Visame pasaulyje tėvai ir pedagogai pastebi vaikų, kuriems kasdienybės pažinimas yra ribotas. Šiems vaikams dažnai yra nustatomi intelekto ir/ar fiziniai sutrikimai. Tėvams šią žinią dažnai sunku pripažinti, o pedagogams tenka tokiems vaikams skirti didesnį dėmesį. Aptarsime, kas yra dideli specialieji poreikiai vaikui, kaip jie nustatomi, kokia pagalba teikiama ir kokie iššūkiai kyla susiduriant su šia situacija.

Specialiųjų poreikių vaikas - tai vaikas, kuris dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų gali ribotai dalyvauti ugdyme ir visuomenės gyvenime. Specialusis poreikis atsiranda tada, kai vaikui prireikia specialiosios pagalbos. Taip gali nutikti dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių vaiko sveikatos sutrikimų ir nepalankių aplinkos veiksnių.

Mokslinėje literatūroje galima rasti tokius vaikus su negalia apibūdinančius terminus - vaikai, turintys specialiųjų poreikių, ypatingi vaikai, vaikai su negalia ar neįgalūs vaikai. Specialieji poreikiai - tai žodžių junginys, galintis nuskambėti itin grėsmingai kiekvienai šeimai, atsidūrusiai situacijoje, kai tai paliečia jų vaiką. Tačiau svarbu suprasti, kad specialieji poreikiai nėra kažkas, kas apibrėžia visą vaiko asmenybę. Tai tiesiog papildomi poreikiai, kuriuos reikia patenkinti, kad vaikas galėtų pilnai dalyvauti gyvenime.

Iš tiesų, kiekvienas asmuo turi individualių bruožų, gebėjimų ir iššūkių, iškylančių mokantis bei tobulėjant, profilį. Laikydami specialiuosius poreikius kažkokia negalia, mes iškreipiame šių abiejų sąvokų prasmę ir vertę. Šių žodžių negalima naudoti kaip sinonimų. Daugelis vaikų, neturinčių negalių, mokyklose yra ugdomi pagal specialiuosius poreikius, daugelis specialiųjų poreikių turinčių žmonių neturi negalios. Specialieji poreikiai taip pat nėra pats tiksliausias terminas, nes kas gi žemėje neturi specialiųjų poreikių? MES VISI TURIME.

Kaip ir kada nustatomi specialieji poreikiai?

Specialiųjų poreikių nustatymas nepriklauso nuo žmogaus amžiaus. Su tuo gali susidurti tiek ką tik gimęs kūdikis ar paaugęs vaikas, tiek suaugęs ar garbaus amžiaus sulaukęs žmogus. Tačiau labai dažnai negalia pasireiškia ir yra pastebima pirmaisiais penktaisiais vaiko gyvenimo metais. Todėl šiuo laikotarpiu būtina tiek tėvams / globėjams, tiek vaiką prižiūrintiems gydytojams stebėti mažylio raidą (fizinį, psichologinį, emocinį vystymąsi).

Tėvams arba pedagogams pastebėjus, jog vaikui yra sunku mokytis, kyla elgesio, emocijų ar dėmesio sutelkimo sunkumų, reikia kreiptis į ugdymo įstaigos specialistus. Pirminį vaiko specialiųjų poreikių įvertinimą atlieka ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija. Svarbu, jog specialistai, prieš atliekant pirminį vaiko įvertinimą, turi gauti tėvų sutikimą. Gavus vaiko tėvų sutikimą, ugdymo įstaigos specialistai aprašo vaiko pasiekimus, elgesį, gebėjimus bei sunkumus, kurie yra pastebėti.

Jeigu tėvai arba mokytojai mato, kad vaikui sunkiai sekasi perprasti mokomąją medžiagą, kyla elgesio, emocijų, dėmesio sutelkimo sunkumų, jie turi kreiptis į ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą ir parengia dokumentus Pedagoginei psichologinei tarnybai (PPT) / Švietimo pagalbos tarnybai (ŠPT). Šie juos išnagrinėja ir kviečiasi vaiką mokymosi sunkumams įvertinti.

