Šiuo metu vidutinis gimdyvių amžius Lietuvoje - beveik 30 m., tačiau nemažai moterų kūdikių susilaukia ir perkopusios 35-40 m., o gimdyvių amžius kasmet didėja. Pagrindinės priežasties - noras iki susilaukiant vaikų baigti mokslus, padaryti karjerą, įsigyti nuosavą būstą, pakeliauti ir tiesiog „pagyventi dėl savęs“. Tačiau nėštumas vėlesniame amžiuje susijęs ir su tam tikrais sunkumais bei rizikomis.
Kiekvienas nėštumas yra skirtingas, todėl gydytojų užduotis - įvertinti visas rizikas, atlikti būtinus ir papildomus tyrimus, numatyti komplikacijas. Kuo vyresnė moteris pastoja, tuo didesnė persileidimo rizika. Manoma, kad pastojus 45 m. vidutiniškai vienas iš dviejų nėštumų baigiasi persileidimu. Senstant pakinta hormonų pusiausvyra, galimi gimdos veiklos sutrikimai ir kt. Tyrimų duomenimis, 40 m. ir vyresnės moterys dažniau gimdo prieš laiką. Tai gali būti susiję su hipertenzija, pagalbiniu apvaisinimu, diabetu, kuriuo moteris sirgo dar prieš pastodama, invazinėmis procedūromis nėštumo metu ir placentos pirmeiga. Visi šie veiksniai susiję su amžiumi, t. y. Vyresnės moterys dažniau serga gestaciniu (nėščiųjų) diabetu: jo rizika po 40 metų išauga net 70 proc. Vyresnio amžiaus nėščiosios patiria didesnę riziką susirgti nėščiųjų hipertenzija. Kaip jau minėta, kuo moteris vyresnė, tuo didesni hormonų pokyčiai, tad gimdymą dažniau tenka skatinti.
Jeigu būsimajai mamai - 35 m. Įvairių šaltinių duomenimis, bet kuriai nėščiajai rizika susilaukti chromosomine ar genetine liga sergančio kūdikio siekia apie 3-5 proc. Tačiau žinoma, kad chromosomų patologijų rizika didėja didėjant moters amžiui. Pavyzdžiui, jei moteris yra sulaukusi 35 m., tikimybė, kad kūdikis gims turėdamas patologiją, yra 1 iš 300. Jei moteriai 45 m., tokia tikimybė sieks jau 5 proc., t. y. Dėl to vyresnėms nėščiosioms, atsižvelgiant ne tik į amžių, bet ir kitus rizikos veiksnius, dažnai skiriami genetiniai tyrimai. Dalis genetinių tyrimų gali būti atliekami jau nuo 9-12 nėštumo savaitės. Gentinių tyrimų metu nustatomos dažniausios chromosominės ligos - Dauno, Edvardso, Patau, Ternerio ir triploidijos sindromai.
Dažnai vyresnio amžiaus moterims sunkiau pastoti: sulaukus 30 metų, kiaušidžių rezervas (kiaušidžių gebėjimas užauginti ir subrandinti apvaisinimui tinkamus folikulus ir kiaušialąstes) po truputį pradeda mažėti. Kiaušidžių rezervas mažėja ne tik dėl amžiaus, bet ir dėl patirtų operacijų, endometriozės, chemoterapijos ir radioterapijos kurso, įvairių genetinių veiksnių ir kt.
