Skaitymas yra vienas svarbiausių gebėjimų ugdant asmenybę, lavinant šiandieniniame pasaulyje aktualius ir būtinus gebėjimus kritiškai mąstyti, veiksmingai bendrauti.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įgyvendina tarptautine patirtimi paremtą ankstyvojo skaitymo skatinimo projektą „Knygų startas“. Nuo spalio mėnesio Vilniaus apskrityje (išskyrus Vilniaus miestą) šeimos gydytojai tėvams, auginantiems 2020-aisiais gimusius kūdikius, įteikia ankstyvojo skaitymo skatinimo lauknešėlius, kuriuose - Indrės Zalieckienės knygelė „Kapt kapt kapt“, skaitymo patarimai tėveliams ir žaisminga kuprinėlė.
Kodėl knygelės tokios svarbios jau nuo pirmųjų vaikučio dienų?
2015 m. VšĮ „Laikas skaityti“ užsakymu atliktas tyrimas „Lietuvių skaitymo įpročiai“ (atliko „Spinter tyrimai“) privertė susigriebti už galvų ne vieną skaitymo ir vaikų ugdymo specialistą. Tyrimo rezultatai skelbia, kad savo 0-2 metų vaikams neskaito net 73 proc. respondentų.
Tais pačiais metais ant žurnalo „National Geographic“ viršelio puikavosi du besišypsantys mažyliai, o pagrindinė tema buvo skirta pirmiesiems kūdikio metams ir jų smegenų vystymuisi šiuo laikotarpiu. Pasitelkę naujausias technologijas, mokslininkai bandė išsiaiškinti, kokią įtaką vaiko ateičiai daro reikiamas dėmesys ir priežiūra ankstyvuoju jo raidos etapu. Pasak mokslininkų, pirmaisiais gyvenimo metais kūdikių nepaprastai greita raida sutampa su laikotarpiu, kai formuojasi neuronų grandinės: „Gimusio kūdikio smegenyse yra apie šimtą milijardų neuronų - beveik tiek pat, kiek ir suaugusio žmogaus. Augantį kūdikį užplūdęs tikras jutiminės informacijos potvynis priverčia vienus neuronus jungtis su kitais, tad 3 metų sulaukęs vaikas jau turi keletą šimtų trilijonų tokių jungčių.“
Tačiau tiek daug jungčių kūdikio smegenyse būna tik kurį laiką: iki 5-erių metų jo smegenys transformuojasi ir lieka tik tos jungtys, kurios yra naudojamos ir jam naudingos.
Tokie pat stulbinantys mokslininkų atradimai gauti ir tyrinėjant, kaip vystosi gebėjimas kalbėti. Ilgą laiką laikytasi linijinio požiūrio į kalbos mokymąsi: manyta, kad kūdikiai pirmiausia išmoksta atpažinti garsus, tada juos jungia į žodžius, o šiuos - į daug žodžių arba sakinius.
R. Kuo šie mokslininkų atradimai svarbūs? Ogi tuo, kad parodo, kokios imlios kūdikių smegenys nuo pat pirmųjų dienų ir kad šį imlumą be galo svarbu išnaudoti: 2,5 metų vaikai jau moka taisyti lėlių daromas kalbos klaidas, trejų dauguma jų jau būna išmokę nemažai gramatikos taisyklių. Nuolatos gausėja jų žodynas, o gebėjimas kalbėti suklesti, kai tarp neuronų atsiranda naujų jungčių. Be to, pirmus keletą savo gyvenimo mėnesių vaikai geba skirti bet kurios kalbos garsus, o paskui šie gebėjimai nyksta.
Kaip gi tokią aplinką sukurti? Žinoma, be galo svarbu su vaikais daug kalbėti - kad jie girdėtų kuo įvairesnę ir turtingesnę kalbą. Reikia pabrėžti, kad turimas omenyje gyvas kalbėjimas, o ne per išmaniuosius įrenginius, TV ar radiją sklindantys garsai. Tai patvirtina tyrimas, per kurį 9 mėn. kūdikiai iš angliškai kalbančių šeimų buvo mokomi mandarinų kalbos. Viena grupė mažylių bendravo su gimtąja kinų kalba kalbančiais mokytojais, antra juos matė ir girdėjo vaizdo įrašuose, o trečia - tik girdėjo. Antroji ir trečioji grupės neišmoko nieko, o štai pirmoji puikiai skyrė mandarinų kalbos garsus.
Kito tyrimo duomenimis, vaikai, su kuriais buvo daug kalbama, per valandą vidutiniškai išgirsdavo daugiau nei 2000 žodžių, o vaikai iš šeimų, kuriose buvo mažai bendraujama, vos 600 žodžių (tirti vaikai nuo 9 mėn. iki 3 metų amžiaus). Taigi niekas nepakeis gyvos kalbos, nebent... garsiai skaitomos knygos.
