Vaikų knygos yra kur kas daugiau nei tik žodžių ir vaizdų derinys; tai vartai į magiškus pasaulius, kurie žadina vaikų vaizduotę ir plečia jų akiratį. Jos veikia kaip laiko mašinos, nukeliančios jaunuosius skaitytojus į tolimas karalystes, fantastiškas visatas ir nuotykius, formuojančius jų pasaulėžiūrą.
Prieš pristatydama knygas, literatūros ekspertė Eglė Baliutavičiūtė priminė apie labai gražią seną tradiciją, puoselėjamą Islandijoje. „Kiekvienais metais praktiškai visi Islandijoje Kalėdoms gauna dovanų knygą. Be kitų dovanų, tiesiog dar ir knygą, net vakare būna, kad susėda šeimos ir skaito su karšto šokolado puodeliu. Ar nebūtų nuostabu, jeigu ir Lietuvoje knyga įgytų tokį stiprų vaidmenį, kaip svarbi dovana vaikui, suaugusiam, jaunuoliui, nesvarbu kam, bet Kalėdų proga vietoj dar vieno kažkokio šokolado, kavos ar arbatos puodelio. Man atrodo, būtų labai šaunu“, - kalbėjo ji. Iš tiesų knyga yra labai nuoširdi, galbūt nuoširdžiausia dovana, kokią mes galime padovanoti vieni kitiems, nes dovanojame ne tik knygą kaip fizinį daiktą - mes dovanojame tam tikrą palinkėjimą, emociją. Pavyzdžiui, šios knygos, kurios aš šiandien atsinešiau, linki ir nuotykių, linki stiprių išgyvenimų, meilės, linki išdrįsti būti savimi, svajoti ir taip toliau. Ir kokią mes knygą apie pasirenkame, pagal tai mes dovanojame tam tikrą lūkestį ir emociją kitam žmogui, ir tai yra daug daugiau, negu kažkoks daiktas, kurį labai lengvai galime apčiuopti“, - sakė E. Baliutavičiūtė.
Šiuo metu vaikų literatūra išgyvena aukso amžių - tiek Lietuvos, tiek užsienio leidyklos kiekvieną mėnesį skaitytojus džiugina kokybiškomis ir įvairiomis knygų naujienomis, kurios, be abejonės, praturtina kiekvieno jaunojo skaitytojo vidinį pasaulį. Visgi vaikų literatūrą noriai ir su didžiuliu pasimėgavimu skaito ne tik vaikai, bet ir vis daugiau suaugusiųjų. Vaikų literatūros personažai dažnai vertina paprastumą, yra nepretenzingi, užjaučiantys, ištikimi ir tolerantiški.
Kembridžo universiteto akademikė dr. Louise Joy teigia, jog, jos manymu, suaugę vis dažniau renkasi skaityti vaikų literatūros klasiką savo malonumui, nes tuose kūriniuose randa vertybes ir pojūčius, kurių yra išsiilgę. Vienos iš tokių vertybių - tiesioginis, gyvas ir nuoširdus bendravimas, tolerancija kitoniškumui, ekscentriškumui ar net skanau, namuose ruošto maisto, primenančio vaikystę, skonis. Mokslininkės teigimu, vaikų literatūra suaugusiesiems dažnai simbolizuoja atsitraukimą nuo tikrovės, kuri ne visada džiugina.
Klasikinės vertybės ir naujos tendencijos
Vaikų knygų šaknys giliai įaugusios į senovės kultūrų žodines pasakojimo tradicijas. Dar prieš tai, kai raštas tapo plačiai paplitęs ir knygas buvo galima spausdinti, istorijos buvo perduodamos iš kartos į kartą pasakotojų, senelių ir keliaujančių bardų. Šios žodinės tradicijos buvo būtinos kultūrai išsaugoti, moralinėms vertybėms perduoti ir gyvenimo išminčiai dalytis. Žinomos brolių Grimų, Šarlio Pero ir Hanso Kristiano Anderseno pasakos iš pradžių buvo ne parašytos istorijos, o žodiniai pasakojimai, kurie vėliau buvo užrašyti. Daugelis šių originalių istorijų buvo gerokai tamsesnės ir sudėtingesnės nei versijos, kurias žinome šiandien.
