Pinigų iš antrosios pakopos pensijų fondų laukia ne tik juos kaupę ir dabar atsiimti norintys žmonės, bet ir antstoliai. Tada jie pagaliau galės išieškoti kartais ir metų metus skolininkų ignoruotas skolas.
Kaip antstoliai išieško skolas?
Bendra tvarka areštuojama asmens sąskaita, į tą sąskaitą pervedami pinigai ir tada jie nurašomi. Aišku, paliekama laisvai disponuojama suma. Ta minimali suma šiandien yra 450 eurų. Jei yra lėšų, į kurias negalima kreipti daugiau, tai ta suma, į kurią lėšų negalima kreipti išieškojimui, bus nepajudinama antstolio, bet skolininkas galės ta suma naudotis.
Skaičiuojami apskaitos vienetai, jie verčiami pinigais ir pervedami į asmens sąskaitą. Šią savaitę „Sodroje“ žada paskelbti skaičiuokles, tuomet žmogus maždaug ir žinos, kokią sumą pretenduotų gauti. Be to, nereikia užmiršti ir to, kad antrosios pakopos sutartis nutrauks ir asmenys, kurie nėra skolingi.
Antstolis - tai teisingumo ministro skirtas, nepriklausomas, valstybės įgaliotas asmuo, vykdantis įstatymų nustatytas funkcijas. Juo gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Be to, toks asmuo turi būti ne mažiau kaip dvejus metus dirbęs antstolio padėjėju arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ir abiem atvejais laimėjęs viešą konkursą. Socialinių mokslų teisės krypties daktaras bei habilituotas daktaras, laimėjęs viešą konkursą, gali būti skiriamas antstoliu be egzaminų. Paskirtasis antstolis prisiekia Lietuvos valstybei. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis be įstatyme numatytos veiklos, negali eiti jokių kitų apmokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir organizacijose ar dirbti kito darbo, išskyrus darbą antstolių savivaldos institucijose ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose. Antstolių skaičių nustato teisingumo ministras, o sąrašą tvarko Teisingumo ministerija.
Pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, sprendimų vykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis. Asmuo, kreipdamasis į teismą, turi būti tikras, kad teismui priėmus sprendimą, jis bus įgyvendintas. Jeigu asmuo, kompetentingos institucijos įpareigotas įvykdyti prievolę, jos nevykdo gera valia, antstolis turi teisę naudoti įstatyme nustatytas priverstinio vykdymo priemones (tikrinti asmens turtinę padėtį bei gauti kitus duomenis apie asmenį, areštuoti asmens turtą, įpareigoti šį turtą pristatyti į nurodytą vietą, įpareigoti asmenį atlikti kitus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo).
Remiantis Antstolių rūmų pateikiama informacija, vykdymo procesas paprastai prasideda antstolio siunčiamu raginimu susimokėti skolą. Jeigu skolininkas to nepadaro, antstolis pradeda turto paiešką. Šių veiksmų apimtis priklauso nuo skolos dydžio, skolininko veiklos specifikos ir turimų žinių apie skolininką. Antstoliai paprastai siunčia užklausas visoms Lietuvoje veikiančioms kredito įstaigoms (bankams) ir tokiu būdu aiškinasi, ar skolininkas turi sąskaitų. Nustačius, kad asmuo turi vieną ar keletą sąskaitų, joms pradedami taikyti atitinkami suvaržymai. Tuo pačiu metu tiesioginiu interneto ryšiu susisiekus su Nekilnojamojo turto registru, yra patikrinama, kokį nekilnojamąjį turtą turi skolininkas. Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, tikrinami ir duomenys apie jo darbovietę bei gaunamas pajamas. Jeigu nustatoma, kad fizinis asmuo jokio nuosavo turto neturi, gali būti tikrinama ir jo sutuoktinio (-ės) turtinė padėtis. Jeigu nustatoma, kad nei turto, nei pinigų tikrinimo metu skolininkas neturi, antstolis paprastai atlieka pakartotinius turtinės padėties patikrinimus. Kai surandamas asmens turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skelbiamos šio turto varžytynės.
