Abortas yra medicininis terminas, reiškiantis nėštumo nutraukimą. Lietuvoje (ir didžiojoje dalyje Europos Sąjungos) jis gali būti atliekamas pagal nėščiosios pasirinkimą iki 12-os nėštumo savaitės. Esant medicininių indikacijų, kai yra pavojus moters ir vaisiaus gyvybei bei sveikatai, abortas gali būti atliekamas ir vėlesniu laikotarpiu (iki 22-os nėštumo savaitės). Tai yra atliekama remiantis dar 1994 m. priimtu įsakymu.
Vienas iš esminių klausimų, susijusių su abortų teisiniu statusu, yra negimusio vaiko teisių apsauga. Biomedicinos mokslas aiškiai rodo, kad žmogaus gyvybė prasideda apvaisinimo metu, kai susijungia kiaušialąstė ir spermatozoidas: susiformuoja naujas žmogaus organizmas, kuris toliau auga, bręsta, o vėliau sensta ir miršta. Žiūrint iš gamtos mokslų perspektyvos, akivaizdu, kad nuo pat apvaisinimo momento atsiranda naujas homo sapiens individas. Šis individas turi ne šuns, ne paukščio, ne žuvies, bet būtent žmogaus prigimtį, kuri augimo, vystymosi metu po truputį skleidžiasi. Regis, neturėtų kilti abejonių, kad tol, kol yra gyvas (nuo apvaisinimo momento iki mirties), žmogus turi ir prigimtinę teisę į gyvybę.
LR Konstitucijos 18 str. skelbia, kad „Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės“. LR Konstitucinis teismas 1998 m. gruodžio 9 d. pripažino, kad žmogaus teisės kyla ne iš valstybės ar valdžios valios, bet iš žmogaus prigimties. Prigimtinės teisės priklauso visiems žmonėms, yra neatimamos ir nesiejamos nei su valstybe, nei jos teritorija. LR Konstitucijos 19 str. skelbia, kad “Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas“, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas teigia, kad „kiekvienam vaikui, tiek iki gimimo, tiek jam gimus, turi būti garantuota galimybė sveikai ir normaliai vystytis“.
Tačiau, nepaisant šių principų, nei vienas Lietuvos įstatymas tiesiogiai nenumato teisės į abortą. Mūsų šalyje galioja 1994 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. 50., kuris reglamentuoja nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarką. Svarbi problema, susijusi su nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarka Lietuvoje, yra ta, kad ji reguliuojama ne įstatymu, o poįstatyminiu teisės aktu - ministro įsakymu. Vengrijos Konstitucinis teismas yra pripažinęs, kad aborto tvarkos reguliavimas poįstatyminiu aktu, o ne įstatymu, prieštarauja Konstitucijai. Lietuvoje tokiai problemos sprendimo eigai trukdo formalios kliūtys - ministrų įsakymai nepatenka į Konstitucinio Teismo jurisdikciją.
Vis dėlto, toks įsakymas negali atimti iš dar negimusio žmogaus prigimtinės teisės į gyvybę. Kaip ne kartą konstatavo Konstitucinis Teismas, žmogaus teisių apimtis gali būti nustatoma tik įstatymu, o ne poįstatyminiais teisės aktais.
Lietuvos akušerių-ginekologų draugijos (LAGD) valdybos paskirta darbo grupė šiuo metu ruošia naują Nėštumo nutraukimo tvarkos aprašą, į kurį bus įtrauktas ir medikamentinis abortas. Nors tai ir labai senas įsakymas, jį bandyta atnaujinti 2014m. Tačiau to nepavyko padaryti dėl tam tikrų grupių pasipriešinimo. „Buvo keletas politikų pastangų sukurti <..> abortų įstatymus, kurių tikslas <..> visiškai uždrausti dabar legalius nėštumo nutraukimo būdus arba kaip galima labiau susiaurinti ir apsunkinti legalių abortų prieinamumą.“ Dar 2018m. buvo siekiama abortus paversti baudžiamuoju nusižengimu, tai būtų buvę panašu į situaciją Lenkijoje. Dėl to paties spaudimo, net porą kartų VVKT įregistruoti vaistai, skirti medikamentiniam abortui, buvo taip pat greitai atšaukti.
