Prigimtinis vaiko poreikis - augti šeimoje. Tačiau yra vaikų, kurių gyvenimo realybė, deja, kitokia. Šiuo metu Lietuvos globos institucijose auga 1,777 vaikai. 2020 metai - paskutiniai, kai vaiko globėju gali tapti institucijos (vaikų globos namai), rašoma pranešime žiniasklaidai. Mūsų šalyje labai trūksta žmonių, kurie savo namų duris ir širdis atvertų tėvų globos netekusiam vaikui. Priežastys, kodėl žmonės nesiryžta šiam svarbiam žingsniui, yra įvairios, viena iš jų - baimė, jog sunku bus įveikti auginimo ir auklėjimo iššūkius. Visi tėvų globos netekę vaikai yra patyrę vienokių ar kitokių psichologinių traumų, kurių pasekmės dažniausiai ilgalaikės.

Psichologinė vaikystės trauma - tai netikėtas, žmogaus psichiką žalojantis sukrėtimas, kuris pažeidžia asmenybės vientisumą, tapatumą ir pasitikėjimą. Traumą lydi stiprūs jausmai - bejėgiškumas, baimė, kaltė, liūdesys ir pyktis. Po traumos ir (arba) būnant smurtingoje, traumuojančioje aplinkoje, vaikui prasideda potrauminis stresas, pasireiškiantis įvairiausiais simptomais. Iš esmės bet koks fundamentalių vaiko poreikių - fiziologinių, saugumo, meilės ir bendravimo, savivertės, saviraiškos ir kt. - pažeidimas gali sukelti psichologinę traumą.

Vaikystės traumos vaikams gali būti labai įvairios. Tai gali būti aktyvus smurtas: emocinis, psichologinis, fizinis, seksualinis smurtas, įskaitant bet kokio lygio mušimą, stumdymą, tampymą, seksualinę agresiją, menkinimą, gėdinimą, pašaipą, bauginimą, grasinimą, baudimą, vertimą kažką daryti jėga ir išnaudojimą. Taip pat svarbu atskirti nesirūpinimą, kuomet nepatenkinami vaiko poreikiai, ir apleidimą, kai globėjų nėra šalia. Vaikas gali būti apleistas net augdamas ir gyvendamas su tėvais daugiau nei 20 metų. Šeimos disfunkcija, besitęsiantys šeimos barniai ar „nekalbadieniai“, šeimoje tvyranti įtampa formuoja įsitikinimą, kad pasaulis nėra saugi vieta. Valdingi ir manipuliuojantys tėvai vaikui sukelia išsigandimo, įtampos, bejėgiškumo ir nevykėliškumo jausmus. Apleistumas, stabilaus ryšio nebuvimas, emocinio ar fizinio reagavimo stoka veikia net kūdikio smegenų vystymąsi. Tėvų žiaurumas apima ne tik mušimą, bet ir draugiško dėmesio stoką, bendravimo stoką, vaikų poreikio ir sielos skausmo nepaisymą, beprasmes bausmes, lytinį išnaudojimą, piktnaudžiavimą besąlygiška meile, emocinį šantažą, savivertės žlugdymą ir įvairius valdžios naudojimo būdus. Vaikas visa tai turi išmokti vertinti kaip normalų elgesį, nes kitokio jis nežino.

Kaip atpažinti psichologinės traumos požymius vaikams?

Maži vaikai dėl raidos ypatumų dažnai negali papasakoti apie savo jausmus ar išgyvenimus po trauminės patirties, todėl jų reakcijos neretai pasireiškia per elgesį, emocijas ar fizinius simptomus. Galima stebėti šiuos elgesio pokyčius: padidėjęs prisirišimas arba atsiskyrimo sunkumai, intensyvaus pykčio protrūkiai, elgesys, lyg vaikas būtų mažesnis, negu yra, praradęs anksčiau įgytus įgūdžius ar atsiradus sunkumų mokantis naujų dalykų. Taip pat gali pasireikšti neramus miegas. Jei šie požymiai išlieka ilgą laiką, ypač po žinomo trauminio įvykio, gali būti, kad vaikas patiria potrauminio streso simptomus. Tyrimai rodo, kad vienam iš penkių tiesiogiai trauminį įvykį išgyvenusių vaikų gali išsivystyti potrauminio streso sutrikimas.