Tai smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Galimybę pasinaudoti antstolių paslaugomis turi visi fiziniai ir juridiniai asmenys.
Kaip ir bet kurioje kitoje veikloje, antstoliai savo veikloje taip pat gali padaryti pažeidimų. Už antstolio pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą antstoliui gali būti taikoma drausminė atsakomybė. Iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Antstolių drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas. Antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 290 eurų, draudžiama privalomuoju draudimu. Padarytą žalą atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką.
Skolų išieškojimas yra ganėtinai nemalonus procesas. Visgi, su pastaruoju beveik visuomet susiduria tik tie žmonės, kurie pinigų grąžinti negali arba nesutinka. Tad, turintys skolų, bet besiruošiantys jas atiduoti gali būti ramūs - tokiu atveju, su antstoliais reikalų neturėsite. Kita vertus, jei pinigų grąžinti negalite, vertėtų susirūpinti, mat juos įmanoma išskaičiuoti net iš Jūsų pensijos. Greičiausiai kyla klausimas - kiek antstolis gali išskaičiuoti iš pensijos? Viskas priklauso nuo skolų kiekio bei Jūsų pajamų dydžio. Jeigu pastarosios neviršija minimalaus darbo užmokesčio ir turite tik vieną skolą - išskaitoma apie 20% lėšų. Jei esate sukaupę kiek daugiau skolų - 30%. Kita vertus, jeigu pajamos viršija MMA, gali būti išskaityta net apie 50%. Visgi, turintiems nedarbingų šeimos narių, kartais taikomos lengvatos.
Skolos išieškojimas per antstolius vyksta tada, kai pasiskolinęs asmuo nesutinka arba negali atiduoti sutartos sumos. Žinoma, pinigų grąžinimą kartais galima atidėti. Visgi, tikslios susitarimo sąlygos priklauso nuo pasirinktos įmonės. Dėl šios priežasties, svarbu neatidėlioti bei peržvelgti tai, kas numatyta sutartyje. Skolos išieškojimas gali vykti tiek iš darbo užmokesčio, tiek iš įvairių kitų pajamų. Visgi, jei turimi pinigai neviršija MMA, dažniausiai išskaitoma tarp 20-30%. Kaip jau minėjome kiek anksčiau, tai taip pat priklauso nuo turimų skolų kiekio. Be to, nemažai lemia ir pastarųjų pobūdis. Visgi, jeigu turite vieną skolą, tikriausiai bus išskaityta apie 20% Jūsų pajamų. Sukaupus daugiau įsiskolinimų - apie 30%. Kita vertus, jeigu gaunamos pajamos viršija MMA, gali būti išskaityta net apie 50%.
Išieškojimas gali vykti ne tik iš darbo užmokesčio, tačiau taip pat ir individualios veiklos pajamų, stipendijų, laimėjimų loterijose, pensijų. Kita vertus, kartais pinigų antstolis išskaičiuoti negali. Taip nutinka tuomet, kai susiduriama su motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokomis, laidojimo pašalpomis. Išskaičiuoti negalima ir iš į komandiruotę vykstančiam darbuotojui mokamų sumų. Su problemomis taip pat susiduriama tuomet, kai pinigus bandoma nuskaityti iš išmokų vaikams bei našlaičių pensijų. Daugiau detalių numatoma LR Civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje.
