Blinstrubai-Tautvilai - tai kilmingųjų bajorų giminė, turinti žemaitiškų ir daniškų šaknų. Remiantis Lietuvoje išlikusiais istoriniais šaltiniais, giminė žinoma nuo maždaug 1520-ųjų metų. Manoma, kad giminė susiformavo kunigaikščio Tautvilo Konrado Kęstutaičio giminei susiliejus su Blinstrubų gimine. Istorikas Albertas Kojelavičius-Vijūkas 1658 metais savo veikale „Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės diduomenės herbyne“ apibūdina Blinstrubus kaip kilusius iš Tautvilo, klestėjusius Žemaitijos kunigaikštystėje ir Kauno paviete, turtingus žmones, naudojusius „Gulbės“ herbą.
Herbyne nurodoma, kad pagrindinė Blinstrubų-Tautvilų gyvenamoji vieta buvo Žemaitija, o tiksliau - Viduklės pavietas. 1558 m. LDK revizorius Andrius Ilgauskas, sudarydamas Batakių seniūnijos žemių inventorių, paminėjo žemių savininką, karališkąjį bajorą Blinstrupą. Tai yra seniausias žinomas Blinstrubų pavardės paminėjimas, patvirtinantis, kad Blinstrubai Žemaitijoje gyveno dar LDK laikais, valdant karaliui Žygimantui Augustui, net Gediminaičių dinastijos periodu. Tai paneigia teoriją, kad Blinstrubai, turintys skandinaviškų šaknų, Lietuvoje atsirado kartu su Švedijos karaliais Vaza.
Nors seniausias žinomas Blinstrubų paminėjimas yra 1558 m., yra tikimybė, kad giminės pradininkai Viduklės paviete gyveno jau valdant karaliui Žygimantui Senajam (1528-1536 m.), tačiau tuomet jie dar galėjo būti žinomi Tautvilų (Tautvilavičių) pavarde. Lietuvos Istorijos archyve saugoma byla apie dviejų bajorų - Mykolo Airimavičiaus ir Jono Pacevičiaus - žemių, tarnų ir dvaro dovanojimą Viduklės bažnyčiai, kurioje minimi du broliai - Simonas (Szymko) ir Grigalius (Hrycius) Tautvilavičiai. Didelė tikimybė, kad tai ir buvo Blinstrubų-Tautvilų giminės pradininkai. Šią teoriją sustiprina ir tai, kad senieji „Gulbės“ herbo Blinstrubai bent nuo 1585 m. iki XVIII a. pabaigos pasirašinėjo kaip Blinstrubai-Tautvilavičiai arba Blinstrubai iš Tautvilo.
Giminės kilmė ir pavardės susiformavimas
Manoma, kad giminė susiformavo daniškos kilmės Blinstrubų giminei susiliejus su Didžiojo kunigaikščio Kęstučio sūnaus, Vytauto brolio, kunigaikščio Tautvilo (Konrado Tautvilo) palikuonių gimine, kuri XVI amžiuje Viduklės paviete dar egzistavo Tautvilo (Tautvilavičių) pavarde. Atkreipiant dėmesį į dvigubomis pavardėmis žinomas bajoriškąsias gimines, labiausiai tikėtina, kad Blinstrub buvo moteriškosios linijos pavardė, o vyriškoji linija greičiausiai buvo Tautvilas (Tautvilavičius), arba kitaip - dvi giminės susiliejo ir pasirinko Blinstrubų pavardę naujai giminei. Šią teoriją patvirtina tai, kad Tautvilaičiai kaip atskira giminė iki šių dienų neišliko, o Lietuvos ir Lenkijos antroponimikos mokslininkai sutaria, kad kilmingieji bajorai naudojo linijų prievardžius, rodydami ryšį su senesne gimine. Taip pat, kitos Blinstrubų giminės, Blinstrubų iš Krikščiūnų, dokumentas mini protėviu Urboną Krikščiūną, o ne Blinstrubą. Tai leidžia manyti, kad „Gulbės“ herbo Blinstrubams Tautvilas yra giminės pradininkas, o Tautvilai - pirminė giminės pavardė.