Tiesa, mizoprostolis yra minimas lokalios medicininės valdžios patvirtintuose nėštumo pagal medicinines indikacijas nutraukimo bei nesivystančio nėštumo užbaigimo protokoluose, tačiau tai nėra įteisinta įstatymis. Medikamentinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje įteisintas 2023 m. Vaistais galima nutraukti ne didesnį nei 9 sav. nėštumą savo noru, t. y. iki 63 dienos nuo pastojimo. Pirmiausiai, gydytoja atlieka apžiūrą. Patikslina nėštumo trukmę, įvertina moters sveikatos būklę, paskiria reikalingus laboratorinius ir instrumentinius tyrimus. Po to gydytoja su moterimi išsamiai aptaria informaciją, susijusią tiek bendrai su nėštumo nutraukimo procedūromis, tiek su vaistiniu nėštumo nutraukimu, nėštumo vystymųsi ir nėštumo planavimu ateityje. Vaistas, kuris blokuoja progesterono - specialaus hormono, kuris yra itin svarbus nėštumo užsimezgimui ir sėkmingam vystymuisi - receptorius, todėl nėštumas nustoja vystytis. Negalima gerti greipfruto sulčių ir valgyti greipfruto vaisių paskirtų vaistų vartojimo metu, nes šis vaisius mažina vaistinio preparato įsisavinimą organizme. Išvėmus vaistą per 1 val. Vaistas, kuris suminkština gimdos kaklelio audinius, praveria gimdos kaklelio kanalą bei sukelia gimdos susitraukimus, todėl iškart arba per kelias pirmas valandas po jo suvartojimo prasideda skausmingi gimdos susitraukimai ir iš makšties pasirodo kraujingos išskyros. Skausmingiausi gimdos susitraukimai bei gausiausias kraujavimas trunka nuo dviejų iki kelių valandų ir žymiai susilpnėja, kai vaisius ir nėštuminiai audiniai pasišalina iš gimdos. Praėjus vienai - dviem paroms nuo šio vaisto naudojimo kraujavimas labai susilpnėja ir paprastai lieka tik „tepimas“, kuris gali trukti dvi savaites ar, retesniais atvejais, ir ilgiau.
Dažniausi šalutiniai reiškiniai: kas trečiai - aštuntai moteriai pasireiškia viduriavimas, 14,0 proc. - pilvo skausmai, 3,2 proc. - pykinimas, 2,9 proc. - pilvo pūtimas ir 2,4 proc. - galvos skausmas. Retesni šalutiniai reiškiniai: vėmimas, vidurių užkietėjimas, gimdos uždegimas, karščiavimas, šaltkrėtis, krūtų ar įvairūs kiti skausmai. Nukraujavimas, kai <0,5 proc. Visi išvardinti šalutiniai reiškiniai paprastai nesukelia rimtesnio pavojaus sveikatai, tačiau, jeigu jie užsitęsia ilgiau nei 24 val. Jei šalutiniai simptomai užsitęsia ilgiau nei 24 val. Jei Jums atrodo, kad per gausiai ir (arba) per ilgai kraujuoja (pavyzdžiui, per 1-2 val. Reikia papildomos vaistų dozės. Ši situacija dažniausiai atsitinka tuomet, kai moteris nesuvartoja Misoprostol pagal gydytojo rekomendacijas ir (arba) kraujavimas neprasideda per 24 val. Nėštumas nenutrūko. Tikimybė, kad metodas nebus veiksmingas padidėja tuomet, jei yra nesilaikoma gydytojo rekomendacijų, pavyzdžiui, jei laiko tarpas tarp paskirtų preparatų vartojimo yra trumpesnis nei 24-36 val. Vėluoja kitas mėnesinių ciklas.
Vaistinis nėštumo nutraukimas yra mediciniškai patvirtinta alternatyva chirurginiam nepageidaujamo ir neplanuoto nėštumo nutraukimui moters pageidavimu. Vaistiniu būdu moters noru leidžiama nutraukti ne didesnį kaip 9 sav. (8 sav. Pirmiausiai, gydytoja atlieka apžiūrą. Patikslina nėštumo trukmę, įvertina moters sveikatos būklę, paskiria reikalingus laboratorinius ir instrumentinius tyrimus. Po to gydytoja su moterimi išsamiai aptaria informaciją, susijusią tiek bendrai su nėštumo nutraukimo procedūromis, tiek su vaistiniu nėštumo nutraukimu, nėštumo vystymųsi ir nėštumo planavimu ateityje.