Šis klausimas kankina visų anksčiau laiko gimusių mažylių tėvus. Pasak specialistų, priešlaikinis gimdymas pirmiausia rodo, kad susidarė sveikatai nepalankios aplinkybės, dėl kurių kūdikis negali likti mamos įsčiose. O priežasčių gali būti įvairių. Neretai tikroji lieka nežinoma. Beje, jei nėštumo metu įtariama, kad atsirado rizika vaikelį pagimdyti anksčiau, mama guldoma į ligoninę ir stengiamasi nėštumą išsaugoti kiek galima ilgiau. Tėvai neturi savęs kaltinti, nes net 95 proc. Viena priešlaikinio gimdymo priežasčių - mamos infekcija, „tūnanti“ beveik kiekvienos moters gimdymo takuose ar šlapimtakyje. Moteris net neįtaria apie jos egzistavimą, nes nepajunta jokių simptomų. O nėštumo metu infekcija suaktyvėja. Ir tai ne visoms. Niekas negali pasakyti, kas tai išprovokuoja. Dėl infekcijos atsiradęs uždegimas suaktyvina biologines medžiagas, skatinančias gimdymą. Priešlaikinis gimdymas gali prasidėti ir dėl per didelio mamos aktyvumo, darbo krūvio, neigiamų emocijų, streso, pervargimo. Įtakos gali turėti sportas, tolimos varginančios kelionės, karštis, išgąstis ir pan. Priešlaikinio gimdymo priežastis gali būti net per ankstesnį nėštumą mamos persirgtos ligos - gripas, raudonukė, citomegalija, toksoplazmozė, kt. Įtakos gali turėti ankstesni trauminiai gimdos pažeidimai: abortai, operacijos. Gali būti ir atsitiktiniai - genetiniai veiksniai - vaisiaus chromosomų anomalijos. Yra žinoma, kai nuo vieno vyro pastojusi moteris vis patiria persileidimus, o ištekėjusi už kito pagimdo kelis sveikus vaikus iš eilės be jokių komplikacijų. Pirmasis vyras su kita moterimi taip pat sėkmingai susilaukia palikuonių. Dar viena priešlaikinio gimdymo priežastis gali būti motinos ir vaisiaus kraujo antigenų nesutapimas. Rizika susilaukti neišnešioto naujagimio labiau yra toms moterims, kurių pirmagimiai gimė neišnešioti. Tačiau tai ne taisyklė, antras vaikas dažnai gimsta laiku. Pastaruoju metu padaugėjo vyresnio amžiaus gimdyvių. Moters amžius irgi viena iš priešlaikinio gimdymo galimų priežasčių. Kuo vėliau gimdoma, tuo didesnė tikimybė susilaukti anksčiau laiko. Šiandien moterys pirmiausia stengiasi padaryti karjerą, o tik tada susilaukti kūdikio. Statistika akivaizdi - kuo vėliau gimdoma, tuo didesnė įvairių komplikacijų tikimybė. Kaip ir per ankstyva motinystė - paauglės taip pat rizikuoja susilaukti vaiko prieš laiką.
Priešlaikinis gimdymas - tai nėštumo nutrūkimas nuo 22-os savaitės iki 37 nėštumo savaitės pabaigos. Jis diagnozuojamas, kai 30 minučių gimdos susitraukimai kartojasi kas 10 minučių ir trunka 30-60 sekundžių, kai jaučiamas maudimas pilvo apačioje, kinta gimdos kaklelio atsidarymas, pastebimos kraujingos išskyros iš makšties.
Kas skatina priešlaikinį gimdymą? Deja, tiksli priežastis nėra žinoma. Jei būtų nustatyta, kodėl kūdikiai kartais gimsta prieš laiką, atsirastų aiškesnių ir tikslesnių priešlaikinio gimdymo išvengimo ir jo sustabdymo priemonių. Be abejo, tų priemonių yra ir jos taikomos, tačiau tikroji priežastis iki šiol išlieka neaiški, galbūt todėl priešlaikinių gimdymų skaičius ir nemažėja. Nors pati pagrindinė priežastis ir nėra žinoma, tačiau nustatyta, daug veiksnių, skatinančių priešlaikinį gimdymą. Jie gali būti susiję su mamos sveikata: lytinių takų infekcija, šlapimo takų infekcija, viso organizmo infekcijos (gripas, raudonukė ir kt.), apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis, traumos. Priešlaikinio gimdymo pavojus padidėja besilaukiant daugiau nei vieno vaikelio, esant sunkiam kraujo nepakankamumui. Didelę įtaką turi ir nėščiosios amžius (rizika ypač padidėja, kai moteris yra jaunesnė nei 18 metų), taip pat rūkymas, smurtas, nevisavertė mityba. Dažnai vaikelis ankščiau „pasiprašo“ dėl to, kad yra sklaidos trūkumų, sutrikusi placentinė mityba ir dėl to jam vis trūksta maisto medžiagų.
Kokie pagrindiniai pavojai gresia prieš laiką gimusiam mažyliui? Neišnešioto naujagimio vystymasis priklauso nuo jo amžiaus, svorio ir priežiūros kokybės po gimimo. Tačiau būtina žinoti, jog prieš laiką gimusio naujagimio daugelis organų sistemų nėra pakankamai subrendę funkcionuoti savarankiškai, kokybiškai ir visavertiškai. Pagrindinė problema yra nepakankamai išsivysčiusi kvėpavimo sistema. Tai pasireiškia kvėpavimo sutrikimo sindromu, taip pat tokio naujagimio kraujagyslės yra nebrandžios, todėl padidėja rizika, kad bus pažeistos smegenys, o tai smarkiai paveiks kūdikio raidą. Dėl visų šių priežasčių prieš laiką gimęs mažylis tam tikrą laiką turi praleisti ligoninėje, kur yra stebimas gydytojų. Vėlgi, tikslaus laiko, kurį naujagimis čia turėtų praleisti, pasakyti negalima, nes jis priklauso nuo to, kiek laiko truko nėštumas, nuo kūdikio svorio, organų išsivystymo lygio ir kt.
