Būti tėvais - tikras menas. Vaikų auklėjimas yra sudėtingas procesas, kuris reikalauja nuolatinio dėmesio ir pastangų. Vaikų auklėjimo principai yra svarbūs siekiant užtikrinti vaikų gerovę ir sėkmę. Nėra vienintelio teisingo būdo auklėti vaikus, nes kiekviena šeima yra unikali ir turi savo požiūrį.
Vaikas gimsta visiškai nepasiruošęs gyvenimui tarp žmonių, mūsų pasaulyje, todėl jam labai svarbu matyti ir pažinti kas ir kaip čia vyksta. Pirmieji 2-3 metai yra patys svarbiausi vaiko gyvenime ir skaudu matyti, kad nemaža dalis tėvų tą laikotarpį laiko bereikšmiu, neva vaikas per mažas suprasti ribas, dėsnius, taisykles. Tačiau net ir kūdikiai yra sąmoningi žmonės, tik mažame kūne. Jie tam ir gimsta kaip balti popieriaus lapai, kad nuo pirmųjų dienų įgautų įgūdžius, reikalingus išgyventi. Pavyzdžiui, orangutango patelė skiria 10 savo gyvenimo metų jaunikliui, kad išmokytų jį atskirti, kuriuos vaisius valgyti, o kuriuos ne. Žinoma, gyvūnams gyvenimas lengvesnis, jų visa paskirtis maitintis, daugintis, apmokyti jauniklius ir būti suėstais. Žmogui tenka atlikti daug daugiau dalykų. Ir to apmokyti turime geriausiu atveju 5-6 metus. Vėliau tėvų įtaka su metais vis blės ir bus sunku „mokyti” tikro gyvenimo. Todėl svarbus požiūris į vaikus.
Vaikų auklėjimo metu dažnai kyla įvairių problemų, su kuriomis tėvai turi susidurti. Dažnai vaikai verkia dėl įvairių priežasčių, ir tai gali būti sunku valdyti. Norint sumažinti verkiančio vaiko stresą, svarbu jam suteikti reikiamą dėmesį ir emocinę paramą. Kai vaikas griauna daiktus arba elgiasi agresyviai, tai gali sukelti daug streso ir nerimo. Svarbu suprasti, kad agresyvus elgesys gali būti reakcija į stresą arba netinkamą auklėjimą. Netvarka namuose gali sukelti daug streso ir nerimo visai šeimai. Svarbu nustatyti aiškius ir nuoseklius taisykles, kad vaikai suprastų, ką galima daryti ir ko negalima daryti.
Auklėjimas yra sudėtingas procesas, kurio metu tėvai moko savo vaikus doros ir atsakingos pilietinės visuomenės narių. Vaiko augimas yra suskirstytas į skirtingas stadijas, kurios turi savo specifinius iššūkius ir reikalavimus. Pirmoji stadija yra kūdikystė, kurioje mažylis yra labai priklausomas nuo tėvų. Antra stadija yra ikimokyklinis amžius, kurio metu vaikas pradeda kurti savo asmenybę ir mokytis bendrauti su kitais vaikais. Trečioji stadija yra mokyklinis amžius, kurio metu vaikas pradeda mokytis ir tobulinti savo žinias. Tėvų vaidmuo auklėjimo procese yra labai svarbus. Tėvai turi būti pavyzdžiu savo vaikams ir skatinti jų dorovinę bei intelektualinę raidą. Be to, tėvai turi nustatyti tam tikras taisykles ir ribas, kurių laikantis vaikai mokysis atsakomybės ir doros. Galų gale, svarbu suprasti, kad auklėjimo procesas yra nuolatinis ir reikalauja pastangų ir kantrybės.
Vaikai yra savarankiški asmenys, turintys savo teises, kurias turi gerbti ir užtikrinti visi kiti asmenys, įskaitant jų tėvus ar globėjus. Vaikai turi teisę į apsaugą nuo bet kokio smurto, įskaitant fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą. Vaikai turi teisę į švietimą. Vaikai turi teisę į sveikatą. Vaikai turi teisę į šeimos gyvenimą. Vaikai turi teisę į laisvę ir asmens orumą. Tėvai turi suprasti, kad vaikai yra savarankiški asmenys, turintys savo teises.