Nėštumo nutraukimas nėra kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, todėl moterims už paslaugą reikia mokėti pačioms. Abortai atliekami ir kai kuriose valstybinėse poliklinikose. Tačiau įprastai dėl didesnio operatyvumo moterys renkasi privačias klinikas. Nėštumo nutraukimo kainos jose labai skiriasi. Ankstyvo nėštumo (iki 6 sav.) nutrakimas dažniausia yra pigesnis. Kai kurių klinikų kainoraščiuose nurodyta, kad kuo didesnio gestacinio amžiaus nėštumas, tuo brangiau operacija kainuos (pavyzdžiui, 5 sav. nėštumo nutraukimas kainuoja 250 Eur, o 10 sav. - jau 500 Eur). Dažniausiai medicinos įstaigoje atliktas abortas apsieina be didelių komplikacijų ir neturi neigiamos įtakos moters sveikatai, nesutrikdo jos reprodukcinių funkcijų.
Chirurginis abortas yra viena saugiausių operacijų, tačiau kaip ir visos operacijos yra susijęs su tam tikra rizika. Komplikacijos gali atsirasti maždaug 3 % atvejų, tačiau reikšmingų komplikacijų pasitaiko retai. Procedūra dažniausiai atliekama taikant sedaciją ar bendrinį intraveninį nuskausminimą, yra galimybė naudoti ir vietinį nuskausminimą. Operacija trunka apie 10 minučių. Nepilnas abortas yra dažniausia komplikacija (iki 2 proc.), kuri atsiranda, kai gimdoje lieka nedidelis nėštumo ar gleivinės gabalėlis. Infekcija yra nedažna (mažiau nei 1 %). Chirurginis nėštumo nutraukimas yra saugus ir patikimas būdas nutraukti nėštumą pirmame trimestre. Moteriai, esant nėštumui iki 9 savaičių gali būti skiriami vaistai, kurių išgėrus nėštumas nutrūksta savaime, moteris jį tiesiog iškraujuoja. Jei jūsų nėštumas yra trumpesnis nei devynios nėštumo savaitės ir nenorite atlikti operacijos, medikamentinis abortas yra tinkamas pasirinkimas. Nepilnai įvykęs nėštumo nutraukimas yra dažniausia komplikacija (1-4 proc.), kylanti, kai nėštumas visiškai nepašalinamas iš gimdos, sukelia skausmingus gimdos susitraukimus ar gausų kraujavimą. Tebesitęsiantis nėštumas pasireiškia mažiau nei 1 % atvejų. Atliekant nėštumo nutraukimą tinkamai įrengtose gydymo įstaigose, komplikacijų tikimybė yra maža.
Pasaulyje abortas vis dar yra pagrindinė motinos mirties priežastis, ypač tarp jaunų, nepasiturinčių kaimo moterų. Moterys pasirenka nėštumo nutraukimą, nepaisydamos to, ar procedūra yra saugi ar ne, ir jų pasirinkimas turi būti gerbiamas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad tose šalyse, kur abortas yra legalus, nėštumo nutraukimo paslaugos turi būti prieinamos. Apribojus legalaus aborto prieinamumą aborto poreikis nesumažėja, priešingai, padidėja nelegalių ir nesaugių abortų skaičius, dėl to išauga moterų sergamumas ir mirtingumas. Anot PSO, valstybės politika ir įstatymai, kurie apriboja saugaus nėštumo nutraukimo paslaugą ir informacijos apie šią paslaugą prieinamumą, pažeidžia žmogaus teises - moters teisę rinktis ir saugiai nutraukti nėštumą. Siekiant įgyvendinti moters teisę rinktis ir saugiai nutraukti nėštumą, abortas turi išlikti legalus ir saugus, bet retas.