Dvigubos bajorų pavardės Lietuvoje beveik nunyko po Lietuvos valstybingumo praradimo ir padalijimų, tikriausiai dėl Rusijos Imperijos bajorų susirinkimų taisyklių, kurios nenumatė dvigubų pavardžių naudojimo.
Nors Blinstrubai iš Tautvilo visada buvo pripažįstami kaip kilmingieji bajorai, o giminės ištakos iš kunigaikščio Tautvilo leidžia sieti juos ir su kunigaikščio titulu, šis titulas greičiausiai nebuvo perimtas dėl istorinių aplinkybių, nes kunigaikštis Tautvilas žuvo 1390 arba 1395 m., dar iki 1401 m.
Vertinga paminėti, kad ne visi giminės nariai akcentavo Tautvilo, kaip pirminės giminės pavardės, svarbą. Pavyzdžiui, Martynas Blinstrubas savo testamente žmonai Agnietei Daujotaitei save įvardino kaip Blinstrubavičių, galimai norėdamas pabrėžti Blinstrubų giminės jam svarbesnę reikšmę. Taip pat, iki šiol nėra vieningo pavardžių rašymo būdo, ką rodo brolių Jurgio ir Jono parašai: vienas pasirašė kaip „iš Tautvilo“, kitas - kaip „Tautvilavičius“. Tai atitinka XV-XVI a. lietuvių ikipavardžių įvardijimo sistemą, kai vyriškosios linijos palikuonys po vardo vietoj pavardės būdavo vadinami giminės pradininko vardu, jų vaikai - su priesaga -ičius, o anūkai vėl naudodavo giminės pradininko vardą.
Blinstrubų kilmė iš Danijos
Manoma, kad motininė Blinstrubų giminės dalis į Lietuvą atkeliavo iš Danijos, ką patvirtina Danijos vietovardžių sistema ir dviejų Danijos kaimų, siekiančių vikingų erą, pavadinimai - Blenstrup. Danijoje daug miestelių ar kaimų turi galūnes -trup arba -trop, taip pat nemažai danų pavardžių baigiasi šia galūne. Tai dar kartą sustiprina teoriją, kad Blinstrubai kilę iš Danijos. Daniškuoju giminės pradininku greičiausiai buvo žmogus, kilęs iš vieno iš Blenstrup kaimų ir savo pavardėje naudojęs tėvonijos pavadinimą, kaip vėliau darė ir kiti danai. Be to, jau minėtame Batakių seniūnijos 1558 m. žemių inventoriuje minimas bajoras Blinstrup(as), kas dar kartą patvirtina, kad giminės pavardės galūnė iš pradžių buvo daniška.
Didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Blinstrubų ryšys su Vidukle
Tiek Blinstrubams, tiek Didžiajam kunigaikščiui Vytautui Viduklės pavietas buvo itin svarbus. Nenuostabu, kad viena pirmųjų Romos katalikų bažnyčių Žemaitijoje buvo funduota būtent Vytauto Didžiojo Viduklėje. Be to, XIV-XV amžiuose Viduklės krašte gyveno nemažai įtakingų to meto kunigaikščių bei bajorų, minimų kryžiuočių šaltiniuose, tad tikėtina, kad Viduklės paviete galėjo gyventi Vytauto Didžiojo brolio Tautvilo palikuonys.
Pirmoji ir seniausia Blinstrubų tėvonija buvo Alsos (Viduklės-Paalsės) dvaras, dabartiniai Blinstrubiškiai, pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1586 m. Šį dvarą bendrai valdė ir jame gyveno broliai Viduklės pavieto tijūnas (1575-1576 m.) ir Biržų dvaro urėdininkas (1569-1570 m.) Kasparas Blinstrubas Alsiškis iš Tautvilo (Blinstrub Olsowski) ir Petras Blinstrubas Alsiškis iš Tautvilo (Blinstrub Olsowski). Tuo pat metu broliai valdė ir Pašaltuonio-Kulvertiškių dvarą tame pačiame Viduklės paviete. Apie 1580 m. broliai Kasparas ir Petras pasidalino dvarus: Kasparui atiteko Alsos dvaras, o Petrui - Pašaltuonio-Kulvertiškių.