Jų kalba gali būti ir gerokai turtingesnė nei vartojama tėvų ar kitų šeimos narių: 2015 m. Psichologijos mokslo asociacijos žurnale publikuotas Kalifornijos universiteto mokslininkų tyrimas rodo, kad paveikslėlių knygos pasižymi didesne kalbos konstrukcijų ir žodžių įvairove nei įprasti tėvų pokalbiai su vaiku. Todėl paveikslėlių knygos, daugumai vaikų tampančios pirmąja pažintimi su knyga apskritai, gali būti naujų, neįprastų, nekasdienių ar net retų, bet ne mažiau svarbių ir reikalingų, žodžių šaltinis.
Tais pačiais metais Vilniuje vykusioje konferencijoje, kuri buvo skirta skaitymui skatinti ir vaikų literatūrai, dalyvavęs svečias iš Švedijos, rašytojas ir dailininkas, pirmasis Švedijos skaitymo ambasadorius Johanas Unengė pasakojo apie Švedijoje atliktus skaitymo tyrimus, per kuriuos buvo tiriami į mokyklą pradėję eiti 6-erių metų vaikai iš skaitančių ir neskaitančių šeimų. Buvo tirtas jų žodynas, o skirtumas tarp vaiko iš skaitančios šeimos ir neskaitančios buvo didžiulis - 10 000 žodžių.
Kalbos ugdymas - tik viena iš priežasčių, kodėl reikia skaityti nuo pat pirmųjų dienų ar netgi dar kūdikiui būnant mamos pilve: „Mes pradedame skaityti ne tada, kai jau galime suprasti parašytus žodžius. Kūdikis mokosi skaityti dar prieš gimdamas, kai girdi tėvų balsus ir jaučia jų lytėjimą.“
Esama daug daugiau naudos, kurią teikia ankstyvasis skaitymas. „Tyrimais įrodyta, kad nuo gimimo iki septynerių metų vystosi vaikų mąstymas ir emocijos - intelekto ir bendravimo pagrindas. Šiuo metu labai praverčia šeimyniniai skaitymai - tai puiki proga pasikalbėti apie kitus kraštus, mums neįprastas situacijas, apie personažus, panašius į mus arba visiškai skirtingus. Ir tai dar ne viskas. Skaitymas gali būti naudingas ir vaiko sveikatai - ypač psichinei. Didžiojoje Britanijoje, Sasekso universitete, atliktas sociologinis tyrimas atskleidė, kad skaitymas - geriausias būdas atsipalaiduoti, o bent 6 minučių, praleistų skaitant knygą, pakanka, kad daugiau nei 60 proc. būtų sumažintas patirto streso lygis. Be to, paaiškėjo, kad skaitymas efektyvesnis už kitus būdus - muzikos klausymąsi, pasivaikščiojimą ar arbatos puodelį, - padeda nurimti po patirto nervinio sukrėtimo. Tai ypač aktualu šiuolaikiniame pasaulyje, kai nuolatinį skubėjimą, spaudimą ir įtampą patiria ne tik suaugusieji, bet ir vaikai.
Vaikų psichologas Vytis Valantinas teigia, kad skaitymas padeda ugdyti vaikams psichologinį atsparumą, veikia kaip vienas apsauginių veiksnių ir jo veikimo mechanizmas. Kaip gi tai vyksta? Psichologas išskiria kelis aspektus. Pirma, gerai parašytose knygose, pasak jo, slypi idėjos, padedančios vaikams įveikti sunkumus: „Skaitymas gali būti tiltas, kuriuo vaikas iš rašytojų sukurto pasaulio parsigabena savo paties gyvenimui aktualias idėjas.“ Antra, kalbėdamiesi apie tai, kas perskaityta, vaikai transformuoja, įprasmina, pritaiko knygose atrastas idėjas, elgesio modelius. Be to, knygose vaikai sutinka veikėjus, primenančius juos pačius, tai vadinamasis identifikacijos fenomenas: „Pastebėta, jei skaitytojo ir personažo išgyvenamos problemos bei patiriami jausmai yra panašūs, skaitytojas linkęs tyrinėti, kaip elgdamasis herojus išsprendžia savo sunkumus, kaip jam pavyksta pasijusti geriau. Taip pat pasitaiko, kad skaitantys vaikai atranda neveiksmingus savo pačių elgesio būdus ir pasiryžta juos keisti.“ Na, ir galų gale - knygos teikia malonumą, atokvėpį, nuostabą, džiaugsmą, susižavėjimą.
