Vilniaus Antakalnio vaikų socialinės globos namų istorija prasidėjo dar tarpukario Lietuvoje, kai dabartinėje įstaigos teritorijoje įsikūrė katalikių moterų vienuolynas, turėjęs mergaičių prieglaudą. Po Antrojo pasaulinio karo, 1945 metais, čia buvo įkurti Vaikų globos namai.
Įstaigos pagrindinė užduotis buvo ir yra suteikti vaikams pilnaverčio gyvenimo sąlygas, sukurti kuo artimesnę aplinką šeimos gyvenimui, teikti kokybišką socialinę globą ir parengti juos savarankiškam gyvenimui bei integracijai visuomenėje. Jie skirti vaikams, netekusiems tėvų globos ir atvykusiems iš socialinės rizikos šeimų.
Istorija ir Raida
BĮ „Gilės“ namų istorija prasidėjo 1960 metais, kai buvo įsteigta Vilniaus mokykla - internatas Nr. 3. Vilniaus Antakalnio vaikų socialinės globos namai veikė kaip biudžetinė įstaiga. Tačiau, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, įstaiga buvo išregistruota 2023 m. balandžio 6 d. Prieš išregistravimą, įstaigos registracijos adresas buvo Vilnius, V. Grybo g. 29.
Lietuvos valstybei pradėjus vaikų globos namų pertvarkos procesą, Vilniaus vaikų socialinės globos namai „Gilė“ dalyvavo ES projekte „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“. Šis projektas buvo skirtas pereiti nuo institucinės globos prie šeimai artimesnių globos formų.
Šeimyninis Principas ir Pokyčiai
Baigus globos namų pertvarką, veikla pradėta vykdyti šeimyniniu principu, teikiant institucinei globai alternatyvias paslaugas bendruomenėje. Tai reiškė, kad vaikai, likę be tėvų globos, pradėjo gyventi šeimynose (butuose, kotedžuose, individualiuose namuose), kur buvo sukurta šeimai artima aplinka. Toks modelis sudarė sąlygas vaikams sėkmingai integruotis į visuomenę, skatino jų savarankiškumą ir mažino socialinę atskirtį.
Apgyvendinus vaikus bendruomenėje, jie pradėjo lankyti jų poreikius atitinkančias ugdymo įstaigas pagal gyvenamąją vietą. Kartu su šeimynų darbuotojais vaikai perka maisto produktus, gamina valgį, tvarkosi namus ir atlieka kitus savitvarkos darbus. Šeimynose dirba socialiniai darbuotojai ir individualios priežiūros specialistai, kurie atsakingi už šeimynos buities organizavimą, vaikų maitinimą, ugdymą, laisvalaikį ir sveikatos priežiūrą.
Psichosocialinės Reabilitacijos Centras
Stebint ir analizuojant vaikų, netekusių tėvų globos, problematiką, Vilniaus vaikų socialinės globos namai „Gilė“ 2018 metais įkūrė Psichosocialinės Reabilitacijos Centrą. Šiame centre buvo teikiama ilgalaikė bei nuosekli psichoterapinė pagalba vaikams, augantiems vaikų globos namuose, bei konsultacinės, metodinės pagalbos paslaugos su jais dirbantiems darbuotojams. Įstaigoje dirba specialistų komanda, padedanti vaikams įveikti kasdienio gyvenimo iššūkius.
Vaikų Užimtumas ir Laisvalaikis
Didelis dėmesys buvo skiriamas vaikų užimtumui, laisvalaikiui ir vaikų poilsio organizavimui. Laisvalaikiu vaikai lankė plaukimo, ledo ritulio, tinklinio, regbio, futbolo ir kitus užsiėmimus, kurie buvo pritaikomi prie jų poreikių ir norų. „Iki pandemijos savanoriaudavau Vilniaus pal. kun. Mykolo Sopočkos hospise - padėdavau čia esantiems žmonėms, bendraudavau su čia dirbančiomis vienuolėmis. Deja, dėl susiklosčiusių aplinkybių dabar lankytis hospise negalima. Tačiau veiklos man tikrai netrūksta ir vieniša nesijaučiu - turiu draugų ir bendraminčių, su kuriais leidžiu laiką. Nepamirštu ir globos namų, kuriuose užaugau - palaikome ryšį ir su auklėtoja, ir su globos namų direktore“, - pasakoja Viktorija.