Vaikų auklėjimo metu dažnai kyla įvairių problemų, su kuriomis tėvai turi susidurti. Dažnai vaikai verkia dėl įvairių priežasčių, ir tai gali būti sunku valdyti. Norint sumažinti verkiančio vaiko stresą, svarbu jam suteikti reikiamą dėmesį ir emocinę paramą. Kai vaikas griauna daiktus arba elgiasi agresyviai, tai gali sukelti daug streso ir nerimo. Svarbu suprasti, kad agresyvus elgesys gali būti reakcija į stresą arba netinkamą auklėjimą. Netvarka namuose gali sukelti daug streso ir nerimo visai šeimai. Svarbu nustatyti aiškius ir nuoseklius taisykles, kad vaikai suprastų, ką galima daryti ir ko negalima daryti.
Vaikų auklėjime naudojamos edukacinės priemonės gali padėti vaikams išmokti naujų dalykų ir ugdyti savo kūrybiškumą. Auklėjimo knygos yra puiki priemonė, kuria galima mokyti vaikus naujų dalykų ir ugdyti jų kūrybiškumą. Šios knygos gali būti skirtos skirtingam amžiaus intervalui, todėl reikia pasirinkti tinkamą knygą pagal vaiko amžių. Auklėjimo knygas galima rasti internete ar knygynuose. Reikia pasirinkti knygą, kuri tinka vaiko amžiui ir jo poreikiams. Kompiuteris yra dar viena priemonė, kuri gali būti naudinga vaikų auklėjime. Kompiuteris gali būti naudojamas mokyti vaikus skaičiuoti, rašyti, spalvoti ir kurti. Kompiuteris gali būti naudojamas tiek namuose, tiek mokykloje. Naujienos yra dar viena priemonė, kuri gali būti naudinga vaikų auklėjime. Naujienos gali padėti vaikams išmokti apie naujus dalykus ir pasaulio įvykius. Naujienas galima rasti internete, televizijoje ar radijuje. Reikia pasirinkti naujienas, kurios tinka vaiko amžiui ir jo poreikiams.
Jei vaikas neklauso, geriausia yra nustatyti aiškias taisykles ir ribas, kurios turi būti laikomos. Svarbu būti nuosekliais ir tvirtais, tačiau kartu ir supratingais ir kantriais. Vaikai gali neklausyti tėvų dėl įvairių priežasčių, įskaitant per daug laisvųjų rankų, per daug griežtų taisyklių, per mažai dėmesio ar per mažai laiko su tėvais. Vaikams darželyje svarbu mokytis bendrauti, dalintis ir gerbti kitų nuomonę. Taip pat svarbu išmokti laikytis taisyklių, būti atsakingais už savo veiksmus ir suprasti, kad yra tam tikri veiksmai, kurių negalima daryti. 5 metų vaikas jau gali būti savarankiškesnis, tačiau vis dar reikia jam suteikti pakankamai dėmesio ir palaikyti tvirtas taisykles. Svarbu skatinti vaiko kūrybiškumą, domėjimąsi pasauliu ir mokytis bendrauti su kitais. 2 metų vaikas dar mokosi, kaip elgtis ir suprasti taisykles, todėl reikia būti kantriais ir supratingais. Geriausiai veikia teigiamas stiprinimas, tai yra, paskatinant ir padedant vaikui atlikti pageidaujamus veiksmus, o ne baudžiant už blogus. Vaikų gerbimas kitų yra svarbus vertybė, kurią reikia mokyti nuo pat mažumės. Svarbu skatinti vaiką atsakingai elgtis su kitais ir mokytis bendrauti.