XVIII ir XIX a. pramonės revoliucija iš esmės pakeitė knygų gamybą. Inovacijos, tokios kaip litografija ir patobulintos spaudos technologijos, leido efektyviau ir pigiau atgaminti vaizdus. Menininkai ir iliustruotojai, tokie kaip Randolphas Caldecottas, Kate Greenaway ir Walteris Crane'as, suvaidino lemiamą vaidmenį šioje transformacijoje. Jie suprato, kad iliustracijos gali būti ne tik dekoratyvios, bet ir esminė istorijos dalis.
Vaikų knygos visada buvo vyraujančių visuomenės normų, vertybių ir nuostatų veidrodis. XIX a. ir XX a. pradžioje daugelis vaikų knygų buvo stipriai didaktinio pobūdžio. Jos buvo skirtos mokyti vaikus moralinių vertybių, etiketo ir socialinių lūkesčių. Per abu pasaulinius karus ir po jų vaikų knygos taip pat buvo naudojamos patriotizmui ir nacionaliniam pasididžiavimui skatinti. Tačiau nuo šeštojo dešimtmečio pradėjo vykti pokyčiai. Psichologai ir pedagogai pabrėžė vaiko emocinės ir psichologinės raidos svarbą. XX a. pradžia: Knygose pabrėžiamas paklusnumas, disciplina ir socialinių normų laikymasis. 7-asis ir 8-asis dešimtmečiai: Visuomenės revoliucijos atnešė daugiau erdvės individualumui, kritiniam mąstymui ir tradicinių rolių laužymui. Šiuolaikiniai laikai: Didelis dėmesys inkluzyvumui, įvairovei ir autentiškai reprezentacijai.
Šiuolaikinė vaikų literatūra yra gyvybinga ir nuolat besikeičianti sritis, atspindinti besikeičiančius vaikų interesus, visuomenės vertybes ir technologijų pažangą. Nuo mitinių būtybių iki socialinių problemų, vaikų literatūros autoriai tyrinėja platų temų spektrą. Vaikų literatūros svarba: Vaikų literatūra atlieka svarbų vaidmenį ugdant jaunosios kartos vertybes, pasaulėžiūrą ir kūrybiškumą.
Vaikų literatūros kritikas Eglė Baliutavičiūtė akcentuoja įvairovės svarbą: „Įvairovė - tai atidumas ir įvairių rasių, tautybių, kultūrų, seksualinių ir lyčių tapatybių, negalią turinčių personažų vaizdavimas literatūros kūriniuose. Svarbu ne tik tai, ar tokie personažai atsiranda literatūros kūriniuose, bet ir jų reprezentacija - kaip šie personažai vaizduojami. Ar literatūra daugina žalingus stereotipus, kuria mitus, vaizduoja tokius personažus kaip kitus, kitokius, ar stengiasi sukurti autentiškus veikėjus, pagarbiai įsigilinama į jų potyrius, jausmus, kultūrą. Viena iš daugybės literatūros funkcijų - padėti pažinti ir priimti kitą, kurį galbūt rečiau matai visuomenėje, apie kurį mažiau kalbama. Ir tuo pat metu atrasti save literatūroje, atpažinti į save panašius veikėjus, kurių keliai ir sunkumai gali padėti pasijusti „ne vienam tokiam“, galų gale gali įkvėpti, padėti spręsti panašius gyvenimo iššūkius ar problemas, priimti save tokį, koks esi.“
Pagrindinės įvairovės temos vaikų literatūroje apima socialinės rizikos aplinkoje augančių vaikų vaizdavimą, negalios temas, kitataučių patirtis, o pastaruoju metu pastebimas ir didesnis dėmesys homoseksualumo temai.