Kaip prižiūrėti prieš laiką gimusį mažylį? Prieš laiką gimusius naujagimius reikia atidžiau stebėti, jie dažniausiai iš ligoninės išvyksta gaudami tam tikrų medikamentų ir vitaminų, kurių išnešiotam naujagimiui nereikia. Todėl jų ir stebėjimas yra kitoks: turi būti dažniau nei įprasta tikrinama jų raida, nes daugybė vystymosi ypatybių ryškėja daug vėliau po gimimo. Tačiau vėlgi priežiūra, kurioje kartu su mama dalyvauja ir medikai, priklausys nuo to, kiek kūdikis buvo išnešiotas, kokių problemų buvo naujagimystėje, ir pan. Tokio naujagimio priežiūroje dalyvauja šeimos gydytojas, bendruomenės slaugytoja, taip pat būtina kontaktuoti su specialistais - neonatologais, taip užtikrinama tolimesnė ypatingų poreikių vaikučių priežiūra. Neonatologai tolimesnį kūdikio raidos stebėjimą vykdo iki vaikučiui sukanka 1-1,5 metukų, na, o vėliau stebėti pradeda tik šeimos gydytojas.
Kaip maitinti neišnešiotą mažylį? Kūdikio maitinimas labai priklauso nuo to, kada jis gimęs ir kiek išnešiotas buvo, todėl, kad yra labai didelis skirtumas tarp kūdikių, gimusių 34 nėštumo savaitę, ir, sakykime, 23 ar 24. Vienu sakiniu pasakyti, kaip jie yra maitinami, labai sudėtinga, pavyzdžiui, ypatingo mažumo vaikeliai, kurių organizmas niekaip nesugeba net pasisavinti maisto medžiagų, yra maitinami pro veną, t. y. visos medžiagos, reikalingos kūdikio tolimesniam vystymuisi (aminorūgštys, riebalai ir kt.), yra tiekiamos jam tiesiai į kraują. O 34 savaičių kūdikis, kuris niekuo neserga, gali būti maitinamas taip, kaip ir išnešiotas naujagimis. Bet kokiu atveju svarbu žinoti, jog geriausias maistas kūdikiui yra mamos pienas, nes jame yra visų maisto medžiagų, kurių reikia, kad vaikelis galėtų normaliai vystytis ir augti. Būtina prisiminti Prieš pradedant savarankiškai prižiūrėti prieš laiką gimusį kūdikį, labai svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kuris paaiškins, kaip ir kiek kartų maitinti vaikelį, į kokius jo vystymosi momentus reikėtų atkreipti dėmesį. Patars, kokiu dažnumu reikia lankytis pas specialistą, kad šis ir toliau galėtų stebėti naujagimio raidą ir laiku pastebėtų išryškėjusius sutrikimus. Kiekviena mama turėtų konsultuotis su gydytoju, nes kiekvieno neišnešioto kūdikio priežiūra yra skirtinga, kaip jau minėjau, ji priklauso nuo nėštumo laiko, kai gimė naujagimis, svorio, organų sistemų išsivystymo ir kt.
Vartoti maisto papildus. Planuojant nėštumą ir nėštumo metu ypač svarbi folio rūgštis: jos trūkumas siejamas su nervinio vamzdelio defektu. Taip pat svarbūs vitaminai B12, D ir kt.
„Jei gimė ankstukas, neieškokite kaltų ir nekaltinkite savęs, - pataria Vita, ankstukės Elžbietos Onos, gimusios 34 savaitę, mama. - Labiausiai kankino toks kvailas gėdos ir kaltės jausmas, kad man taip atsitiko. Tarsi būčiau neišmokusi pamokos ir gavusi dvejetą. Klausiau savęs: kaip gydytoja šito nenumatė, gal čia ji kalta? Tiesa ta, kad nuo nėštumo komplikacijų neapsaugotas niekas, o priežastys dažnai neaiškios.
Priešlaikinis gimdymas visada didžiulis stresas mamai. Viskas, ką ilgai planuoji, lauki, džiaugiesi ir per pilvuką glostydama mažylį svajoji, staiga nutrūksta. Neplanuotai, greitai, komplikuotai. Dabar inkubatoriuje guli bejėgis mažylis, kurio vaizdas drasko širdį ir kelia kaltės jausmą. Kas dabar bus? Kaip kompensuoti laiką, jausmus, potyrius, kurie liko neišgyventi?