Priešmokykliniame amžiuje skaitymo įgūdžių lavinimas yra ypač aktualus, nes tai formuoja charakterio bruožus, moko taisyklingai ir raiškiai kalbėti, turtina vaikų žodyną, suteikia įvairių žinių, padeda formuotis vertybių sistemai. Gana dažnai kyla klausimų ir įvairių diskusijų, kada reiktų pradėti mokyti vaiką skaityti, kaip vaiką sudominti skaitymu, knygomis, kai aplink tiek daug žaislų ir technologijų.
Metodinėje dienoje, kuri buvo skirta Lietuvos lopšelių-darželių „Ąžuoliukas“ sambūrio nariams, dalyvavo per 60 pedagogų iš įvairių Respublikos ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Pedagogai akcentavo, kad skaitymas - svarbus įgūdis, kurį vaikams būtina nuosekliai ir kryptingai ugdyti, o gebėjimas sąmoningai skaityti vaikams padeda sužinoti naujų dalykų, atrasti naudingos informacijos. Kuo daugiau vaikas skaito, tuo geriau pažins aplinką, gyvenimą, pasaulį, žmones.
Įdomu buvo išgirsti ir pačių vaikų, Kretingos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ priešmokyklinukų, išsakytas mintis, kodėl jiems svarbu išmokti skaityti. „Vieni vaikai sakė, kad nori išmokti skaityti, nes taip galės sužinoti daug įdomių dalykų, galės patys skaityti knygas, parduotuvėje perskaitys produktų etikėtes, kiti kalbėjo, kad dėl tėčio ir mamos stengiasi, kad jie būtų laimingi ir džiaugtųsi“, - vaikų mintimis dalinosi.
Pedagogai pristatė pranešimus apie ikimokyklinio amžiaus vaikų taisyklingos lietuvių kalbos vartojimo skatinimą, ypač akcentuodami dvikalbių vaikų ugdymą ir kaip plėsti bei turtinti jų žodyną. Ypač padeda vaidybiniai ir žaidybiniai metodai, taikomi ugdymo procese. „Taisyklingai vartoti lietuvių kalbą vaikai skatinami, kai tampa mažaisiais aktoriais. Ypač tinka šešėlių teatro vaidinimai. Vaikai išklausę ir aptarę kūrinį, patys gamina lėles, patys vaidina, vartodami skaityto kūrinio žodžius. Taip pat labai pasiteisina žaidimai, kuriuos žaisdami vaikai turi apibūdinti daiktus, kurti istorijas, pasakoti.“
Aptarta, kaip skaitymo gebėjimai ugdomi priešmokykliniame amžiuje, koks yra tėvų vaidmuo skatinant vaikų domėjimąsi knygomis, ir pasidalinta praktinėmis veiklomis, kaip mažais žingsneliais nuo raidžių pažinimo, garsinės žodžių analizės, keliaujama prie skiemenų, žodžių skaitymo. Ypač sustiprina nuolatinis vaiko skatinimas domėtis knygomis. Kartu kuriant skaitytų knygų dėžutes, žemėlapius, užkoduojant knygas QR kodais, naudojant penkių pirštų metodą, nuolat skatinamas vaikų smalsumas ir domėjimasis knyga.
Priešmokyklinukus mokyti skaityti galima žaidžiant. Žaidimas padeda formuoti visuminį vaiką supančio pasaulio suvokimą, suteikia galimybę siekti įvairių tikslų, tarp jų - žadina vaiko norą išmokti skaityti ir rašyti. „Vaikui mokymosi skaityti procesas teiks džiaugsmą, jei bus įvairus ir įdomus, jei jam bus sudaryta jo poreikius atitinkanti aplinka, o naudojamos priemonės bus šiuolaikiškos ir patrauklios.“
Mokymasis skaityti prasideda nuo kalbos girdėjimo. Kuo turtingesnė ir įvairesnė (kalbine prasme) vaiko aplinka, tuo didesnė tikimybė, kad vaikui bus lengviau išmokti skaityti. Tačiau ne mažiau svarbu ir paties vaiko noras. Labai svarbu pažinti individualius vaiko gebėjimus bei pastebėti, kada vaikas pradeda ypač domėtis knygomis, skaitymu. Negalima suformuoti tokios nuostatos, kad knygas skaityti yra prievolė. Vaikams knygų skaitymas turi teikti malonumą ir džiaugsmą.
Priešmokyklinio amžiaus vaikų skaitymo įgūdžius galima formuoti naudojant įvairias komunikavimo priemones: tiek žaidimus, tiek vaidinimus, tiek ir taikant STEAM metodą. Mokyti priešmokyklinio amžiaus vaikus skaityti yra daugiau nei vien mokyti pažinti raides, perskaityti žodžius. Skaitymas, kaip beje ir rašymas, yra komunikavimo kompetencijos dalis, neatsiejamai susijusi su klausymu ir kalbėjimu.