Svarbiausi vaiko auklėjimo principai
Po 6 metų bandymų įvairių būdų, patarimų, principų atradau, kad stipriausiai veikiantis auklėjimo įrankis - mano pavyzdys. Yra toks posakis: „Nesijaudink dėl to, kad vaikai tavęs niekada nesiklauso; jaudinkis dėl to, kad jie visuomet tave stebi…“ (Robert Fulghum). Ir tai vyksta nuo pirmųjų vaiko gyvenimo metų. Pavyzdys svarbus visose srityse: tiek šeimoje, tiek santykiuose su kitais, tiek visuomenėje. Mano rodomas pavyzdys motyvuoja vaikus mokytis, užsiimti veikla. Kartais, kai vaikai išsisukinėja nuo užsiėmimų, aš tiesiog atsisėdu prie stalo ir nieko nesakydama imu pati atlikinėti užduotis. Nieko nereikia sakyti, jie iškart prisijungia. Ir manau tai suveikia dėl to, kad šeimoje nuolatos kalbama ir rodoma pagarba mokslui, tobulėjimui ir savo pareigų vykdymui. Būna dienų, kai aš pati neturiu noro ar jėgų, arba tiesiog atsipalaiduoju ir tada ir vaikai seka iš paskos 🤪🙈. Netgi sūnus naudojasi fraze: „mama, tu man turi rodyti pavyzdį kaip susitvarkyti žaislus” arba „tu manęs nemokini kaip tai daryti, tu turi rodyti, aš pamatysiu ir kopijuosiu, o sesė kopijuos mane”.
Vaikų auklėjime naudojamos edukacinės priemonės gali padėti vaikams išmokti naujų dalykų ir ugdyti savo kūrybiškumą. Auklėjimo knygos yra puiki priemonė, kuria galima mokyti vaikus naujų dalykų ir ugdyti jų kūrybiškumą. Šios knygos gali būti skirtos skirtingam amžiaus intervalui, todėl reikia pasirinkti tinkamą knygą pagal vaiko amžių. Auklėjimo knygas galima rasti internete ar knygynuose. Reikia pasirinkti knygą, kuri tinka vaiko amžiui ir jo poreikiams.
1. Pavyzdys. Tėvai turi būti pavyzdžiu savo vaikams. Jūsų vaikai sugeria jūsų balso toną, kūno kalbą ir kiekvieną išraišką. Modeliuokite savo elgseną taip, ką norėtumėte matyti savo vaikuose: pagarba, draugiškumas, sąžiningumas, gerumas, tolerancija. Rodykite nesavanaudišką elgesį. Darykite tam tikrus dalykus už kitus žmones nesitikėdami atlygio, padėkite, užjauskite. Nepamirškite padėkoti ir pasakyti komplimento.
2. Pagyrimas ir motyvacija. Kiek kartų per dieną neigiamai reaguojate į savo vaikus? Pastebite, kad kritikuojate kur kas dažniau nei sakote komplimentus ir motyvuojate? Kur kas veiksmingesnis būdas nei kritikuoti - pastebėti, kai vaikai kažką daro gerai ir tai pasakyti: „Paklojai lovą neprašytas - nuostabu!“ arba „Stebėjau, kaip žaidi su seserimi, ir pastebėjau, kad buvai labai kantri“. Kiekvieną dieną pastebėkite situacijų, už kurias galėtumėte vaiką pagirti. Būkite dosnus „apdovanojimų“ - jūsų meilė, apkabinimai ir komplimentai gali daryti stebuklus ir dažnai tokio paskatinimo visiškai pakanka.
3. Drausmė. Drausmė yra būtina kiekvienoje šeimoje. Drausmės tikslas - padėti vaikams tinkamai elgtis ir išmokti susivaldyti. Jie gali bandyti jūsų kantrybės ribas, testuoti jus, tikrinti nustatytas namų taisykles, tačiau iš tiesų tėvai ribas apibrėžia ir siekia drausmės, norėdami, kad vaikai išaugtų atsakingais suaugusiaisiais. Namų taisyklių nustatymas padeda vaikams suprasti tėvų lūkesčius ir išsiugdyti savikontrolę. Reikėtų turėti ir poelgių sistemą: vieną įspėjimą, po kurio atsiras tokių pasekmių, kaip „laiko limitas“ ar privilegijų (naudų) praradimas. Dažna tėvų klaida yra nesugebėjimas paisyti pasekmių. Negalite vieną dieną drausminti vaikų už spyriojimąsi ar atsikalbinėjimą, o kitą dieną to nepaisyti.