Nėštumo nutraukimo procedūra Dr. A. Kildos klinikoje yra mokama, atliekama pilnoje nejautroje, konfidencialiai ir saugiai. Nuo šių metų atliekame ir medikamentinį nėštumo nutraukimą. Visi reikalingi tyrimai atliekami vietoje, atsakymai gaunami iš karto konsultacijos metu. Nėštumo dydis skaičiuojamas savaitėmis nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos. Net ir profesionaliai atliktas nėštumo nutraukimas, nors ir retai, bet gali sąlygoti moters sveikatai neigiamas pasekmes. Kiekviena moteris turėtų suprasti, kad abortas yra kraštutinė priemonė ir paskutinė išeitis nepageidaujamo ar neplanuoto nėštumo atveju ir tai yra situacija, į kurią niekas nenori pakliūti. Prieš nutraukdama naują gyvybę gerai pamąstyk - ar tai tikrai išspręs tavo problemas. Neskubėk.
Statistikos duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet nutraukiama apie 3 tūkst. nėštumų. Statistika gerėja: dar visai neseniai abortų buvo atliekama 1,5 karto daugiau.
Jeigu jums buvo atsisakyta leisti susipažinti su informacija apie jūsų ir jūsų vaisiaus sveikatą, arba jums informaciją buvo pateikta netinkamai ar pavėluotai, tai galėjo neigiamai paveikti jūsų privatų gyvenimą ir taip pažeisti jūsų teisę į privatų gyvenimą. Nėštumo dydis skaičiuojamas savaitėmis nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos.
Jei jums buvo atsisakyta leisti susipažinti su informacija apie jūsų ir jūsų vaisiaus sveikatą, arba jums informaciją buvo pateikta netinkamai ar pavėluotai, tai galėjo neigiamai paveikti jūsų privatų gyvenimą ir taip pažeisti jūsų teisę į privatų gyvenimą. Nėštumo dydis skaičiuojamas savaitėmis nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos.
Svarbu žinoti, kad nėštumo nutraukimas nėra kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, todėl moterims už paslaugą reikia mokėti pačioms. Nėštumo nutraukimo kainos privačiose klinikose labai skiriasi. Ankstyvo nėštumo (iki 6 sav.) nutrakimas dažniausia yra pigesnis.
Mama ir dar negimęs kūdikis yra neatsiejami. Neatsiejamos ir jų prigimtinės teisės - jos negali viena kitai prieštarauti. Valstybė neapsaugos mamos per „teisę“ sunaikinti jos įsčiose augantį vaiką. Valstybė neapsaugos mamos įsčiose augančio vaiko teisės į gyvybę, saugodama ją prieš mamos valią. Kaip rašo D.Reardon, „Neįmanoma sužaloti vaiko motinos įsčiose, nesužalojant jo motinos, ir neįmanoma pasirūpinti vaiku, nesirūpinant jo mama. Tik motina gali pasirūpint jos įsčiose augančiu kūdikiu.
Teisė į abortą skamba gražiai tik feminizmo teorijoje ir reklaminiuose lankstinukuose. Iš tiesų dažniausiai moterys priima sprendimą nutraukti pradėto vaiko gyvybę ne todėl, kad taip nori realizuoti savo laisvę, bet todėl, kad nemato kitos išeities; nes yra suparalyžiuotos sudėtingų aplinkybių ir priešiškai nusiteikusių aplinkinių (Lundell ir kt., 2013; Chae ir kt., 2017). Sudėtingoje situacijoje atsidūrusi nėščia moteris yra linkusi užsimerkti prieš šokdama į ugnį - aklai ir greitai nuspręsti, kaip pasielgti su savo ir ne savo gyvenimu. Tačiau jeigu ji gali pasirinkti vien abortą, tai nėra laisvė. Moterys vertos daugiau ir geresnių pasirinkimų, kurie suteiktų galimybę išpildyti prigimtinį pašaukimą motinystei. Todėl vietoj aršių kovų tarp teisės į gyvybė ir teisės į abortą šalininkų, verčiau telktume jėgas tam, kad iš tiesų pagerintume moterų padėti: suteikiant joms reikalingas psichologo konsultacijas; nustatant, ar nėra agresoriaus, kuris verčia darytis abortą; informuojant apie krizinio nėštumo centrus, teikiančius materialine ir kitokią pagalbą; užtikrinant aiškų, pilną, teisingą ir tikrai laisvą informuotą sutikimą ir kt. Mama ir dar negimęs kūdikis yra neatsiejami. Neatsiejamos ir jų prigimtinės teisės - jos negali viena kitai prieštarauti. Valstybė neapsaugos mamos per „teisę“ sunaikinti jos įsčiose augantį vaiką. Valstybė neapsaugos mamos įsčiose augančio vaiko teisės į gyvybę, saugodama ją prieš mamos valią.