Išimčių ir apribojimų taikymas
Anot Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovės Aistės Adomavičienės, antstoliai jau domisi, kiek konkretus žmogus turės pajamų, o savo ruožtu daugelis asmenų aiškinasi, kokiais atvejais antstoliai galės išieškoti skolas ir nuskaičiuoti pinigus, ir kokiais ne. „Problema ta, kad pasakoma A, bet nepasakoma B, t. y. iš ko negalimi išskaitymai. Yra trys sąlygos, reglamentuotos įstatymu, nuo ko nebus galima nuskaityti antstoliams kaip nuo turto: paliatyvioji pagalba, neįgalumas ar sunki liga pagal patvirtintą sąrašą. Man atrodo, būtų sąžininga žmones proaktyviai informuoti, kad tais atvejais, jei išsiimamos sukauptos antrosios pakopos lėšos, nebus galima išskaitų.“
Tais atvejais išsiimant [pinigus iš pensijų fondo] nei reikės mokėti valstybei 3 proc., nei bus galima antstoliui išieškoti skolas.
Jei šiuo atveju šnekame apie tuos žmones, kurie šio lango laikotarpiu išsiims dalį kaupiamų lėšų kaip vienkartinę sumą, antstolis bendrąja tvarka galės visą skolą išrašyti nuo vienos sumos. Vienas skausmingas lėšų nurašymas. [Kitu atveju] išmoka išieškoma periodiškai. Tada galioja apribojimai pagal Civilinio proceso kodekso, kiek per mėnesį skolos gali nurašyti būtent iš gaunamos pensijos. Todėl reikia irgi šį tą pasverti, nes tai šiek tiek keičia mūsų finansų planavimą.
Kai antrosios pakopos pensijos pinigai išmokami vienkartine išmoka ir pervedami į banko sąskaitą, jie tampa gyventojo piniginėmis lėšomis, esančiomis sąskaitoje. Jeigu žmogus turi skolų ir jo banko sąskaita areštuota, tokios lėšos gali būti panaudojamos skoloms dengti, komentavo Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė, antstolė Asta Stanišauskaitė. „Lėšos gali būti nuskaitomos nedelsiant po jų patekimo į sąskaitą, jeigu asmeniui netaikoma viena iš įstatyme įtvirtintų išimčių“, - sakė A. Stanišaitė. Tiesa, pasak A. Stanišaitės, pensijų fondai ir kredito įstaigos siekia kuo greičiau perduoti antstoliams informaciją apie sveikatos aplinkybes, dėl kurių iš antrosios pakopos pensijų išmokų išieškojimas negalimas. Tačiau ši praktika dar tik formuojasi, todėl informacija ne visada antstolius pasiekia laiku.
„Dėl to skolų turinčius gyventojus, kurie planuoja nutraukti papildomos pensijos kaupimą, kviečiame aktyviai bendradarbiauti su antstoliais ir iš anksto pateikti visą reikalingą informaciją, kad nebūtų nuskaičiuotos lėšos, kurių išieškojimas negalimas“, - patarė antstolė. Tęsdama ji pridūrė, kad visais kitais atvejais antstolis neturi veiksmų laisvės ir privalo vykdyti skolų išieškojimą iš pensijų fondo pervestos išmokos. „Vienintelis teisinis pagrindas (be jau minėtų rimtų sveikatos problemų) antstoliui to nedaryti - tai kreditoriaus rašytinis sutikimas, kad asmeniui pervedamos lėšos gali būti paliekamos skolingo asmens (ar jo vaikų) poreikiams tenkinti. Nesant kreditoriaus sutikimo, antstolis neturi galimybių priimti kokio nors vienasmeniško sprendimo skolingo asmens naudai, nes tai būtų įstatymo pažeidimas“, - nurodė rūmų narė. Jei kreditorius sutinka daryti nuolaidas, skolingam žmogui tenka pasirūpinti rašytiniu kreditoriaus ar keleto jų sutikimu ir pristatyti jį antstoliui.
Keli tūkstančiai naujų išieškotojų kasmet kreipiasi pagalbos į antstolius, kad priverstų šeimą palikusį tėvą ar motiną materialiai prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Jei keletą mėnesių išlaikymo išmoka visai nemokama arba sumokama ne visa suma, kreipimosi dėl priverstinio išeškojimo vertėtų neatidėlioti, ypač - jei savo priedermės vaikams nevykdantis asmuo turi ir daugiau skolų.