Vilniaus pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (toliau Tarnyba) vertinami asmenys nuo 3 iki 18 metų (turintys specialiųjų ugdymosi poreikių - iki 21 metų, jei jie mokosi bendrojo lavinimo ar specialiojoje mokykloje), kurie gyvena Vilniaus m. savivaldybės teritorijoje ir yra ugdomi Vilniaus m. savivaldybės ugdymo mokyklose, vaikų globos įstaigose, kurių steigėja yra savivaldybės taryba.

Pirmą kartą į tarnybą vaiką prašome atvesti vieną iš tėvų (globėjų), nes specialistai turi surinkti informaciją apie vaiko gimimą, raidą, socialinę aplinką, sunkumus, gautą pagalbą ir kitus artimųjų pastebėjimus, susijusius su vaiku.

Kaip pasiruošti vizitui į tarnybą?

Aptarkite su vaiku, kur ir kokiu tikslu vykstate. Nuraminkite vaiką, atsakykite į jo klausimus. Galite paaiškinti, kad vykstate į įstaigą, kuri padeda geriau suprasti, kas vaikui sekasi geriausiai ir kas - sunkiau. Ten dirba žmonės, kurie mėgsta bendrauti su vaikais.

Būtina išankstinė registracija telefonu (+370-5) 265 0908.

Kokią pagalbą gali gauti vaikas, turintis specialiųjų poreikių?

Specialiųjų poreikių nustatymas yra būtinas tam, kad būtų galima sudaryti optimalias ugdymo bei ugdymosi sąlygas. Suteikti reikiamas paslaugas (asmeninio asistento, mokytojo padėjėjo pagalba), technines (kompensacines priemones), medicininę pagalbą (asistavimas geriant vaistus, maitinimas per gastrostomą, kateterizavimas, kineziterapija, logopedo pagalba ir pan.), aplinkos ir būsto pritaikymą, finansinę pagalbą (nuo negalios priklausančios išmokos, transporto išlaidų kompensavimas ir pan.).

PPT specialistai (logopedai, specialieji pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai, surdopedagogai, tiflopedagogai, neurologai ir kt.) įvertina specialiuosius vaiko ugdymosi poreikius bei nustato jų lygį. Aptarę tyrimų rezultatus su tėvais / globėjais, vaikui skiria specialųjį ugdymą ir / ar švietimo pagalbą.

Pristačius pažymą apie vaiko specialiuosius poreikius, pedagogas gauna rekomendacijas apie šio vaiko ugdymą. Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, pagal įtraukiojo ugdymo reformą, visi ugdytiniai ugdomi bendrai, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius.

Vaikui pritaikyta arba individualizuota ugdymo programa gali būti skiriamas laikinai arba nuolat. PPT ar mokyklos vaiko gerovės pažymoje dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio / pakartotinio įvertinimo gali būti nurodyta specialiųjų ugdymosi poreikių trukmė ir kada įvertinimą reikia pakartoti.

Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai

Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai pasižymi elgesio sutrikimais, kurie skirstomi į aktyvumo, dėmesio ir/ar elgesio sutrikimus. Tai yra vystymosi sutrikimai, kurie daro įtaką vaiko savikontrolei, reguliuojančiai dėmesio, impulsų ir aktyvumo lygį. Tai - centrinės nervų sistemos sutrikimas. Pagrindinis akcentas - tai smegenų skirtumai.

Dažniausiai kylančios problemos - vaikai būna nekantrūs, nori dėmesio čia ir dabar, sunkiai priima taisykles, lengvai išsiblaško, yra užmaršūs, sunkiai pradeda ir užbaigia darbus/užduotis, lengvai susierzina, siekia dominuoti, nepriima pasekmių. Jie aktyviai siekia bendraamžių dėmesio, tačiau stokoja socialinių įgūdžių, jiems sunku sekti užduotis ir ramiai nusėdėti vienoje vietoje, yra per daug šnekūs, neorganizuoti ir netvarkingi, perdėm aktyvūs, triukšmingi ir įžūlūs.

Stipriosios pusės

Taip pat ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į šių vaikų stipriąsias puses. Tai irgi gali turėti didelę reikšmę įtraukties proceso kūrime, panaudojant vaikų potencialą. Jie juk energingi, spontaniški, kūrybingi, smalsūs, išradingi, rizikuojantys, nuolat pilni idėjų, pastabūs, artistiškai ir t.t.