Kūrybiniai užsiėmimai vaikų globos namuose "Mano menas"
Asmeninė Istorija: Viktorijos Kelias į Savarankišką Gyvenimą
Pasakodama savo gyvenimo istoriją Viktorija neliūdi, tiesiog priima viską taip, kaip yra, nors gyvenimas tikrai nebuvo lengvas. Savo tėvų Viktorija nėra mačiusi - nelikę nei nuotraukų, nei prisiminimų. „Turiu tik gimimo liudijimą. Nežinau, kaip mano tėvai atrodo ar ką jie veikia - neturiu apie juos jokių žinių. Prasilenkusi kur nors gatvėje net nežinočiau, kad tai jie“, - sako mergina.
Mergaitės vaikystė prabėgo kūdikių namuose, vėliau - kurčnebylių darželyje. Ūgtelėjusi Viktorija pradėjo lankyti kurčiųjų mokyklą-internatą, tapusį tikraisiais jos namais, tačiau ir čia užsibuvo tik kurį laiką - prasidėjus internatų sistemos reorganizavimui, teko išsikraustyti - taip ji atsidūrė Vilniaus Antakalnio vaikų socialinės globos namuose. „Buvo labai sunku - nauja vieta, nepažįstami žmonės“, - prisipažįsta Viktorija.
Jai antrina ir pokalbyje kartu dalyvavusi globos namų direktorė Elvyra Lotc, su kuria mergina iki šiol palaiko labai šiltus ir draugiškus santykius. „Kuomet atvyko pas mus, Viktorijai buvo 15 metų. Buvo visko - ir ašarų, ir nenoro pasilikti. Matėme, kaip jai sunku, tad bendromis jėgomis ieškojome išeičių. Susitarėme, kad darbo dienomis ji ir toliau galės gyventi mokyklos bendrabutyje, o savaitgalius ir atostogas, kuomet mokykla uždaryta, leis pas mus. Taip po truputį Viktorija apsiprato, suradome kontaktą ir iki šiol bendraujame“, - pasakoja E. Lotc.
Pokalbį su Viktorija pradedame jos namuose - jau kelerius metus mergina gyvena Vilniaus miesto savivaldybės suteiktame socialiniame būste. Vieno kambario butas erdvus ir pavyzdingai tvarkingas - visai ne tai, ką dauguma mintyse tikriausiai įsivaizduoja, galvodami apie socialinius būstus. Į Vilniaus centre, Algirdo gatvėje esantį butą Viktorija atsikraustė prieš ketverius metus. Mergina puikiai prisimena ir tikslią datą - 2017 metų kovo 27 diena. Matyt dėl to, kad šis būstas tapo tikra atgaiva širdžiai ir sielai.
„Butas buvo gražiai suremontuotas, tačiau turėjau pasirūpinti visais baldais - pati juos rinkausi, užsakinėjau, tad susikūriau namus pagal savo norus - tokius, kuriuose man būtų gera gyventi, - pasakoja Viktorija, į naujus erdvius namus persikėlusi iš ankšto bendrabučio kambariuko, kurį nuomojosi pusantrų metų. Didelio pasirinkimo Viktorija neturėjo - sulaukusi 24 metų turėjo išsikraustyti iš globos namų ir pradėti savarankišką gyvenimą.
Nuo ko pradėti ir kur eiti - nežinia, tad čia pagalbos ranką vėlgi ištiesė globos namų darbuotojos: kol laukė eilėje socialiniam būstui gauti, surado laikinus namus bendrabutyje. Mergina tikina - jokių dvejonių ar baimių dėl savarankiško gyvenimo neturėjo. Žinojo, kad gali pati savimi pasirūpinti. Tuo nė kiek neabejojo ir globos namų direktorė Elvyra. Išgirdusi klausimą, ar susiduriant su kasdieniais iššūkiais Viktorijai neprireikia pagalbos, moteris tik nusijuokia: greičiau Viktorija pati kitiems padės.