Yra pajamų, kurių antstoliai išieškoti negali: tokiomis laikomos motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos, vienišo asmens išmoka, laidojimo pašalpa, išmokos vaikams, pašalpos, išmokos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, sumos, mokamos į komandiruotę vykstančiam darbuotojui. Keli tūkstančiai skolą mėginantis išmokėti Giedrius pasakoja, kad kiekvieną mėnesį vos gavus atlyginimą jo sąskaitoje lieka tik 450 eurų - tiek pragyvenimui jam palieka antstoliai. „Kaip šiais laikais jie tikisi, kad kažkas pragyvens už tiek pinigų? Jau mėnesio viduryje tenka skolintis, kad turėčiau už ką pavalgyti, o po to reikia skolintis, kad grąžinčiau tas skolas. Žodžiu, išbristi iš skolų yra tiesiog neįmanoma. Jei antstoliai paliktų daugiau pinigų, situacija būtų visai kitokia“, - neslepia kaunietis. Klaipėdietis Kipras antrina: „Antstoliai nuskaičiuoja visus pinigus ir mėnesiui palieka gal tik 450 eurų, kurių neva turėtų užtekti maistui, būstui, mokesčiams, internetui, skambučiams, drabužiams, vaistams. Kažkoks pasityčiojimas. Ar jie bent atsižvelgia, kiek viskas brangsta? Ar išvis yra kokių nors išimčių, kad tą sumą atskaitę skolas jie paliktų didesnę?“
Lietuvos antstolių rūmų valdytojos Dovilės Šnirpūnės aiškinimu, tam, kad areštuotos sąskaitos savininkas turėtų pinigų būtiniausiems poreikiams, banko sąskaitoje nustatoma neišieškoma suma. T. y. minimali lėšų dalis, kurią antstoliai privalo palikti kiekvienam žmogui, net kai iš jo pajamų vykdomas skolų išieškojimas. Pasak D. Šnirpūnės, neišieškoma suma turi būti ne mažesnė kaip 50 proc. valstybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA). Didėjant MMA, didėja ir neišieškoma suma, todėl žmogui garantuojama minimali pragyvenimo dalis. Pašnekovė pamini, kad 2025 m. išieškant skolas gyventojams buvo paliekama 450 eurų, o 2026 m. ši suma didėja iki 468 eurų.
Antstolių rūmų valdytoja atkreipė dėmesį - jei žmogus dėl ligos, neįgalumo ar kitų ypatingų aplinkybių patiria dideles būtinas išlaidas, jis gali kreiptis į antstolį, pateikti duomenis ir prašyti palikti didesnę dalį pajamų. „Tokie prašymai vertinami individualiai ir dažnu atveju reikalingas kreditoriaus (išieškotojo) sutikimas. Antstolis negali savavališkai didinti ar mažinti išskaitų dydžio - visiems taikomos tos pačios taisyklės“, - komentavo D. Šnirpūnė. Tuo metu SADM paminėjo - jei skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio išskaitoma dalis gali būti mažinama po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Be to, mažinant išskaitų dydį neatsižvelgiama į tuos išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio ir yra daromos išskaitos (pvz., jei asmuo nemoka išlaikymo savo vaikui ir dėl to antstoliai daro išskaitas). Ministerija pridūrė, kad antstolis neišieškomą sumą gali nustatyti didesnę nei minėti 468 eurai: „Konkrečių išimčių įstatyme nėra - kiekvieną situaciją antstolis vertina individualiai. Todėl visada skatiname kreiptis nustatyti didesnę neišieškomą sumą.“
D. Šnirpūnė pažymėjo, kad yra pajamos, iš kurių išieškoti skolas yra draudžiama. T. y.: socialinės pašalpos, vaiko pinigai, neįgalumo ar slaugos išmokos, tikslinės kompensacijos, tam tikros vienkartinės išmokos iš valstybės ar savivaldybių fondų ir kt. Vis tik, anot pašnekovės, gaunant tokias išmokas yra rekomenduojama informuoti antstolį iš anksto ir, jei reikia, pateikti išrašus ar dokumentus, kurie tai patvirtina. „Įprastai pakanka pateikti 2 mėn. banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodomos gaunamų pajamų sumos ir kilmė. Jeigu darbo užmokestį tik planuojama gauti, antstoliui reikėtų pateikti pažymą iš darbovietės. Apie gaunamų lėšų kilmę antstolį svarbu informuoti kaip galima operatyviau. Taip išvengiama galimų nepatogumų, kai Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema automatizuotai nuskaito visas lėšas bendra tvarka ir vėliau tenka rūpintis jų grąžinimu“, - kalbėjo Antstolių rūmų valdytoja.