Dažniausiai pasitaikantys sutrikimai

Tarp (iki)mokyklinio amžiaus vaikų labiausiai paplitęs dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD), mokymosi sutrikimai, disleksija ir kalbos sutrikimai. Yra skirtingi mokymo/si būdai. Vieni geriau mokosi klausydami arba stebėdami vaizdinę medžiagą, o kitiems reikia daugiau praktinės veiklos, kad suprastų tam tikrus dalykus.

Įtraukusis ugdymas

Tikiu, kad milžiniškas progresas įtraukties procese prasidėtų tuomet, jeigu baigtume ieškoti kaltų ar atsakingų ir susitelktume į pagalbos procesų organizavimą.

Apie 8 tūkst. (10 %) visų vaikų su specialiais poreikiais turi intelekto, judėjimo, regos ar klausos negalią. Pusė jų mokosi bendrojo lavinimo mokyklų bendrojo lavinimo klasėse, kita pusė - specialiosiose klasėse arba specialiosiose mokyklose. Taigi specialiųjų poreikių turi dažnas vaikas. Specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymas šiandien visai kitoks nei prieš kelis dešimtmečius. Ypatingų poreikių turintys vaikai dalyvauja mokyklos bendruomenės gyvenime ir yra lygiaverčiai jos nariai, o ankstyvas vaikų ugdymas padeda lengviau integruotis į visuo­menę, išvystyti savarankiškumą.