Eglė Baliutavičiūtė pristatė kelias naujas pasaulinius bestselerius jaunimui:
- S. F. Williamson „Drakonų kalba“ - intriguojanti istorija, nukelianti į 1923-uosius metus, kurioje mergina turi iškoduoti drakonų kalbą, kad išgelbėtų savo šeimą.
- Rebecca Yarros serijos „Ketvirtasis sparnas“ trečioji dalis „Onikso audra“ - pasakoja apie drąsią merginą, kuri gina savo karalystę ir pasiryžta neįmanomoms užduotims.
- Erin A. Craig knyga „Tryliktasis vaikas“ - intensyvi istorija apie merginą, turinčią ypatingą galią gydyti, tačiau privalančią susidurti su mirties dievo pažadu.
- Julie Johnson knyga „Vėjo valdovė“ - pasakoja apie mišrūnę, turinčią fėjų kraujo, kuri atranda savo ypatingą likimą tarp magijos ir realybės pasaulių.
- Sophie Clark knyga „Žudanti šviesa“ - nuotykis Vatikane, kuriame susiduria žmonės ir demonai, o pagrindiniai veikėjai bando išsiaiškinti pasaulį krečiančios grėsmės priežastis.
„Tai yra nuotykių, meilės, aistros ir vaikščiojimo ašmenimis kupinos knygos, kurios tikrai patiks tokio žanro mėgėjams. Jie tikriausiai jau žino tuos pavadinimus ir netgi laukė, kada jos pasirodys“, - sakė E. Baliutavičiūtė.
Lietuvių vaikų literatūros raida ir dabartinės tendencijos
Lietuvių vaikų literatūra turi turtingą ir ilgą istoriją, prasidėjusią nuo tautosakos ir religinių raštų ir išsivysčiusią į įvairialypę ir modernią sritį. Tautosakos įtaka ir pirmieji rašytiniai tekstai: lietuvių literatūros šaknys glūdi tautosakoje, kuri iki rašytinės literatūros atsiradimo buvo pagrindinis vaikų ugdymo šaltinis. Rašytinė literatūra vaikams iš pradžių rėmėsi religiniais tekstais. Pasaulietinės literatūros atsiradimas ir P. Mašioto indėlis: XIX amžiuje pradėjo formuotis pasaulietinė vaikų literatūra, kuri iš pradžių buvo didaktinės krypties. P. Mašiotas suformulavo esminius reikalavimus vaikų literatūrai: estetinę kūrinio vertę, pažintinį, dorovinį pradą ir aukštą kalbos kultūrą.
Modernizmo įtaka ir psichologizmo raida: XX amžiaus 4 dešimtmetyje vaikų literatūra nuo didaktikos krypo į psichologizmą. Autoriai vaizdavo vaiko veržimąsi į fantazijos ir nuotykių pasaulį. Vaikų literatūra sovietmečiu: SSRS okupacijos laikotarpiu vaikų literatūra turėjo atitikti komunistinę ideologiją. Tačiau atšilimo laikotarpiu ėmė formuotis metaforinis realizmas, o rašytojai atsigręžė į tautos etnokultūrą. Pasirodė stilizuotų lietuvių liaudies pasakų rinkinių. Netrukus į vaikų literatūrą atėjo profesionalūs rašytojai, kurie atnaujino vaikų poeziją ir prozą.
XXI a. atsiradus skaitmeninėms technologijoms, drastiškai pasikeitė būdas, kaip vaikai skaito ir išgyvena knygas. El. knygos ir garsinės knygos daro literatūrą prieinamesnę nei bet kada anksčiau. Personalizuotų vaikų knygų atsiradimas dar labiau praturtino vaikų literatūros kraštovaizdį. Dėl technologinių inovacijų tėvai ir globėjai dabar gali užsisakyti knygas, pritaikytas konkrečiam vaikui. Toks personalizavimo lygis gerokai padidina vaiko įsitraukimą į istoriją.