Taip pat svarbu žinoti, kad iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo pašalpų, nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo.
CPK 736 straipsnyje reglamentuojami skolų išieškojimo dydžiai darant išskaitas iš darbo užmokesčio. Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA dydis šiuo metu yra 350 eurų), išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: iki 50 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą. Visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, iš MMA išieškoma 20 procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus - ne daugiau kaip 50 procentų. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu išskaitoma 70 proc. dalis gali būti mažinama po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.
Antstolių paslaugų kaštai
Antstolių vykdymo išlaidos yra skirstomos į 3 kategorijas. Pirmiausiai - tai vykdomosios bylos administravimo išlaidos. Antra kategorija yra atlygis už įstatymų nustatytų dokumentų vykdymą, perdavimą bei įteikimą teismo pavedimu, taip pat faktinių aplinkybių konstatavimą. Administravimo išlaidos bei atlygis antstoliui priklauso ir nuo išieškomos sumos. Be to, nemažai reiškia vykdomojo dokumento kategorija. Pavyzdžiui, jeigu išieškoma suma tėra iki 3 eurų, administravimo išlaidos bus 12, o atlygis antstoliui - 8 eurai. Kita vertus, daugiau pinigų vėliau skirstoma procentais. Pavyzdžiui, jeigu išieškoma suma yra nuo 1500 iki 2000 eurų, administravimo išlaidos atsieis 48, o atlygis antstoliui - 15% nuo sumos, tačiau ne mažiau nei 240 eurų. Visgi, kaip jau minėjome kiek anksčiau, nemažai reiškia ir vykdomojo dokumento kategorija. Tarkime, jei pastaroji yra dėl daiktų perdavimo išieškotojui, administravimo išlaidos sieks 40 eurų. Tuo tarpu, atlygis antstoliui bus skaičiuojamas už kiekvieną jo darbo valandą. Kita vertus, skolininko įpareigojimas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu gali kainuoti apie 80 eurų. Be to, pasitaiko, kad už administravimo išlaidas mokėti nereikia.
Kur ieškoti informacijos apie skolas?
Labai didelė dalis žmonių, man atrodo, net nežino, kokios jų skolos. Per elektroninę bankininkystę prisijungus prie Antstolių informacinės sistemos galima sėkmingai pažiūrėti, kokio dydžio skolos, kokios vykdomosios bylos, kas vykdo, kuris antstolis. Jei trūksta informacijos, galima kreiptis į antstolį, Antstolių rūmus. Problemų susižinoti tikrai nėra.
Svarbu žinoti apie antros pakopos pensijų fondų lėšų išsiėmimą ir skolas
Jeigu šiuo atveju šnekame apie tuos žmones, kurie šio lango laikotarpiu išsiims dalį kaupiamų lėšų kaip vienkartinę sumą, antstolis bendrąja tvarka galės visą skolą išrašyti nuo vienos sumos. Vienas skausmingas lėšų nurašymas.