Doc. dr. Paulina Želvienė akcentuoja, kad nebūtinai po trauminės patirties simptomai pasireiškia iš karto. Jie gali iškilti gyvenimo eigoje. Kartais vaikystės traumas pažadina kiti suaugusiojo gyvenimo įvykiai, pavyzdžiui, gimus kūdikiui moteriai gali kilti savos vaikystės išgyvenimų. Tėvams arba globėjams, artimiesiems gali būti sudėtinga pastebėti ir suprasti, kad pasikeitęs elgesys, pavyzdžiui, neramus miegas, gali būti susijęs su trauminiu įvykiu. Psichologai taip pat ieško būdų, kaip paklausti vaikų apie jų išgyvenamus sunkumus.

Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) ir kompleksinis PTSS (KPTSS)

Remiantis TLK-11 diagnostiniais kriterijais, potrauminio streso sutrikimas (PTSS) gali pasireikšti asmeniui patyrus ypač grėsmingą, gąsdinantį ar siaubą keliantį įvykį(-ius). Tai pasireiškia pasikartojančiu trauminio įvykio (ar įvykių) išgyvenimu dabartyje: kylantys blogi prisiminimai, košmarai, stiprios emocinės ir fizinės reakcijos susidūrus su traumą primenančiais dirgikliais. Taip pat pasireiškia tam tikrų vietų, žmonių, situacijų vengimas; bandymas neprisiminti, nejausti, negalvoti apie skausmingą praeitį. Nuolat jaučiamas padidėjusios grėsmės jausmas gali pasireikšti per miego sutrikimus, tam tikrus įsitikinimus apie save arba pasaulį ("aš niekada nebūsiu saugi/-us", "pasaulis pavojingas"), padidėjusias krūptelėjimo reakcijas, nuolatinį budrumą ir t.t. Trauminių įvykių liudijimas arba sužinojimas apie juos taip pat gali sukelti potrauminius simptomus.

Kompleksinio potrauminio streso sutrikimas (KPTSS) gali pasireikšti išgyvenus ypač grėsmingas, gąsdinančias ar keliančias siaubą patirtis. TLK-11 nurodoma, kad KPTSS dažniausiai sukelia ilgalaikiai ar pasikartojantys įvykiai, iš kurių ištrūkti yra sunku ar neįmanoma. KPTSS patvirtinimui reikalingas visų PTSS diagnostinių kriterijų patvirtinimas bei šie stipriai ir pastoviai besireiškiantys sutrikusios asmenybės organizacijos (AOS) simptomai: emocijų reguliacijos sunkumai, su trauminėmis patirtimis susiję įsitikinimai, kad asmuo yra sužlugdytas, nugalėtas, nevertingas, sunkumai palaikant santykius arba nuolatinis jausmas, kad nepavyksta emociškai suartėti su kitais žmonėmis.

Sunkios psichologinės traumos pakeičia ne tik vaikų elgesį, mąstymą, bet gali sukelti ir įvairius funkcinius organizmo veiklos sutrikimus. Be matomos priežasties gali sutrikti virškinimas, miegas, širdies darbas, kvėpavimas, atsirasti raumenų skausmai, paūmėti chroniškos ligos. Ypač psichiką žaloja seksualinė prievarta ir patyčios. Taip pat, vaikai gali patirti jausmų izoliaciją, disociaciją, išstūmimą, mokymosi sutrikimus, kognityvinių funkcijų raidą sutrikimus, kalbos raidą sutrikimus, savižudybės riziką, agresyvų ir žiaurų elgesį.

Kaip padėti vaikui, patyrusiam psichologinę traumą?