Dėl mokslo pažangos ir atradimų visatoje žmonės susikuria iliuziją, kad jie yra visagaliai žemės valdytojai. Iš tiesų taip nėra. Žmogus daug ko pakeisti negali. Gamta yra visagalė ir didžioji kūrėja. Vienas iš įrodymų - kūdikio laukimas. Žmogus negali be pasekmių sustabdyti nėštumo ir vėliau jį pratęsti. Juk vaisius auga moters įsčiose ir vystosi be jokių ypatingų pastangų. Kai tai suvoki, iššūkius priimti tampa lengviau. Tad pirmiausia reikėtų nusiraminti ir pasistengti suprasti, kad gamtos gyvybinė energija yra labai stipri, todėl mažylis iš visų jėgų stengsis gyventi ir augti.
„Aplankiau Džiugą tik antrą jo gyvenimo dieną. Gulėjo inkubatoriuje mažas žmogeliukas, apraizgytas laideliais, ant galvytės užmauta mažytė kepurytė. Verkė vienas gulėdamas, balselis silpnas, bet tuo buvo viskas pasakyta - noriu greičiau būti kartu. Pravėrusi inkubatoriaus langelį norėjau paglostyti mažytę rankytę, o jis čiupo man už piršto ir nepaleido. Ilgai stovėjau ir verkiau. Ant inkubatoriaus kabėjo mažas užrašas: 2001 m.
Dažniausiai po komplikuoto gimdymo mažylis ir mama guldomi atskirai: naujagimis - reanimacijos inkubatoriuje, mama - pooperacinėje palatoje. Tačiau, kad ir kokios sveikatos būklės būtų mama, jos vienintelis noras - kuo greičiau pamatyti vaiką.Todėl sutelksite visas jėgas, kad galėtumėte jį aplankyti. Tiesa, dažnai pirmasis vaikelį pamato tėtis. Ir išsigąsta. Inkubatoriuje guli mažutis, bejėgis, ne tokios spalvos“, „ne tokio dydžio“, viskas ne taip, kaip įsivaizduota. Iš pradžių net ir pati mažylio reanimacijos palata pribloškia - tarytum slaptų agentūrų laboratorija: sterilu, daug technikos - monitorių ekranuose šokinėjančios kreivės, tylą trikdantys daviklių garsai… Prie inkubatoriuje gulinčio vaiko kojyčių, rankyčių, net galvytės prijungta daugybė laidų… Todėl natūrali ir dažna reakcija - išgąstis. Kartais su atmetimu, neigimu. Psichologė I. Sidaravičiūtė sako, kad nėra lengva žiūrėti į ką tik gimusį neišnešiotą naujagimį. Apima bejėgystės, baimės, kaltės jausmai. Todėl išgąstis - natūrali žmogaus reakcija. Pamatytas vaizdas giliai įsirėžia į tėvų atmintį. Vos atslūgus pirmiesiems įspūdžiams, moteris dažniausiai ima ieškoti priežasčių. Mintimis grįžta į praeitį ir tarsi filmo juostelę suka tos dienos įvykius, bando iki smulkmenų prisiminti kiekvieną judesį, jausmą, mintį: „Važiuojant į darbą asfalte buvo duobė ir supurtė“, „darbe sunervino kliento laiškas“, „pakėliau sunkias knygas“ ir t. t. Ji ieško kokios nors užuominos, kas galėjo tai išprovokuoti. Patarimas paprastas, jei kankina abejonės, pasikalbėkite su gydytoju arba ligoninės skyriaus psichologu. Kitaip sakant, abejones turėtų pakeisti faktai.