4. Kokybiškas laikas kartu. Tėvams ir vaikams dažnai būna sunku susiburti, pavyzdžiui, kartu papietauti ar pavakarieniauti, jau nekalbant apie kokybišką laiką kartu. Tačiau tikriausiai nėra nieko, ko vaikai norėtų labiau negu pabūti ilgėliau kartu su tėvais. Kelkitės 10 minučių anksčiau ryte, kad galėtumėte pavalgyti pusryčius kartu su vaiku arba tiesiog palikite indus kriauklėje ir pasivaikščiokite kartu po vakarienės. Naudinga planuoti laiką kartu su vaikais. Kiekvieną savaitę suplanuokite „ypatingą vakarą“ ir leiskite laiką drauge, o ką veiksite ir kaip leisite laiką tegu nusprendžia vaikai. Panašu, kad paaugliams reikia mažiau tėvų dėmesio nei mažesniems vaikams. Kadangi tėvams ir paaugliams yra mažiau galimybių susiburti, tėvai turėtų rasti laiko vos paaugliui vaikui prireikus. Sutelkite visą dėmesį, atidėkite darbus, jei jūsų paauglys paprašys pasikalbėti ar išreikš norą įsitraukti į kasdienes šeimos veiklas. Tokios paauglio užuominos gali būti ir tam tikros pagalbos signalas. Nesijauskite kalti, jei esate dirbantys tėvai. Įskaitytini ir net visai maži pasibuvimai.
5. Paaiškinimai ir derybos. Nesitikėkite, kad vaikai viską padarys vien dėl to, kad jūs „taip sakote“. Jie nori ir nusipelno paaiškinimų, kaip ir suaugusieji. Jei neskirsime laiko paaiškinti, vaikai pradės abejoti mūsų diegiamomis vertybėmis ir motyvais, ims svarstyti, ar jie apskritai svarbūs. Aiškiai išsakykite savo lūkesčius. Jei yra problema, apibūdinkite ją, išsakykite savo jausmus ir paprašykite vaiko sprendimo ieškoti kartu. Būtinai įtraukite pasekmes. Duokite patarimų, pateikite pasiūlymų. Būkite atviri ir savo vaiko pasiūlymams. Derėkitės.
6. Taisyklių ir aplinkos pritaikymas. Jei dažnai jaučiatės bejėgis dėl savo vaiko elgesio, galbūt jūsų lūkesčiai per dideli. Vaiko aplinka turi įtakos jo elgesiui, todėl galbūt galėsite pakeisti jo elgesį pakeitę aplinką. Jei pastebite, kad nuolat sakote „ne“ savo 2 metų vaikui, ieškokite būdų, kaip pakeisti aplinką, kad būtų mažiau draudimų, galbūt ji būtų saugesnė užsiimti tam tikromis veiklomis. Jums nereikės sakyti „ne“, o vaikui - nervintis. Keičiantis jūsų vaikui, pamažu turėsite keisti ir savo auklėjimo stilių. Paaugliai elgsenos pavyzdžius, nors tėvai šiuo laikotarpiu irgi turi įtakos, daugiau perima ne iš tėvų, o bendraamžių. Tačiau ir toliau drąsinkite nors jau ir paaugusį vaiką, duokite patarimų ir drausminkite, kai reikia: taip jis įgaus vis daugiau savarankiškumo.
7. Atsakomybė ir ugdymas. Būdami tėvai, jūs esate atsakingi už savo vaikų, vadinkime, klaidas ir tinkamą nukreipimą. Kai tenka kalbėtis su vaiku kad ir dėl ne itin malonių dalykų, venkite priekaištų, kritikos ar kaltųjų ieškojimo: tai pakerta vaiko savivertę ir gali sukelti pasipiktinimą. Net drausmindami vaikus stenkitės juos ugdyti ir skatinti.