Taip. Jeigu nėštumą pageidauja nutraukti nepilnametė iki 16 m., yra būtinas raštiškas vieno iš tėvų, įtėvių, globėjų sutikimas. Vyresnėms nei 16 m. Jūs turite teisę laisvai nuspręsti ar tęsti, ar nutraukti nėštumą. Jūsų teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą apima teisę laisvai pasirinkti ar tapti tėvais. Galimybė nutraukti nėštumą yra ribota laiko atžvilgiu, todėl laiko faktorius yra labai svarbus. Būtini medicininiai tyrimai turėtų būti atliekami laiku, kad nedelsiant galėtumėte nuspręsti ar nutraukti nėštumą. Priežastys dėl nėštumo nutraukimo gali būti skirtingos. Galite nenorėti tam tikru laiku tapti tėvais arba turėti vaiką su tam tikru asmeniu. Galimos nėštumo nutraukimo priežastys gali būti neigiamos medicininės indikacijos jums, vaisiaus sveikatai arba nėštumas, atsiradęs dėl išžaginimo. Lietuvoje nėštumo nutraukimas nedraudžiamas. Nutraukti nėštumą galima tik iki dvyliktos nėštumo savaitės. Nors jūs turite teisę laisvai spręsti dėl nėštumo išsaugojimo ar nutraukimo, šiame apsisprendime taip pat dalyvauja jūsų tėvų ar globėjo interesai. Jūsų teisė į sveikatą gali būti pažeista, jei atsisakoma nutraukti nėštumą, net jei įvykdytos visos sąlygos.
Nors teisėje yra tam tikras neapibrėžtumas dėl teisės į gyvybę iki gimimo apsaugos, vienareikšmiškai galima pasakyti, kad nei viena Lietuvai privaloma tarptautinė sutartis nenumato teisės į abortą. Šioje vietoje aborto šalininkai atsako, kad teisė į abortą yra teisės į privatų gyvenimą dalis, kurią saugo, pavyzdžiui, Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 8 straipsnis. Tačiau tokią interpretaciją paneigia EŽTT praktika. Byloje Bruggemann and Scheuten v Germany EŽTT pasisakė, kad “8.1 straipsnis negali būti interpretuojamas taip, esą nėštumas ir jo nutraukimas iš esmės yra tik moters privataus gyvenimo dalykas”; byloje A.,B., and C. v. Ireland EŽTT nurodė, kad “Konvencijos 8 str.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 2 str. teigia, kad kiekvieno asmens teisė į gyvybę saugoma įstatymu. Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisprudencija palieka laisvę pačioms valstybėms apsispręsti, nuo kada ginti žmogaus teisę į gyvybę ir kokį teisinį statusą suteikti žmogaus vaisiui. Pavyzdžiui, 2004 m. liepos 8 d. sprendime byloje Vo prieš Prancūziją Nr. 53924/00 EŽTT pripažino, kad nesant tarp Europos valstybių konsensuso, atsakymas į klausimą, nuo kada žmogaus gyvybė turi būti saugoma, yra paliekamas pačių valstybių nuožiūrai. Šis sprendimas priklauso nuo valstybėse egzistuojančių etinių vertinimų, filosofinių teorijų ir nacionalinių tradicijų skirtumų. Taigi nors Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija įsakmiai neįpareigoja saugoti negimusio žmogaus gyvybės, ji to ir nedraudžia. EŽTT pabrėžia, kad tokia apsauga gali būti reikalinga. Juolab, kad Konvencija nustato tik minimalius žmogaus teisių apsaugos standartus, o didesni teisių apsaugos standartai atskirose valstybėse yra galimi. Todėl, netgi jei EŽTT išaiškintų, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 2 str.
Diskusija „Nėštumo nutraukimas ir aplinkos daroma įtaka moters savijautai“
tags: #apsgimusio #vaiko #abortas #teisinis #statusas