Jau po kelių dienų, savaitės gali atsirasti vadinamosios emocinės duobės. Būdama ligoninėje moteris suvokia, kad lyg ir viskas klostosi sėkmingai, tačiau taip lėtai. Kiekviena diena, valanda, minutė ištįsta į nesibaigiantį laukimą. Atrodo, užstringa amžinybėje. Todėl, pasak psichologės, ateina metas, kai mama privalo rasti laiko sau. Būtina išeiti į lauką pasivaikščioti. Svarbu neužsidaryti mažoje palatoje, rasti laiko pabendrauti su kitais žmonėmis. Juk jausmai niekur nedingo. Juos teks išgyventi, analizuoti, lyginti - kokie buvo iš pradžių, kokie dabar. Jei vis tiek neapleidžia nerimas, reikėtų ramiai apsvarstyti, kodėl taip yra. Tada bus lengviau suvokti, ar šis nerimas pagrįstas. Jei taip, kaip jį įveikti? Žmogus negali pabėgti ar pasislėpti nuo savo jausmų. Juos reikia išgyventi, išjausti, lyg kūdikį išsūpuoti, ir tik tada paleisti. Svarbu suvokti, kad esi ne vienas. Mama turėtų žinoti, kad po gimdymo vyksta didžiuliai fiziologiniai organizmo pokyčiai. Jis persitvarko ir grįžta į pirminę būseną. Nenuostabu, kad ypač svyruoja nuotaikos, nes joms turi įtakos besikeičianti hormonų pusiausvyra ir išgyventa stresinė situacija. „Nors svarbu, kad vaikeliui skleistumėte tik viltingas ir šviesias mintis, bet labai svarbu leisti sau pripažinti ir gedėti viso, ko netekote: galimybės iki galo pasiruošti gimdymui, nenupirkote reikalingų kūdikiui daiktų, nespėjote baigti būsimų tėvelių kursų. Daugelis netenka galimybės apkabinti savo tik gimusiokūdikio. Pagaliau negalime gėrėtis išnešiotu sveiku kūdikėliu, kurį įsivaizdavome turėsiantys. Mes netenkam tos palaimingos galimybės rūpintis juo patys nuo pat pradžių.
Kiekviena diena - nauji išbandymai. Ankstukų, kaip ir laiku gi musių naujagimių, fiziologinė raida gana sparti. Kiekvieną dieną vai kas auga, keičiasi. Jei ankstuko būklė gerėja, tėvai pajunta pakilimą, atsiranda daugiau jėgų, stiprybės. Tačiau tiesa tokia, kad neišnešiotuko sveikatos būklė gali netikėtai pablogėti. Vaikutis yra jautresnis aplinkos poveikiui, gali susirgti, užsikrėsti infekcinėmis ligomis. Gydytojai gana atsargiai vertina kiekvieną vaiko ,,stiprėjimo“ požymį. Net matydami, kad mažylis sparčiai vystosi, negali garantuoti, kad viskas ir toliau taip sėkmingai klostysis. Pasitaiko netikėtumų. Todėl natūralu, kad tėvai nuolat jaučiasi neužtikrintai, jų neapleidžia nerimas. Jį išsklaidyti gali padėti gydytojas. Nebijokite klausti. Net jei klausiama to paties antrą ar trečią kartą. Kadangi mamos organizmas persitvarko, natūralu, kad ji iškart neįsimena sakomos informacijos. Ji išgirsta, supranta, bet kitą kartą ir vėl užduoda tą patį klausimą. Blogiau, kai ieškodamas atsakymo žmogus prikuria nebūtų dalykų, dažniausiai slegiančių, negatyvių. Beje, specialistai atkreipia dėmesį, kad nereikėtų atsakymų ieškoti interneto mamų forumuose ar į paieškos laukelį įrašius raktinį žodį. To kia informacija gali stipriai suklaidinti, nes kiekvieno ankstuko ligų ar negalavimų požymiai gali stipriai skirtis. Todėl tai, ką patyrė viena forumo mamytė, nebūtinai išgyvens kita. Viskas priklauso nuo konkretaus naujagimio sveikatos būklės.
- Kiek vėliau apima nusivylimas ir liūdesys.
- Kankina kaltės jausmas.
- Gali atsirasti noras užsisklęsti nuo viso pasaulio. Atrodys, kad laikas sustojo, o jūs esate atskirta nuo gyvenimo.
- Galite patirti prieštaringų jausmų - meilę, prisirišimą, atskirtį.
- Esate įdirgę ir jautrūs.
Kaip jau tapo įprasta, savo nėštumo dienoraštuką vis parašau prabėgus dviems savaitėlėms. Mano savijauta visai nebloga, nors būna dienų, kad net paprastas pasivaikščiojimas tampa nepakeliamas. Mūsų mažasis krutuliukas ir toliau mane kaip reikiant spardo, taip vis primindamas apie save. Nors praeitą savaitę labai išsigandau, nes bevaikščiojant po parduotuvę labai stipriai pradėjo skaudėti pilvo apačią, tad nieko nelaukus užsukau į kavinukę ir atsisėdau. Po gerų 10 minučių skausmas praėjo ir nieko nenusipirkusi grįžau namo tiesiai į lovą. Po šio įvykio parduotuvėje nusprendžiau sėdėt namuose, kiek įmanoma daugiau ilsėtis, kad tik mažylis saugiai pabūtų pas mane bent iki 37 savaitėlės. Na, o dabar papasakosiu linksmesnių naujienų, Vasario 15 dieną atšventėme trečiąjį Mantuko tortadienį. Kaskart apie tai agalvojus, ašaros kaupiasi akyse, bet tai laimės ašaros, kad turiu tokį gyvenimo stebuklą. Šiam karteliui tiek.
