Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas lūkesčių ir nerimo. Nors daugelis nėštumų praeina sklandžiai, kartais kyla komplikacijų, kurios reikalauja ypatingos priežiūros ir, galbūt, apsauginio režimo. Svarbu suprasti, kad „apsauginis režimas“ nėštumo metu nėra vienodai suprantamas ir taikomas visoms moterims. Tai, kas vienai moteriai gali būti būtina, kitai - visiškai nereikalinga. Šiame straipsnyje gilinsimės į tai, ką svarbu žinoti apie apsauginį režimą, kada jis gali būti paskirtas ir kodėl kartais griežtas lovos režimas gali būti ne tik nenaudingas, bet ir žalingas.
Kada gali prireikti apsauginio režimo?
Apsauginis režimas nėštumo metu gali būti skiriamas dėl įvairių priežasčių, susijusių su motinos ar vaisiaus sveikata. Viena iš tokių priežasčių yra padidėjusi persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizika.
Priešlaikinis gimdymas ir jo prevencija
Priešlaikinį gimdymą lemia daugybė priežasčių - stresas, sunkus fizinis darbas, įvairios infekcinės ligos, o kartais ir vaisiaus imuninės ar endokrininės sistemos ligos. Taip, po įvykusio priešlaikinio gimdymo kitas nėštumas yra rizikingas. Taip pat svarbu žinoti, kad kuo priešlaikinis gimdymas buvo ankstyvesnis, tuo grėsmė kito nėštumo metu yra didesnė. Pavyzdžiui, jeigu priešlaikinis gimdymas įvyko 24-26 nėštumo savaitę, kito nėštumo metu gydytojų akušerių ginekologų priežiūra bus ypatingai intensyvi, o jei gimdymas prasidėjo 36 savaitę, tai besilaukianti moteris kito nėštumo metu gali jaustis ramiau, o jai skirtas gydymas ir priežiūra bus mažiau agresyvūs. Pastebėta, kad įvykus priešlaikinam gimdymui dėl daugiavaisio nėštumo, rizika, kad kitas nėštumas taip pat bus priešlaikinis, yra mažesnė.
Siekiant išsiaiškinti priešlaikinio gimdymo priežastis, gydytojai akušeriai ginekologai atlieka daugybę tyrimų tiek planuojant kitą nėštumą, tiek nėštumo metu. Kiekvienai moteriai pritaikomi individualūs tyrimai. Remiantis buvusia klinikine situacija (kraujavimas, karščiavimas, daugiavaisis nėštumas, prieš laiką nutekėję vaisiaus vandenys), bandoma įtarti ankstesnio nėštumo priešlaikinio gimdymo priežastis ir atlikti specifinius tyrimus. Pavyzdžiui, ankstesnio nėštumo metu įvykus placentos atšokai ar prasidėjus kraujavimui, gali būti atliekami genetiniai tyrimai, kai bandoma išsiaiškinti, ar moteris neturi įgimtos kraujo krešėjimo patologijos. Pastaraisiais metais daug kalbama apie gimdos kaklelio nepakankamumą - kolagenopatiją, dėl kurios moteris paveldi jungiamojo audinio silpnumą. Dažnai tokios moterys skundžiasi trumparegyste, sąnarių laisvumu, todėl šių priežasčių išsiaiškinimui Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje pradedamas mokslinis tyrimas, kurio metu nustatoma paveldima kolagenopatija, lemianti gimdos kaklelio nepakankamumą ir beskausmį jo vėrimąsi nėštumo metu. Diagnozavus šią ligą, gydytojai galės pasiūlyti moterims atlikti gimdos kaklelį sutvirtinančią operaciją.
Kito nėštumo metu svarbu laiku pradėti priežiūrą ir 12-16 nėštumo savaitę atlikti gimdos kaklelio matavimą ultragarso davikliu. Pastebėjus, kad gimdos kaklelis trumpėja ar atsiveria, rekomenduojama taikyti medikamentinį gydymą progesterono preparatais ar gimdos kaklelio apsiuvimo procedūrą, kurios efektyvumas kai kuriose situacijose siekia 80-90 proc. Gydytojai akušeriai ginekologai gali atlikti priešlaikinio gimdymo prognozavimo testus. Šio tyrimo metu, paėmus iš makšties ir ištyrus specifinio baltymo kiekį, galima tiksliai nustatyti, ar per artimiausias 7 dienas prasidės priešlaikinis gimdymas. Patvirtinus priešlaikinio gimdymo riziką, galime nėščiąją stacionarizuoti ir paskirti reikiamus vaistus.
