Čiuožėja Margarita Drobiazko viešai paskelbė apie savo skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto, kuriuo jai buvo panaikinta Lietuvos pilietybė. Šis sprendimas, pasak sportininkės, yra neteisėtas ir neteisingas.
Prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo mėnesį pasirašė dekretą, kuriuo panaikino išimties tvarka ledo šokėjai M. Drobiazko suteiktą Lietuvos pilietybę. Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai grupė Seimo narių, kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją (VRM) su iniciatyvomis dėl M. Drobiazko pilietybės panaikinimo. Pastaroji, įvertinusi atsakingų institucijų išvadas, savo ruožtu kreipėsi į prezidentą.
Institucijų vertinimu, M. Drobiazko bendradarbiauja su Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo žmona Tatjana Navka, dalyvauja jos organizuojamuose šokių ant ledo pasirodymuose. Rusijoje gimusiai ir gyvenančiai M. Drobiazko pilietybė buvo suteikta išimties tvarka.
Dar iki prezidentui priimant sprendimą, Lietuvos teisės ekspertai pilietybės M. Drobiazko atėmimo klausimu išsakė labai skirtingas pozicijas. Buvęs Konstitucinio teismo (KT) teisėjas Dainius Žalimas teigė, kad toks sprendimas prieštarauja tarptautinei teisei. Tačiau vienas iš Lietuvos Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius dr. [Pavardė nenurodyta tekste] turėjo kitokią nuomonę.
M. Drobiazko teigia, kad ji rado jėgų kovoti už tai, kas, jos nuomone, yra teisinga ir svarbu. Teismas įpareigojo Prezidentūrą pateikti atsakymą iki 2023 m. spalio 30 d. Tada byla teisme bus nagrinėjama vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.
Naujos taisyklės, įsigaliosiančios kovo 9 d., gali smarkiai pakeisti imigracijos apeliacijų nagrinėjimo tvarką.
Šis atvejis kelia platesnius klausimus dėl pilietybės suteikimo ir panaikinimo tvarkos, ypač kai kalbama apie išimties tvarka suteiktą pilietybę ir galimus jos atėmimo pagrindus. Teisinė analizė ir teismo sprendimas turėtų padėti išaiškinti šiuos niuansus.
Teisinė perspektyva: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas
Nors tiesiogiai neatskleidžiantis pilietybės panaikinimo pagrindų, pateiktas ilgas sąrašas įstatymų ir jų pakeitimų, susijusių su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimu ir karo tarnyba, gali būti interpretuojamas kaip kontekstas, kuriame svarstomi su valstybės saugumu susiję klausimai. Tokie įstatymai kaip Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (Nr. VIII-723) bei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas (Nr. VIII-49) formuoja teisinę bazę, kurioje gali būti vertinami asmenų, turinčių pilietybę, veiksmai ir jų atitikimas valstybės interesams.
Pavyzdžiui, įvairūs straipsniai šių įstatymų, kaip antai 1, 10, 42, 58, 59, 60, 61, 63, 65, 65-1, 67, 68, 69, 70, 72, 77-2 straipsniai, yra minimi kaip keičiami ar papildomi. Tai rodo nuolatinį teisinio reguliavimo tobulinimą ir pritaikymą kintančioms aplinkybėms, įskaitant galimai ir su pilietybės klausimais susijusius aspektus, jei jie yra traktuojami kaip turintys įtakos nacionaliniam saugumui.
Panaikinus pilietybę, asmuo netenka daugelio su ja susijusių teisių ir pareigų. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad sprendimas panaikinti pilietybę, ypač suteiktą išimties tvarka, gali sukelti didelių teisinių ir asmeninių pasekmių.
tags: #apskunde #prexidentes #dekreta