Didžiosios dienos laukiančioms nėščiosioms naudinga susipažinti su artėjančio gimdymo ženklais. Suintensyvėjęs noras susitvarkyti ir paruošti namus gimsiančiam vaikeliui, dar vadinamas lizdo sukimo instinktu arba lizdo sukimo sindromu, yra gana dažnas artėjant gimdymo datai. Šis instinktyvus elgesys yra būdas pasiruošti kūdikio atėjimui į šį pasaulį, o būsimajai mamai laukimosi laikotarpiu suteikia ramybės ir jausmą, kad viskas yra kontroliuojama.
Paruošiamuosius arba netikrus sąrėmius (dar vadinamus Brakstono Hikso sąrėmiais) nėščiosios pradeda jausti trečiąjį nėštumo trimestrą, nors jie gali prasidėti jau nėštumo viduryje, apytiksliai nuo 20 savaitės. Kaip juos atpažinti? Skirtingai nuo tikrųjų sąrėmių, gimdos raumenų susitraukimai yra neritmiški, nereguliarūs, trunka apie 30-60 sekundžių. Paruošiamieji sąrėmiai dažniausiai nebūna itin skausmingi.
Vienas pirmųjų artėjančio gimdymo ženklų yra nusileidęs (t. y. Kada pilvas nusileidžia? Jei tai pirmasis moters nėštumas, tikėtina, kad pilvukas nusileis ir vaisius apsivers iki gimdymo likus 2-4 sav. (t. y. Kokie pojūčiai išduoda, kad pilvas nusileido? Pasikeitusi kūdikio padėtis turi ir minusų - stipriau spaudžiama šlapimo pūslė. Prostaglandinai veikia ir žarnyną, kuris taip pat spaudžiamas padėtį pakeitusio vaikelio. Be to, pats organizmas stengiasi natūraliai išvalyti virškinimo sistemą ir paruošti daugiau vietos gimdymui.
Artėjant gimdymui mažylis vos išsitenka gimdoje. Normalu, jeigu per valandą vaisius bent truputėlį sujuda penkis kartus arba daugiau. Hormonų koncentracijos pokyčiai ir dėl pasikeitusios vaikelio padėties padidėjęs spaudimas į dubenį gali sukelti diskomfortą. Norėdama sumažinti skausmą gulėkite ant kairiojo šono, tarp kojų pasikiškite pagalvę.
Besiveriant gimdos kakleliui iš jo pasišalina ir gleivių kamštis. Daugeliu atvejų ant kelnaičių ar patalynės pastebimas ne vientisas gleivių kamštis, bet gleivių gabalėliai. Filmuose dažnos scenos, kai vaisiaus vandenys nubėga fontanu, yra gerokai nutolusios nuo realybės. Jeigu vaisiaus vandenys nuteka anksčiau ir / arba yra nemalonaus kvapo, žalsvos, rusvos spalvos, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Vaisiaus vandenys, jeigu vandenmaišis pakankamai tvirtas ir elastingas, gali nenubėgti iki pat gimdymo.
Prasidedant gimdymui ir vis plačiau atsiveriant gimdos kakleliui nėščioji pradeda jausti tikruosius sąrėmius. Pradžioje jie trumpi, trunka 20-30 sekundžių, kartojasi kas 10-20 minučių. Pirmųjų sąrėmių skausmas pakenčiamas, primenantis paruošiamųjų sąrėmių ar menstruacijų skausmą, juntamas pilvo apačioje, kirkšnyse, strėnose. Gimdos kakleliui veriantis toliau sąrėmiai pailgėja - trunka iki 20-40 sekundžių ir ima dažnėti, kartojasi kas 5-10 minučių. Sąrėmiai tampa vis skausmingesni ir keliaujantys „gilyn“. Gimdos kakleliui atsivėrus iki 8 cm sąrėmiai gali pailgėti iki 40 sekundžių ar 1 minutės, jie labai dažni, kartojasi kas 2-3 min. Gimdos kakleliui visiškai atsivėrus gimda susitraukinėja, t. y.
Nėščiųjų ligos. Rizikos grupei priklauso tos nėščiosios, kurios serga cukriniu diabetu, medžiagų apykaitos ligomis. Jeigu gimdoje yra auglių, miomų arba pati gimda yra netipinės formos (ne visada!).
