Normali vaiko kūno temperatūra, matuojant pažastyje, yra iki 37,2°C, kaktos ar smilkinio srityje - iki 37,4°C. Karščiavimas apibrėžiamas kaip kūno temperatūra, viršijanti 38°C.
Sergant ūmia infekcine liga, karščiavimas yra natūrali ir reikalinga organizmo reakcija į ligos sukėlėją. Jis padeda organizmui pasigaminti reikalingų medžiagų, kurios padeda pašalinti ligos sukėlėją. Svarbu suprasti, kad aukštas karščiavimas nebūtinai reiškia, jog vaikas serga sunkia liga. Dažniausiai, sergant vaikų infekcinėmis ligomis, karščiavimas yra naudingas kovojant su infekcija. Todėl jį pravartu mažinti tik tada, kai vaikas dėl jo jaučiasi blogai.
Jeigu vaikui temperatūra pakyla iki 38,5°C, tačiau jis jaučiasi gerai ir neturi kitų simptomų, temperatūros paprastai mažinti nereikia. Vis dėlto, jei vaikas net ir su žemesne temperatūra jaučiasi blogai, malšinti karščiavimą vaistais galima ir anksčiau.
Kada būtina skubi gydytojo pagalba?
Būtina skubi vaikų ligų gydytojo-pediatro konsultacija, jei karščiuoja vaikas, jaunesnis nei 3 mėnesiai, arba jei karščiavimui kartu pasireiškia šie simptomai:
- Nuolatinis pilvo skausmas su priverstine padėtimi (vaikas guli susirietęs, saugo pilvą, atsisako eiti).
- Neblykštantis bėrimas - tai galimas meningokokinės infekcijos simptomas. Bėrimas pasireiškia kaip taškinės ar didesnės kraujosrūvos, kurios neišnyksta paspaudus. Tai galima patikrinti, paspaudus bėrimą permatomos stiklinės dugnu.
Jei nėra aiškios ligos priežasties ir pasireiškia aukščiau minėti simptomai, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Požymiai, kada kūdikį būtina vežti į ligoninę
Gydymas namuose ir rekomendacijos
Štai keletas svarbių rekomendacijų, kaip prižiūrėti karščiuojantį vaiką namuose:
-
Gerti pakankamai skysčių: Reguliariai girdykite vaiką vandeniu arba, jei jis žindomas, maitinkite krūtimi. Būtina užtikrinti dienos skysčių normą ir papildomą skysčių kiekį, esant skysčių trūkumui. Pakankamas skysčių kiekis organizme yra BŪTINAS tinkamam karščiavimo valdymui.
-
Nepakrauti skrandžio: Jei vaikas atsisako valgyti, siūlykite jam saldintų skysčių. Svarbu duoti skysčius dažnai, bet mažais kiekiais, kad nedirgintų virškinamojo trakto. Visus skysčius reikėtų duoti po nedaug, bet dažnai (2-5 ml kas kelias minutes). Jei nėra virškinamojo trakto simptomų, tiesiog neperkraukite vaiko skrandžio maistu.
-
Stebėti vaiką (ir naktį): Atidžiai stebėkite šiuos požymius:
- Dėl skysčių trūkumo: Lūpos ir liežuvis nėra sausi, vaikas šlapinasi gausiai ir skaidriai.
- Dėl bėrimo: Atpažinkite neblykštantį bėrimą.
- Bendrą būklę: Atkreipkite dėmesį į vangumą net ir nukritus temperatūrai, blogėjančią būklę - tai gali reikšti, kad reikalinga pakartotinė konsultacija su gydytoju.
-
Malšinti karščiavimą: Rekomenduojama mažinti kūno temperatūrą, jei ji viršija 38,5 °C, arba jei vaikas jaučiasi prastai, jaučia skausmą ar diskomfortą dėl karščiavimo. Vaistų nuo karščiavimo dozavimas priklauso nuo vaiko svorio ir amžiaus:
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo: Vienkartinė dozė - 7-10 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti ne anksčiau kaip po 4 valandų. Didžiausia paros dozė - 40 mg/kg (iki 4 dozių per parą). Netinka vaikams iki 6 mėnesių arba sveriantiems mažiau nei 5 kg - prieš vartojimą būtina gydytojo konsultacija.
- Kitas karščiavimą mažinantis preparatas: Vienkartinė dozė - 10-15 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti kas 4 valandas. Kūdikiams iki 3 mėn. didžiausia paros dozė - 60 mg/kg, vyresniems - iki 80 mg/kg per parą. Netinka kūdikiams iki 3 mėnesių - prieš vartojimą būtina gydytojo apžiūra.
- Jei praėjus 2 valandoms po vieno vaisto pakankamos dozės temperatūra nekrenta arba vaikas jaučiasi blogai, galima skirti kitą vaistą.
- Jei vaikas vaistą išvėmė iškart (iki 15 min.), vaisto dozę galima kartoti, tačiau rekomenduojama skirti kitą vaistą. Jei vaikas išvėmė po 15-60 min., dozės kartoti nereikėtų, o po 2 valandų galima skirti kito vaisto dozę. Visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju.
-
Leisti vaikui ilsėtis: Suteikite vaikui galimybę daug ilsėtis. Apsirenkite ar užklokite jį pagal jo norą: jei jam šalta - daugiau, jei jaučia karštį - mažiau.
-
Pakartotinė konsultacija: Būtina pakartotinė vaikų gydytojo konsultacija, jei:
- Tėvai ar globėjai jaučiasi labiau sunerimę nei kreipiantis pirmą kartą.
- Būklė negerėja praėjus 2 paroms po konsultacijos ar vizito skubios pagalbos skyriuje.
- Atsiranda simptomų, reikalaujančių skubios konsultacijos.
Visada turėkite po ranka sergančio vaiko atmintinę.
Atopinis dermatitas: svarbu žinoti
Atopinis dermatitas, dar vadinamas atopine egzema, yra dažniausias egzemos tipas. Juo dažniausiai suserga vaikai iki vienerių metų, rečiau - vyresni vaikai. Dauguma vaikų atopinį dermatitą „išauga“ iki antrojo gimtadienio, tačiau kai kuriems tenka su šia liga gyventi visą likusį gyvenimą. Pirmieji kūdikių atopinio dermatito požymiai paprastai pasireiškia apie 2-3 kūdikio gyvenimo mėnesį. Pagrindinis simptomas - sausas, pleiskanojantis, paraudęs odos bėrimas. Dermatitui ūmėjant, raudonis gali virsti šerpetojančiomis, šlapiuojančiomis dėmelėmis. Šią ligą visų pirma lemia genetinės priežastys. Jei pastebite atopinio dermatito požymius, svarbu į juos atkreipti dėmesį ir kreiptis į gydytoją.