Veikla ir Užimtumas
„Net ir globos namuose Viktoriją kitiems vaikams pateikiame kaip sektiną pavyzdį. Nepaisant to, kad turi rimtų sveikatos problemų, ji labai stipri emociškai, pozityvi pati iš savęs. Dar tuomet, kai gyveno pas mus, jos visur buvo pilna - visus pažinojo ir stengėsi bendrauti. Beje, Viktorijos dėka vaikai pramoko ir gestų kalbos, o vienas vaikinas Vilniaus kolegijoje baigė gestų kalbos studijas“, - prisimena E. Lotc.
Jau porą metų kiekvieną rytą Viktorija keliauja į darbą - kurčiųjų bendruomenė padėjo jai įsidarbinti įmonėje, užsiimančioje produktų iš popieriaus bei kartono gamyba ir pardavimu. „Man patinka dirbti, turėti veiklos ir būti naudingai. Dirbu ne pilną dieną, tad finansinės galimybės yra ribotos, tačiau moku savimi pasirūpinti ir pinigų viskam užtenka. O ir laisvalaikiui laiko lieka“, - sako Viktorija.
Po darbo mergina ne visuomet skuba namo: susitinka su draugais, lankosi kurčiųjų klube, kartu keliauja pasivaikščioti gamtoje ar pasigrožėti miestu. Dažnai užsuka ir į bažnyčią. „Labai gaila, kad negaliu girdėti tų giesmių ir maldų, tačiau vis tiek lankausi“, - šypsosi mergina. Viktorija - išsilavinusi, viskuo besidominti, apsiskaičiusi mergina.
Aistra Kelionėms
Knygose atsiveria kitas pasaulis, kurį po truputį norisi pažinti - matyt iš to gimė ir jos aistra kelionėms. Paklausus, kur lankėsi, ilgai vardina aplankytas šalis ir įsimintiniausias vietas. Jau spėjo pabuvoti Lenkijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje, aplankė Ukrainą, Kroatiją bei kitas Europos šalis, o Estijos sostinėje Taline mėnesį laiko mokėsi virėjos specialybės, čia atliko ir praktiką - laikas prabėgo itin greitai, mat studijos buvo įdomios, o laisvas laikas pilnai užimtas ekskursijomis, gražiausių šalies vietų tyrinėjimu.
Nemažai Viktorija keliauja ir po Lietuvą - išmaišiusi įvairiausios jos kampelius. „Kelionėse pasimiršta viskas - ir problemos, ir kasdieniai rūpesčiai, todėl labai mėgstu keliauti. Iki šiol dar neteko lankytis Anglijoje ir Vokietijoje, tad kada nors labai norėtųsi nuvykti ir savo akimis pamatyti, kaip žmonės ten gyvena“, - apie ateities planus ir svajones pasakoja mergina.
Bendravimas ir Integracija
„Būna visko, tačiau jaučiuosi laiminga. Gyvenu savo gyvenimą ir žiūriu savo kelio, nesidairydama atgalios. Jei ir yra asmeninių problemų, svarbiausia - neužsidaryti savyje, bendrauti“, - dalinasi Viktorija.
Įstaigos veikla apėmė įvairias sritis, tokias kaip:
- Privalomojo socialinio draudimo programų finansavimo ir administravimo veikla
- Slaugos įstaigų veikla
- Stacionarinė pagyvenusiųjų ar neįgaliųjų asmenų globos veikla
- Įvaikinimo veikla
- Trumpalaikio prieglobsčio nelaimių aukoms suteikimo veikla
Bendrovė naudojo surinktus duomenis analizei iki trejų metų. Slapuko galiojimo laikotarpis priklausė nuo slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais galėjo galioti ir iki dvejų metų. Bendrovė pabrėžė, kad nėra atsakinga už kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus, jei į juos buvo nuorodų iš globos namų svetainės. Asmenys, norintys įgyvendinti savo teises, galėjo kreiptis į Bendrovę el. paštu, tinkamai patvirtinę savo asmens tapatybę. Teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, asmuo galėjo būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai.
Informacija apie Vilniaus Antakalnio vaikų socialinės globos namų skolas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo viešai prieinama. Socialinio draudimo skola - tai į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą mokėtina draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų, delspinigių ir palūkanų suma.
tags: #antakalnio #vaiku #socialines #globos #namai