Ar šiuolaikiniams vaikams vis dar įdomu skaityti mūsų klasikų eilėraščius, su kuriais užaugo tėvų karta? Kas naujo, įdomaus lietuviško leidžiama pastaraisiais metais? Kiekviena tauta turi savo literatūros kanoną, klasikines knygas. Tai, kas išsilaiko per šimtmečius, ilgus dešimtmečius, yra vertinga. Esu įsitikinusi, kad kiekvieno vaiko knygų lentynoje turėtų būti niekada nesenstančių klasikinių literatūros kūrinių. Pavyzdžiui, lietuviams K. Donelaičio „Metai“ yra atraminis taškas, pirmasis lietuviškas grožinis kūrinys, todėl būtinas pažinti. Lygiai taip pat yra ir klasikinių vaikų literatūros kūrinių, labai vertingų meniniu požiūriu. Jie turi būti vaikų skaitymo akiratyje.
Vaikų literatūroje populiaru knygų serijos, tęsiniai. Pasaulinio masto pavyzdys - J. Rowling knygos apie Harį Poterį, o lietuviško - Renatos Šerelytės apysakų serija apie krakatukus. Knygų serijos dažnai nukelia į rašytojų sukurtą pasaulį, sufantazuotą erdvę, kur vaikai skaitytojai susiduria su nematytais negirdėtais personažais.
Nuo seno turime puikios vaikų poezijos, džiugu, kad randasi naujų vardų. Su vaikais galima ir reikia kalbėti apie tautos, valstybės patirtį, nueitą istorinį kelią. Bet parašyti tokią knygą nėra lengva, nes turi jausti adresatą ir sugebėti papasakoti apie istorinį įvykį, epochą vaikams suvokiama kalba. Neseniai išleista Jurgos Vilės ir Linos Itagaki knyga „Sibiro haiku“ yra puikus pavyzdys, kaip galima kūrybingai, šiuolaikiškai ir vaikui patraukliai papasakoti apie sunkias tautos gyvenimo dienas, tremtį. „Sibiro haiku“ gali skaityti ir suaugusieji. Pernai pasirodė Mariaus Marcinkevičiaus ir Ingos Dagilės knyga „Akmenėliai“, ji pelnė Prano Mašioto premiją. Tai knyga holokausto tema, kuri aktuali ir Lietuvai. Mūsų vaikams holokausto tema iki tol daugiausia buvo žinoma iš „Anos Frank“ dienoraščio. Dabar turime brandų nacionalinį tekstą, tai labai svarbu.
Kodėl svarbu, kad vaikai skaitytų lietuvių autorių knygų? Lietuviškos knygos kalba apie lietuvišką aplinką. Tai svarbu vaiko dvasiai, vaiko tapatybės formavimuisi. Algimanto Zurbos romanas paaugliams „Melnragės akmenys“. Ten puikiai pavaizduotas lietuviškas pajūris, Klaipėda, Melnragė - skaitytojas jaučia lietuvišką aplinką, koloritą. Vytauto Račicko kūriniuose labai svarbus lietuviškas miestelis, maža žmonių bendruomenė. Aš kviesčiau rašytojus dažniau rinktis vaizduoti mažus Lietuvos miestelius, įvairius regionus, kad vaikas skaitydamas pajustų lietuvišką aplinką. Tokia įvietinta literatūra vaikui padeda jausti pasididžiavimą savo šalimi, jis suvokia, kad viskas, kas įdomu, svarbu gali vykti ne tik kažkur už jūrų marių, bet ir šalia mūsų.
