius gimdą embriono implantacijai. Pats embriono perkėlimas - gana paprasta procedūra, atliekama be nuskausminimo ir primenanti PAP tyrimo ėmimą. Per makštį į gimdos kaklelį įvedamas plonas kateteris, o prie jo pritvirtintame švirkšte būna vienas ar keli embrionai. Embrionai per kateterį įšvirkščiami į gimdą.
7. Nėštumo testas
Moteris pastoja, kai embrionas sėkmingai implantuojasi į gimdos gleivinę. Po embriono perkėlimo praėjus maždaug 9-14 dienų atliekamas nėštumo testas.
IVF efektyvumas ir sėkmės rodikliai
IVF efektyvumas yra 35-40 proc. Rezultatai priklauso nuo partnerių amžiaus ir IVF indikacijų. Optimalus moters amžius 23-40 m. Gydymo sėkmės rodiklis skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir nevaisingumo priežasties. Svarbiausias veiksnys, lemiantis sėkmę, yra pakankamas kiaušinių skaičius ir kokybė. Kitaip tariant, kiaušialąstės rezervo būklė tiesiogiai veikia gydymo sėkmę. Moterų kiaušialąsčių skaičius mažėja su amžiumi, todėl galima teigti, kad gydant moters amžius yra labai svarbus. Poroms, norinčioms susilaukti vaikų, svarbu pradėti gydymą negaištant laiko, kad padidėtų sėkmės tikimybė.
Galimos komplikacijos
Nors IVF yra saugi procedūra, kaip ir bet kokia medicininė intervencija, ji gali sukelti tam tikrų komplikacijų. Tarp jų: kraujavimas, infekcija, šlapimo pūslės, žarnyno ar reprodukcinių organų pažeidimas kiaušialąsčių paėmimo metu. Taip pat galimas kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas, kuris pasitaiko 3-4 proc. visų ciklų. Dėl hormoninių vaistų poveikio bręsta labai daug folikulų. Pilvo, pleuros, perikardo ertmėse kaupiasi skystis. Lemtingas faktorius - poros, ypač moters, amžius, sveikatos būklė. Tikimybė pastoti yra didesnė, jei moteris - jaunesnė nei 35 m., o jei vyresnė nei 40 m. IVF gali būti nesėkmingas dėl daugelio priežasčių bet kuriame etape. Tarp IVF ciklų medikai rekomenduoja padaryti bent 1 mėn. pertrauką.
Kaip veikia apvaisinimas in vitro (IVF)? Žingsnis po žingsnio paaiškinimas
Kitos pagalbinio apvaisinimo procedūros
Be IVF, egzistuoja ir kitos pagalbinio apvaisinimo procedūros, tokios kaip intrauterininė inseminacija (IUI) ir intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI). IUI metu specialiai paruošta sperma suleidžiama tiesiai į gimdą. ICSI procedūra, kai į kiekvieną kiaušialąstę mikroskopu įvedamas vienas pasirinktinis spermatozoidas, atliekama, kai spermos kokybė yra stipriai pakitusi.
tags: #apvaisinimo #procedurai #in #vitro