Tą gali patvirtinti Elektrėnų darželio „Žiogelis“ pavaduotoja ugdymui Laima Komparskienė, turinti ilgametės ugdymo patirties. Pirmąją darbo patirtį pašnekovė įgijo, kai įkūrus Elektrėnų savivaldybę, buvo suformuota lavinamoji klasė įvairių sutrikimų turintiems vaikams. Patirtis buvo nelengva, tačiau tik dar labiau paskatino ieškoti atsakymų ir ugdymo pagalbos kelių. Šiandien L. Komparskienė aktyviai prisideda plėtojant spec. Kad spec. poreikių turinčių vaikų ugdymas gerokai skyrėsi nuo dabartinio, L. Komparskienė gali paliudyti iš savo patirties. Baigusi Marijampolės (Kapsuko) Onos Sukackienės pedagoginę mokyklą pašnekovė pirmiausiai dirbo Pastrėvio darželyje, vėliau mokykloje, o sukūrus Elektrėnų savivaldybę, pailgintos dienos grupės auklėtoja pradinėje mokykloje. Viename mokyklos korpusų buvo atidaryta lavinamoji klasė, skirta įvairių negalių turintiems vaikams. Pirmiausia L. Komparskienė dirbo popietine auklėtoja, o Šiaulių universitete pradėjusi studijuoti logopediją ir spec. pedagogiką sužinojo, kad bus spec. L. Komparskienė prisimena, kad nauja patirtis suteikė įvairių emocijų, būta ir džiaugsmo ir nevilties ašarų. „Klasėje mokėsi 11 įvairaus amžiaus vaikų ir iš kitų savivaldybių. Buvo labai sunku, nes nebuvau susidūrusi su vaikais, turinčiais specialiųjų po­reikių. Tais laikais mes mieste nematydavome negalias turinčių vaikų. Jie arba buvo laikomi namuose, arba specialiose įstaigose. Iki to laiko matydavau tik vieną sunkią negalią turintį vaiką, kurį tėvai vežio­davo neįgaliojo vežimėlyje. Buvo sunku matyti negalios kamuojamą vaiką. Įstojusi į spec. pedagogikos studijas iki to rugsėjo, kuomet pradėjau dirbti, išklausiau specia­liosios pedagogikos ir psichologijos mokymus. Buvau didelė optimistė, tikėjau, kad kiekvieną galiu išmokyti. Bet iššūkis buvo labai didelis, klasėje mokėsi labai skirtingi vaikai, nuo 7 iki 21 metų. Aš juos mokiau ir pati su jais augau. Visus metus mokėmės skaičiuoti. Vienas, du… O gegužei atė­jus ir trys pavyko. Aš ir šokinėjau, ir plojau iš džiaugsmo“, - prisiminimais dalijosi L. „Kiekvienas vaikas skirtingas. Trūko žinių, kas tinka visiems, daugumai nebetinka. Tiek sutrikusios, tiek normalios raidos vaikus ugdantis mokytojas turi būti kūrybiškas, atsižvelgti į kiekvieno vaiko gebėjimus ir poreikius“, - apie darbo iššūkius pasakojo L. Komparskienė, pridurdama, kad sunkiomis akimirkomis ir ašarų nesulaikydavo. Paklausta, kas sunkiame darbe paskatino nenuleisti rankų, L. Komparskienė atsakė: „Kuo toliau, tuo įdomiau buvo dirbti. Ir dabar dažnai tuos vaikus prisimenu ir darbą apie tai rašiau universitete ir bakalauro darbą siūlė gintis. Turėjome vieną mergaitę. Kai nuei­davome prie ežero, visi vaikai išdykaudavo, o ji sėdėdavo ir žiūrėdavo į vandenį, buvo labai įdomu, apie ką ji galvoja. Ugdymo procese naudojamos L. Pasak L. Komparskienės, pra­dėjus dirbti su spec. poreikių turinčiais vaikais ir jaunimu, darbuotojai turėjo nedaug patirties, todėl labai padėjo pačių tėvų patarimai. Antrais lavinamosios klasės gyvavimo metais buvo atidaryta antra klasė, kurioje dirbo mokytoja Marija Sajetienė. Jaunesni ir vyresni mokiniai buvo atskirti, todėl ugdymo sąlygos palengvėjo. Su metais klasių daugėjo, buvo įsteigtas bendrabutis, kuriame vaikai galėdavo nakvoti. Tai labai palengvindavo tėvų dalią, nes ne kiekvienas turėjo sąlygas kas­ryt vaiką į mokyklą atvežti. Su laiku daugėjo ir specialistų, kurie dirbo su spec. Kokia buvo lavinamosios klasės darbo pradžia, rašome ne šiaip sau. Šis pavyzdys - tarsi kontrastas dabartiniams laikams, kuomet paslaugų spektras spec. „Informacijos apie ugdymą yra labai daug ir įvairios, tereikia do­mėtis ir norėti ją gauti“, - sako L. Pašnekovė mokytojos darbą lavinamojoje klasėje turėjo baigti, nes išėjus kolegei logopedei Astai Lauciuvienei, įstaigai reikėjo logopedo. O nuo 2009 m. darželyje „Žiogelis“ L. Komparskienė dirba pavaduo­toja ugdymui. Nors darbo pobūdis keitėsi, L. Komparskienei visuomet rūpėjo darželio aplinką kuo labiau pritaikyti spec. poreikių turintiems vaikams. Žinių, kaip plėsti paslaugas, pašnekovė sėmėsi įvairiuose mokymuose, seminaruose, dalindamasi patirtimi su kitais. O 2019 m. vasarą L. Sensorinis kambarys - unikali aplinka, pritaikyta įvairių pojūčių sužadinimui ir stimuliavimui. Visi pojūčiai - rega, klausa, uoslė ir jutimas - yra mankštinami vienu metu. Sensorinis kambarys kupinas įvai­rių ugdomųjų priemonių, pri­taikytų vaikų poreikiams. Pasak L. „Net ir pats hiperaktyviausias vaikas atsipalaidavimo zonoje greitai nusiramina, o švelnus siūbavimas sūpynėse, burbulų sienelė, prislopintas apšvietimas ir raminanti melodija padeda numalšinti stresą ir atsipalaiduoti, sumažinti emocinę įtampą, praturtinti juslinį pasaulį ir plėsti vaikų gyvenimo patirtį. Vaikui yra suteikiama erdvė“, - sako L. Sensorinis kambarys atitinka inkliuzinio ugdymo pagrindus. Kol kas savivaldybėje sensorinis kambarys įrengtas tik darželyje „Žiogelis“. O darželiuose „Pasaka“ ir „Drugelis“ šių kabinetų įrengimas taip pat įsibėgėja. Kol vyks­ta įren­gimo darbai, kitų darželių vaikai paslaugas gauna „Žiogelyje“. Su vaikais dirba ne tik darželio specialistai, bet ir elektrėniškis judesio korekcijos specialistas Aurimas Barkauskas. L. Komparskienė taip pat aktyviai dalyvauja sensorinio kabineto veiklose, veda vaikams užsiėmimus. Specialistė, pasitelkusi praktines žinias ir įvairius šaltinius, pati gamina mokymosi priemones, į šią veiklą įtraukia ir koleges. Joms sukurti reikia pasitelkti kūrybiškumą. Šios priemonės leidžia kalbėjimo problemų turintiems vaikams pasijausti taip, lyg skaitytų. „Mūsų tikslas - kalbantys vaikai“, - sako L. Komparskienė. Naudodamiesi knygelėmis vaikai mokosi parodyti ir įvardinti drabužių, maisto produktų, vaisių ir kitų daiktų pavadinimus. L. Komparskienė pasakoja, kad ugdymo procesas reikalauja kantrybės, ramybės ir ryžto. Mokslininkų ištirta, kad spe­cialiųjų poreikių turintiems vaikams teigiamą įtaką daro menai. „Žiogelio“ sensoriniame kabinete taip pat sudarytos sąlygos kurti. Vaikams itin patinka piešti ant interaktyvaus stalo, kuriame gali pasirinkti spalvas, figūras, šrifto dydį ir kt. Neretai vaikus atveria ir muzika. L. Komparskienė pasakoja kartą su mergaite uždainavusi tuo nustebindama mamą.

