Visuomenės požiūris į socialinės globos namus keičiasi, ir vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių renkasi juos kaip vietą oriai praleisti senatvę. Sprendimas pakeisti gyvenamąją vietą gali būti sudėtingas, ypač kai reikia spręsti finansinius apgyvendinimo klausimus. Lietuvoje veikia 247 socialinės globos namai, teikiantys ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ir neįgaliems žmonėms. Apgyvendinimo kaina juose svyruoja nuo 900 iki 2700 eurų per mėnesį. Šiame straipsnyje aptarsime, kas lemia mokestį už gyvenimą socialinės globos namuose, kaip jis apskaičiuojamas ir kokią paramą gali gauti senjorai.
Kas sudaro ilgalaikės ar trumpalaikės globos kainą?
Lietuvoje socialinės globos namų paslaugų kainas nustato skirtingos institucijos, priklausomai nuo globos įstaigos tipo. Valstybinių globos namų kainas nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybių - savivaldybių tarybos, privačių globos namų - pačios įstaigos. Trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos paslaugų kaina apskaičiuojama atsižvelgiant į paslaugos lygį ir intensyvumą, darbo užmokesčio išlaidas personalui, globos įstaigos vietą, infrastruktūrą (pastatai, medicininės įrangos prieinamumas), taip pat valstybės ar savivaldybių finansinę paramą. Įprastai socialini paslaugų kaina yra aukštesnė didžiųjų miestų savivaldybėse.
Vidutinė ilgalaikės socialinės globos kaina senjorui su nesunkia negalia yra apie 1300 eurų per mėnesį, o jeigu negalia sunki ir reikalauja daugiau priežiūros - apie 1600 eurų. Į šias sumas įskaičiuota viskas, ko gali prireikti globos namuose: maitinimas, medicininė priežiūra, drabužių skalbimas, masažisto, kineziterapeuto, psichologo, sielovados paslaugos, pasirūpinimas asmens higiena, užimtumo organizavimas ir kt.
Kainos pavyzdžiai ir pokyčiai
Vilniaus savivaldybės atstovas nurodė, kad šiemet socialinės globos kaina senyvo amžiaus asmeniui be sunkios negalios siekia 1 722 eurus (pernai - 1 610 eurų), o su sunkia negalia - 1 853 eurus (pernai - 1 731 eurą) per mėnesį. „Vievio namuose“ bazinių paslaugų kaina senjorui su negalia nuo šių metų sausio siekia 2 050 eurų per mėnesį (pernai - 1 900 eurų), su sunkia negalia - 2 250 eurų (pernai - 2 100 eurų). „Maždaug 8 proc. kainų pokytį lėmė didėjęs darbo užmokestis, brangę maisto produktai, priežiūros priemonės, padidėjęs pridėtinės vertės mokestis šildymui ir kt.“ - vardijo D. Vaickė.
Tuo metu biudžetinės įstaigos „Klaipėdos miesto globos namai“ direktorius Andrius Simaitis skaičiavo, kad nuo 2025 m. gruodžio 1 d. globa mėnesiui senyvo amžiaus žmogui ar asmeniui su negalia kainuoja 1 593 eurus (iki tol - 1 070 eurų). Jei asmuo turi sunkią negalią, globa mėnesiui kainuoja 1 849 eurus (iki tol - 1 209 eurus). Taigi globa brango net 523 ir 640 eurų.
Alytaus rajone įsikūrusių senelių namų „Atesys“ direktorė Emilija Žukauskaitė nurodė, kad nuo šių metų kainos taip pat kilo. Jei pernai vieta gyventojams be negalios kainavo 1 650 eurų, tai šiemet - 1 740 eurų. O turint sunkią negalią kaina kaina kilo nuo 1 750 iki 1 840 eurų. Tad bendrai vietos senelių namuose šiemet brango 90-150 eurų už mėnesį.
Pavyzdžiui, privačiuose senelių slaugos namuose „Lumos“ Batėgaloje vyresnio amžiaus žmonės gali įsikurti nuo 1100 eurų per mėnesį. Asmeniui, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (SPS-1), ilgalaikės ir trumpalaikės globos kaina per mėnesį yra 1450 €. Asmeniui, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (SPP-2), ilgalaikės ir trumpalaikės globos kaina per mėnesį yra 1250 €.
Kaip apmokama vieta socialinės globos namuose?