Gydytojas akušeris ginekologas, nustatęs ankstesnio nėštumo priešlaikinio gimdymo priežastis, gali paskirti progesterono preparatus, gimdos kaklelio apsiuvimą ar vaistus, koreguojančius kraujo krešėjimą. Kartais gydytojas gali rekomenduoti ramesnę veiklą, vengti streso ar fizinio darbo. Kalbant apie situacijas, kai planuojama dirbtinio apvaisinimo procedūra, svarbu į gimdą įsodinti tik vieną embrioną. Taip pat reikėtų vengti abejotino naudingumo gimdos ar gimdos kaklelio operacijų ir kiekvieną iš jų aptarti su moterį gydančiu gydytoju.
Gręsiantis persileidimas
Savaiminiu persileidimu vadinamas nėštumo nutrūkimas iki 22 nėštumo savaitės. Daugiau nei 80 proc. atvejų tai įvyksta per pirmus tris nėštumo mėnesius. Tai ženklas, kad nėštumo eiga nėra normali. Daugiau kaip pusė (50-70 proc.) ankstyvųjų persileidimų (iki 14 nėštumo savaitės) įvyksta dėl vaisiaus chromosomų anomalijų, kai vaisius turi nenormalų chromosomų rinkinį. Vyresnis tėvų amžius turi įtakos tokioms anomalijoms: >40 metų moteriai gresia du kartus didesnė rizika persileisti negu dvidešimtmetei. Savaiminio persileidimo riziką didina pastojimas per 3-6 mėn. Placentos prisitvirtinimas apatinėje gimdos dalyje, kai placenta visiškai arba iš dalies dengia vidinę gimdos kaklelio angą, irgi gali būti gresiančio persileidimo priežastis. Placentos pirmeigos dažnis yra apie 0,7 proc. Priežastis - sutrikusi gimdos gleivinės mityba apatinėje gimdos dalyje ir distrofiniai jos pokyčiai. Tai sąlygoja buvusios cezario pjūvio operacijos (po 1 cezario pjūvio operacijos tikimybė, kad bus placentos pirmaiega - 4,5 proc., po 4 cezario pjūvio operacijų tokia tikimybė išauga iki 44,9 proc.), miomų pašalinimo operacijos, buvę uždegimai, daugkartiniai gimdymai ir kita.
Kai gresia persileidimas, nėščiajai gali skaudėti arba mausti pilvo apačią, skauda nugaros apačią, iš gimdos pasirodo kraujingos išskyros, gali kietėti gimda. Jeigu persileidimo priežastis - gimdos kaklelio nepakankamumas, moteris gali nejausti ypatingų požymių, pranašaujančių persileidimą. Nėščiajai skiriamas tausojantis (apsauginis) režimas. Kartais moteris net paguldoma į ligoninę. Specifinių vaistų nuo persileidimo nėra, tačiau tokiai moteriai paprastai skiriama vitaminų ir mineralinių medžiagų, raminančių vaistų, pavyzdžiui, valerijono. Labai svarbu moters gera psichologinė būsena, ramumas, tvirtybė ir tikėjimas sėkminga pabaiga.
Jei abortas yra tik gręsiantis ar prasidedantis, jį galima sustabdyti taikant reikiamą gydymą: apsauginis režimas, raminantys (valerijono lašai), antibiotikai (penicilinas, ampicilinas), esant infekcijai (tik nuo 12 sav.), chorioninis gonadotropinas, esant geltonkūnio funkcijos nepakankamumui, gimdos kaklelio apsiuvimas, esant jo nepakankamumui, folio rūgštis, vitaminas E. Esant nėštumui iki 12 sav., ir nežinant jo nutrūkimo priežasties, gydymas nenaudojamas, nes dažniausia priežastis yra chromosomų pokyčiai. Jei persileidimas progresuoja, pasišalina dalis vaisiaus audinių ar nustatoma vaisiaus žūtis, atliekamas gimdos ertmės išgrandymas.