Įstaigoje 16 spec. poreikių tu­rinčių vaikų integruoti į darželio grupes. Tai, pasak L. Komparskienės, tėvai vertina skirtingai. Vieni supranta, kad spec. poreikių turintys vaikai yra lygiavertė visuomenės dalis, kad jie turi adaptuotis juos supančioje terpėje, kiti pyksta, kad grupėje yra vaikas, kurio elgesys skiriasi nuo kitų vaikų, kuris neretai nesuvaldo ne tik emocijų, bet ir kumštukų. Tokie tėvai nesusimąsto, kad bet kurioje šeimoje gali gimti sutrikimų turintis vaikas. Nors tėvai dažnai nepatenkinti tuo, kad grupėje yra „kitokių“ vaikų, patiems vaikams toks bendravimas yra naudingas. Vaikai nuo mažens supranta, kad visuomenėje yra įvairių žmonių, mokosi tolerancijos, empatijos, kurios dažnai pristinga suaugusiam.

Paklausta, kokių sunkumų daž­niausiai pasitaiko darbe, L. Kom­parskienė sako, kad daugiausiai problemų kyla su tėvais. Vieni tėvai, gavę raidos centro išvadas dėl vaiko raidos sutrikimų, pripažįsta, kad problemų esama ir nedelsiant priima teikiamas ugdymo paslaugas, kiti tokių išvadų nepripažįsta. „Vaikas daug praranda, jei tėvai atsisako, kad su vaiku būtų dirbama. Kuo anksčiau pradedi dirbti, tuo didesnę pažangą gali pasiekti“, - sako L. Pašnekovė griežtai sako, kad darželyje tiesiog būtina tik pastebėjus, kad vaiko raida neatitinka amžiaus tarpsnių įvertinti vaiko gebėjimus ir poreikius. „Tėvai dažnai mano, kad vaikas išaugs, kad problemos dings. Būna, kad vaikai iš tiesų išauga, bet tai reti atvejai. Todėl nevynio­ju žodžių į vatą, nesakau, kad taip, vaikas gali išaugti. Darželyje galima žaisti, bet nuėjus į mokyklą problemos nedings, jos tik išryškės“, - kalbėjo L. 2020 m. Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus, kurie naikina diskriminuojančias nuo­sta­tas negalią ir specialiųjų ugdymo­si poreikių turintiems vaikams: jie galės lankyti artimiausią jo gyvenamoje vietoje esančią bendrąją mo­kyklą, bus priimami visiškai lygiais pagrindais su kitais mokiniais. Nors pakeitimų idėja gera, L. Komparskienės manymu, mokyklos nepakankamai pasiruošusios priimti autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus. „Nėra resursinių klasių, sistema nepa­ruošta, trūksta logopedų, specialiųjų pedagogų. Šiems vaikams reikia resursinės klasės, kur jie galėtų būti, jei nebegalėtų išsėdėti pamokose. Jie turi turėti galimybę išeiti ten, kur jiems pritaikyta aplinka, kur galėtų nusiraminti“, - mano L. Elektrėnų pedagoginės psicho­loginės tarnybos duomenimis, mo­kinių su specialiaisiais ugdymosi poreikiais skaičius savivaldybėje didėja. Per pastaruosius trejetą metų daugėja vaikų su įvairiapusiais raidos sutrikimais (vaikystės autizmas). Daugėja ir mokinių, turinčių specifinių mokymosi (skaitymo, rašymo, matematikos) sutrikimų, skaičius. Šios tendencijos - tarsi raudonas šviesoforo signalas, kuris įspėja, kad spec. poreikių turinčių vaikų ugdymui reikia skirti daug dėmesio.

Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo dokumentai ir programos

Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatyme nurodoma, kad specialiųjų poreikių asmenys yra tie, kurių žmogiškosioms galioms visiškai realizuoti reikia specialiojo ugdymo ir papildomų paslaugų. Specialusis ugdymas - tai specialiai organizuotas mokymas, atitinkantis neįprastus ypatingojo vaiko poreikius. Tam gali prireikti specialių mokymo priemonių, mokymo technikų/metodų arba įrangos, kartais net patalpų.

Siekiant, kad specialusis ugdymas duotų norimų rezultatų, gali prireikti papildomų paslaugų - specialiojo transporto, psichologinio įvertinimo, kineziterapijos ir užimtumo terapijos, medicininio gydymo bei konsultacijų.

Specialieji ugdymosi poreikiai (SUP) vertinami pagal kelis kriterijus, taikant vieną iš 4 koeficientų, kurie apibūdina sutrikimo laipsnį: nedidelius (1), vidutinius (2), didelius (3), labai didelius (4). Kriterijai apima asmens ugdymo(si) ir pasiekimų lygmenį, sakytinės kalbos įvertinimo duomenis, bendrą intelekto lygį (IQ), sutrikimų grupės pobūdį. Remiantis šiais kriterijais, PPT specialistai vertina specialiuosius vaiko ugdymosi poreikius ir nustato jų lygį.

Specialiųjų poreikių mokiniai ugdomi pagal įvairias programas:

• Modifikuota - specialiųjų poreikių vaikui pritaikyta bendrojo lavinimo programa, leidžianti jam ugdytis pagal valstybinius išsilavinimo standartus.
• Adaptuota - bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose naudojama bendrojo lavinimo programa, pritaikyta specialiųjų poreikių vaiko gebėjimams ir realiam mokymosi lygiui.
• Specialioji - programa, skirta tam tikrai specialiųjų poreikių asmenų grupei arba sutrikusiai funkcijai gydyti.
• Individuali - programa, skirta vaiko individualiems gebėjimams ugdyti ir specialiems ugdymo poreikiams tenkinti.

Pedagogai rengia šias programas, supažindina su jomis tėvus (globėjus), o programos aprobuojamos švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisijos posėdyje ir tvirtinamos direktoriaus. Taip ugdymo įstaigai sudaromos galimybės lanksčiai prisitaikyti prie kiekvieno vaiko poreikių.

Specialiojo ugdymo teikimo būdai

Specialusis ugdymas teikiamas šiais būdais:

• Visiška integracija - bendrojo lavinimo ugdymo įstaigos bendrojoje grupėje.
• Dalinė integracija - specialiųjų poreikių vaikų ugdymo derinimas bendrojo ugdymo įstaigos bendrojoje ir specialiojoje grupėje, specialiųjų poreikių vaikų ugdymas bendrojo ugdymo įstaigos specialiojoje grupėje, specialiųjų poreikių vaikų ugdymas, derinant jų ugdymo procesą specialiojo ugdymo ir bendrojo ugdymo įstaigose.
• Specialiųjų poreikių vaikų ugdymas namuose.
• Ugdymas specialiojo ugdymo įstaigoje - švietimo įstaigoje, kurios pagrindinė veikla - specialiųjų poreikių vaikų ugdymas.

Kiekvienas vaikas yra ypatingas, tik ne kiekvienas suaugusysis tai žino. Išminties būti ugdytoju.

tags: #aprasymas #vaiko #su #specialiaisiais #poreikiais #mokslobaze

• Auklėtojos darbas: augimas ir atradimai
• Išsamus vadovas apie KMI vaikams
• Žieminiai batai vaikams: "Bartek" kokybė
• Vaikų gydytojo vizitas į namus Kaune
• Vaikiški baldai