Būtina nusiteikti, kad greitų pokyčių nebus, nes traumos pasekmėms įveikti reikia laiko. Taip pat būtina užtikrinti vaikui struktūruotą, nuspėjamą ir saugią aplinką, kurioje gyvendamas jis suvoks, kad jo gyvenime gali būti pastovumas. Kalbėjimas apie patirtus išgyvenimus padeda vaikui suprasti, jog galima kalbėti apie tokius dalykus, kuriuos, atrodo, sunku išsakyti žodžiais. Būtina rasti patikimus specialistus ir bendradarbiauti su jais. Nepatartume tokio vaiko bausti atskiriant jį nuo globėjo, nekalbant su vaiku, nes atskyrimo traumą patyrusiam vaikui nėra nieko baisiau už atskyrimą, atstūmimą. Tokiam vaikui labai svarbus fizinis kontaktas su globėju: apkabinimas, priglaudimas. Reikėtų gerbti jo pasipriešinimą ir palaukti, kol vaikas ims pasitikėti. Vaiko elgesio korekcija gali trukti ilgai, nes jam reikia laiko išmokti elgtis naujai, pasitikėti bei pakeisti savo neigiamus įsitikinimus apie save, kitus žmones ir pasaulį. Nepamirškite džiaugtis kartu su vaiku: juoktis iš širdies, žaisti.

Suaugusieji pirmiausia turi užtikrinti saugumą ir stabilumą, kad aplinka būtų nuspėjama, o vaikas jaustųsi saugus ir mylimas. Reikia skatinti jausmų reiškimą - vaikai negali išsipasakoti, bet savo jausmus rodo elgesiu, piešiniais, žaidimo ir paprastų pokalbių metu. Svarbu paskatinti vaiką išreikšti jausmus - per žaidimą, piešimą ar paprastus pokalbius. Suaugusieji turėtų būti ramūs ir palaikantys, kantrūs, suteikiantys vaikui tikrumą, kad yra kartu su juo ir nedaro jam spaudimo. Vaikystė yra ypač svarbus laikotarpis, kai patirtos traumos gali turėti ilgalaikį poveikį vaiko psichologinei ir emocinei sveikatai. Fizinis smurtas, emocinis apleidimas, traumuojantys išgyvenimai - visa tai palieka ryškius pėdsakus, galinčius lemti prastą gyvenimo kokybę ar net ankstyvą mirtį jau suaugusiojo gyvenime. Todėl svarbu atpažinti vaiko psichologinės traumos požymius ir suteikti jam reikiamą pagalbą.

Jeigu pastebėjote, kad vaikas patiria psichologinę traumą, svarbu kreiptis į specialistus - psichologus, psichoterapeutus ar psichiatrus. Terapijos metodai, veiksmingiausi gydymo būdai dažniausiai įtraukia įvairias psichoterapijos kryptis ir susideda bent iš vienos iš šių metodikų: kognityvinė elgesio terapija (KET), traumos fokusinė kognityvinė elgesio terapija (TFKET), EMDR (Eye Movement Desensitization and Reprocessing), kūno terapijos metodai, žaidimų terapija, IFS (Vidinės šeimos sistemos), PE (Prailginta akistata), CPT (Kognityvinė perdirbimo terapija), TF-CBT (Traumų gydymui pritaikyta kognityvinė elgesio terapija), dialektinės elgesio terapijos grupė.

Labai svarbus artimųjų dalyvavimas terapijos procese. Dažnai vaikai dėl savo nesubrendimo net nesuvokia, kokia žala jiems padaryta. Tuo tarpu suaugę artimieji kur kas skausmingiau išgyvena vaikų nelaimes, nei savo pačių. Jie taip pat tampa vaiko patirtos traumos aukomis. Tyrimais įrodyta, kad kuo geriau artimieji susitvarko su šia trauma, tuo geriau jie sugeba padėti vaikams.