Nėštumo patologija. Kartais priešlaikinis gimdymas prasideda dėl nėštumo komplikacijų, t. y. būsenų, kurios atsiranda tik per nėštumą. Viena jų - nėščiųjų toksikozė (nuolatinis pykinimas ir vėmimas), kita - preeklampsija (būdingas aukštas arterinis kraujospūdis, pabrinkimai ir baltymas šlapime). Priešlaikinį gimdymą gali sukelti ir per didelis arba per mažas vaisiaus vandenų kiekis arba daugiavaisis nėštumas. Labai retai kada pasaulį išvysta dvynukai arba trynukai 38-39 nėštumo savaitę.
Infekcijos. Labai dažnai priešlaikinį gimdymą sukelia paprasčiausia infekcija - pavyzdžiui, gripo, žarnyno virusai ir pan. Jeigu kuris nors šeimos narys susirgo virusu ir užkrėtė besilaukiančią moterį, o ši sukarščiuoja arba pradeda viduriuoti, po kelių dienų jau gali prasidėti gimdymas, nes virusas arba bakterija gali per placentą patekti į vaisiaus kraujotaką. Kartais priešlaikinio gimdymo kaltininkas gali būti ir sugedęs mamos dantis. Svarbu žinoti, jog nėštumas slopina natūralų imunitetą tam, kad neįvyktų organizmo atmetimo reakcija. Pasak E.Jakiūno, nors vaisius biologiškai yra labai artimas mamai, bet nėra jai identiškas, tad kad ir kaip skaudžiai nuskambėtų, tai svetimkūnis ir jeigu mamos organizmas pats nenuslopintų savo imuninės sistemos, įvyktų persileidimas arba labai ankstyvas priešlaikinis gimdymas. Kadangi imuninė sistema yra slopinama, ji prasčiau ir ginasi nuo aplinkoje cirkuliuojančių virusų ir bakterijų. Todėl kiekviena nėščioji turi ypač saugotis, kad nesusirgtų sezoninėmis ligomis, nes niekada nėra aišku, kaip jos paveiks moters organizmą.
Vaisiaus bėdos. Kartais priešlaikinis gimdymas yra dirbtinai skatinamas, pavyzdžiui, jeigu sutrinka vaisiaus augimas ir gydytojai mato, kad padėti gali gimusiam naujagimiui, bet ne vaisiui.
Paveldimumas. Jeigu močiutė, mama ir sesuo gimdė prieš laiką, labai tikėtina, kad moteris gali pagimdyti anksčiau.
Priešlaikinio gimdymo požymiai. Dažnai iš pradžių nėščioji jaučia nemalonius nugaros ir strėnų skausmus, vėliau kietėja pilvas - skauda apatinę jo dalį. Jeigu sąrėmiai stiprėja kas 15-20 min., jau būtina skubiai vykti į ligoninę. Kitas požymis - nutekėję vaisiaus vandenys. Labai svarbu pajutus priešlaikinio gimdymo požymius per dvi valandas atvykti į ligoninę, nes kuo anksčiau bus suteikta pagalba, tuo didesnė tikimybė yra išsaugoti kūdikį.
„Pagimdžius neišnešiotuką, nereikia nusiteikti, kad ir kitas vaikelis gali gimti ne laiku, - sako E.Jakiūnas. - Jeigu pirmasis vaisius turėjo vystymosi bėdų, nebūtinai ir antrasis jų turės. Tas pats pasakytina ir apie infekciją - jeigu pateko į gimdą kartą, nebūtinai pateks ir kitą kartą. Vis dėlto visuomet prieš laiką gimdys moteris, kurios gimda yra neįprastos formos: balno arba dviragė, nes šios gimdos negali tiek išsiplėsti, kad jose tilptų paskutinėmis nėštumo savaitėmis sparčiai augantis vaisius. Tačiau gimdai galima atlikti plastinę operaciją ir sukurti jos formą. Kadangi netaisyklinga gimdos forma yra laikoma liga, operacija yra atliekama nemokamai. Po operacijos visam laikui lieka randas, dėl kurio nėštumas yra rizikingas, o gimdyti natūraliai negalima, nes gimda gali plyšti. Todėl paprastai yra atliekama planinė cezario pjūvio operacija 37 nėštumo savaitę. Jeigu plastinė operacija nėra atlikta, dažniausiai kūdikis gimsta 27-30 nėštumo savaitę - naujagimiui pavojingesniu laiku. Jau vien dėl to verta ryžtis plastinei gimdos operacijai“.