Jei vaikui labai patinka pažintinės knygos? Pažintinių, enciklopedinių knygų turėtų būti kiekvienoje namų bibliotekoje. Ypač vertingos knygos apie Lietuvos gamtą, gyvūnus, istoriją. Pažintinių knygų leidžia ne tik grožinės literatūros leidyklos. Tėveliai turi būti drąsesni ieškodami tokių knygų muziejuose, turizmo informacijos centruose ir pan.
Šiuolaikiniai autoriai siekia įtraukti vaikus į skaitymo procesą, naudodami žaismingus elementus, interaktyvias užduotis ir net muzikos bei dailės intarpus. Dauguma šiuolaikinių vaikų knygų siekia suteikti vaikams vilties, parodyti teigiamus pavyzdžius ir padėti įveikti sunkumus. Šiuolaikinėje vaikų literatūroje stengiamasi vengti tiesioginės didaktikos, paliekant vaikams galimybę patiems susidaryti išvadas ir pasimokyti iš istorijų.
Knygos vaikų auklėjimui ir psichologinei raidai
Šiuolaikinių vaikų auklėjimas kelia daug iššūkių. Atsiranda naujos tendencijos, kurios padeda tėvams geriau suprasti savo vaikus ir puoselėti sveikus tarpusavio santykius. Auklėjimas - tai ne tik instinktyvus tėvystės procesas, bet ir nuolatinis mokymasis. Kiekvienas tėvas nori suteikti savo vaikui geriausias vertybes, ugdyti jo emocinį intelektą ir skatinti kūrybiškumą. Vaikų auklėjimo knygos suteikia vertingų žinių apie įvairias auklėjimo strategijas, padeda geriau suprasti vaiko elgesį ir skatina pozityvų bendravimą šeimoje.
Psichologės ir dviejų mergaičių mama Eglė Lukinaitė-Vaičiurgienė knygoje „Ryšys su vaiku, ryšys su savimi“ rašo apie ryšio puoselėjimo svarbą tiek su vaiku, tiek su savimi. Psichologė Mona Delaahooke knygoje „Dėmesingas auklėjimas. Kaip nustoti kontroliuoti elgesį ir pradėti auginti laimingus vaikus“ papildo, jog tėvai, kurie skiria laiko pasirūpinti ir savimi, rodo gerą pavyzdį vaikams bei dovanoja vaikui laimingesnį ir tvaresnį ryšį. Ji kelia klausimus pasenusiam požiūriui, jog pasiutęs, nepriimtinas vaiko elgesys yra ne problema, o simptomas, bylojantis apie unikalius vaiko fiziologinės struktūros nulemtus veiksnius.
Psichologijos profesorė Marina Melija ragina tėvus mažiau kištis į vaikų gyvenimus ir auklėti juos, rodant laimingą, sveiką ir savarankišką savo paties pavyzdį. Knygoje „Palikite vaiką ramybėje“ M. Melija ragina atstoti nuo vaikų ir einant nesikišimo keliu bei laikantis paprastų, išmintingų tėvų taisyklių, išspręsti net ir pačias sudėtingiausias problemas.
Vaikų psichiatras dr. Rudolfas Dreikursas knygoje „Laimingi vaikai. Iššūkis tėvams“ pataria nei nuolaidžiauti vaikams, nei bausti, o tapti jų draugais. Knygoje aprašomi vaikų auklėjimo būdai kaip mokomoji priemonė probleminiuose tėvų ir vaikų santykiuose.
Vaikų psichologės Aušros Kurienės knyga „Kaip užauginti žmogų“ apima bene plačiausią vaikų amžiaus ir temų spektrą panašių knygų kontekste. Ji teigia, kad vaikų raidos etapus galima įsivaizduoti kaip tam tikrus statybinius, vieną ant kito dedamus blokus. Pirmieji gyvenimo metai skirti suprasti, kad pasaulis ir vaiko aplinka yra saugi vieta, o jį supantys žmonės - patikimi.