8. Savęs pripažinimas ir realūs lūkesčiai. Pripažinkite: tikrai nesate tobulas tėvas ar mama. Jūs, šeimos lyderis, turite stipriąsias ir silpnąsias puses. Pripažinkite savo stiprybes: „Aš esu mylintis ir atsidavęs.“ Pažadėkite dirbti su savo silpnybėmis: „Aš turiu dar labiau laikytis namuose nustatytų taisyklių.“ Kelkite realius lūkesčius sau, sutuoktiniui ir savo vaikams. Pabandykite kontroliuoti auklėjimą. Sutelkite dėmesį į tas sritis, kurioms reikia skirti didžiausią dėmesį, o ne bandykite viską spręsti vienu metu. Pripažinkite, kai esate perdegęs. Susitelkimas į savo poreikius nedaro jūsų savanaudžiais. Visai neturite laiko pabūti su vaiku?
9. Vaikų individualumas ir pagarba. Vaikai kaip baltas popieriaus lapas, ant kurio bėgant laikui kuriamas piešinys. Viena svarbiausių tėvų užduočių yra pastebėti ir puoselėti natūralų, nepakartojamą savo vaiko augimą, taip padedant kurtis harmoningam ir spalvingam piešiniui. Vaikai vystosi ir mokosi nevienodai. Tai svarbu suprasti ir nelyginti vaikų vieną su kitu. Lyginimas gali sugriauti vaiko pasitikėjimą savimi, kadangi vaikas nori būti geriausias savo tėvams, tačiau tėvų pabrėžimas, kad kitas yra geresnis, gali vaikui sukelti baimę, kad jis yra “nepilnai tinkamas”. Galima išskirti tris vaikų mokymosi rūšis: bėgikai, ėjikai ir šokliai. Bėgikai išmoksta labai greitai, jiems nereikia įdėti labai daug pastangų, užtenka tik kartą pabandyti atlikti užduotį patiems. Ėjikai mokosi ramiai, galima aiškiai matyti jų daroma pažangą. Šokliai yra lyg vėlai pražystantys augalai. Visi vaikai klysta. Klysti natūralu, normalu ir tikėtina. Į šį pasaulį vaikai ateina mokėdami mylėti savo tėvus, bet savęs mylėti ir sau atleisti jie nesugeba. Mylėti save jie išmoksta matydami, kaip su jais elgiasi ir kaip į jų klaidas reaguoja tėvai. Tėvai turi padėti vaikams išmokti, kada, kur ir kokiu būdu išreikšti emocijas. Svarbiausias mokymosi valdyti neigiamas emocijas elementas yra jų pripažinimas. Vaiko norai gali skirtis nuo Jūsų, tačiau skatinkite norėti. Norai ugdo sugebėjimą siekti tikslų, svajonių, moko mėgautis vidine ir išorine sėkme jų pasiekus. Leiskite vaikui norėti ir svajoti, o Jūs jam padėkite, susidėlioti planą, kaip būtų galima norą išpildyti.
Viena mažesnių Europos valstybių, negalinti pasigirti giedrų dienų skaičiumi per metus (čia jis - vienas mažiausių), jau daug metų garsėja kaip giedros nuotaikos „receptą“ atradusi šalis. Įvairiausi tyrimai Daniją dažniausiai mini pirmą tarp valstybių, kuriose gyvena daugiausia laimingais save laikančių piliečių. Tinkamai auginami vaikai tampa laimingais suaugusiaisiais - logiška, ar ne? Tai, kad danų auklėjimas yra ypatingas, pastebėjo, žinoma, ne jie patys (juk kiekvienai tautai sava kultūra yra savaime suprantamas dalykas, kaip, tarkime, žuvims vanduo). Tokia mintis atėjo amerikietei rašytojai ir psichologei Jessicai Joelle Alexander, ištekėjusiai už dano ir šioje šalyje susilaukusiai vaikų. Jos ir danės psichoterapeutės Iben Dissing Sandahl knyga „Daniškas būdas auklėti vaikus. Ką laimingiausi pasaulio žmonės žino apie tai, kaip užauga gebantys ir pasitikintys vaikai?“ („The Danish Way of Parenting. What the Happiest People in the World Know about Raising Confident, Capable Kids“) pamažu tampa ramios, lėtos ir kantrios daniškos tėvystės ambasadore pasaulyje.