Labai didelė dalis žmonių, man atrodo, net nežino, kokios jų skolos. Žmogus ir taip neturi pinigų. Gavusi didelę sumą šeima to iš karto tikrai nepajaus, nes ji sukaupta kitoje svetimoje kišenėje ir ją panaudoti skoloms padengti nebūtų taip skausminga. Pasak jos, taip žmonės įsisuka į užburtą ratą, kai augant skolai susidaro vis didesnis įsiskolinimas. Nereikia užmiršti, kad kartais jau sumažinus išskaitos dydį palūkanos nepasidengia viena išskaita ir skola auga. Augant skolai susidaro didesnis įsiskolinimas, kreipiamasi dėl išieškojimo į nekilnojamą turtą, kartais tai ir vienintelis būstas. Tokiu atveju, kai šiandien didesnė riba, nuo kurios galima išieškoti iš nekilnojamo turto, baigiasi tuo, kad nėra pinigų mažesniam, paprastesniam būstui įsigyti, nes iš tos sumos padengiamos visos skolos. Toks užburtas ratas.
Vyksta toks užburtas ratas, kai žmonės iš pensijų [fondo] išsiima pinigus, kad grąžintų atgal „Sodrai“. Atrodo, kad pinigai kaip karštos bulvės mėtosi per skolininkus. Valstybė kaip didžiausia kreditorė irgi gali matyti to naudą. Bet valstybei reikia galvoti ir apie ilgalaikę perspektyvą, kas bus su šitais žmonėmis, kai pasieks pensinį amžių, nes jei įkris į skurdą ir pensijos bus per mažos, su socialiniais, ekonominiais, psichologiniais iššūkiais, o tai irgi labai svarbu šnekant apie skolininkus, už tai papildomai turės mokėti valstybė.
Ekspertai pažymi, kad lėšų išsiėmimas iš antrosios pensijų pakopos fondo gali sumažinti bendrą skolų naštą ir suteikti galimybę pradėti nuo švaraus lapo, bet gaila tų žmonių, kurie tikėjosi pinigų senatvei, o dabar liks be jų. Reikėtų suprasti, kokį rūpestį jaučia kai kurie skolininkai ateinant šiam laikotarpiui, kai tikrai daugumai jų ši finansinė injekcija galbūt daug reikštų duotuoju momentu. Yra baimės, kad ji nuplauks perniek ir žmogus neturės nei finansinės injekcijos, nei galiausiai didesnės pensijos. Žmogus lieka be nieko. Todėl galima suprasti, kodėl kyla tokių idėjų [organizuoti peticijų pasirašymą].
3 pensijų pakopa | 3 pakopos pensijų fondai | pensijų fondų mokesčiai |3 pensijų pakopa gpm lengvata
Kai antrosios pakopos pensijos pinigai išmokami vienkartine išmoka ir pervedami į banko sąskaitą, jie tampa gyventojo piniginėmis lėšomis, esančiomis sąskaitoje. Jeigu žmogus turi skolų ir jo banko sąskaita areštuota, tokios lėšos gali būti panaudojamos skoloms dengti, komentavo Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė, antstolė Asta Stanišauskaitė. „Lėšos gali būti nuskaitomos nedelsiant po jų patekimo į sąskaitą, jeigu asmeniui netaikoma viena iš įstatyme įtvirtintų išimčių“, - sakė A. Stanišaitė. Tiesa, pasak A. Stanišaitės, pensijų fondai ir kredito įstaigos siekia kuo greičiau perduoti antstoliams informaciją apie sveikatos aplinkybes, dėl kurių iš antrosios pakopos pensijų išmokų išieškojimas negalimas. Tačiau ši praktika dar tik formuojasi, todėl informacija ne visada antstolius pasiekia laiku. „Dėl to skolų turinčius gyventojus, kurie planuoja nutraukti papildomos pensijos kaupimą, kviečiame aktyviai bendradarbiauti su antstoliais ir iš anksto pateikti visą reikalingą informaciją, kad nebūtų nuskaičiuotos lėšos, kurių išieškojimas negalimas“, - patarė antstolė. Tęsdama ji pridūrė, kad visais kitais atvejais antstolis neturi veiksmų laisvės ir privalo vykdyti skolų išieškojimą iš pensijų fondo pervestos išmokos. „Vienintelis teisinis pagrindas (be jau minėtų rimtų sveikatos problemų) antstoliui to nedaryti - tai kreditoriaus rašytinis sutikimas, kad asmeniui pervedamos lėšos gali būti paliekamos skolingo asmens (ar jo vaikų) poreikiams tenkinti. Nesant kreditoriaus sutikimo, antstolis neturi galimybių priimti kokio nors vienasmeniško sprendimo skolingo asmens naudai, nes tai būtų įstatymo pažeidimas“, - nurodė rūmų narė. Jei kreditorius sutinka daryti nuolaidas, skolingam žmogui tenka pasirūpinti rašytiniu kreditoriaus ar keleto jų sutikimu ir pristatyti jį antstoliui.