Danielis J. Žaismingai iliustruotoje knygoje „Auklėjimas be dramų“ tėvai ras paprastų ir veiksmingų patarimų, kaip elgtis prasidėjus vaiko pykčio priepuoliui ar agresijai, išmokys švelniai numalšinti jo emocines audras ir nerimus. Knyga „Auklėjimas be dramų“ - iš esmės apie tai, kaip visapusiškai lavinti vaiko protą ir nuraminti kylančias audras.
Knygoje „Langas į vaiko pasaulį“ pateikiama daug praktinių pavyzdžių, kaip galime pažvelgti į paslaptingą vaiko pasaulį, jį suprasti, padėti išgyventi krizes, įveikti sunkumus, paskatinti augimą. „Nors apie vaikystę paprastai kalbama kaip apie šviesų, nerūpestingą ir laimingą gyvenimo laikotarpį, dažnam vaikui šeimoje, mokykloje tenka susidurti su priešiška aplinka, negeranoriškais ar tiesiog nepakankamai supratingais suaugusiais, patirti baimę, kaltę, vienatvę, netektis. Šie patyrimai gali sukelti įvairių psichologinių simptomų, trikdyti sklandžią vaiko asmenybės raidą.
Žymus vaikų psichologas dr. R.W.Greene'as knygoje „Nevaldomų vaikų nebūna: kai vaikas - it tiksinti bomba“ pristato auklėjimo metodą, kuris padės suprasti ir auginti rizikingos elgsenos vaikus, stokojančius lankstaus mąstymo, gebėjimų prisitaikyti, pakelti nusivylimą ir spręsti užklupusias bėdas.
Psichologė tyrėja ir klinikinės psichologijos specialistė Elaine N. Aron knygoje „Aukštas jautrumas. Kaip auginti savo itin jautrius vaikus“ padeda suprasti, kaip auginti savo itin jautrius vaikus. Praktiška ir išmintinga psichologės - mokslininkės ir praktikės Elaine N. Aron knyga.
Knygoje „(Ne)tobulos mamos užrašai“ - psichologės, kūrybingos ir ieškančios mamos užrašai. Tai viena iš paprasčiausiai parašytų knygų apie vaikų auginimą, bet ne prasčiausiai, ji - viena iš mano favoričių. Autorė, pati būdama trijų vaikų mama, o kartu psichologe, rašydama šią knygą remiasi ne viena teorija, o apima daug bendrų per gyvenimą sukauptų žinių, patirties, filosofijos, asmeninių įžvalgų.
Knyga „Padėkime augti. Sveikas ir saugus vaikas nuo kūdikystės iki brandos“ apima medicinos, vaiko raidos stadijų, ugdymo, lavinimo žinias, remiantis antroposofija. Tai knyga, kurioje pateikiamas visuminis požiūris į vaiko raidą, remiantis antroposofija. Ši holistinės medicinos kryptis traktuoja žmogų kaip nedalomą kūno, sielos ir dvasios vienovę.
Ši knyga yra viena iš geriausių tėvams, norintiems efektyviai bendrauti su savo vaikais. Ji pateikia aiškų ir suprantamą požiūrį į tai, kaip veikia vaiko smegenys ir kaip tėvai gali prisidėti prie jų sveiko vystymosi.
Ši knyga moko, kaip suteikti vaikams atsakomybę ir ugdyti jų savarankiškumą per natūralias pasekmes ir pagarbią discipliną.
Svarbu ne tik skaityti knygas, bet ir taikyti jose pateiktus patarimus praktiškai. Leiskite vaikui spręsti problemas - skatinkite jį mąstyti savarankiškai ir mokytis iš savo klaidų. Edukaciniai žaislai yra puiki priemonė norint auklėti ir ugdyti vaiką. Jie padeda vaikams lavinti loginį mąstymą, kūrybiškumą ir socialinius įgūdžius.