Pagrindiniai daniško auklėjimo principai:
#1 Žaidimas. Danija, būdama maža valstybė, yra pirmaujanti ir vidaus, ir lauko žaidimų gamintoja. Lego turbūt žinome visi, o kita didžiulė danų kompanija „Kompan“ pastato daugiausia lauko žaidimo aikštelių pasaulyje. Tai iliustruoja didžiulę laisvo žaidimo galimybę, o ne pirmenybę tėvų vadovaujamoms veikloms, laikui prie ekranų, būreliams ir kitiems „naudingiems“ vaikų užsiėmimams. Laisvas žaidimas laikomas rimtu ir vaikams privalomu „darbu“, o ne laiko gaišimu. Vis daugiau mokslinių tyrimų patvirtina danams savaime suprantamą tiesą, kad žaisdami vaikai lavina socialinius įgūdžius, kūrybiškumą, vaizduotę, o dūkdami lauke - ne tik kūno raumenis, koncentraciją ir judrumą, bet ir gebėjimą tyrinėti, analizuoti savo gyvenamąją aplinką. Taip ir tėvai turi galimybę augindami vaikus atsipalaiduoti. Juk įtempti „lavinimo“ ir „ugdymo“ grafikai neturi daug bendra nei su vaikų, nei su tėvų laimės jausmu.
#2 Autentiškumas. Kalbėjimas apie tikras patirtis ir įvairius (taip pat ir sunkius, nemalonius) jausmus ugdo autentiškus žmones, vaikystėje ir vėliau gebančius lengviau įveikti gyvenimo iššūkius. Pasak knygos autorių, danų vaikams diegiamas autentiškas santykis su pasauliu išmoko jį ir save priimti tokius, kokie esame. Autentiškumas tiesiogiai susijęs su psichologiniu atsparumu. Jis taip pat suteikia gebėjimą kurti apčiuopiamus lūkesčius, o ne vaikytis nepasiekiamų tikslų ir bandyti atitikti popkultūros brukamus išvaizdos ir laimėjimų idealus, kurie yra ne laimės, o veikiau nuolatinio nusivylimo ir nepasitenkinimo savimi šaltinis.
#3 Kitoks požiūris (realistinis optimizmas). Per realistinio optimizmo akinius žiūrėdami į ne pačias maloniausias situacijas (sunkumus šeimoje) danai sugeba įžvelgti privalumus ten, kur jų, atrodo, net negali būti. Šlykštus oras? Danai ne dejuos ir skųsis, o pasidžiaugs, kad tai puiki proga jaukiam šeiminiam vakarėliui namie, prie židinio (taip, netgi vasarą - o kodėl ne?), arba pasakys, kad nėra blogo oro, o tik netinkamai pasirinkta apranga. Danai taip pat nėra linkę zirzti ir bambėti dėl vaikų elgesio ar jų patiriamų nesėkmių, kad taip nejučia nepriklijuotų visą gyvenimą nenusilupančių etikečių. Vaikas užsispyręs? Pikta reakcija jį „užrakinsite“ su šiuo jausmu, elgesiu, nuotaika. Gal vertėtų pakeisti požiūrį? Juk atkaklumas, savo tikslo siekimas - dideli privalumai vėlesniame gyvenime. O gal tai - tik laikinas etapas, kai vaikas nuolat bando jūsų ribas (nes tai tikrai nesitęs amžinai…)? Bet kuriuo atveju vienas veiksmas ar viena savybė nenusako „kas aš esu“, o pozityvus kalbėjimas daro stebuklus, nes kalba - tai įrankis, kuriuo mes (ir vaikai) pažįstame ir kuriame pasaulį.