Vaikams atverti duris į nuostabų knygų pasaulį galima per projektines veiklas. Tokie projektai sudaro galimybes vaikams ne tik pažinti raides, mokytis skaityti, bet ir tapti kūrėjais, iš įvairių medžiagų kurti knygutes, jas iliustruoti, pristatyti draugams.
Vaikas, jausdamas, kad yra verčiamas skaityti, gali trauktis nuo knygų ir kaip tik kurti ne meilę, o neapykantą skaitymui ir knygoms. Todėl puikiausias būdas mokytis skaityti su ikimokyklinio amžiaus vaikais tai žaisti knygomis, kurti knygas, daryti tai, kas jiems yra įdomu.
Išugdytas meilė knygoms ir skaitymui lemia vaiko sėkmę ne tik mokantis skaityti savarankiškai, bet ir lankant mokyklą. Reiktų nepamiršti, kad skaitymo įgūdžių ugdymas vyksta visą gyvenimą, todėl svarbu net akimirkai nesustoti mokantis skaitymo.
Kaip išmokyti vaiką skaityti – per dvi savaites
Tyrimo problema - dažniausiai priešmokyklinio amžiaus vaikai skaitymo patirtis įgyja namuose ir ugdymo įstaigose, prie to dar prisideda ir bibliotekos, tačiau atvykimas į šias įstaigas priklauso nuo tėvų požiūrio ir knygų susidomėjimo, patirties perdavimo savo vaikams. Atsižvelgiant į vaikams suteikiamas patirtis ugdymo įstaigose ir namuose pritrūkstama tinkamo knygų skaitymo skatinimo. Svarstant apie vaikų knygų skaitymo susidomėjimą, galima pastebėti pedagogų įsitraukimą į vaikų skaitymo gebėjimų lavinimą ugdymo procese ir veiklų susijusių su knygomis kūrimą. Taip pat akivaizdu, jog vaikas neįgys tinkamų skaitymo įgūdžių be tėvų ir namuose skaitymui parengtų užsiėmimų, tačiau dažnu atveju pasigendama tėvų skaitymo motyvacijos perdavimo vaikams, dažnai skaitant knygas ir informacijos ieškojimo apie vaikų skaitymo lavinimą. Pedagogų ir bibliotekų santykyje ugdant vaiko raštingumo ir kalbos įgūdžius bei skaitymo susidomėjimą trūksta bendradarbiavimo. Beje, svarbu paminėti, kad ugdymo įstaigos ir tėvai turėtų bendradarbiauti norint išmokyti vaiką skaityti. Žinojimas kaip vaikas mokomas namuose ar ugdymo įstaigoje gali padėti pedagogams ir tėvams lengviau pamatyti vaiko gebėjimus, stiprybes, jo asmenybę.
Tėvų ir pedagogų požiūris į priešmokyklinio amžiaus vaikų skaitymo skatinimą yra svarbus. Nustatyta, kaip pedagogai ir tėvai siekia sudominti vaiką skaitymu, kaip jie vertina vienas kito pastangas, kaip bendradarbiauja su bibliotekomis.
Nustatyta, kad dauguma vaikų supranta skaitymą kaip procesą, žino kaip elgtis su knygomis ir kokią naudą jos duoda žmogui. Nustatytos vaikų veiklos su knygomis, apžvelgti skaitymo motyvai, kuriuos vaikai įvardija pavyzdžiui: malonumas skaityti, noras ką nors sužinoti. Įrodyta vaikų patirtis, kuri gaunama iš asmenų mokančių vaikus skaityti. Tėvai ir pedagogai išreiškė savo nuomonę apie vaikų skaitymo aplinkybes, skaitymo patirtis.
Aplinka, kurioje vaikas jaučiasi laisvas, jaukiai, gali bet kokiu momentu ateiti ir paimti knygą, kuri bus jam lengvai pasiekiama, yra labai svarbi. Pavyzdžiui, sode, pavėsinėje, augalų apsuptyje, arba vakare prie židinio ugnies.
Svarbu skaityti garsiai ir išraiškingai, panaudoti pirštukines lėles, parodyti iliustracijas. Žaisti žaidimus pasitelkiant knygų personažus.
Tėvai ir pedagogai skatina vaikus skaityti, susirinkimuose visada diskutuojama šia tema. Ypač akcentuojama, kaip svarbu, kad kompiuteriniai žaidimai visiškai neisustumtų knygų skaitymo. Skaitymo kultūra darželyje, kuriame dirbama, yra svarbi ir natūraliai puoselėjama, be išskirtinio raginimo. Vaikams tai svarbi dienos ritualo dalis.
tags: #apklausa #apie #vaiku #skaitymo #lavinima #priesmokykliniame