Struktūruoto žaidimo testas vaikų traumų atpažinimui

Lietuvoje trūksta metodų, leidžiančių kuo anksčiau atpažinti psichologinių traumų pasekmes patiriančius vaikus. Siekdamos užpildyti šią spragą, VU Psichotraumatologijos centro mokslininkės kartu su kolegomis iš Danijos įgyvendino mokslinių tyrimų projektą „Laiminga vaikystė: streso atpažinimas struktūruotame žaidime“. Projekto tikslas buvo parengti Odensės vaiko traumos atpažinimo (angl. Odense Child Trauma Screening, OCTS) metodiką Lietuvoje. OCTS yra struktūruoto žaidimo testas, sukurtas bendradarbiaujant su LEGO kompanija ir skirtas 4-8 metų vaikų traumos požymiams atpažinti. Atliekant testą, vaikas kviečiamas žaisti LEGO kaladėlėmis, o psichologas, stebėdamas vaiko žaidimą pagal testo metodologiją, gali įvertinti traumos požymių riziką. Lietuvos mokslininkių atliktas tyrimas parodė, kad OCTS gali būti naudojamas Lietuvoje. Atlikto tyrimo rezultatai buvo publikuoti aukšto lygio tarptautiniame mokslo žurnale „European Journal of Psychotraumatology“. Kadangi trūksta mažiems vaikams tinkamų įrankių traumos požymiams nustatyti, ši publikacija suteikė svarbių duomenų moksliniams tyrimams ir klinikinei praktikai apie naują įrankį. Jie yra itin reikalingi specialistams, dirbantiems su vaikais, turinčiais trauminių patirčių.

Fizinės traumos vaikystėje

Birželio 1-ąją minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną, medikai siekia atkreipti tėvų dėmesį į vasaros sezono metu pasitaikančias vaikų traumas. Neatsargus elgesys lauke, aktyvus sportas bei žaidimai dažnai baigiasi įvairiais sužalojimais. Kaip sako ortopedas traumatologas Gintaras Kušleika, savalaikė pagalba ir kokybiška diagnostika itin svarbi, norint tiksliai atlikti tyrimus ir paskirti geriausią gydymą. Šiltasis sezonas - pavojingiausias. Šylant orams vaikai lauke atranda vis daugiau veiklos: važinėja dviračiais, paspirtukais bei riedžiais, šokinėja ant batutų, karstosi ant laipyklių vaikų žaidimų aikštelėse ir medžiais. Kaip pastebi „Gijos Klinikų” vaikų ortopedijos centro gydytojas ortopedas traumatologas G. Kušleika, dažniausios vaikų traumos - galūnių ilgųjų kaulų lūžiai, žaizdos, raiščių patempimai ar plyšimai bei sausgyslių sužalojimai. Rečiau pasitaiko dubens ar stuburo traumos, kurias vaikai patiria po autoįvykio ar nukritę iš didelio aukščio.

„Vaikų traumų vasarą gerokai sumažėtų, jei jie dėvėtų rekomenduojamas galūnių bei galvos apsaugas, o suaugusieji dažniau atkreiptų dėmesį į jų žaidimą, judėjimo priemones, taip pat elgesį su namų ūkio technika. Ypač pavojinga vaikų mėgstama pramoga - batutas, ant kurio tėvai neretai leidžia tuo pat metu šokinėti keliems vaikams. Dėl to traumų tikimybė išauga net kelis kartus“, - dėsto G. Kušleika.

Ortopedo traumatologo teigimu, dažnai žmonės netinkamai įvertina traumos sunkumą ir į medikus kreipiasi jau pavėluotai - po kelių ar net keliolikos dienų. Visgi jei vaikas skundžiasi skausmu, negali įremti traumuotos galūnės, o šie simptomai nepraeina ir uždėjus šaldantį tvarstį ar davus vaistų nuo skausmo, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. „Itin svarbu traumą įvertinti kuo anksčiau. Net jei išoriškai nesimato jokių sužalojimų, išlieka tikimybė, jog vaikas galėjo patirti vidaus organų traumą, kuri gali būti pavojinga gyvybei. Susižalojus reikšmingiausia yra pirmoji para. Jei nėra nenumatytų aplinkybių, jos metu dažniausiai atliekamas lūžių atstatymas ar operacija. Patyrus stambesnių kraujagyslių sužalojimus, itin svarbios kelios pirmosios valandos, nes vėliau kyla rizika galūnės funkcionavimui, pacientas gali net nukraujuoti“, - pabrėžia G. Kušleika.