#4 Empatija. Tai gebėjimas įlįsti į kito kailį, suvokti pasaulį iš kito perspektyvos, atpažinti ir suprasti kitų žmonių jausmus. Empatijos priešingybė, pasak knygos autorių, - tai „pasaulio bambos“ sindromas, arba narcisizmas, pastaraisiais metais nepaprastai paplitęs tarp JAV paauglių. Danų vaikai labai anksti pradedami mokyti atjautos, atvirumo ir emocinio raštingumo - atpažinti savo ir kito emocijas, į jas tinkamai reaguoti, kurti sveikus santykius, be baimės pasirodyti jautriems ir pažeidžiamiems. Visa tai labai prisideda prie sveikos emocinės atmosferos vaikų ir suaugusiųjų kolektyve. Empatijos vaikai geriausiai išmoksta šeimoje, kasdien stebėdami savo tėvus. O tai, kad danai yra empatiški ir išmintingi tėvai, rodo adekvatūs jų lūkesčiai vaikų atžvilgiu. Danai visiškai normaliu dalyku laiko nuolatinį vaikų mėginimą išbandyti ribas ir pernelyg nesitiki ramaus, pasyvaus, „niekam neužkliūvančio“ elgesio.
#5 Jokių ultimatumų. Fizinės bausmės Danijoje uždraustos jau dvidešimt metų. Kitos autoritarinio auklėjimo priemonės (reikalavimas paklusti, kontrolė, pakeltas balsas) - visiškai nepopuliarios. Auklėjimo stilius, būdingas danams, gali būti pavadintas autoritetiniu. Tėvai ne tik reikalauja disciplinos, bet ir palaiko jos besimokančius vaikus, atsižvelgia į jų emocinius poreikius, nuolatos aiškina savo sprendimus. Jie iš vaikų siekia supratingo elgesio, o ne kad aklai vykdytų paliepimus, net jei dėl to kartais tenka pralaimėti vieną kitą mūšį (t. y. nusileisti vaikui) tam, kad laimėtum karą. Taip išvengiama nuolatinių ultimatumų („Jei neklausysi - negausi to, nevažiuosi ten…“) ir nesibaigiančių vaikų ir tėvų galios varžybų. Žinoma, tam reikia begalinės kantrybės, ramybės ir pagarbos vaikui, bet atrodo, kad taip auklėti danai viso to turi pakankamai.
#6 Bendrystė ir Hygge (jaukumas). Taikūs, paprasti ir jaukūs pasibuvimai su šeima ar draugais vaikus išmoko būti „čia“ ir „dabar“, ramiai dalytis bendryste išjungus ekranus, atsisakius noro vyrauti, skųstis, kurti dramas. Užsidegus keletą žvakių, įsisupus į šiltą apklotą, gurkšnojant arbatą, vaišinantis saldumynais šnekučiuotis ar žaisti stalo žaidimus su pačiais brangiausiais.
Dizaino psichologija: 8 patarimai jaukiems namams (patvirtinta architekto)
Visi vaikai gimsta nekalti ir geri, nepakartojami ir ypatingi. Į šį pasaulį jie atsineša ir savo likimą. Iš obuolio sėklos išauga obelis. Tėvų pagrindinis vaidmuo yra pastebėti, gerbti ir puoselėti natūralų, nepakartojamą savo vaiko augimą. Vaikai mokosi nevienodai. Svarbu tai suprasti ir nelyginti vaikus vieną su kitu. Galima išskirti tris vaikų mokymąsi rūšis: bėgikai, ėjikai ir šokliai. Bėgikai išmoksta labai greitai. Ėjikai mokosi ramiai, galima aiškiai matyti jų daroma pažangą. Šokliai yra lyg vėlai pražystantys augalai.
Jautrusis. Jautrų vaiką reikia suprasti ir išklausyti. Tada jie būna kurį laiką linksmesni ir džiugesni. Aktyvusis. Aktyviems vaikams labai reikalinga veiklos struktūra. Tai stiprios valios, mėgstantys rizikuoti ir norintys būti dėmesio centre vaikai. Jiems labai reikalinga priežiūra, taisyklės, vadovai ir veiksmai. Reaktyvusis. Tokiems vaikams reikia veiklos įvairovės. Imlusis. Imliems vaikams reikia kasdienybės pastovumo, kad jaustųsi saugūs, galintys rizikuoti imdamiesi naujovių. Tai gero elgesio ir paslaugūs vaikai.