Viduklės pavieto Pašaltuonio-Žvirblaukio-Dūdiškių (Dūdlaukio) ir Raulų-Numgalių-Kempalių dvaruose gyveno kitos Blinstrubų giminės atstovai, herbo „Wręby“, Stanislovas ir Baltramiejus Blinstrubai iš Krikščiūnų. Raulų-Numgalių-Kempalių ir Sujainių dvarų teritorija, kartu su pirmaja Blinstrubų iš Tautvilo tėvonija, Viduklės-Alsos dvaru (Blinstrubiškiais), XVI-XVII amžiuose buvo vadinama Blinstrubais (Blinstruby).
1643 m. Kasparo Blinstrubo vaikaičiui Samueliui Mozei Blinstrubui iš Tautvilo vedus turtingą dvarininkę Oną Žaltytę Parčevskienę ir persikrausčius gyventi į Kulvą, susiformavo giminės Aukštaitijos atšaka, kuri baigėsi 1798 m. liepos 16 d. mirus paskutiniam Kulvos dvaro savininkui Antanui Blinstrubui.
Blinstrubų dvarai ir jų valdytojai
Vėlesnės Blinstrubų tėvonijos apėmė Vizgirdiškės (apie 1600-1700 m., Viduklės pavietas), Mackūnai-Jagučioniai (1635-1700 m., Ariogalos pavietas), Pužai (1681-1799 m., Nemakščių parapija), Gabšiai-Gabšiškiai-Paklaniai (1756-1805 m., Raseinių parapija), Ugioniai (Betygalos parapija), Čėkuva (Ariogalos parapija). XVII-XVIII amžiuose Blinstrubų gyvenamos vietovės geografiškai išplito. Žemaitijoje atsirado naujos tėvonijos - Macaliai, Daujotėliai, Urniežiai. Aukštaitijoje susiformavo naujai atsikrausčiusių Blinstrubų tėvonijos - Šiliūnai (Pagirių parapija), Pasodai (Siesikų parapija).
XIX amžiuje Blinstrubai pradėjo tolti nuo savo protėvių tėvonijų. Aukštaitijos atšaka plito Jonavos, Labūnavos, Siesikų, Veprių kryptimis. Žemaitijos šaka plėtėsi Tauragės, Varnių ir Šiaulių kryptimis. Nuo 1886 m. atsirado dar viena Blinstrubų migravimo kryptis - emigracija į JAV, kur laikui bėgant susiformavo antra pagal dydį Blinstrubų bendruomenė.
Įvairiais periodais Blinstrubai valdė įvairius dvarus ir palivarkus. Seniausi jų, be jau minėtųjų Pašaltuonio-Kulvertiškių, Viduklės-Paalsės, Pašaltuonio-Žvirblaukio-Dūdiškių ir Raulų-Numgalių-Kempalių dvarų, buvo Sujainiai (Viduklės pavietas), Babtynas (Babtų parapija), Kulva (Kulvos parapija), Pajuostis (Upytės pavietas), Ugioniai, Čėkuva (Ariogalos pavietas).
Blinstrubai - karaliaus dvaro ir bajorijos elitas
XVI-XVIII amžiuose Blinstrubai priklausė karaliaus dvaro ir bajorijos elitui. Adomo Blinstrubo sūnus Jurgis Blinstrubas iš Tautvilo, baigęs evangeliškuosius Marburgo ir Frankfurto universitetus, tapo Lenkijos karaliaus ir LDK kunigaikščio Vladislovo IV Vazos sekretoriumi, o po jo mirties - Jono Kazimiero Vazos dvariškiu ir sekretoriumi. Jurgio brolis Jonas taip pat buvo Lenkijos karalių ir LDK kunigaikščių Vladislovo IV Vazos ir Jono Kazimiero Vazos sekretorius bei jų tėvo, Lenkijos ir Švedijos karaliaus Zigmunto III Vazos, sekretorius ir rotmistras. Švedų kilmės karaliai Vazos neatsitiktinai pasirinko Jurgį ir Joną savo sekretoriais, tikriausiai dėl jų skandinaviškos giminės kilmės.