Nusprendus apsigyventi globos namuose, paslaugų kainos gali atrodyti didelės, ypač kai vidutinė senjoro pensija Lietuvoje yra apie 600 eurų. Tačiau valstybė teikia kompensacijas, kurios padeda padengti šias išlaidas. Mokėjimo dydis už ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą nustatomas pagal senjoro pajamas (pensiją), gaunamas socialines išmokas ir atsižvelgiant į asmens turtą.
Senjoro pajamos
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme numatyta, kad mokėjimo už suaugusiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Taigi, nesvarbu, kokio dydžio pensiją gauna senjoras, nuo jos bus nuskaičiuota ne daugiau kaip 80 proc. Pavyzdžiui, jeigu senjoras gauna 460 eurų pensiją, nuo jos bus nuskaičiuota 368 eurai, o likę 92 eurai liks jam. Asmeniui paliekama ir vienišo asmens (našlių) išmoka, jeigu jis tokią gauna.
Pagal nustatytą tvarką už globą gali būti atskaičiuojama iki 80 proc. pensijos, o likusią dalį padengia valstybė. Pavyzdžiui, jei pensija siekia 670 eurų, žmogus sumoka apie 536 eurus (80 proc.), o likusią sumą apmoka valstybė. Senjorui lieka dalis pajamų asmeninėms išlaidoms, ir tuo pačiu jis gauna visas reikalingas paslaugas globos namuose. Taigi, net ir apsigyvenus globos namuose žmogus išlaiko tam tikrą finansinį savarankiškumą.
Socialinė parama
Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti (ši suma pervedama globos namams, kuriuose gyvena senjoras). Likusi apgyvendinimo kaina, atsižvelgiant į senjoro negalios sunkumą, padengiama savivaldybės arba valstybės lėšomis.
A. Simaitis paminėjo, kad gyventojai, kuriems yra nustatytas nuolatinės socialinės globos poreikis, gali pretenduoti į savivaldybės finansuojamą vietą globos namuose. Tokiu atveju reikia kreiptis į savo savivaldybės Socialinės paramos skyrių, kuris vertina situaciją ir priima sprendimą dėl globos skyrimo bei finansavimo.
Jei asmuo yra senyvo amžiaus arba su negalia, savivaldybė finansuoja iki 1 480 eurų per mėn. Jei asmuo turi sunkų neįgalumą, pernai valstybė padengdavo iki 1 100 eurų, šiemet - iki 1 169 eurų. Jei gavus vieną iš šių paramų visa paslaugos kaina vis tiek nepadengiama, likusią dalį turi sumokėti pats asmuo.
Turto mokestis
Jeigu senjoras turi nekilnojamojo turto, kurio vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja 1 proc., skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios šį normatyvą. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5000 eurų, tai yra, 50 eurų. Turto mokestį moka ne visi senjorai, nes ne visi turi savo būstus, o būna atvejų, kad šį mokestį sumoka jų artimieji, kurie vėliau paveldės nekilnojamąjį turtą. Įstatymo nuostata netaikoma ir tuomet, kai senjoro nekilnojamojo turto plotas nesiekia 50 kv. m.
Taip pat svarbu žinoti, kad už gyventi socialinės globos namuose reikia mokėti 80 proc. visų savo gaunamų pajamų, 100 proc. slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos (jei tokią gauna) ir 1 proc. nuo turimo turto vertės, viršijančios nustatytą normatyvą.
Valstybės kompensacija ir privačiuose globos namuose
Pasinaudoti valstybės kompensacija už paslaugas galima ir privačiuose socialinės globos namuose, jeigu jie turi socialinės globos licenciją. Tai reiškia, kad senjoras ar jo artimieji gali rinktis jam labiausiai patinkančią vietą, o ne tik tą, kurią pasiūlo savivaldybė.
Veiklos senelių namuose ir laukimo eilės
„Vievio namuose“, pasak atstovės, veikia restoranas, grožio salonas, masažo kabinetas, skaitykla, maldos kambarys. Šiltuoju metu senjorai leidžia laiką uždarame kieme - šiltnamyje augina daržoves, sportuoja, renkasi terasoje arbatai ar dainoms. Gyventojai aktyviai dalyvauja kūrybinėse veiklose, terapijose, žaidimuose, koncertuose, bendrauja su terapiniais gyvūnais.