Anot ortopedo traumatologo, patyrus ilgųjų kaulų lūžį, ypač svarbi kuo ankstesnė diagnostika, kuri gydytojui padės greičiau įvertinti galimą riziką sveikatai bei paskirti tinkamą gydymą. Esant vaikų kaulų lūžiui, dažnai pažeidžiamos kaulų augimo zonos, o ankstyvas gydymas sumažina kaulo augimo sutrikimo riziką ir deformacijas ateityje. „Vaiko gyvybę palaikantys kvėpavimo ir širdies procesai skiriasi nuo suaugusiųjų, o krūtinės ląsta yra žymiai elastingesnė, todėl nuo traumų dažniau kenčia jų vidaus organai. Dėl šių priežasčių itin svarbi ankstyva išsami trauminio sužalojimo diagnostika ir savalaikė pagalba“, - dėsto G. Kušleika.

Nuo traumos pobūdžio priklauso, kokį diagnostinį tyrimą paskirs gydytojas. Patyrus kaulų lūžius atliekamas rentgenografinis tyrimas. Minkštųjų audinių sužeidimų atveju, pavyzdžiui, patyrus pilvo traumą, skiriamas ultragarso tyrimas. Kompiuterinė tomografija padeda nustatyti galvos smegenų pažeidimą bei sudėtingus kaulų lūžius, kurie kartais nepastebimi paprastose rentgenogramose. MRT naudojamas siekiant diagnozuoti minkštųjų audinių, taip pat galimą stuburo ir galvos smegenų traumą arba nustatyti nedidelius slankstelių lūžius.

Pasak gydytojos, įvairios traumos vaikystėje yra praktiškai neišvengiamos, kadangi vaikai yra linkę daugiau judėti, o tai lemia ir daugiau susižeidimų. Paauglystėje traumų būna jau šiek tiek mažiau, nes paaugliai elgiasi ne taip spontaniškai, kaip mažamečiai. „Patyrus traumą, sveikatos būklė gali būti prastesnė net ir pagydžius tam tikrus negalavimus. Jeigu trauma didelė ir rimta, po to gali būti skiriamos reabilitacijos sanatorijose, plaukimai, kineziterapijos pratimai ir kitos aktyvios, kūną tvirtinančios ir organizmo atsparumą stiprinančios, veiklos“, - sako ji. Medikė pabrėžia, kad visgi net ir reabilitacija negali garantuoti sklandaus pasveikimo: „Svarbu, kad ir pats vaikas įdėtų pastangų ir skirtų dėmesio savo sveikatai po traumos. Reabilitacijos trukmė priklauso nuo patirtos traumos - gali trukti pusę metų, metus ar netgi dar ilgiau. Po jos vaikas turi prisitaikyti prie gyjančio kūno, sekti savo judėjimo funkciją, tam kad galėtų visiškai atsistatyti. Be to, reabilitacija tikrai neapsaugo nuo tolimesnių sužeidimų. Gyvenime susižeisti galima labai daug kartų, todėl nuolat reikia būti atsargiems.“ J. Zeidotaitė priduria, kad gana dažnai susiduria su atvejais, kai po traumų vaikai tampa jautrūs, o trauminiai įvykiai sukelia nemažai baimių. Neretai pagalbos kreiptis tenka ir pas psichologą. Susigrąžinti pasitikėjimą savimi ir mažinti baimės faktorių gali padėti ir pirmosios pagalbos įgūdžių išmokimas.