XVII amžiuje Blinstrubai ne tik naudojosi karaliaus dvaro privilegijomis, bet ir turėjo diplomatinių sugebėjimų. Anot istoriko Adolfo Šapokos, Jurgis Blinstrubas Švedų tvano metu buvo vienintelis, turėjęs Švedų generolo Magnuso Gabrieliaus de la Gardžio išduotą dokumentą, draudžiantį Švedijos armijai plėšti jo dvarus ir žemes Lietuvoje. Be to, broliai Jurgis, Jonas, Dovydas ir Samuelis Mozė Blinstrubai buvo Kėdainių unijos signatarai.
Po 1918-1920 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pavardė buvo sulietuvinta ir iš Blinstrub tapo Blinstrubas.
Blinstrubų bendruomenės šiuolaikiniame pasaulyje
Lietuvoje, 2000-ųjų pradžioje, gyveno virš 130 Blinstrubų (vyriškos giminės). Įskaitant moteriškos giminės atstoves ir žmones su pakitusia Blinstrubis pavarde, bendruomenė siekė apie 250 asmenų. Panašaus dydžio Blinstrubų bendruomenė gyvena JAV - 2016 m. duomenimis, JAV gyveno 170 suaugusių žmonių, turinčių pavardę Blinstrub, ir 55 žmonės, turintys pavardę Blinstrubas, taip pat keli žmonės su pavarde Blinstrubienė ir Blinstrubaitė. Be to, 33 suaugę žmonės turėjo pavardę Blinstrup. 2020 m. duomenimis, Lenkijoje gyveno 32 Blinstrubai, Vokietijoje - virš 10. Keletas Blinstrubų gyvena Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Švedijoje ir Brazilijoje.
2020 m. spalio 5 d., po aukų rinkimo kampanijos ir entuziastų grupės - bajorų Juozo Kazimiero Blistrabos, Broniaus, Adelės, Vaidos ir Mindaugo Blistrubių, Vincas Blinstrubo bei istoriko-genealogo Šarūno Blinstrubo - padedant, buvusioje Blinstrubiškių dvaro rūmų vietoje buvo pastatytas paminklas.
Šie 2025 metai žymi dviejų svarbių sukakčių metines: lietuvių visuomenės veikėjo, statybos inžinieriaus Eugenijaus Algimanto Bartkaus (kuriam būtų suėję 100 metų) ir JAV lietuvių bendros politinės organizacijos Amerikos lietuvių taryba (ALT) (kuriai nuo įkūrimo sukanka 85 metai). Eugenijus Algimantas Bartkus aktyviai dalyvavo ALT veikloje tris dešimtmečius ir 1968-1970 m. ėjo pirmininko pareigas.
Nuo 1986 iki 2005 metų prie futbolo klubo „Banga“ vairo stovėjo Antanas Blinstrubas. Jis buvo ir treneriu, ir komandos vadovu, vėliau - tik komandos vadovu. Jis buvo „ta kelrodė žvaigždė“, kuri atvedė daugelį jaunų futbolininkų į šį sportą.
Atsižvelgiant į gausybę žymių asmenybių, gimusių sausio mėnesį, tokių kaip Donatas Lukoševičius, Stasys Štikelis, Kazimieras Gailevičius, Algirdas Žebrauskas, Feliksas Ereminas, Alfridas Bulkauskas, Zenta Irena Tenisonaitė-Hellemans, Antanas Jonušas, Antanas Baranauskas, Daiva Vaitkevičiūtė, Aleksandras Vasiliauskas, Salomėja Pranaitienė, Aušra Garnienė ir Vincas Steponavičius, galima sakyti, kad sausis - ypatingas mėnuo.
Šiame straipsnyje nagrinėjama Blinstrubų-Tautvilų giminės istorija, jos kilmė, išlikę istoriniai šaltiniai ir šiuolaikinės bendruomenės.
tags: #antanas #blinstrubas #gimimo #data