Preeklampsija
Preeklampsija - tai pavojinga būklė nėštumo metu, kai susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis. Ši būklė vidutiniškai pasireiškia iki 10 proc. nėštumų. Preeklampsija yra gydoma ligoninėje. Svarbiausia yra tinkama nėštumo priežiūra, kuri leidžia stebėti nėščiosios ir vaisiaus būklę. Gydymui vartojami vaistai, skiriami lašeliniai tirpalai. Magnio sulfatas skiriamas eklampsijos profilaktikai. Taip pat gali būti skiriami psichotropiniai, skausmą mažinantys vaistai. Jei preeklampsijos gydymas efektyvus, nėštumas tęsiamas.
Kitos priežastys
Kai kurioms nėščiosioms būtina nuolatinė medicininė priežiūra ir stebėsena, tad jos guldomos į ligoninę ir kur kas daugiau laiko turi praleisti lovoje. Tai gali būti susiję su vaisiaus augimo sutrikimais (vaisiaus augimo sulėtėjimu), daugiavaisiu nėštumu, arba kitomis specifinėmis sveikatos problemomis.
Mitas apie griežtą lovos režimą
Dažnai moterys tiki, kad gulimas režimas gali padėti išvengti priešlaikinio gimdymo, tačiau pastebėta, kad moterys, besilaikančios griežto gulimo režimo, priešlaikinį gimdymą patiria net du kartus dažniau nei tos, kurios išeina pasivaikščioti, atlieka lengvą buitinę veiklą. Gulėjimas didina stresą, prastina kraujotaką ir didina trombozių riziką, tokiu būdu didina ir priešlaikinio gimdymo riziką, todėl jis skiriamas retai ir itin sudėtingose klinikinėse situacijose. Ilgas gulėjimas lovoje turi tam tikrų trūkumų, todėl gydytojai lovos režimą rekomenduoja vis rečiau, tik kritiniais atvejais. Medikai taip pat įspėja, kad ilgalaikis fizinės veiklos ribojimas gali sukelti depresiją, kuri kartais vargina net ir po gimdymo. Gydytojui paskyrus lovos režimą negalėsite užsiimti dalimi įprastų veiklų, tad priverstinis poilsis greitai nebeatrodys patrauklus.
Vis daugiau gydytojų griežto lovos režimo atsisako ir jį rekomenduoja tik kaip kraštutinę priemonę, kai nėra kitų išeičių. Taip pat ir autoritetingos organizacijos, pavyzdžiui, Amerikos akušerių ir ginekologų kolegija, tradicinio lovos režimo ragina vengti.
Kodėl svoris nesikeičia, net keičiant mitybą – ką svarbu žinoti apie hormonų vaidmenį
Fizinis aktyvumas nėštumo metu
Nėštumas - ne liga, todėl laukiantis tikrai nereikėtų keisti įprastų fizinio aktyvumo įpročių, pavyzdžiui, mažiau mankštintis. Sportuodama nėščioji jaučiasi geriau psichologiškai ir rečiau serga depresija. Ją mažiau vargina pykinimas, nugaros skausmai, oro trūkumas. Fizinis aktyvumas sumažina svorio prieaugį per nėštumą ir nėščiųjų diabeto riziką, o jam esant - padeda kontroliuoti gliukozės kiekį, mažėja preeklampsijos tikimybė, trombozės tikimybė. Be to, sportuojančios nėščiosios išsaugo raumenų ir širdies-kraujagyslių sistemos fizinį pasirengimą, todėl jos gimdo kiek trumpiau ir lengviau, jų vaisiai būna kiek mažesnio svorio, todėl sumažėja Cezario pjūvio ar instrumentinio gimdymo rizika.
Kad pasiektų minėtą naudą, besilaukiančios moterys turėtų mankštintis iš viso bent 150 minučių per savaitę (t.y. bent 3 kartus per savaitę) vidutiniu intensyvumu. Mes beveik visada raginame nėščiąsias mankštintis, primindami, jog ne saikingas fizinis aktyvumas, o būtent griežtas lovos režimas didina persileidimo ir priešlaikinio gimdymo riziką. Ligų ir būklių, kai sportuoti nėštumo metu nerekomenduojame, nėra labai daug. Jų atvejais riziką vertiname ir rekomendacijas pateikiame individualiai.
Kada pasitarti su gydytoju dėl fizinio aktyvumo?