Šeimos gydytoja pabrėžia, kad kartais vaikų traumomis tėvai gali pasirūpinti ir namuose, tačiau kai kuriais atvejais specialistų apžiūra - būtina. „Visada reikėtų atsižvelgti į traumos pobūdį: ar buvo pažeisti audiniai, ar yra kraujavimas, ar jis gausus, o gal lengvai sustabdomas? Jeigu kraujavimo sustabdyti neišeina, būtina važiuoti į skubios pagalbos skyrių. Taip pat, jeigu matoma aiški galūnės deformacija po sunkios traumos, ar prarandama sąmonė - taip pat reikėtų ten vykti. Namuose galima pagydyti įpjovimus, nestiprų kraujavimą, sumušimus, mėlynes, bet visada reikėtų atkreipti dėmesį į vaiko savijautą“, - priduria gydytoja. Medikės manymu, visiems žmonėms, o ypač tėvams, būtina išmanyti pirmosios pagalbos principus - tai suteiks ne tik didesnį pasitikėjimą, bet ir pravers ištikus nelaimei. Tarkime, įvykus tokiai gąsdinančiai traumai, kaip užspringimas, tik akivaizdžios gairės gali padėti vaikui. Tokiu atveju būtina greita tėvų reakcija. Susidūrus su kitais sužeidimais, galioja keli esminiai pirmosios pagalbos principai. „Nusideginus ant žaizdos negalima tepti jokių preparatų, nuo nudegusios vietos taip pat nereikėtų nuimti drabužių, tiesiog palikti taip, kaip yra. Nudegimą reikėtų pakišti po kambario temperatūros vandens srove ir kviesti greitąją pagalbą arba važiuoti į skubios pagalbos skyrių, priklausomai nuo to, kokio lygio nudegimas. Įsipjovus, daug kas priklauso nuo žaizdos gylio. Jeigu žaizda švari, įsipjauta namie - galima nuplauti paprastu arba distiliuotu vandeniu ir užklijuoti pleistrą arba aprišti tvarsčiu. Jeigu kraujavimas nesustoja, gali reikėti siūti, tad būtina važiuoti į ligoninę arba kviestis pagalbą“, - sako medikė.

Gyvybės draudimo bendrovės „SB draudimas“ vadovas Saulius Jokubaitis pabrėžia, kad vaikų traumų neišvengiamumas atsispindi ir draudimo išmokų statistikoje. Praėjusiais metais beveik 30 proc. išmokų už traumas sudarė išmokos būtent dėl vaikų traumų. „Bendrovė draudimo žaloms padengti išmokėjo išmokų, kurių vertė siekia 0,65 mln. eurų. Kone pusė šių išmokų buvo sumokėta už traumas. Išmokos dėl vaikų traumų siekia beveik 62 tūkst. eurų“, - pasakoja jis. Pasak S. Jokubaičio, dažniausiai pasitaikančios traumos kasmet išlieka tos pačios: „Tiek praėjusiais, tiek šiais metais dažniausios traumos kartojasi - kaulų lūžiai ir minkštųjų audinių sužalojimai. Plaštakos ir pėdos kaulų lūžiai - dažniausi, taip pat ne retai pasitaiko dilbio ir blauzdos kaulų lūžiai. Kalbant apie minkštųjų audinių sužalojimus, paplitusios įvairios žaizdos, čiurnos sąnario, raiščių, sausgyslių ir raumenų patempimai ir plyšimai.“ Jam antrina ir J. Zeidotaitė, sakydama, kad nukritus dažnai būna neaišku, ar kaulas lūžo, ar pažeisti kiti vidiniai audiniai. Jeigu vaikui labai skauda (kaului lūžus skausmas nepraeina) ir matoma galūnės deformacija, iškart reikėtų važiuoti į skubios pagalbos skyrių, nes tik ten gali būti atlikti tyrimai, o galūnė - atstatyta į reikiamą vietą. „Nikstelėjimo atveju skauda mažiau, galūnės patinusios ne itin smarkiai, nėra jaučiamas nuolatinis skausmas - jis silpnėja. Tokiu atveju užtenka galūnę pašaldyti ir palaikyti ramiai - skausmas ir patinimas turėtų praeiti, dėl papildomo ištyrimo galima kreiptis į šeimos gydytoją. Sumušimą reikėtų šaldyti intervalais, kas dvi valandas, arba pašaldyti dvidešimt minučių ir daryti tokio pat ilgumo pertrauką, nes audiniai negali būti peršaldyti. Šaldyti yra tikslinga iškart arba nepraėjus daug laiko po susitrenkimo“, - patarimais dalijasi gydytoja.

tags: #apgailestaujame #del #ivykusios #vaiko #traumos

• Vaikų vilnoniai drabužiai
• Darbo stažas pensijai 1961 m. gimusiems
• Funkcionalumas ir dizainas vaikiškame šviestuve
• Savivertės ugdymas ikimokyklinukams
• Specialieji ugdymosi poreikiai ikimokykliniame amžiuje