Turint skolų antstolis nustato neieškomą sumą - tam, kad skolininkas galėtų patenkinti būtinuosius poreikius. Pasak A. Staniškauskaitės, įprastai ši suma nebūna mažesnė nei socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu nustatomas minimalių vartojimo poreikių dydis. 2026 metams jis siekia 468 eurus. „Neišieškomą sumą kiekvienu atveju nustato konkretus antstolis, vertindamas individualią žmogaus situaciją. Taigi, neišieškoma suma gali skirtis priklausomai nuo skolingo asmens pajamų, šeimos padėties, išlaikytinių ar kitų aplinkybių“, - teigė anstolė.
Ar 468 eurai per mėnesį - tikrai pakankama? Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) priduria, kad neišieškoma suma yra lygi minimalių vartojimo poreikių dydžiui (MVPD). Ministerijos teigimu, MVPD yra suma, reikalinga minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti. Paklausus, ar 450 eurų pernai ir 468 eurai šiemet yra tikrai pakankama suma pragyvenimui, SADM nurodo, kad MVPD kasmet nuo 2017 m. pagal patvirtintą metodologiją yra apskaičiuojamas ir tvirtinamas Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. „Minimalus maisto krepšelis sudarytas pagal Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijas, kurios patvirtintos sveikatos ministro įsakymu. Nurodytų maisto produktų kainas pateikia Valstybės duomenų agentūra. Ne maisto poreikiam patenkinti reikalinga suma yra nustatoma proporcingai didinant maisto poreikiams patenkinti reikalingas lėšas, atsižvelgiant į faktinę namų ūkių vartojimo struktūros analizę“, - vardijo SADM.
Yra pajamų, iš kurių antstoliai negali išieškoti: tokiomis laikomos motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos, vienišo asmens išmoka, laidojimo pašalpa, išmokos vaikams, pašalpos, išmokos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, sumos, mokamos į komandiruotę vykstančiam darbuotojui.
Vis tik, anot pašnekovės, gaunant tokias išmokas yra rekomenduojama informuoti antstolį iš anksto ir, jei reikia, pateikti išrašus ar dokumentus, kurie tai patvirtina. „Įprastai pakanka pateikti 2 mėn. banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodomos gaunamų pajamų sumos ir kilmė. Jeigu darbo užmokestį tik planuojama gauti, antstoliui reikėtų pateikti pažymą iš darbovietės. Apie gaunamų lėšų kilmę antstolį svarbu informuoti kaip galima operatyviau. Taip išvengiama galimų nepatogumų, kai Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema automatizuotai nuskaito visas lėšas bendra tvarka ir vėliau tenka rūpintis jų grąžinimu“, - kalbėjo Antstolių rūmų valdytoja.
tags: #antstoliai #gali #atskaiciuoti #turint #2 #vaikus