Suprasti akimirksniu: Pasitarti dėl fizinio aktyvumo veiklų ir jų intensyvumo su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju verta: jei būsimoji mama laukiasi dvynių; jei serga hipertenzija (padidėjęs kraujo spaudimas); jei kraujuoja ar yra placentos pirmeiga; jei nėščioji turi gretutinių ligų.
Saugi fizinė veikla nėštumo metu
Kalbant apie fizinio aktyvumo veiklas, kurias gali rinktis būsimoji mama, reikėtų žinoti, jog dėl nėštumo hormonų poveikio didėja raiščių ir sąnarių laisvumas, todėl išauga jų patempimo rizika. Be to, dėl stuburo padėties pokyčio ir pusiausvyros sutrikimų yra didesnė tikimybė nugriūti. Moterims dažnai primenama, kad sportuojant labai svarbu neperkaisti, nes besivystantis vaisius „nemėgsta“ aukštos mamos kūno temperatūros. Todėl saugiausios ir rekomenduojamos fizinio aktyvumo veiklos yra vaikščiojimas, bėgimas (nėštumo pradžioje), joga ir tempimo pratimai, stacionarus važiavimas dviračiu, plaukiojimas, aerobika vandenyje, šokiai, mažo intensyvumo aerobika. Kiekvienai nėščiajai ypač rekomenduojami dubens dugną stiprinantys Kėgelio pratimai. Jie padeda sumažinti šlapimo nelaikymo ir tarpvietės pažeidimo gimdymo metu riziką.
Tuo metu pavojingomis sporto šakomis dėl galimos pilvo traumos nėštumo metu laikomas futbolas, boksas, imtynės, o dėl galimo nugriuvimo - ir gimnastika, jodinėjimas, čiuožinėjimas, slidinėjimas, tenisas. Dėl galimos vaisiaus embolijos dujomis nerekomenduojamas nardymas su akvalangu.
Kaip judėti, kai paskirtas apsauginis režimas?
Net ir paskyrus apsauginį režimą, svarbu stengtis judėti, kiek leidžia savijauta ir gydytojo rekomendacijos. Tinka trumpi pasivaikščiojimai, galite kilnoti svarmenis, atlikti pasipriešinimo pratimus apatinei kūno daliai ir kt. Puikiai tinka tempimo pratimai: tempkite kojas, kulkšnis. Koreguokite mitybą. Nėščiasias dažnai vargina rėmuo, tad valgykite dažnai ir po truputį, o ne 3 kartus per dieną kaip įprastai. Gerkite pakankamai vandens. Nėštumo metu valgyti už du tikrai nereikia, tačiau gerti - būtina. Rinkitės tinkamas pozas, keiskite kūno padėtis. Gulint ant šono pagerėja kraujotaka į gimdą, taigi, maždaug kas valandą reikėtų pasistengti apsiversti ant kito šono: išvengsite kūno skausmų ir odos sudirgimų.
Kai skirtas lovos režimas, mankšta atliekama lovoje gulint. Ją sudaro 3-4 pratimai, kuriuos reikėtų kartoti po 10 kartų. Pavyzdžiui, „plaukiame“ pėdomis: pakaitomis ištieskite ir sulenkite pėdą. Taip pat atliekama rankų plaštakų mankšta: suspaustus kumščius sukite į vieną pusę, paskui į kitą, suspauskite ir atleiskite kumščius. Svarbu mankštindamasi stenktis laisvai ir ritmiškai kvėpuoti. Nesulaikykite kvėpavimo. Tarp pratimų padarykite 20-40 sek. pertrauką.
Pavojaus ženklai
Reikėtų nutraukti ar sumažinti fizinį aktyvumą, jei jo metu: pablogėjusi bendra savijauta; ima svaigti galva; atsiranda dusulys; susilpnėja vaisiaus judesiai; taip pat esant priešlaikinio gimdymo požymiams: ima dažnai susitraukinėti gimda, yra sutrumpėjęs gimdos kaklelis ar atsiranda kraujingos išskyros iš genitalijų. Pajutus stiprėjančius, dažniau nei kad 10-15 min. pasireiškiančius sąrėmius ar nutekėjusius vaisiaus vandenis, reikėtų nedelsti ir vykti į gydymo įstaigą. Taip pat apie priešlaikinį gimdymą gali išduoti tiek negausus, tiek gausus kraujavimas.
tags: #apsauginis #rezimas #nestumo #metu