Kaip elgtis, kad naujagimis gimtų laiku?„Lietuvoje iš visų naujagimių tik 5-6 proc. gimsta prieš laiką. Vakarų Europoje neišnešiotukai sudaro 8-10 proc., JAV - apie 12-13 proc. Mažas priešlaikių gimdymų skaičius rodo, kad Lietuvoje yra labai gera nėščiųjų priežiūra, anksti nustatomi galimi rizikos veiksniai, atliekami tyrimai dėl galimų infekcijų, medžiagų apykaitos sutrikimų ir labai dažnai pavyksta sustabdyti galimą priešlaikinį gimdymą. Labai svarbu planuoti nėštumą ir dėl jo bei visų galimų rizikos veiksnių pasitarti su gydytoju ginekologu“, - pataria E.Jakiūnas.
Labai dažnai nėščios moterys, kad nepradėtų prieš laiką gimdyti, paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais bijo kabinti užuolaidų, sportuoti, nešti pirkinių maišelį. Anksčiau numatyto laiko gali prasidėti gimdymas, jeigu nėščioji patirs stiprią pilvo traumą, tarkime, kas nors jai suduos stiprų smūgį į pilvą arba kad ir papuls į eismo įvykį. Tuomet gali atsidalyti placenta ir dar tą pačią dieną prasidės gimdymas, kurio sustabdyti niekaip nepavyks. Na, o sveika nėščioji, kuri sportuoja ir nesiekia rekordų, gali ir rankas kilnoti, ir plaukioti, ir bėgioti, tai geriau, negu gulėti lovoje visus 9 mėnesius. Gimdymo nesukels nei karšta vonia, nei pirtis; jeigu moteriai patinka, gali naudotis šiais malonumais.
Priešlaikinis gimdymas. Ką svarbu žinoti? Su specialiste Meile Minkauskiene Viena iš dažniausiai pasitaikančių nėščiųjų baimių yra priešlaikinio gimdymo baimė. Net jeigu moters nėštumas vystosi ramiai, moteris nepriskiriama jokiai rizikos grupei, rizika susidurti su priešlaikinio gimdymo situacija išlieka. Priešlaikiniu gimdymu laikomas iki 36 sav. + 6 dienų gestacijos savaitės įvykęs gimdymas. Dėl netikėtai ištikusios krizės šeimos patiria didelę psichinę įtampą ir psichologines netekties išgyvenimo stadijas: neigimą ir izoliaciją, pyktį, derybas, depresiją, susitaikymą. Sudėtingus jausmus išgyvena ne tik gimdyvė, tačiau ir jos sutuoktinis, kiti šeimos vaikai ir artimieji. Jei neišnešiotas naujagimis gimsta ligoninėje, kurioje dirba akušeriai-ginekologai, dažnai susiduriantys su priešlaikiniais gimdymais, bei neonatologai, kurie dažnai gydo neišnešiotus naujagimius, ir kurioje yra naujagimių intensyviosios pagalbos skyrius, tokio neišnešioto naujagimio galimybės išgyventi ir augti visiškai sveikam gerokai padidėja.
Horomonai - natūralūs gimdymo palydovai. Gimdos sukietėjimas (gimdos susitraukimai). Susitraukimų metu pilvas būna kietas tol, kol tęsiasi gimdos susitraukimas. Gydytojas įvertins gimdos kaklelio pasikeitimą bei gimdos susitraukimų pobūdį ir nuspręs, ką daryti toliau. Svarbu prisiminti, kad tiksliausiai priešlaikinio gimdymo grėsmę prognozuoja gimdos kaklelio ilgio matavimas ultragarsu pro makštį ar specialūs testai, kuriais nustatomas su priešlaikiniu gimdymu susijusių baltymų kiekis makšties išskyrose. Labai svarbu sutarti su prižiūrinčiu gydytoju, kadangi tai žmogus, kuris pirmiausia rūpinasi Jumis (gydytojas akušeris) ir vaikeliu (gydytojas neonatologas).
KARTU SU GIMDANČIA MOTERIM. KAIP BŪTI NAUDINGU? Tai itin svarbi grandis, nes mamos, kurios pačios patyrė tokias situacijas, gali tiesiogiai pasidalyti sava patirtimi, nuraminti, padėti, įkvėpti. Tokia yra asociacijos „Padedu augti“ teikiama pagalba. Asociacija sujungė ne tik priešlaikinį gimdymą patyrusias mamas-savanores, bet ir psichologinės bei socialinės pagalbos teikėjus ir nuo 2011 metų plėtoja pagalbos šeimai gimus naujagimiui metodus. Tai buvo ir yra vienintelė asociacija, kuri nedelsdama taiko krizių intervenciją, t. y.
KAIP PASIRUOŠTI GIMDYMUI pokalbis su akušere Marija
Tekstą rengė Prof.