Taip pat labai svarbu išmokti reikšti meilė vaikams pagal lytį. Pavyzdžiui, mergaitėmis dažniausiai reikia labiau rūpintis, stengtis jas suprasti ir gerbti, nes tik tuomet jos mokės pasitikėti. Tuo tarpu berniukams reikia rodyti daugiau pasitikėjimo, pripažinimo ir įvertinimo.
Visi vaikai klysta. Klysti natūralu, normalu ir tikėtina. Į šį pasaulį vaikai ateina mokėdami mylėti savo tėvus, bet savęs mylėti ir sau atleisti jie nesugeba. Mylėti save jie išmoksta matydami, kaip su jais elgiasi ir kaip į jų klaidas reaguoja tėvai. Už klaidas negėdijami ir nebaudžiami vaikai išsiugdo svarbiausius dalykus - gebėjimą mylėti save ir susitaikyti su savo trūkumais. Neigiamos emocijos - pyktis, liūdesys, baimė, gailestis, susierzinimas, nusivylimas, nerimas, varžymasis, nuoskauda, nesaugumas, gėda - yra ne tik natūralus ir normalus dalykas, bet ir svarbi asmenybės augimo dalis. Svarbu išmokyti, kada, kur ir kokiu būdu išreikšti emocijas. Svarbiausias mokymosi valdyti neigiamas emocijas elementas yra jų pripažinimas. Nesumenkinti jų netekties jausmą. Rūpestingai ir supratingai parodyti vaikams, jog atjaučiate. Kai vaikas nusiminęs, nereikia stengtis jį pralinksminti. Padarykite penkių sekundžių pauzę ir paprasčiausiai pajuskite tai, ką, jūsų manymu, jaučia vaikas. (pvz., vietoj patarimo „Nesijaudink“ palaukę penkias sekundes pasakykite: „Tau sudėtinga. Nemanipuliuokite savo jausmais (pvz., „nelipk į medį, nes man baisu”). Jūsų vaiko norai, nors jie jums ir nėra priimtini, ugdo sugebėjimą turėti tikslą, svajonę, mėgautis vidine ir išorine sėkme. Jos pagrindas yra leidimas daug norėti. Jo neturėdamas vaikai liausis svajoję, o be jos neįstengs pasiekti nieko nauja. Tačiau labai svarbu mokyti vaiką prašyti, o ne primygtinai siūlyti savas idėjas.
Tėvus nuo vaikų skiria kartų linija. Tėvai yra virš kartų linijos, o vaikai - žemiau jos. Būdami virš kartų linijos, prisiimame atsakomybę ir kontroliuojame, o būdami žemiau, esame priklausomi ir kontroliuojami tėvų. Ramūs, susikaupę, mylintis, supratingi, pagarbūs, atjaučiantys ir paslaugūs tėvai yra virš kartos linijos. Kadangi vaikai priklauso nuo tėvų kontrolės, tai jie yra žemiau linijos. Būdami žemiau linijos, vaikai gali išsiugdyti visus būtinus suaugusio žmogaus sugebėjimus. Pagarba žmonėmis, paslaugumas, atlaidumas, sugebėjimas prisitaikyti, bendrauti, mylėti, atkaklumas, mokėjimas prisitaikyti vaikams yra įgimtas, tačiau reikia, kad jiems vadovautų šiuos sugebėjimus turintis žmogus. Jeigu tėvai tarpusavyje, savo aplinkoje arba vaikų atžvilgiu elgiasi neatsakingai, vaikai negali pasikliauti jų parama. Nesivaldydami ir elgdamiesi kaip vaikai, tėvai nusmunka žemiau kartų linijos. Jeigu tėtis arba mama nesivaldo, paliktas sau vaikas staiga „persijungia“ į išlikimo režimą. Šitaip jis verčiamas pernelyg greitai suaugti. Jis turi tapti pats sau tėvu arba motina. Kad vaikai visiškai išsivystytų, reikia, kas aštuoniolika metų jie būtų žemiau kartų linijos ir jaustų tėvų kontrolę.