„Mūsų globos namuose gali apsigyventi iki 160 senjorų. Šiuo metu norinčiųjų čia apsigyventi - daugiau nei galime priimti, yra susidariusi laukiančiųjų eilė“, - neslėpė D. Vaickė.
Senelių namuose „Atesys“ gyventojai maitinama 4 kartus per dieną, kuria spektaklius, dalyvauja muzikos, maisto ar rankdarbių užsiėmimuose, piešia, sprendžia galvosūkius, švenčia gimtadienius: „Šiuo metu mūsų senelių namuose gyvena 32 gyventojai. Visada turime laukiančiųjų. Laukimo laikas paprastai svyruoja nuo 2 iki 6 mėn. Kai žmogus pageidauja konkretaus kambario, laukimas gali užtrukti ir ilgiau.“
A. Simaitis neslėpė, kad laisva vieta atsiranda tik tuomet, kai globos namuose gyvenęs asmuo miršta ar išvyksta, todėl laukimo laiko prognozuoti neįmanoma. „Asmuo ar jo artimieji turi teisę patys pasirinkti globos įstaigą, kurioje nori apsigyventi. Jei pasirenkami konkretūs globos namai, tenka laukti, kol juose atsiras laisva vieta. Taip pat galima rinktis tą įstaigą, kurioje vieta atsilaisvina greičiausiai“, - komentavo „Klaipėdos miesto globos namų“ direktorius.
Kaip sužinoti tikslią kainą ir gauti paramą?
Kadangi apgyvendinimo senelių namuose kainos skiriasi pagal vietovę, įstaigą ir žmogaus poreikius, patogiausia jas pasitikrinti vienoje vietoje. Socialinių paslaugų portale www.slauga24.lt galima rasti informaciją apie Lietuvoje veikiančius licencijuotus globos namus ir sužinoti tikslias apgyvendinimo juose kainas.
Norintys gyventi senelių slaugos namuose, tačiau negalintys už tai susimokėti, turi kreiptis į seniūniją arba savivaldybę, socialinės paramos skyrių, atsižvelgdami į registracijos adresą. Prieš kreipiantis būtina turėti sutvarkytus šiuos dokumentus: galiojančią asmens tapatybės kortelę arba pasą; neįgalumą įrodantį pažymėjimą ir (arba) specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikio nustatymo pažymos kopiją; užpildytą medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a); gydymo įstaigos pažymą apie asmens sveikatos būklę.
Atlikus šiuos darbus, senyvo amžiaus žmogus turi kreiptis į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių ir užpildyti prašymą apgyvendinti jį senelių globos namuose. Per 30 kalendorinių dienų socialinis darbuotojas privalo įvertinti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Gavę išvadas, komisija turi įvertinti paraišką ir galimybes skirti paramą. Tai turi padaryti per 30 kalendorinių dienų. Jeigu senjoras atitinka kriterijus ir savivaldybė gali jam skirti paramą, tuomet jis gali išsirinkti senelių namus Lietuvoje.
Svarbu žinoti, kad senjoras gali rinktis neatsižvelgdamas į tai, kurioje savivaldybėje gyvena šiuo metu, tačiau turi orientuotis į kainos limitą, kuris buvo paskirtas komisijos. Pateikiant SP-8 formą, reikės nurodyti tikslią įstaigą, kurioje norėtumėte apsigyventi.
Aplinka, sąlygos ir užimtumas
Dauguma globos namų gyventojų gyvena dviviečiuose ir triviečiuose kambariuose, aprūpintuose pagrindiniais baldais. Gyventojams užtikrinama saugi, specialiems poreikiams pritaikyta patogi, jauki, privatumą garantuojanti aplinka bei būstas. Gyventojai maitinami valgykloje, o negalintys vaikščioti maistą gauna į kambarį ir esant reikalui gali būti pamaitinti.
Svarbu, kad globos namuose būtų sudarytos sąlygos aktyviam laisvalaikiui. Gyventojai kasdien aktyviai dalyvauja užimtumo grupėse kartu su socialiniu darbuotoju: žaidžia stalo žaidimus, mankštinasi, piešia, šoka ir dainuoja, žiūri filmus, kartu skaito ir t.t. Užimtumo veikla kiekvienam siūloma individualiai, pagal savarankiškumą, galimybes ir pomėgius.
tags: #apmokejimas #uz #gyvenima #socialines #globos #namuose
