Mirus artimam giminaičiui ar šeimos nariui, dažnai kyla klausimai dėl paveldėjimo tvarkos, įpėdinių eiliškumo ir turto dalybų. Ypač svarbu užtikrinti nepilnamečių vaikų interesų apsaugą paveldėjimo procese.
Civilinio kodekso 5.2 straipsnis nurodo du paveldėjimo pagrindus: paveldėjimą pagal įstatymą ir paveldėjimą pagal testamentą. Esant testamentui, turtas paveldimas taip, kaip jame nustatyta, o nesant testamento - įstatymo nustatyta tvarka. Paveldėjimas pagal įstatymą vyksta ir tuomet, kai testamentas neapima viso turto arba yra pripažintas negaliojančiu.
Pagal įstatymą įpėdinius (t. y. kas turi teisę paveldėti), jų eilę, paveldėjimo tvarką bei paveldimo turto dalis imperatyviai nustato Civilinis kodeksas. Pirmajai įpėdinių eilei priskiriami palikėjo vaikai, taip pat įvaikiai. Jei palikėjo vaikų nėra, pirmenybė teikiama antros eilės įpėdiniams: palikėjo tėvams ir vaikams (anūkams). Toliau seka trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai, apimantys platesnį giminaičių ratą.
Palikėjo sutuoktinis nėra priskiriamas įpėdinių pagal įstatymą eilėms. Jis turi teisę paveldėti kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais. Jei yra pirmos eilės įpėdinių (palikėjo vaikų ar įvaikių) ir jų yra ne daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi ketvirtadalį palikimo. Jei pirmos eilės įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą lygiomis dalimis kartu su pirmos eilės įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi kartu su antrosios eilės įpėdiniais (palikėjo tėvais ir vaikaičiais), jam priklauso pusė mirusiojo palikimo.
Nepilnamečių vaikų paveldėjimo teisės įgyvendinimas
Kai įpėdinis yra nepilnametis, jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą - tėvai arba globėjai. Būtent jie išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo arba atsisakymo jį priimti. Įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti vaiko turtinių teisių apsaugą, Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje įtvirtino tėvų ir vaikų turto atskyrimo modelį (CK 3.161 straipsnio 4 dalis). Šio modelio taikymas lemia tam tikras pareigas tiek tėvams (tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaiko interesams), tiek ir tretiesiems asmenims. Nepaisant turto atskyrimo, tėvai turi nemažai teisių, susijusių su jų nepilnamečių vaikų nuosavybe (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
Siekiant, kad šių teisių įgyvendinimas atitiktų geriausius vaiko interesus, įstatymų leidėjas įtvirtino išankstinę teismo kontrolę tėvams, sudarantiems sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu (CK 3.188 straipsnis). Paveldėjimo teisiniuose santykiuose ši kontrolė įgyvendinama teismui, pagal nepilnamečio vaiko tėvų prašymą, sprendžiant, ar išduoti leidimą tėvams savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Išankstinė teismo leidimo gavimo sąlyga yra nepilnamečio vaiko teisės paveldėti įgyvendinimo teisminės kontrolės forma.
Paveldėjimo priėmimo terminai ir svarbios priežastys terminui pratęsti
Kad įgytų palikimą, įpėdinis privalo jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Priimti palikimą (kreiptis į notarą arba pradėti paveldimą turtą faktiškai valdyti) įpėdinis turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (įprastai per tris mėnesius nuo palikėjo mirties) (Civilinio kodekso 5.50 ir 5.3 straipsniai).
Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (Civilinio kodekso 6.67 straipsnio 1 dalis). Jei notaras atsisakytų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, galima kreiptis su skundu į teismą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą (Civilinio proceso kodekso 511-512 straipsniai).
Atsisakyti palikimo leidžiama per tą patį terminą, kaip ir palikimą priimti - per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.60 straipsnio 1 dalis). Praleidus terminą palikimui priimti, laikoma, kad palikimas nepriimtas.
Nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismų praktikoje svarbia priežastimi gali būti pripažinta įpėdinio sunki liga, ilgas buvimas arba gyvenimas užsienyje, įpėdinio suėmimas, globėjų ar rūpintojų netinkamas savo pareigų vykdymas. Nors Civilinis kodeksas nenurodo jokių naikinamųjų terminų, todėl su prašymu dėl termino pratęsimo galima kreiptis neribotą laiką, teismai „lengva ranka“ termino nepratęsia. Vien aplinkybė, kad įpėdiniai nežinojo apie palikimo atsiradimą, įprastai nėra laikoma svarbia.
Palikimo priėmimas pagal testamentą
Faktinis palikimo priėmimas ir jo įforminimas teisme
Palikimo priėmimo būdas yra ir faktiškai pradėjus jį valdyti. Tai įtvirtinta Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje ir 5.51 straipsnyje. Paprastai tai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant turtą: naudojimasis juo, palaikymas tinkamos būklės (remontas, mokesčių mokėjimas, patalpų nuomojimas ir pan.).
Teismų praktikoje faktiniu palikimo priėmimu pripažįstami įpėdinio veiksmai, nukreipti į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pavyzdžiui, paduodant pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiantis dėl teisių įforminimo, dalyvaujant bylose, turinčiose reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui). Taip pat tai gali būti situacija, kai nuosavybės teisės į žemę dar neatkurtos, tačiau įpėdinis kelerius metus bent dalimi sklypo nuolat naudojasi ir elgiasi kaip neatsisakęs nuo paveldėjimo įpėdinis.
Kai nėra sudaryto testamento arba jame nurodyti įpėdiniai atsisako priimti palikimą, teisę paveldėti mirusiojo turtą turi jo giminaičiai ir sutuoktinis. Jei kyla sunkumų įrodinėjant giminystės ryšį, pavyzdžiui, dėl archyvų trūkumo ar dokumentų neatitikimų, advokatai gali padėti surinkti pakankamai įrodymų, kad teismas nustatytų juridinį faktą, patvirtinantį giminystės ryšį.
Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, dėl sunkios ligos ar kitų svarbių priežasčių, įpėdinis negali pats pasirūpinti palikimo priėmimu. Tokiose situacijose advokatai gali imtis veiksmų, kad pareiškėjas būtų pripažintas neveiksniu ir jam paskirtas globėjas. Globėjo iniciatyva advokatai pareiškėjo vardu gali parengti pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Taip pat pasitaiko atvejų, kai nepriklausomi tiekėjai atsisako sudaryti sutartis su butuose po savininkų mirties likusiais gyventi palikimo nepriėmusiais asmenimis. Šiems vartotojams pradedamas garantinis elektros energijos tiekimas, o apie tai informuojama valstybės įmonė Turto bankas, kuri gali kreiptis į notarą dėl palikimo perėjimo valstybei.
Kai kurie fiziniai asmenys, nesudaro testamento, nes tai kainuoja, arba tiesiog negalvoja apie mirtį iš anksto. Dėl didelio klausimų skaičiaus DELFI skaitytojams ne visada yra galimybė atsakyti į visus komentarus, tačiau profesionalų požiūris padeda pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą.
